Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-705-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-27
Bylos Nr.: e2S-705-863/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13418-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“, uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Litgrid“

Kategorijos

3.1.18.4Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-705-863/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13418-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.1.18.6; 3.1.18.8; 3.3.2.6.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „Bivija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Peiruna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl Litgrid AB 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 23SD-3866 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13418-2023-3) pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ pateiktą ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų“; įpareigoti AB „Litgrid“ duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Balteva“ 80 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų; įpareigoti AB „Litgrid“ duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Telšių vėjo energija“ 120 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Taip pat ieškovės prašė iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies; panaikino atsakovės AB „Litgrid“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą, iki įsiteisės teismo sprendimas.

4. 2024 m. lapkričio 18 d. teisme gautas UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“, save įvardinančių suinteresuotais asmenimis, prašymas (DOK-172715) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjos nurodė, kad ieškovės neturi jokios teisės į elektros tinklo pralaidumus vėjo elektrinėms, kuriems byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes: 1) riboti ir nepakankami elektros perdavimo tinklo pralaidumai yra kliūtis išduoti ieškovėms patvirtinimą apie galimybę prijungti įrenginius prie perdavimo tinklų; 2) patvirtinimas apie galimą tinklų pralaidumų rezervaciją yra išduodamas tik teisės aktų nustatyta tvarka, o prašymas išduoti patvirtinimą nesilaikant teisės aktų sąlygų, reikalavimų ir procedūrų negali būti tenkinamas; 3) UAB „Litgrid“ negalėtų išduoti ieškovių naudai patvirtinimo, nes toks patvirtinimas būtų suteiktas ne pagal teisės aktų reikalavimus ir pažeistų kitų rinkos dalyvių teises bei teisėtus interesus.

6. Pareiškėjų teigimu, pralaidumų zonoje Nr. 68 pareiškėjos vysto bendros 300 MW leidžiamos generuoti galios hibridines vėjo / saulės elektrines su kaupimo įrenginiais, t. y. kiekviena po 150 MW leidžiamos generuoti galios hibridinę elektrinę. Pareiškėjos pateikė atsakovei prašymus rezervacijai hibridinėms elektrinėms kiekvienos iš bendrovių elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo 330 kV oro linijos atšakoje Klaipėda – Telšiai (Zonoje Nr. 68).

7. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nes ieškovės (UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“) yra 3-ioje ir 5-oje eilėje žemiau nei pareiškėjos (UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“) dėl tinklo pralaidumo rezervacijos procedūros. Kadangi ieškovių elgesys yra nesąžiningas kitų rinkos subjektų atžvilgiu, turi būti panaikintos 2024 m. vasario 5 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8. Nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų, kad byloje yra pagrindas ir toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones (su kuo pareiškėjos nesutinka), tokiu atveju ieškovės turi būti įpareigotos pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis šiuo atveju sudarytų: (i) UAB „Balteva“ – 4 000 000 Eur; (ii) UAB „Telšių vėjo energija“ – 6 000 000 Eur.

Atsiliepimas

9. Ieškovės pateiktu atsiliepimu pareiškėjų prašymą laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti.

10. Nurodė, kad pareiškėjos nėra rezervavusios pralaidumų jokiam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, todėl jų prašymai pralaidumų rezervacijai hibridinėms elektrinėms yra neįgyvendintini. Pirmumą pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą rezervuoti pralaidumus elektros tinkle turi tie subjektai, kurie planuoja plėtoti hibridines elektrines.

Šalies argumentai

11. Ieškovių teigimu, pagal iki 2023 m. kovo mėn. galiojusį reguliavimą ieškovės i) yra jau rezervavusios galią saulės šviesos elektrinėms bei gavusios šioms elektrinėms leidimus; ii) laikosi pozicijos, kad jos ne tik yra rezervavusios galią saulės šviesos elektrinėms, tačiau jau yra gavusios leidimus ir vėjo elektrinėms (jungiamoms prie saulės šviesos elektrinių), tačiau dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) neveikimo joms nepagrįstai nebuvo išduoti leidimai vėjo elektrinėms (jungiamoms prie saulės šviesos elektrinių). Taigi, ieškovės laikosi pozicijos, kad joms Tarybos nutarimu Nr. O3E-254 patvirtintas LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (toliau – PETA 2023), įsigaliojęs nuo 2023 m. kovo mėn., yra netaikomas. Ieškovės dalyvauja pralaidumų rezervacijoje ir pagal tvarką, įsigaliojusią nuo 2023 m. kovo mėn., bei šiuo metu skelbiamame pralaidumų rezervacijos registre yra nurodytos eilutėse Nr. 3 (UAB „Balteva“) ir Nr. 5 (UAB „Telšių vėjo energija“). Kitos įmonės – UAB „Bivija“, UAB „Peiruna“, esančios eilutėse Nr. 1–2, ir UAB „Nord wind park“, esanti eilutėje Nr. 4, arba siekia elektrines plėtoti kitose tinklo zonose (UAB „Nord wind park“), arba neturi (ir ateityje neturės) galimybės rezervuoti galios elektros tinkluose prioritetą turinčioms hibridinėms elektrinėms dėl pralaidumų ribotumo. Pagal šiuo metu skelbiamo galios rezervacijos registro duomenis būtent ieškovės turi prioritetą rezervuoti galią elektros tinkle.

