Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-706-544/2018

teisėjas Ignas Totilas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00050-2018-1

2018 m. gruodžio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1906-1059/2018 pagal ieškovės Ž. U. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. U. prašė nustatyti dukros K. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, pavedant jai faktinę vaiko globą ir suteikiant uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą, priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 375 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo keičiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo A. K. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – darbo sutartį, (duomenys neskelbtini) pažymą, Tele2 ataskaitą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovei minėti įrodymai buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu, taigi ieškovė turėjo galimybę susipažinti su minėtais įrodymais ir pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl jų. Ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo po 200 Eur dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Apelianto teigimu, teismas dėl šios sprendimo dalies netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, darė tikėtinas, bet ne objektyviais duomenimis grįstas išvadas, dėl to nustatė per didelį, neproporcingą jo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams išlaikymo dydį.

20. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

22. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

23. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas bylą išsprendė formaliai, neteisingai vertino jo pateiktus įrodymus, dėl ko buvo neteisingai nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, jų tenkinimui reikalingos lėšos ir realios atsakovo finansinės galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą.

24. Ieškovės paskaičiavimu, būtiniems vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 500 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 400 Eur vaiko poreikius užtikrinanti mėnesinė suma yra per didelė, neprotinga ar nepagrįsta. Ši suma artima minimaliai mėnesinei algai (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, kuri šiuo metu yra 400 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. bus 555 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos tokio amžiaus vaikui, siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai.

25. Nors apeliantas tvirtina, kad nepilnametės jo dukters K. K. būtiniems poreikiams užtikrinti per mėnesį pakanka 260 Eur (po 130 Eur kiekvienam iš tėvų), teisėjų kolegijos vertinimu, su tuo sutikti nėra pagrindo. Apelianto pateikti vaiko poreikių į gyvenamąjį būstą, mokslui, ugdymui ir visapusiškam bei pilnavertiškam vystymuisi, sveikatai, higienai, poilsiui ir laisvalaikiui paskaičiavimai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliantas tvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai pagal bylos duomenis tarp šalių jau buvo konfliktinė situacija, jis pilnai aprūpino ir išlaikė dukrą, tenkino visus jos poreikius maistui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir sveikatai, tai jis turėjo visas galimybes pateikti į bylą čekius, kvitus ar kitokius dokumentus, iš kurių turinio teismas būtų galėjęs įsitikinti, kad vaiko maistui per mėnesį apeliantui užteko išleisti 100 Eur (3,2 – 3,3 Eur per dieną), o visų būtinų vaiko poreikių tenkinimas per mėnesį ieškovui tikrai kainavo 260 Eur. Be to, ieškovei su dukra gyvenant pas atsakovo motiną pagal bylos duomenis nebuvo mokami mokesčiai už šildymą ir kitas komunalines paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei su vaiku gyvenant bute prie išlaikymo išlaidų turi būti priskirta ir vaikui tenkanti išlaidų už komunalines paslaugas dalis. Be to, visi nepilnamečio vaiko būtini poreikiai auga kiekvienais metais. Priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).

26. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

27. Byloje nustatyta, kad atsakovas Biržų mieste nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - automobilių remonto dirbtuves, kuriose, sprendžiant iš byloje esančių nuotraukų ir viešai skelbiamos informacijos, vykdoma ūkinė – komercinė automobilių remonto veikla, naudojama moderni automobilių remonto įranga, įrengta stebėjimo sistema, dirbtuvėse veikia detalių parduotuvė. Minėtą komercinės paskirties objektą pagal bylos duomenis apeliantas nuomoja kitiems asmenims už 60 Eur mėnesinį mokestį. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, turi juridinių asmenų registre registruotą individualią įmonę, todėl turi visas galimybes uždirbti pakankamai piniginių lėšų sau ir vaiko išlaikymui, kuris yra vienintelis šalių vaikas. Byloje nustatyta, kad vasaros sezono metu apeliantas dirba Norvegijos Karalystėje pas ūkininkus du mėnesius per metus ir uždirba apie 5000 Eur. Dėl kokių priežasčių apeliantas dirba Norvegijos Karalystėje tik du mėnesius, duomenų nepateikta. Iš kitos pusės, kaip teisingai pažymėjo ir teismas, atsakovas atsiliepime teigia, kad jis ieškovę su nepilnamete dukra pilnai išlaikė 13 metų, o tai galėjo padaryti tik gerai finansiškai apsirūpinęs asmuo. Šiame nutarties punkte nurodytos aplinkybės ir aptarto dydžio nustatytas nuomos mokestis už komercinės paskirties objektą, nesant įrodymų, kad tokios paskirties objekto Biržų mieste rinkos nuomos kaina yra tokia žema, teisėjų kolegijai kelia abejones dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir, jei tikrai jo turtinė padėtis tokia, kad apeliantas vaiko išlaikymui gali mokėti tik 130 Eur periodinę mėnesio išmoką, tai ar jis ėmėsi pakankamų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad jis negali mokėti teismo priteisto išlaikymo dėl paskolų, kurias privalės grąžinti kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas dvi minimas paskolos sutartis sudarė jau tada, kai turėjo nepilnametį išlaikymo reikalaujantį vaiką, todėl neabejotinai privalėjo įvertinti prisiimamą riziką. Priešingai apelianto teiginiams, kolegija sprendžia, kad naudojimasis paskolomis suponuoja išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnametės mergaitės poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas priteistas vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.

