- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- eB2-2598-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00444-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pilaitės terasos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto Departamentas LT“. 2023 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Pilaitės terasos“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
2. 2023 m. liepos 19 d. teisme gautas D. K. prašymas patvirtinti jo reiškiamą 5 241,10 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Pilaitės terasos“ bankroto byloje. Teismas liepos 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
3. 2023 m. liepos 26 d. teisme gautas patikslintas prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Prašyme nurodoma:
3.1. Terminas pateikti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie iškeltą bankroto bylą UAB „Pilaitės terasos“. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 12 d. ir tada kreipėsi į bankroto administratorę.
3.2. Bankroto administratorė, gavusi pareiškėjo prašymą, nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir pareiškėjo kreditorinis reikalavimas liko nepatvirtintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas savo iniciatyva kreipiasi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
3.3. Pareiškėjas kreipėsi su kreditoriniu reikalavimu į bankroto administratorę, kurį sudaro 4 778,60 Eur iš darbo santykių kylanti skola ir 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1251-1125/2021.
Atsiliepimas
4. Atsakovės nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, patvirtinti pirmos eilės 2 248,08 Eur kreditorinį reikalavimą ir 462,50 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą. Taip pat nurodė:
4.1. Iš darbo santykių kylančios skolos dydis yra pareiškėjo paskaičiuotas neteisingai, neatskaičius mokesčių ir neatkreipiant dėmesio į tai, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Bendras pareiškėjo tvirtinamo kreditorinio reikalavimo dydis turėtų būti 2 710,58 Eur (2 248,08 Eur iš darbo santykių kylanti skola ir 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo
5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
6. JANĮ 41 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-891-180/2015 ir kt.).
7. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).
8. Pareiškėjas nurodė, kad apie iškeltą bankroto bylą atsakovei jis sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 12 d., kai su juo susisiekė nemokumo administratorė. Tik tada pareiškėjas pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorei, tačiau ši nesikreipė į teismą, jog reikalavimas būtų patvirtintas. Sužinojęs apie tai, pareiškėjas 2023 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą pats. Nemokumo administratorė pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija ir sutinka, jog praleistas terminas būtų atnaujintas.
9. Teismo vertinimu, akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atsiras neigiamų padarinių bankrutuojančiai įmonei. Pažymėtina ir tai, kad pati nemokumo administratorė sutinka su praleisto termino atnaujinimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne formalioms termino praleidimo pasekmėms taikyti, tačiau materialinės teisės išsaugojimui, kreditoriaus teisėtų interesų gynimui. Pareiškėjo reikalavimas yra kilęs iš darbo santykių, o atsakovės skola pareiškėjui pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1251-1125/2021. Darytina išvada, kad termino kreditoriniam reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl jis yra atnaujinamas.
Dėl kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo
10. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, tačiau nemokumo administratorė nesutinka su prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydžiu. Pasak nemokumo administratorės, pareiškėjo prašoma patvirtinti 5 241,10 Eur dydžio reikalavimo suma yra paskaičiuota neteisingai, neatskaičius mokesčių ir neatkreipiant dėmesio į tai, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
11. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
12. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).
13. Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į BUAB „Pilaitės terasos“ nemokumo administratorę dėl 5 241,10 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau nemokumo administratorė šio reikalavimo neteikė tvirtinti teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą ir prašo patvirtinti jo reiškiamą kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 4 778,60 Eur iš darbo santykių kylanti skola ir 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1251-1125/2021. 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendime, be kita ko, nuspręsta pripažinti pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į buvusias pareigas; priteisti pareiškėjui iš UAB „Pilaitės terasos“ 1 778,30 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 8,22 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Taigi, pareiškėjo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš darbo santykių ir grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip minėta, nemokumo administratorė neginčija reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su jo dydžiu.
15. Teismas, įvertinęs ginčo šalių pateiktus dokumentus bei ginčo nagrinėjimo metu papildomai pateiktus įrodymus, paaiškinimus, sutinka su nemokumo administratorės nuomone ir atliktais skaičiavimais. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui 2021 m. balandžio 19 d. teismo sprendimu priteistų 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat neturi duomenų, dėl kurių ši kreditorinio reikalavimo dalis negalėtų būti tvirtinama, todėl plačiau dėl jos nepasisako. Tuo tarpu dėl 4 778,60 Eur iš darbo santykių kylančios skolos, teismas laiko, jog nuo nurodytos sumos turi būti atskaičiuoti darbuotojo mokami mokesčiai.
16. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Garantinio fondo išmokos, nurodytos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodytos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.
