Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės teismo Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant M. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 eurų (penkių šimtų eurų) užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, BK 68 straipsniu, 71 straipsniu, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.;

- konfiskuota A. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones: dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2021 m. spalio 24 d. apie 21.06 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių, t. y. daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės teismo Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Vyriausiosios prokurorės apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu A. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutikdama su vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį ir nepagrįstai A. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylą nutraukė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

8. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas konstatavo, kad prašymą laiduoti už A. M. pateikęs jo brolis M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį A. M., todėl yra tinkamas laiduotojas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka tik iš dalies. Nors A. M. išties praeityje neteistas, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu žala niekam nebuvo padaryta, t. y. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus, tačiau byloje nėra kitos itin svarbios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos - pagrindo manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant galimas laidavimo instituto taikymas, t. y. pagrįstas manymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad A. M. teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. M.. Vis dėlto, kaip teisingai skunde pažymėjo vyriausioji prokurorė, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino A. M. asmenybę, padarytus administracinius nusižengimus, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei veikos padarymo metu, kuris liudija, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo turi polinkį pažeisti įstatymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra tenkinama tik dalis iš BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).

13. Kaip matyti iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, A. M. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija - 1,58 promilės. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad A. M. veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo autostradoje, kur yra itin intensyvus eismas. Tokie asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, juo labiau, kad įvykio metu kartu automobilyje važiavo dar 3 asmenys. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių pasekmių. Nors A. M. šis teistumas išties yra pirmasis, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad šis itin neatsakingas poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina byloje esantys duomenys apie ankstesnius A. M. baustumus. Iš byloje esančio 2021 m. spalio 25 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. M. administracine tvarka yra baustas ir už tai, kad 2020 m. spalio 12 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (0,88 prom.) (1 t., b. l. 136-137). Kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja A. M., kadangi jis jau ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir prieš tai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Akcentuotina, kad A. M. antrą kartą neblaivus transporto priemonę vairavo praėjus vos metams nuo 2020 m. spalio 12 d. padaryto administracinio nusižengimo. Be to, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad veikos padarymo metu A. M. apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi administracinio nusižengimo byloje 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių ir šios teisės jis nebuvo atgavęs.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ne visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sąmoningai ignoruoja, nevertina galimų sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejingas. Tokios aplinkybės, kuomet asmuo prie automobilio vairo sėdo neblaivus jau puikiai suvokdamas visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, rodo, kad švelnesnės atsakomybės taikymas neužkirto kelio naujų teisės pažeidimų darymui, padaryti pažeidimai sunkėja, kas leidžia teigti, kad asmuo kritiškai savo elgesio visgi neįvertino, atsainiai žiūri į savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigas. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant A. M. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš A. M. parodymų, alkoholį jis vartojo visą savaitgalį (penktadienį ir šeštadienį) ir netgi įvykio dieną (sekmadienį), tačiau tai nebuvo jam kliūtis vairuoti automobilį. Iš jo parodymų matyti ir tai, kad apie teisės vairuoti atėmimą nebuvo žinoma ir jo broliui – laiduotojui M. M.. Nors A. M. deklaruoja rūpestį šeima, tačiau visą savaitgalį leido su draugais ir draugėmis atskirai nuo šeimos. Paminėtos aplinkybės vis dėlto nesudaro pagrindo manyti, kad atleidus tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir A. M. atsiliepime į skundą nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios aptariamu atveju yra reikšmingos tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimą.

15. Teisėjų kolegija, nenustačiusi atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinų sąlygų visumos, konstatuoja, kad A. M. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo A. M. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant pagal laidavimą M. M. atsakomybei, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – A. M. pripažįstamas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

16. Konstatavus, kad A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinus jį kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas.

17. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę ne mažiau svarbu užtikrinti ir bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. A. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. savo kaltę pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kaip minėta, nusikalstama veika padaryta judriame kelyje, tokiu būdu keliant pavojų ne tik sau, bet ir kartu važiavusiems keleiviams, kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde A. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokurorės siūlomas baudos dydis – 75 MGL yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, A. M. asmenybei. Kadangi byla apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudos dydis mažinamas vienu trečdaliu.

19. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi prašoma likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Kadangi nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš naujo spręstinas ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, t. y. nebloginant A. M. padėties.

20. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

21. Sprendžiant šios poveikio priemonės skyrimą, svarbu įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. vairavo transporto priemonę, esant 1,58 promilės girtumui, praeityje neteistas, prieš 1 metus iki nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, A. M. transporto priemonę vairavo intensyvaus eismo kelyje, taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Remiantis išdėstytu A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.

22. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. M.. Nors transporto priemonė yra registruota UAB ,(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau A. M. paaiškino, kad transporto priemonė priklauso jam, nesenai pirko ir nespėjo įregistruoti VĮ ,,Regitra“. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2021 m. spalio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 38-39). Atsižvelgiant į tai, kad A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė konfiskuotina.

24. Kardomosios priemonės: Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. L. 2021 m. spalio 26 d. nutarimais paskirtas dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialios teisės – vairuoti transporto priemones sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o A. M. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ ,,Regitra“.

25. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas (paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu), siekiant užtikrinti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymą, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės teismo Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, uždrausti A. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o A. M. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ ,,Regitra“.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.