30. Apeliantas teigia, jog teismas neteisingai išsprendė išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kadangi ieškovė su dukra iki 2017 m. gruodžio vidurio gyveno jo motinos name, naudojosi gerove, o dukra buvo jo pilnai išlaikoma, nors jis konkrečių piniginių pervedimų ieškovei neatliko. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Apeliantas neginčija ieškovės nurodomų aplinkybių, kad 2017 m. lapkričio mėnesio 16 d. dėl tarpusavio nesutarimų jis ieškovei nurodė išsikraustyti iš jo motinos namų ir ieškovė iki 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigos su dukra tam tikromis dienomis gyveno atsakovo motinos name tik todėl, kad buvo sutarta, jog dukra pabaigs priešmokyklinio mokymo pusmetį. Todėl logiški ieškovės paaiškinimai, jog atsakovas dukrai išlaikymo neteikė jau nuo šalių faktinio išsiskyrimo 2017 m. lapkričio 16 d., tuo labiau, kad apelianto teiginiai apie pilną dukters aprūpinimą ir išlaikymą nepagrįsti nei vienu patikimu ir objektyviu įrodymu, nors tokius įrodymus apeliantas žadėjo pateikti dar parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas pagrįstai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju esminis apelianto nesutikimo su nustatyta bendravimo tvarka motyvas yra tas, kad teismas nepagrįstai nustatė ribotą (susiaurintą) jo bendravimo su vaiku tvarką, kuri neužtikrina jo lygios teisės su motina bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bei neužtikrina vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį nėra, pats vaikas nori bendrauti su tėvu. Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

34. Apeliantas skunde prašo papildomai nustatyti, kad jis: su dukra bendrauja savaitės dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 14 val. arba pasibaigus ugdymo įstaigoje numatytiems užsiėmimams (pamokoms) ir praleidžia su dukra visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, o 20 val. pristato vaiką į vaiko motinos ir vaiko gyvenamąją vietą; bendrauja su dukra ½ dalį viso jos vasaros atostogų laiko, konkrečią datą, atsižvelgiant į atostogų kalendorinę datą ir trukmę, suderina su vaiko mama ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vasaros atostogų pradžios; bendrauja su dukra nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, lyginiais metais bendrauja su dukra antrąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos 9 val. ir pristatant į jos gyvenamąją vietą 19 val.; bendrauja su dukra elektroninių ryšių priemonėmis – telefonu, internetu per socialinius tinklus ar bendravimui skirtas programas kiekvieną dieną ne trumpiau kaip 30 minučių laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, apelianto ir ieškovės argumentus, siekdama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, mano, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Kaip matyti, nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje nėra nustatyta, kad apeliantas bendraus su dukra jos vasaros atostogų metu, nors byloje nenustatyta, kad toks bendravimas neatitiktų vaiko ir/ar tėvų interesų, todėl yra pagrindas apelianto prašomą sąlygą nustatyti. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog atsakovo šeimoje nėra šv. Kalėdų bei šv. Velykų švenčių šventimo krikščioniškų tradicijų, tai bet kokiu atveju negali riboti ir/ar siaurinti atsakovo lygių su vaiko motina teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu. Kadangi atsakovas turi lygias teises bendrauti su dukra taip, kaip ir vaiko motina, siekiant nepažeisti atsakovo teisių, bendravimas su dukra šventinėmis dienomis nustatytinas proporcingas kas antrus metus. Pastebėtina, kad atsakovas pageidauja praleisti su dukra lyginiais metais antrąją Naujųjų metų dieną, tačiau ši diena yra ne šventinė. Tuo pačiu, siekiant maksimalaus tėvo bendravimo su dukra ir ieškovei atsiliepime į skundą tam iš esmės neprieštaraujant, nėra kliūčių papildomai nustatyti atsakovo bendravimo su dukra ryšio priemonėmis teisę, nenurodant konkretaus laiko, kadangi neįmanoma numatyti, kada tiksliai bus vaiko ir tėvo laisvalaikis, kada tokiam bendravimui bus techninės galimybės ir pan.