12. Akcentavo, kad pareiškėjos šiuo metu nėra rezervavusios galios jokiam atsinaujinančių išteklių šaltiniui (vėjo ar saulės šviesos), o atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68, esant 0 MW laisvų pralaidumų saulės šviesos elektrinėms pareiškėjos neturi net teorinių galimybių plėtoti prioritetą turinčias hibridines elektrines (kaip tai planuoja daryti ieškovės). Nors pareiškėjos iš tiesų į galios rezervacijos registrą yra formaliai įtrauktos 1 ir 2 numeriais, tačiau taip atsitiko joms tik greičiau už kitus ūkio subjektus pateikus paraiškas galios rezervacijai.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateiktu atsiliepimu pareiškėjų prašymą laikė pagrįstu ir prašė jį tenkinti, o teismui nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti ieškoves pateikti 10 000 000 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

14. Nurodė, kad ieškovės, neturėdamos perdavimo tinklo pralaidumų laikinos rezervacijos galimybės, taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pranašumo prieš trečiuosius asmenis (įskaitant ir prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones padavusius suinteresuotus asmenis), tokiu būdu užsitikrindamos išimtinai joms reikalingo elektros tinklų pralaidumo rezervavimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nesilaikant PETA 2023 nustatytos tvarkos, ir be pakankamo pagrindo ribodamos byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų galimai turimus analogiškus teisėtus interesus į elektros tinklų pralaidumo rezervavimą.

15. Atsakovės vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą dar ir dėl to, kad jos taikomos platesnėje teritorijoje, nei yra ieškovių interesas prijungti savo įrenginius prie elektros perdavimo tinklo.

16. Pažymėjo, kad taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovei, be kita ko, uždrausta išduoti išankstines prijungimo sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl toks neproporcingo pobūdžio ribojimas taikomas. Tiek teisės aktuose (pavyzdžiui, PETA 2023 12 punkte), tiek pačiose išankstinėse prisijungimo sąlygose (toliau – IPS) nurodoma, kad jos nesukuria nei tinklų operatoriui, nei tinklų naudotojui jokių teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

2.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nėra procese dalyvaujantys asmenys, todėl laikytina, kad prašymas pateiktas neturinčių teisės jį paduoti asmenų.

2.2. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovei AB „Litgrid“ taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šią teismo nutartį, apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.e2S-863-794/2024) paliko nepakeistą. Byloje ieškovės 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą. Šis jų prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo atmestas. Teismo nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Byloje ieškovės 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė pakartotinį prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis jų prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi taip pat atmestas. Ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pareiškėjos UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; 2) leisti skubiai vykdyti nutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; 3) jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų panaikintos, įpareigoti ieškoves – UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ – pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o užtikrinimo nepateikus, galiojančias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodo, kad:

1.1. Aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis negalėjo nulemti prašymo atmetimo. Dėl šios priežasties, nutartis prieštarauja (pažeidžia) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio 1 dalies teisės normai.

1.2. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog nutartis šiuo atveju negali būti skundžiama, prieštarauja imperatyvioms proceso normoms. Pirmosios instancijos teismo nutartis negali paneigti suinteresuotiems asmenims CPK įtvirtintos teisės apskųsti nutartį apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties, nutartis prieštarauja (pažeidžia) CPK 334 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies teisės normoms.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Litgrid“ atsiliepimu prašo teismo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą.

2.1. Nurodo, kad siekiant pareikšti prašymą byloje panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, asmeniui iš esmės pakanka pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą, arba, kitaip tariant, įrodyti, kokiu būdu taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

2.2. Atsakovės vertinimu, nustačius aplinkybę, kad UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ turi materialinį teisinį suinteresuotumą, siekdamos panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas pažeidžia šių asmenų interesus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, būtina įvertinti du esminius kriterijus – aplinkybę, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ieškiniu keliamam reikalavimui, bei tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

2.3. Atsakovės teigimu, ieškovės taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia pranašumo prieš trečiuosius asmenis (įskaitant ir prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones padavusius suinteresuotus asmenis), tokiu būdu užsitikrindamos išimtinai joms reikalingo elektros tinklų pralaidumo rezervavimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nesilaikant PETA 2023 nustatytos tvarkos, ir be pakankamo pagrindo ribodamos byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų galimai turimus analogiškus teisėtus interesus į elektros tinklų pralaidumo rezervavimą, tokiu būdu pažeidžiant CPK įtvirtintą proporcingumo principą.

