Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių kyla konfliktas, kai D. K. iš anksto neįspėjęs ir nesuderinęs laiko pageidauja bendrauti su dukra. Santuokos nutraukimo metu ši problema nekilo, todėl konkreti bendravimo tvarka su dukra nebuvo nustatyta. Būtina nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus (b. l. 1-3).

Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį: penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai nėra galimybės pirmą ir trečią savaitgalį bendrauti su dukra (išvykus į komandiruotę), bendravimui skirtą savaitgalį laikas perkeliamas į sekantį savaitgalį; 2) antradieniais ir ketvirtadieniais, paima dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val., apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos informuoja motiną prieš parą telekomunikacijų priemonėmis (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.); 3) per dukros gimtadienį – liepos 26 d. nuo 10 val. dukrą, paima iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 16 val.; 4) Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 5) poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 16 val., o kalendoriais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10 val. iki 16 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 6) tėvo atostogų metu su dukra praleidžia 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą, atostogų metu nepervedant išlaikymo vaikui už atostogų laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą; 7) dukrai susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir leisti lankyti dukrą ligos atveju jos gyvenamoje vietoje arba gydymo įstaigoje; 8) bendrauja su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku; 9) motina G. Ž. įpareigojama užtikrinti savo bendravimą su tėvu telefonu ir kitomis priemonėmis pasiekti susitarimui dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos; 10) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.) privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 11) pasikeitus tėvų ir ateityje dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 12) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, pranešant vienas kitam apie tarpusavio susitarimo būdus ir galimybes bei atitinkamai paruošiant dukros aprangą; 13) dukrai pradėjus lankyti mokyklą, tėvas su dukra bendraus pusę jos papildomų mokyklinių atostogų - rudens, žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) ir kitų apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos informuojant motiną prieš dvi paras telekomunikacijų priemonėmis (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.).

Priešieškinyje nurodoma, kad jis vykdo pareigą auklėti dukrą ir nori įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra maksimaliai. Atsakovas paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, neturi nuolatinio darbo grafiko, kartais savaitgaliais būna komandiruotėse. Bendravimas su dukra vyko sutartu laiku ir tvarka pagal galimybes iki ieškovės ieškinio pateikimo. Pastaruoju metu atsakovas su dukra bendrauja retai, matymosi dienų skaičius ypač sumažėjo. Tokiais savo veiksmais ieškovė apribojo bendravimą su dukra maksimaliai ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. Ieškovė motyvuodama tuo, kad teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką tik savaitgaliais, neleidžia kitomis dienomis atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovo darbo grafikas nėra pastovus. Savaitgaliais būna Lietuvoje, tačiau būna tokių savaitgalių, kai neatvyksta į Lietuvą. Todėl pageidauja, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su dukra savaitgaliais, o tuo atveju, jeigu bus komandiruotėje, perkelti bendravimo laiką į kitą, sekantį savaitgalį. Nors ieškovė nurodo, kad leidžia matytis su dukra, tačiau per paskutinį mėnesį atsakovas matė dukrą tik dvi paras. Nėra nustatyta aplinkybių, kad po santuokos nutraukimo atsakovo bendravimas kenkia ir traumuoja dukrą. D. K. nurodo, kad tuo atveju, jei su dukra matysis retai, vaikas atpras nuo jo, nuo jo aplinkos ir net artimas ryšys gali nutrūkti. Pabrėžia, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nedarys dukrai socialinės, psichologinės žalos ar kels emocinius išgyvenimus. Atsakovas nurodo, kad su dukra gyvena viename mieste, gyvenamosios vietos yra netoli viena nuo kitos, galima su dukra bendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val., apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos informuojant motiną prieš parą telekomunikacijų priemonėmis (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.). Tuo atveju, kai atsakovas yra komandiruotėje, šių dienų bendravimo laiko neprašo perkelti. Tokiu atveju, bendrautų pagal suderintą laiką su dukros motina. Atsakovas norėtų, kad dukros motina bendrautų su juo telefonu ir kitomis priemonėmis, kad galėtų pranešti apie bendravimo galimybę ir susitarti. (b. l. 61-65).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau 2018 m. spalio 11 d. gavus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato raštą dėl konflikto mažamečio vaiko akivaizdoje, abu mergaitės tėvai buvo iškviesti pokalbiui ir jiems išaiškintos jų teisės ir pareigos dukters atžvilgiu. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, kai atsakovas iš anksto neperspėjęs ir nesuderinęs laiko pageidauja bendrauti su dukra, neinformuoja vaiko motinos apie dukters sugrąžinimą į jos namus. Skyrius neprieštarauja ir mano, kad nepilnametės E. K. interesus atitiktų konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti dukters interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais (b. l. 33).

