Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-380-297/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
1-380-297/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50614-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Ona Klinavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-380-297/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50614-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, kaltinamajam V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (nustatytas neįgalumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. D. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 14 val. Alytaus r., Butrimonių sen., Eigelonių k., kelio Pivašiūnai–Butrimonys 6-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis V. D. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad nuosavu automobiliu „Toyota Corolla Verso“ nuvažiavo pas pažįstamą G. V., su juo išgėrė alaus. Galėjo būti, kad buvo išgėręs apie 1,5 l alaus. Po to G. paprašė jį kažkur pavėžėti ir jis sutiko, sėdo už savo automobilio vairo. Šis automobilis buvo su mechanine pavarų dėže, o jis dėl nustatyto neįgalumo turi teisę vairuoti tik automobilius su automatine pavarų dėže, todėl, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, posūkyje nespėjo perjungti pavaros į žemesnę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, apsivertė. Eismo įvykio metu tiek jis, tiek G. patyrė sužalojimus. Žinojo, kad draudžiama išgėrusiam vairuoti, bet negalėjo atsisakyti padėti draugui. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D. kaltę iš pradžių neigė, aiškino, kad nevairavo savo automobilio, tačiau vėliau jis pripažino, kad, išgėręs alaus, vairavo automobilį „Toyota“, kažkur važiavo, bet kelio posūkyje neperjungė pavaros ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė (b. l. 104–105, 107–108, 111–112).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno T. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. gauti pranešimai iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, kad iš eismo įvykio vietos Eigelonių k., Pivašiūnų sen., Alytaus r. pristatyti eismo įvykio metu nukentėję G. V. ir V. D. (b. l. 14).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (plane, nuotraukose) užfiksuota, kad Alytaus r., kelio Pivašiūnai–Butrimonys 6-ame kilometre, kelio posūkyje, kairėje kelio pusėje rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje rasti automobilio ratų stabdymo pėdsakai (b. l. 15–30).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintas jo stogas, bamperiai, variklio dangtis, bagažinės dangtis, kairės pusės galinis sparnas, priekinis sparnas, priekinės ir galinės durelės, durelių stiklai, priekinis stiklas, dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai, galinės ir priekinės durelės, jų stiklai, galinis stiklas, grotelės, galinio vaizdo matymo veidrodėliai; automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje adresu Alytus, Ulonų g. 14K (b. l. 31–35, 59).

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 201525 patvirtina, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. V. D. yra transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadų Nr. G 1150/2017(06) ir Nr. G 985/2017(06) matyti, kad V. D. ir G. V. nustatyti kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai (b. l. 41, 44–45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10311/2017(01) patvirtina, kad V. D. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 30 d. 15.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio (b. l. 50).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2017 m. spalio 1 d. iš V. D. paimti jo drabužiai, kuriais jis vilkėjo eismo įvykio metu: švarkas, marškinėliai, džinsinės kelnės, viena kojinė, vienas batas (b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. ryte pas jį atvažiavo draugas V. D., kuris atvyko savo automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Jie susitarė išgerti alaus, nuvažiavo į Vėžionių kaimo parduotuvę ir nusipirko 6 litrinius butelius alaus, 6 proc. stiprumo, kurį gėrė automobilyje prie parduotuvės. Kai išgėrė apie 3 litrus alaus, tada grįžo namo pas G. V. ir ten toliau gėrė alų. Apsvaigo ir todėl neprisimena ar jie kur važiavo ir kaip įvyko eismo įvykis. Jis atsipeikėjo jau po eismo įvykio. Jautė skausmą nugaroje. Iš automobilio jis išlipo pro langą. Jis tikrai žino, kad nevairavo V. D. automobilio, nes nemoka vairuoti, neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 73–74).

Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. pas jos sūnų G. V. buvo atvažiavęs draugas pravarde „P.“, jis be vienos kojos, eina pasiremdamas ramentais. Jis atvažiavo vienas, vairavo baltos spalvos automobilį. Po to ji išėjo kasti bulvių, o kai 15.30 val. grįžo namo, sūnaus ir jo draugo jau nebuvo. Apie 16.30 val. jai telefonu pranešė, kad G. su draugu pateko į avariją. Grįžęs iš ligoninės namo, sūnus aiškino, kad neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau jo teigimu automobilį vairavo „P.“, kuris lėkė dideliu greičiu, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Jos sūnus G. nemoka vairuoti, todėl jis tikrai negalėjo vairuoti automobilio (b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. J. parodė, kad važiuodamas keliu Pivašiūnai–Butrimonys, jis pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir ant dešinio šono apvirtusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis buvo ką tik įvykęs. Iš automobilio buvo išlipęs vienas vyriškis, kuris buvo be kojos, jis sėdėjo, šalia pasidėjęs vieną ramentą. Įvykio vietoje buvo dar vienas jaunuolis, kuris buvo blaivus, neatrodė patyręs šoką, nebuvo sužalotas. Šis jaunuolis padėjo išlipti keleivio sėdynėje sėdėjusiam kitam vaikinui, kuris buvo sužalotas. Nei vienas negalėjo paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis, jie nesiorientavo dėl girtumo. Apvirtusio automobilio salone ir prie automobilio mėtėsi tušti alaus buteliai. P. J. paskambino pagalbos telefonu ir laukė, kol atvažiuos policija ir GMP. Iki atvykstant tarnyboms, trečiasis jaunuolis iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 80–81).

Liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad jis važiavo V. D. vairuojamu automobiliu „Toyota“ nuo Butrimonių link Pivašiūnų. Automobilyje buvo dar vienas vyriškis, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, jis buvo neblaivus. Ar vairuotojas V. D. buvo blaivus ar išgėręs, liudytojas nurodė nesupratęs. Važiuojant link Kedonių, V. D. važiavo per greitai, apie 120 km/h, ir todėl mašina nuvažiavo nuo kelio, apsivertė. S. S. pirmas išlindo iš mašinos per vairuotojo langą, o tada atsegė vairuotojo sėdynės diržą ir padėjo išlipti V. D.. Po to padėjo išlipti ir kitam keleiviui. Kai sustojo pro šalį vykę automobiliai, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nenorėjo būti kviečiamas liudyti (b. l. 87–88).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jų pakanka daryti išvadą, jog kaltinimas V. D. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. D. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų G. V., R. J., S. S. parodymais, specialisto išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,12 promilės alkoholio. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę V. D., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis V. D. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis žinojo, kad įstatymas draudžia vairuoti girtam, tačiau nepaisydamas šio draudimo, būdamas apsvaigęs nuo alaus, jis vairavo transporto priemonę, vėliau jo kraujyje rasta 2,12 prom. alkoholio. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, taigi, veikė tyčia. Nuo vairavimo girtam kaltinamojo neatgrasė net ir tai, kad jis yra neįgalus, dėl amputuotos kojos jam nustatytas 25 procentų darbingumas (b. l. 153). Teismas įvertina ir tai, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kadangi V. D. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės turi būti subendrintos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Dar kartą taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip to prašė gynėja, teismo manymu pagrindo nėra. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką toks pakartotinis minėto instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais. Tokiu atveju teismas turi kruopščiai įvertinti kaltininko asmenybę ir svarstyti, ar jis ateityje nenusikals. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos 2017 m. liepos 26 d. nutarimu nubaustas 600 Eur bauda (b. l. 129–132), nuobauda galiojanti. Be to, kaltinamasis nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis pats pripažino, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismo vertinimu, kaltinamasis naują nusikaltimą padarė neatsitiktinai, tai lėmė susiformavusios kaltinamojo nuostatos nesilaikyti įstatymų. Pažymėtina, kad jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendžia, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. D., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, važiavo rajoniniu keliu, dienos metu, kai eismas intensyvus, ir sudarė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Vairuodamas girtas, nepasirinko saugaus greičio, sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės galėjo būti tragiškos. Įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. D. tikslinga skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Be to, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą vairuodamas jam priklausantį automobilį, kuris šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo nebūtų įmanomas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas, siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

2017 m. spalio 31 d. nutarimu V. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 113–114) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. drabužiai, batas kaltinamojo prašymu grąžintini kaltinamajam ar jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams 10 dienų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti V. D. kartu su bausme šias baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams;

2) transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimą.

Kardomąją priemonę dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12100973 paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. švarką, marškinėlius, džinsines kelnes, vieną kojinę, vieną batą, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti V. D. ar jo įgaliotam asmeniui.

Transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) perduoti antstoliui, kuris vykdys baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Tris kompaktinius diskus su nuotraukomis ir nepilnamečių liudytojų apklausos vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė