Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės visiškai sudėtos ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti bei 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 4 d., 12.10 val. iki 2023 m. vasario 5 d., 09.36 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

M. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 4 d.

BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, iš M. G. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų).

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikta galioti ir panaikintina, tik pradėjus vykdyti nuosprendį.

M. G. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyta, jog bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį dalyje dėl M. G. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Likusioje dalyje teismo nuosprendį paliekant nepakeistą.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiąją, nebuvo vertėjo. Policijos pareigūnai bandė su nukentėjusiąją bendrauti „google“ vertėjo pagalba. Visiems žinoma tiesa yra tai, kad ši programa iškraipo verčiamus žodžius, kartais net pačią prasmę, kas greičiausiai ir atsitiko šiuo metu. Nukentėjusioji nemokėdama lietuvių kalbos, prastai kalbėdama anglų kalba nesugebėjo paaiškinti pareigūnams, kas atsitiko. Ne paskutinėje vietoje buvo ir tai, kad pati nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 1,38 promilių girtumas. Taigi, įvertinus šiame apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisingą nuosprendį. Pažymint, kad nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K- 476/2013, Nr. 2K-529/20132K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas advokatas prašė ginamąjį išteisinti, kadangi jokių objektyvių duomenų byloje nėra, yra tik abejonės. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi nuteistojo M. G. kaltė pilnai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai pripažino M. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai liudytojo parodymais, nesivadovaujant nei nuteistojo, nei nukentėjusiosios išdėstytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, skundžiamą nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, patikrina įrodymų vertinimo aspektu.

7. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo (kaltinamųjų) kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo M. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu M. G. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sujungiant juos į nuoseklią ir logišką grandinę.

10. BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

11. Fizinis skausmas yra pojūtis, kurio negalima nei apčiuopti, nei pamatyti, tačiau iš nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, kreipėsi į medikus, pirko vaistus ir pan.) bei reakcijos (šaukė, verkė, staigiai atsitraukė ir pan.) galima daryti išvadą apie skausmo buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog fizinis skausmas – tai minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

12. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai C. M. L. P., kuomet tyčia, dešine ranka vieną kartą sudavė į veido sritį, padarydamas jai kairio skruosto sumušimą bei ausies paviršinį sužalojimą. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas padarė įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, kurios vertinimui pritaria ir teisėjų kolegija.

13. Nuteistasis M. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, neigė. Apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, nors su ja ir konfliktavo, tačiau jos nemušė nei ranka, nei spyrė, tik jai slystant nuo kalno griebė ją laikyti. Po to jis ją pakėlė, įsisodino į mašiną ir nuvažiavo. Nurodė, kad jis po įvykio su nukentėjusiąja bendrauja, ji jokių pretenzijų jam neturi, jie ruošiasi vestuvėms (2 t., b. l. 28-29). Nukentėjusioji C. M. L. P. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme taip pat nedavė nuteistąjį kaltinančių parodymų. Priešingai nurodė, kad M. G. jokių smūgių jai nesudavė, jokio fizinio skausmo ji nejautė, nuteistasis jai tik paėmė už rankos norėdamas įsisodinti į automobilį, o ji tuo metu paslydusi ant sniego nukrito. Tačiau jokių sužalojimų ant jos kūno nei tą, nei kitą dieną nebuvo. Ji policijos pareigūnams, kurie prastai kalbėjo angliškai, sakė, kad nieko neįvyko. Prieš įvykį ji lankėsi pas dantistą, jai buvo įstatytas naujas dantis, gal dėl to skundėsi, kad skauda žandikaulį. Jie kitą dieną viską išsiaiškino, atsiprašė, kadangi abu suprato, jog visas konfliktas įvyko dėl suvartoto alkoholio kiekio. Toliau gyvena, kaip pora, ketina susituokti (1 t., b. l. 98-99, 2 t., b. l. 38-39).

14. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirminius įvykio aplinkybių fiksavimo duomenis – tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 54-57), vyriausiosios patrulės I. V. tarnybinį pranešimą dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo ir smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 58), bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolą (1 t., b. l. 60-61), policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašus (1 t., b. l. 64–68), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotą informaciją (1 t., b. l. 83-84), taip pat liudytojo R. B. parodymus (1 t., b. l. 92-93, 2 t., b. l. 29-30) ir kitą rašytinę bylos medžiagą, nuteistojo M. G. parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios C. M. L. P. parodymus – kaip suinteresuoto asmens siekį padėti išvengti atsakomybės savo artimam asmeniui. Paprastai kartu gyvenantys asmenys po konflikto žinodami, kad konfliktas buvo užfiksuotas ir už tai gali grėsti atsakomybė, susitaiko ir nukentėjusieji bando pakeisti įvykio aplinkybių aiškinimą, palankia smurtautojui linkme, kas teismo vertinimu šiuo atveju ir atsitiko. Nukentėjusioji pirminius parodymus davė praėjus keturioms dienoms po įvykio, kai su M. G. jau buvo viską išsiaiškinusi ir susitaikiusi.

15. Liudytoju apklaustas R. B. po įvykio praėjus porai valandų parodė, kad 2023 m. vasario 4 d. apie 10.22 val. kelkraštyje prie automobilio pastebėjo moterį ir šalia jos vyrą, kuris kaire ranka moteriai sudavė smūgį ir moteris nukrito. Liudytojas nematė nei į kur buvo suduota, nei ar buvo suduota kumščiu ar delnu. Tik nurodė, kad po to vyras pradėjo moterį kelti, jie stovėjo prie automobilio ir kažką aiškinosi, vyras įkalbinėjo moterį sėsti į automobilį, nors akivaizdžiai matėsi, kad ji nenori. Vyras atidarė galines automobilio dureles ir rankomis stūmė moterį į automobilį, ji nukrito ant galinės automobilio sėdynės, vyras įkėlė jos kojas, sėdo į vairuotojo vietą ir nuvažiavo. Liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė policiją (1 t., b. l. 92-93). Apylinkės teisme apklaustas liudytojas patvirtino, kad matė, kaip vyriškis smūgiavo ir mergina nukrito. Paskui vyriškis ją pakėlė nuo žemės. Į kurią kūno vietą buvo smūgiuota tiksliai negalėjo pasakyti, kažkur į viršų, nes automobilis judėjo, užstojo. Nuteistasis stovėjo nugara. Nurodė, kad lyg ranka buvo smūgiuota. Nematė, kad spirtų. Perskaičius parodymus duotus iškart po įvykio, liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad paskui vyras įstūmė merginą į automobilio galą, įkėlė kojas, uždarė dureles ir nuvažiavo (2 t., b. l. 29-30).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi nesuinteresuoto bylos baigtimi atsitiktinai įvykio vietoje buvusio liudytojo R. B. parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Tiek apklausiamas iš karto po įvykio, tiek ir apylinkės teisme liudytojas patvirtino, kad moteriai buvo suduotas smūgis po kurio ji nukrito, paskui buvo pakelta ir įstumta į automobilį. BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais; išimtis yra nustatyta BPK 301 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021). Nagrinėjamoje byloje liudytojui R. B. anonimiškumas nebuvo suteiktas. Be to šiuos liudytojo R. B. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

18. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji naudojantis mobiliojo ryšio telefone esančiu vertėju, pateikia pareigūnei telefoną su tekstu, kurį garsiai perskaito greitosios pagalbos darbuotoja – „išmetė mane ant asfalto ir trenkė man antausį“. Tuo metu nuteistasis pasako, kad „aš įmečiau ją į mašiną, gal ne taip vertėjas verčia“. Policijos pareigūnė, naudojantis mobiliojo ryšio telefone įrengtu vertėju nukentėjusiosios paklausia – „kas ją nuskriaudė?“. Mergina pirštu parodo į vyrą – M. G.. Nukentėjusioji nurodo, kad ji nori namo ir, kad nuteistasis meluoja, nes ji ne iš čia ir nesupranta kalbos. Vėliau be žodžių pavaizduoja spyrį su koja ir parodo į M. G. (1 t., b. l. 64–68).

19. Ir nors aplinkybės, kad nukentėjusiajai C. M. L. P. nagrinėjamu atveju buvo spirta koja nepasitvirtino, tačiau įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotas paraudęs, skausmingas viršutinis skruostikaulis, žaizdos nėra. Paraudęs kairės ausies kaušelis. Diagnozuotas kairio skruosto sumušimas, ausies paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 83-84), kartu su nukentėjusiosios policijos pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis leidžia pagrįstą teigti, jog nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas būtent nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad nukentėjusioji C. M. L. P. įvykio metu buvo neblaivi ir su policijos pareigūnais bendravo naudojantis internetinio vertėjo pagalba niekaip nepaneigia jai nustatytos diagnozės. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad nukentėjusioji buvo stipriai susijaudinusi, verkė, sugebėjo paaiškinti, kad nuteistasis meluoja bei pirštu parodė, kad ją nuskriaudė būtent M. G.. Be to su į įvykio vietą atvykusiais tyrėjais nukentėjusioji normaliai kalbėjosi anglų kalba, be internetinio vertėjo ir jiems paaiškino, kad jai dešine ranka trenkė į veidą bei su koja grūdo į automobilį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie aukščiau aptarti duomenys (liudytojo R. B. parodymai, bendrojo pagalbos centro garso įrašuose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės, medicininės apžiūros dokumentai) sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais (tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo ir smurto artimoje aplinkoje), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai jais vadovavosi, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje.

20. Pažymėtina, kad nukentėjusioji C. M. L. P. į teismo medicinos ekspertus po įvykio nesikreipė, todėl nepagrįsti nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis byloje esančia specialisto išvada. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį fizinio skausmo sukėlimo asmeniui faktui įrodyti nėra būtini medikų apžiūros dokumentai ar specialisto išvados, todėl apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis, rodančiais, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nukentėjusiajai užfiksuotas kairio skruosto patinimas, susijaudinimas, akivaizdi baimė (1 t., b. l. 54-57) greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota diagnoze (1 t., b. l. 83-84), taip pat specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodytais klinikiniais duomenimis (1 t., b. l. 40).

21. Taigi, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Aptartų duomenų visuma, paneigia nuteistojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad joks smurtas prieš C. M. L. P. nagrinėjamu atveju nebuvo naudojamas, todėl teisėjų kolegija nuteistojo M. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir skundžiamą nuosprendį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.