Teismo posėdžio metu ieškovė G. Ž. nurodė, kad norėtų nustatyti konkretų bendravimo grafiką, nesutinka perkelti bendravimo savaitgalius į kitą atsakovo laisvą savaitgalį informuojant prieš vieną dieną, nes tai per trumpas laiko tarpas planuojant savo savaitgalius, reikėtų atšaukti savus planus. Vaikas turi priprasti prie nustatyto grafiko. Ieškovė perka bilietus, pvz., į baseiną ar filmą, planuoja savaitgalius savaitei į priekį, todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka netinkama. Darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais bendravimas taip pat nėra įgyvendinamas, nes atsakovo tomis dienomis nebūna Lietuvoje, jo darbo grafikas nepastovus, jis grįžta dažniausiai penktadieniais, be to, paimti 17 val. vaiką iš gyvenamosios vietos neišeitų, nes pati ieškovė darbą baigia tik 17 val., vaiką iš darželio paima apie 17.30 val., o namie būna apie 18 val. Vaiką grąžinti 20 val. taip pat per vėlu, nes tokiu metu jis jau ruošiamas į lovą. Vaikas po darželio būna pavargęs, prasideda poilsio laikas, todėl ieškovė griežtai nesutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku darbo dienomis. Ieškovė nesutinka, kad atsakovo atostogų metu bendraujant su dukra, jis nepervestų išlaikymo, nes tokios galimybės įstatymai nenumato. Lankyti vaiką ligos atveju namuose nėra galimybės, nes tarp šalių yra konfliktinė situacija, vaikas neturi matyti besipykstančių tėvų. Be to, ieškovė gyvena su nauju draugu, atsakovas su jos draugu taip pat konfliktuoja, gali kilti net muštynės, todėl situacijos aštrinti nereikėtų. Gydymo įstaigoje jis gali lankyti dukrą. G. Ž. pastebėjo, kad grąžinant vaiką sekmadienį 18 val. yra per vėlu, nes vaikas turi apsiprasti namie, reikia išskalbti rūbelius ir paruošti dukrą į darželį, todėl norėtų, kad sekmadienį vaiką grąžintų 16 val. Vaiko gimtadienio dieną – liepos 26 d. atsakovas dukrą turėtų grąžinti ne 16 val., o 15 val., kad ir ieškovė turėtų laiko pabūti su dukra jos gimimo dieną. Tėvo atostogų metu su dukra praleidžiant 14 dienų, atsakovas vaiką turėtų grąžinti taip pat 16 val. Ieškovė siūlo įtraukti punktą, kad motinos atostogų metu, ji bendrautų su vaiku 14 dienų nepertraukiamai, neatsižvelgiant į tai, kieno savaitgalis bendrauti su dukra. Nurodė, kad bendro gyvenimo negyvena apie 2-3 metus, o atsakovas išsikraustė 2017 m. gruodį. Tuo metu atsakovas bendraudavo su dukra kada norėdavo, kildavo pykčių, nes jis principingas. Bendraudavo su dukra atsakovas kiekvieną savaitgalį iki ieškinio pateikimo teismui, išskyrus kelis savaitgalius, yra bendravęs ir darbo dienomis. Atsakovo atostogų metu jie bendraudavo kelias dienas. Vaiką paimdavo penktadienį iš darželio, tačiau dažniausiai paimdavo šeštadienį iš namų, grąžindavo namo apie 18-19 val. per pykčius. Vasaros laiku tikrai bendravo kiekvieną savaitgalį. Sutinka su atsakovo reikalavimu bendrauti Tėvo dieną nuo 10 val. iki 15 val., švenčių dienomis (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos) taip pat sutinka, vaikas gali bendrauti su tėvu telefonu, o jei dėl kokių nors priežasčių bendravimas nustatytu laiku negalimas, informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną. Jei atsakovas praneštų prieš dvi dienas apie bendravimą su dukra darbo dienomis, ji nesutinka, nes jei ieškovė suplanuos veiklą darbo dieną, tai atsakovui būtinai tą dieną reikės bendravimo su dukra. Dažniausiai atsakovas iš reiso grįžta apie 19-20 val., vaikui per vėlai matytis su dukra, be to, jei darbo dieną jis norės paimti ją iš darželio 17 val., ieškovė nespėtų grįžti iš darbo ir vaiko suruošti.

