- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-7106-1032/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04298-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- R. G., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjų mamos B. G. mirties.
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina B. G.. Po jos mirties liko palikimas – ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad yra vieninteliai palikėjos B. G. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjų tėvas ir mirusios sutuoktinis yra miręs (duomenys neskelbtini), todėl kitų paveldėtojų nėra. Kadangi B. G. mirė (duomenys neskelbtini), tai palikimo priėmimo terminas buvo iki (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įstatyme nustatytu terminu į notarą nesikreipė, nes suklydo dėl įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti - manė, kad kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo turi ne trijų mėnesių bėgyje, o jiems pasibaigus. Dėl skaudžiai išgyventos sunkios mamos mirties, dėl teisinio neišprusimo supainiojo terminus nustatytus palikimui priimti. Be to, Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbtas karantinas, kas taip pat apsunkino pareiškėjų galimybę laiku kreiptis į notarą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo ar išsiaiškinimo visų teisinių niuansų dėl turto paveldėjimo tvarkos. B. G. gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo byla turėjo būti pradėta Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) notarų biure Šiame notarų biure dirba notarė B. V.. Tikslu užsiregistruoti pas notarą priėmimui, kad abu pareiškėjai pateiktų pareiškimus dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas V. G. skambino į notarų biurą, tada buvo paaiškinta, kad neteisingai suprato palikimo priėmimo terminą, kad jis jau praleistas, todėl turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad terminas priimti palikimą praleistas nedaug. Kai tik notarė išaiškino palikimo priėmimo tvarką, pareiškėjai surinko dokumentus ir kreipėsi į advokatą. Kadangi terminas praleistas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, dėl ko laiku neatliko įstatyme numatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kitų paveldėtojų nėra, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, mano, kad niekieno interesai nepažeidžiami, termino atnaujinimas neprieštaraus nei įstatymui, nei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, todėl prašo tenkinti pareiškimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjaas R. G. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. V. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymai bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai yra B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs.
3. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų nustatyta, kad B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Po mirusiosios B. G. mirties testamentų registre palikimo priėmimo faktų neįregistruota.
Dėl pareiškėjų reikalavimo
5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
6. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
7. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
8. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos, nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Be to, Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbtas karantinas, kas taip pat apsunkino pareiškėjų galimybę laiku kreiptis į notarą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo.
9. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog kitų mirusios B. G. paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, šis terminas atnaujintinas.
10. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.