2.4. Atsakovės vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą dar ir dėl to, kad jos taikomos platesnėje teritorijoje, nei yra ieškovių interesas prijungti savo įrenginius prie elektros perdavimo tinklo.

2.5. Pažymi, kad teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 200 MW elektros perdavimo tinklo pralaidumų vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68. Tai reiškia, kad atsakovės prašymu, ieškovės turi pateikti 10 000 000 Eur vertės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

3. Ieškovės UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės palaiko atsiliepimu į pareiškėjų prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones išvardytus argumentus. Papildomai nurodo, kad:

3.1. Ieškovėms turėtų būti rezervuojami pralaidumai dar pagal iki 2023 m. kovo mėn. galiojusį reguliavimą, nes atsakovė 2023 m. birželio 2 d. yra sudariusi taikos sutartį su UAB „Telšių vėjo jėgainės“. Tokios taikos sutarties pagrindu UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atžvilgiu buvo išduotas leidimas hibridinėms elektrinėms, UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atžvilgiu netaikant naujai įsigaliojusių teisės aktų nuo 2023 m. kovo mėn.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjos byloje jokiu statusu nedalyvauja, todėl jos neturi teisės prašyti teismo įpareigoti ieškoves pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalis. Būtent atskirojo skundo reikalavimuose besiremdamos AIEĮ 64 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjos prašo įpareigoti ieškoves pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kadangi Konstitucinis Teismas nagrinės, ar AIEĮ 64 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Konstitucijai, tai būtų neteisinga tokią nuostatą taikyti ieškovių atžvilgiu.

3.4. Pareiškėjos nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga, tenkinus atskirąjį skundą (su tokiu rezultatu ieškovės kategoriškai nesutiktų), nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Pareiškėjos UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė atskirojo skundo nagrinėjimui aktualią teismų praktiką bei informavo, kad šiuo metu jau yra išnagrinėta byla, kurioje buvo taikytos, pareiškėjų prašomos panaikinti, laikinosios apsaugos priemonės (bylos Nr. e2-307-808/2025).

6. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

7. Pareiškėjos savo paaiškinimuose iš esmės nepapildo atskirojo skundo argumentų, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra išnagrinėta byla, kurioje buvo taikytos pareiškėjų prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės (bylos Nr. e2-307-808/2025); 2025 m. kovo 14 d. priimtu sprendimu teismas ieškovių ieškinį tenkino iš dalies. Taip pat pareiškėjos nurodo, jų vertinimu, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2025, laikydamos ją reikšminga teismų praktika nagrinėjant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų, įskaitant Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Kadangi minėtos nutartys yra prieinamos apeliacinės instancijos teismui per LITEKO duomenų bazę, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamos panaikinti AB „Litgrid“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų“; įpareigoti AB „Litgrid“ duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Balteva“ 80 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų; įpareigoti AB „Litgrid“ duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Telšių vėjo energija“ 120 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei AB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims - sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.

9. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovei AB „Litgrid“ taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šią teismo nutartį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-863-794/2024) paliko nepakeistą.

10. 2024 m. rugsėjo 12 d. ieškovės pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą – uždrausti atsakovei UAB „Litgrid“ rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, išskyrus UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ atžvilgiu, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą. Šis ieškovių prašymas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmestas. Ieškovės nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas, atskiruoju skundu neskundė. 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė pakartotinį prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis prašymas Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi taip pat atmestas.

11. 2024 m. lapkričio 18 d. pareiškėjos UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“, nurodydamos, kad jos yra suinteresuoti asmenys byloje, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovės atžvilgiu. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, iš esmės argumentuodamas tuo, kad pareiškėjos nėra procese dalyvaujantys asmenys, todėl laikytina, kad prašymas pateiktas neturinčių teisės jį pateikti asmenų.

12. Pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydamos, kad aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys nėra byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo nulemti prašymo atmetimo, nes tokiu atveju pažeidžiamas CPK 149 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atskirajame skunde nurodytu argumentu.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas.

14. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

15. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pagrįstu byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjų prašymas atmestas vien todėl, kad pareiškėjos nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Remiantis nurodytomis teisės normomis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali paduoti ir byloje nedalyvaujantys asmenys, tačiau tokiu atveju teismas vertina, ar egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti pareiškėjo suinteresuotumą, t. y. ar konkrečios taikytos priemonės realiai apriboja jo teises bei teisėtus interesus. Nustačius šias aplinkybes teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Akcentuotina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

18. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi (bylos Nr. e2S-716-357/2024) taip pat sprendė byloje nedalyvaujančių asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjų įtraukti į bylą trečiųjų asmenų statusu. Akcentavo, jog CPK 149 straipsnio pagrindu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo padavę asmenys gali teikti ir aktyviai ginti savo teises ir nedalyvaudami byloje. Tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukelia tam tikrų nepatogumų byloje nedalyvaujantiems asmenims, savaime neįrodo, kad teismo sprendimas turės įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismas pareiškėjų neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio nutartis civilinėje byloje e2S-716-357/2024). Tokio normos aiškinimo laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2S-1883-886/2024), kurioje nurodė, kad byloje nedalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir toks prašymas nagrinėjamas vertinant pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą, o ne pačią suinteresuotų asmenų procesinią padėtį (Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje e2S-1883-886/2024). Atsižvelgiant į apygardos teismų formuojamą horizontalią praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nevertinęs prašymo pareiškėjų suinteresuotumo apimtyje.

19. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. vasario 5 d. nutartis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra įsiteisėjusi, ieškovių prašymai (2024 m. rugsėjo 12 d.; 2024 m. gruodžio 3 d.) dėl jų masto pakeitimo netenkinti, o Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria atmestas 2024 m. gruodžio 3 d. pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nėra įsiteisėjusi, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

20. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar netaikymo) atskiruoju skundu tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui gali apskųsti tik byloje dalyvaujantys asmenys ir tik tada, kai tokios priemonės taikomos jų pačių atžvilgiu, uždraudžiant jiems patiems įgyvendinti kurias nors teises, šias teises suvaržant, uždraudžiant jiems atlikti kuriuos nors veiksmus, areštuojant jiems priklausantį turtą ir pan. Kai pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo toje konkrečioje byloje jokioje procesinėje pozicijoje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys pirmiausia turi kreiptis su atitinkamu prašymu į tokius ribojimus jiems taikiusį teismą, ir tik teismui atsisakius panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, gali paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-18-464/2022).

21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos netinkamai pasinaudojo savo, kaip byloje nedalyvaujančių asmenų, teise – teikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o pirmosios instancijos teismui netenkinus tokio pareiškėjų prašymų, nutartį apskųsti atskiruoju skundu.

22. Tiek ieškovės, tiek atsakovė savo atsiliepimuose į pareiškėjų atskirąjį skundą išdėsto argumentus ir motyvus, susijusius su pareiškėjų materialiniu teisiniu suinteresuotumu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjos nepagrindė savo suinteresuotumo, kad pirmosios instancijos teismas tenkintų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tuo tarpu atsakovė palaiko pareiškėjų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išdėstytas aplinkybes, be kita ko, nurodydama, jog šių priemonių taikymas neproporcingai riboja pareiškėjų teises. Visgi susiklosčiusioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsiliepimuose pateiktus argumentus.

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

24. Be to, nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas įprastais atvejais savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.

25. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjos ir atsakovė pateikė argumentus dėl pareiškėjų suinteresuotumo bei aplinkybių, kodėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jų teises ir yra neproporcingos, o ieškovės atsikirto į šiuos argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė iš esmės vien tuo pagrindu, kad pareiškėjos, neturėdamos proceso dalyvio statuso, tokio prašymo teikti negali. Kitų šalių ir pareiškėjų argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nenagrinėjo faktinių bei teisinių bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjų suinteresuotumu byloje. Atskiruoju skundu pareiškėjos ginčija būtent šią pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tik byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau savo skunde taip pat neteikia motyvų dėl savo suinteresuotumo ar teisių, kurios, jų vertinimu, yra pažeidžiamos taikant laikinąsias apsaugos priemones.

26. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti aplinkybių, nurodytų atsiliepimuose į atskirąjį skundą, nes pirmosios instancijos teismas jų iš esmės netyrė, o atskirajame skunde pareiškėjos taip pat jomis nesirėmė, priešingu atveju būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos. Akcentuotina ir tai, kad vertinant susidariusią situaciją priešingai, pareiškėjoms būtų užkirstas kelias tinkamai ir veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikimą, nevertindamas pareiškėjų materialinio suinteresuotumo bei kitų svarbių aplinkybių susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą, todėl pažeidė jų teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl nuostolių, atsiradusių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, nesprendžia. Tačiau teismas, vertindamas ieškovių atsiliepime nurodytas aplinkybes, susijusias su kreipimusi į Konstitucinį Teismą dėl AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2025 m. sausio 23 d. nutarimu „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžiant ginčus atsinaujinančių išteklių energetikos srityje“ pripažino nurodytų straipsnių prieštaringumą. Pažymėjo, kad AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, nepagrįstai pasunkinama asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgyvendinimo, o teismui užkertamas kelias priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat sudaromos prielaidos teismui, sprendžiančiam bylos šalių ginčą iš esmės, vykdyti Konstitucijos neatitinkantį formalų teisingumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Bivija“ ir „Peiruna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Kristina Lysionok