36. Apeliantas prašo papildomai nustatyti, kad jis su dukra bendrauja darbo dienomis laiku nuo 14 val. arba pasibaigus ugdymo įstaigoje numatytiems užsiėmimams/pamokoms, praleidžiant su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20 val. Šio prašymo teismas netenkina, sutikdamas su ieškove, jog šalių dukra nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio lankys mokyklą, turės mokytis, ruošti namų darbus, eiti tinkamu laiku miegoti, taip pat lankys užklasinius užsiėmimus, būrelius, dėl ko jos pastovus vežiojimas į Biržus ir atgal darbo dienomis, kas užtruks apie 2 val., iš tiesų būtų sunkiai suderinamas su vaiko dienos mokymosi ir poilsio režimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tik patikslinama bendravimo su vaiko tvarka, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nekeistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

38. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė du savarankiškus materialinius reikalavimus – dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo pripažįstami nepagrįstais, o iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta 30 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. pažymos matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 156 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 109,20 Eur išlaidų priteistinos iš apelianto valstybei. Atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 101 Eur žyminio mokesčio bei 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina viso 150,30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo A. K. bendravimo su dukra K. K. tvarka, pakeisti; papildyti nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką 8 punktu, patvirtintos tvarkos 2 bei 7 punktus pakeisti ir juos išdėstyti taip:

„2) šventinėmis dienomis A. K. bendrauja su vaiku tokia tvarka:

a. vasario 16 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną ir liepos 6 d. A. K. pasiima dukrą K. K. laiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir praleidžia su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios dienos 20 val. Laiku nuo 19.30 iki 20 val. A. K. privalo pristatyti vaiką į vaiko motinos Ž. U. ir vaiko gyvenamąją vietą;

b. kovo 11 d., Motinos dieną; birželio 24 d., rugpjūčio 15 d. dukra K. K. lieka su motina Ž. U.;

c. A. K. pasiima dukrą K. K. nelyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną, o lyginiais – antrąją šv. Velykų dieną laiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir praleidžia su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki šv. Velykų atitinkamos dienos 20.00 val. Atitinkamą šv. Velykų dieną laiku nuo 19.30 val. iki 20 val. A. K. privalo pristatyti vaiką į vaiko motinos Ž. U. ir vaiko gyvenamąją vietą;

d. A. K. pasiima dukrą K. K. nelyginiais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną, o lyginiais – antrąją šv. Kalėdų dieną laiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir praleidžia su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki šv. Kalėdų atitinkamos dienos 20.00 val. Atitinkamą šv. Kalėdų dieną laiku nuo 19.30 val. iki 20 val. A. K. privalo pristatyti vaiką į vaiko motinos Ž. U. ir vaiko gyvenamąją vietą;

e. A. K. pasiima dukrą K. K. lyginiais metais Naujųjų metų dieną laiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir praleidžia su vaiku visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20.00 val. Laiku nuo 19.30 val. iki 20 val. A. K. privalo pristatyti vaiką į vaiko motinos Ž. U. ir vaiko gyvenamąją vietą“.

„7) tėvas A. K. turi teisę nekliudomai matytis ir bendrauti su vaiku kitu laiku ir terminais su vaiko motinos Ž. U. sutikimu, taip pat bendrauti su dukra K. K. elektroninių ryšių priemonėmis – telefonu; internetu per socialinius tinklus ar bendravimui skirtas programas dukters laisvalaikio metu.“

„8) A. K. bendrauja su dukra K. K. ½ dalį viso dukters vasaros atostogų laiko, konkrečius laikotarpius, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko atostogų kalendorinę datą ir trukmę, suderinęs su vaiko motina Ž. U. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vasaros atostogų pradžios ar prieš kitokį terminą, jei dėl jo sutinka abu vaiko tėvai“.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,20 Eur (vieną šimtą devynis eurus 20 ct) valstybei išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmonės kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,30 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.