Byloje nustatyta, kad G. Ž. ir D. K. santuoka buvo nutraukta 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4854-759/2018 (b. l. 4-6). Šalys turi nepilnametę dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Minėtame teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo konkreti atsakovo D. K. bendravimo tvarka su dukra E. K. nustatyta nebuvo. Atsakovas vykdo minėtu teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 14 d. pažymos matyti, kad atsakovas dirba šioje įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2017 m. gruodžio 29 d., jam taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tolimųjų reisų vairuotojams konkretūs darbo grafikai nesudarinėjami (b. l. 55). Ieškovė G. Ž. taip pat dirba (b. l. 10). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariatą dėl to, kad atsakovas įžeidinėja, šantažuoja, grasina, rašo neigiamo turinio žinutes jai ir jos draugui I. K. (b. l. 12, 14-15). D. K. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio yra pareikštas oficialus įspėjimas (b. l. 13).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, priešieškiniu siūlydama ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenktų nepilnametės interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu, ieškovė neneigia atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su dukra. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nesutarimas tarp tėvų iš esmės yra ne tiek dėl paties atsakovo bendravimo su vaiku, kiek dėl bendravimo įgyvendinimo tvarkos. Šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, kas trukdo jiems bendru tarpusavio sutarimu derinti skyrium gyvenančio tėvo susitikimų laiką ir trukmę. Šią išvadą pagrindžia išvadą teikiančios institucijos pateikti duomenys apie šalių konfliktą mažamečio vaiko akivaizdoje dėl atsakovo bendravimo su vaikų įgyvendinamų būdų (atsakovas iš anksto neperspėjęs ir nesuderinęs laiko pageidauja bendrauti su dukra; neinformuoja vaiko motinos apie dukters sugrąžinimą į jos namus). Taip pat pirmiau paminėti duomenys iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato apie atsakovo elgesį (atsakovas įžeidinėja, šantažuoja, grasina, rašo neigiamo turinio žinutes ieškovei ir jos sugyventiniui). Ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovas bendrauja su vaiku kada nori, negrąžina sutartu laiku, 2018 m. vasaros laikotarpiu bendravo kiekvieną savaitgalį, neatsižvelgdamas į jos teisę leisti ne darbo dienas su dukra. Ji paaiškino, kad vaikas išsireikalaujamas šantažų ir grasinimų būdu, dėl to ji stengdamasi išvengti konfliktų su viskuo sutikdavo. Šie duomenys patvirtina, kad siekiant užtikrinti nepilnametės E. K. interesus būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų, kartu apsaugant vaiko teises į saugią aplinką ir interesą bendrauti bei matytis su abiem tėvais.

Iš šalių procesinių dokumentų turinio ir jų paaiškinimų analizės matyti, kad dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ginčo byloje nėra, išskyrus kelis šalių pasiūlytos bendravimo tvarkos aspektus, t. y. dėl bendravimo tvarkos perkėlimo kitam savaitgaliui, kai nėra galimybės bendrauti su vaiku nustatytąjį; dėl bendravimo darbo dienomis; dėl išlaikymo lėšų neskyrimo vaiko atostogų su tėvu metu; vaiko ligos atveju bendravimo jo gyvenamojoje vietoje. Taigi teismas pasisako tik dėl tos bendravimo su vaiko tvarkos dalies, dėl kurios tarp šalių yra kilęs ginčas.

Atsakovas sutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu, kad jis bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo, kad bendraujant savaitgalį dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinama sekmadienį, tačiau ieškovė teigia, kad vaikas, skirtingai nei prašo atsakovas, turi būti grąžintas 16.00 val., o ne 18.00 val., nes vaiką būtina paruošti sekančiai dienai į ugdymo įstaigą, būtinas poilsio laikas, apsiprasti namų aplinkoje. Įvertinus tai, kad atsakovas savaitgalio bendravimą pradedą jo išvakarėse, t. y. nuo penktadienio 18.00 val., siekiant užtikrinti mažamečio vaiko (vaikas 5 metų) interesus, jo poilsio rėžimą, pasirengimą ugdymo įstaigai, sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog atsakovas sekmadienį grąžina vaiką 16.00 val.