17. Mokesčiai, taikomi pajamoms, gautoms iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų (A klasės pajamos), skirstomi į du tipus. Pirmasis tipas – tai darbuotojo mokami mokesčiai, kai mokesčiai yra išskaičiuojami iš darbuotojo darbo užmokesčio, kuris yra sulygtas ir priskaičiuotas. Tokie mokesčiai yra gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias sudaro pensijų draudimas, ligos socialinis draudimas, motinystės socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktai). Šie mokesčiai mažina darbuotojui priskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį, kadangi darbdavys šias sumas išskaičiuoja iš darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir jas sumoka į valstybės biudžetą. Antrasis tipas – tai darbdavio ir iš darbdavio lėšų mokami mokesčiai. Darbdavys iš savo lėšų moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kurias sudaro nedarbo socialinis draudimas ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai), taip pat įmokas į garantinį fondą ir į ilgalaikio darbo išmokų fondą (Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalys). Kadangi šie mokesčiai yra mokami iš darbdavio lėšų, jie mokėtino darbo užmokesčio nemažina. Atitinkamai, bankroto byloje tvirtintinas iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinio reikalavimo dydis, iš kurio turi būti išskaičiuojami tik darbuotojo mokėtini mokesčiai, o darbdavio mokėtini mokesčiai lieka kaip bankrutuojančio juridinio asmens neįvykdyta mokestinė prievolė (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-407/2023).
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su nemokumo administratorės teiginiais, kad iš 4 778,60 Eur turi būti išskaičiuoti darbuotojo mokami VSD ir GPM mokesčiai. Kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu priteisė pareiškėjui 1 778,30 Eur (169,61 Eur x 10 mėn.+ už dešimt darbo dienų 2021 balandžio mėnesį) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju priteista suma turi būti skaičiuojama už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 19 d.), atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojančias VSD ir GPM dydžius. 1 778,30 Eur (neatskaičius mokesčių) sudaro 1 187,27 Eur (2020 m.) + 591,03 Eur (2021 m.). Nuo 1 187,27 Eur sumos atskaičius 2020 m. galiojančias VSD įmokas (t. y. 21,60 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20 %), pareiškėjui priklauso 693,37 Eur. Nuo 591,03 Eur sumos atskaičius 2021 m. galiojančias socialinio draudimo įmokas (t. y. 21,90 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20 %), pareiškėjui priklauso 343,93 Eur. Bendra priklausanti suma yra 1 036,76 Eur (693,37 Eur + 343,39 Eur).
19. Atitinkamai skaičiuojama ir nuo minėtu sprendimu pareiškėjui priteisto po 8,22 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Šiuo atveju priteista suma turi būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojančias socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių dydžius. 2021 m. priteistas darbo užmokestis sudaro 1 471,38 Eur (t. y. 179 darbo dienos x 8,22 Eur) (neatskaičius mokesčių). 2022 m. priteistas darbo užmokestis sudaro 616,50 Eur (75 darbo dienos x 8,22 Eur) (neatskaičius mokesčių). Nuo 1 471,38 Eur sumos atskaičius 2021 m. galiojančias socialinio draudimo įmokas (t. y. 21,90 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20 %), pareiškėjui priklauso 854,88 Eur. Nuo 616,50 Eur sumos atskaičius 2022 m. galiojančias socialinio draudimo įmokas (t. y. 22,20 %) ir gyventojų pajamų mokestį (t. y. 20%), pareiškėjui priklauso 356,44 Eur. Bendra priklausanti suma yra 1 211,32 Eur (854,88+356,44).
20. Taigi, bendras pareiškėjui priklausantis iš darbo santykių kylančios skolos dydis yra 2 248,08 Eur (1036,76 Eur + 1211,32 Eur). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir pateiktiems skaičiavimams, teismas sutinka su nemokumo administratorės nuomone, jog tikslinga tvirtinti 2 710,58 Eur (2 248,08 Eur iš darbo santykių kylanti skola ir 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidos). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įtraukiamas į BUAB „Pilaitės terasos“ kreditorių sąrašą su 2 710,58 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (2 248,08 Eur pirmos eilės; 462,50 Eur antros eilės).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Patvirtinti pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 248,08 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 8 ct.) pirmos eilės ir 462,50 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 50 ct.) antros eilės (iš viso 2 710,58 Eur) dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ bankroto byloje.
Pavesti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto Departamentas LT“ per 3 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius bei pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.
Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto Departamentas LT“ pateikti įsiteisėjusią šios nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo, Priežiūros institucijai (JANĮ 33 straipsnio 1–2 dalys) bei per 3 darbo dienas teismo įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.