Priešieškinyje atsakovas prašė bendravimui skirtą laiką perkelti į kitą savaitgalį, kai nėra galimybės pirmą ir trečią savaitgalį bendrauti su dukra dėl išvykos į komandiruotę. Taigi atsakovas iš esmės prašo lanksčios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri pagal ieškovės paaiškinimus nėra galima dėl itin konfliktiškų šalių tarpusavio santykių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos kilo dėl to, kad atsakovas pageidaudavo su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį, kas iš esmės patvirtina ieškovės teiginius, kad išvykęs įprastai jis būna darbo dienomis ir turi galimybes bendrauti su dukra konkrečiais savaitgaliais. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties atsakovo pateiktas 2018 m. spalio-lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad spalio mėnesį jis dirbo 2 ir 4 savaitgalį (pažymėtina, kad su vaiku prašoma bendrauti 1 ir 3 savaitgalį), tik 3 savaitgalio sekmadienį pažymėta komandiruotė, kas reikštų jo išvykimą sekmadienį. Lapkričio mėnesį atsakovas dirbo tik vieną 4 savaitgalį, gruodžio mėnesį 1 ir 2 savaitgalį (b. l. 52, 53, 54). Be to, iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad jo išvykimas į komandiruotę priklauso nuo vadybininko surastų užsakovų, tačiau grįžimo laiką jis turi galimybes prognozuoti ir planuoti. Teismo vertinimu, šiuo atveju lanksčios bendravimo tvarkos nustatymas sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir mažametį vaiką. Juolab, kad ieškovė jau šiuo metu prognozuoja atsakovo piktnaudžiavimo šia teise galimybes. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad vaikui svarbu ne tik palaikyti ryšį su abiem tėvais, tačiau turėti stabilų dienos ir savaitės režimą, kuris svarbus vaiko gyvenimo stabilumui, saugumo pojūčiui. Teismo vertinimu, šioje reikalavimų dalyje tėvas turi dėti pastangas, stengiantis derinti savo darbo laiką prie nustatytos bendravimo su dukra tvarkos savaitgaliais.

Atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val. Atsakovas įsipareigoja apie dukros paėmimą iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos informuoti motiną prieš parą telekomunikacijų priemonėmis (SMS, telefonu, elektroniniu paštu ir pan.).

Ieškovė nesutiko dėl atsakovo bendravimo su dukra darbo dienomis, motyvuodama tuo, kad tai sutrikdytų mažametės poilsio rėžimą, ji nespėtų mergaitės paruošti susitikimui su tėvu, nes pati baigia darbą tik 17.00 val., paėmusi vaiką – namie būtų apie 18.00 val. Be to, ieškovės teigimu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka darbo dienomis realiai neįgyvendinama dėl atsakovo darbo specifikos, t. y. dažniausiai jis būna išvykęs į komandiruotę, o pranešti prieš dieną nėra pakankamas laikas, nes riboja jos galimybes planuoti savo ir dukters laiką.

Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad tokia atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti vien dėl to, kad apie bendravimą bus informuojama prieš tam tikrą laiką. Šiuo atveju yra nustatytos konkrečios bendravimo dienos (antradienis, ketvirtadienis), kuriomis bus bendraujama priklausomai nuo labai konkretaus įvykio (atsakovo komandiruotės nebuvimo), apie kurį ieškovė bus informuojama iš anksto prieš porą dienų. Dėl to teismas sprendžia, kad tokia bendravimo tvarka atitinka esamą situaciją, geriausiai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, nepažeidžia mažametės būtino poilsio režimo darbo dienomis, jo teisių ir interesų, priešingai, sustiprins jos ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, leis jaustis saugiai ir mylimai abiejų tėvų.

Iš šalių procesinių dokumentų turinio ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tėvo atostogų metu. Ieškovė sutiko su atsakovo pateiktu priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tėvo atostogų metu, tačiau paaiškino, kad vaikas turėtų būti grąžintas 16.00 val., kad pasiruoštų sekančiai dienai į ugdymo įstaigą. Taip pat ieškovė nurodė, kad pageidauja tokio paties nepertraukiamo bendravimo ir savų atostogų metu. Atsakovas neprieštaravo ieškovės išsakytoms mintims, sutikdamas, kad lygiavertė tvarka dėl bendravimo atostogų metu būtų sąžininga ir teisinga.

Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad tėvo atostogų metu atsakovas su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 16.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Motinos atostogų metu ieškovė su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su tėvu prieš 14 kalendorinių dienų.

Atsakovas priešieškinyje prašo bendravimo tvarkoje nustatyti, kad išlaikymas vaikui už dukros atostogų su tėvu laikotarpį į motinos sąskaitą nepervedamas.