Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-85-744/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
AN2-85-744/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00173-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas (pirm.)
Pažeidėjas
E. S.
Institucija
Radviliškio rajono savivaldybes admininstracija
Advokatai
Mindaugas Vagonis, Monika Kaluževičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-85-744/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00173-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu E. S. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 507 straipsnyje, ir nubausta administracine nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. E. S. buvo nubausta už tai, kad ji 2020 m. birželio 9 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) kaime vykusio gyventojų susirinkimo, kurį organizavo ir vedė, vykdydama viešojo administravimo funkcijas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė A. K., metu, išvadino A. K. įžeidžiančiais žodžiais bei provokuojančiu elgesiu žemino A. K. prie susirinkime dalyvavusių žmonių.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

2. Nesutikdama su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties; taip pat prašo, esant pagrindui, surinkti papildomus duomenis ir atlikti įrodymų tyrimą, grąžinti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teismui iš naujo; netenkinus ankstesnių prašymų, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir jai netaikyti administracinės atsakomybės už ANK 507 straipsnyje numatytą nusižengimą, taip pat nepripažinti nukentėjusiajai A. K. priteistų išlaidų proceso išlaidomis.

Šalies argumentai

2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji A. K. tvirtino, jog buvo pavadinta „aferiste“, „šūdu“ ir šiuos jos žodžius girdėjo visi susirinkimo dalyviai, tačiau, apeliantės nuomone, tokie teismo argumentai nepagrįsti. Nei vienas bylos dalyvis, išskyrus pačią nukentėjusiąją, nepatvirtino, jog būtų girdėjęs tokius jos seniūnės A. K. atžvilgiu paminėtus žodžius. Byloje buvo atskleista tik viena aplinkybė – jos ir A. K. kalba apie alkoholį, vieni liudytojai nurodė girdėję seniūnę buvus pavadinta „alkoholike“, kiti „eik išsiblaivyti“, kiti „eik išsipahmielinti“. Taigi nors teismas teigia, kad liudytojai ir pati nukentėjusioji proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau pažymėtina, kad iš jų parodymų galima spręsti tik apie situaciją, bet ne apie pačią nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, esmę. Apeliantės teigimu, teismas nurodė, kad ji negražiai bendravo su nukentėjusiąja, ją įžeidinėjo, girdint kitiems asmenims, tačiau nenurodė, kokiais žodžiais konkrečiai buvo įžeista seniūnė A. K. ir kokios frazės tapo atsakomybės dalyku. Ji neneigė, fakto, kad turėjo priekaištų seniūnei A. K. dėl jos veiklos/darbo (dėl nepjautos žolės, netvarkytų pakelių ir pan.), todėl atvyko į susirinkimą, į kurį, anot seniūnės, nebuvo kviečiama.

2.2. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. D. duotus parodymus, jog jis negirdėjo, kad ji įžeidinėtų nukentėjusiąją, nes pats liudytojas pripažino buvęs neblaivus ir į susirinkimą atėjo kartu su ja (E. S.), todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau, apeliantės teigimu, ji neatvyko kartu su D. D. į susirinkimą ir jam nebuvo jokio intereso liudyti jos naudai. Nors D. D. nurodė, jog jis galėjo būti kažkiek neblaivus dėl vartoto alkoholio, tačiau nebuvo nustatyta, kad jo realybės suvokimas būtų neteisingas ar vien šis faktas lemtų, kad jo liudijimas negali būti patikimu.

2.3. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusioji teigė ir tvirtino, jog nieko pati neįžeidė, alkoholizmu nekaltino ir susirinkimo metu apie tai nekalbėjusi, tik po D. D. apklausos pripažino, kad ir jis buvo susirinkime, tačiau nepripažino, kad būtų siūliusi jam išsiblaivyti ir pan. E. S. teigimu, frazė, kad „gal pati išsiblaivyk“ būtent buvo pavartota po nukentėjusiosios kreipimosi į D. D.. Tačiau teismas šios situacijos visiškai nevertino ir negretino su jos (E. S.) liudijimu, tik apsiribojo teiginiu, kad minėtas liudytojas šališkas, nors byloje nėra duomenų apie jos (E. S.) ir D. D. giminystės ryšį ir pan. Be to, jos pavartota frazė buvo pateikta kito asmens gynybos aspektu, o ne tyčiniu siekiu pažeminti, įžeisti.

2.4. Apeliantės nuomone, vien seniūnės emocijų parodymas nebūtinai lemia, kad tai buvo tariamo įžeidimo ar pažeminimo padarinys. Pateikta kritika dėl jos netinkamos darbo veiklos ar jos organizavimo, nukentėjusiosios galėjo būti priimta asmeniškai ir nukentėjusioji galėjo reaguoti kaip moteris jautriau. Apeliantė sutinka, kad pretenzijas galėjo reikšti kitu laiku, tačiau ji turėjo teisę kelti klausimus ir reikšti pretenzijas dėl teritorijų tvarkymo, taigi ji ne dėl kokių nors chuliganiškų, išgalvotų paskatų atėjo į susirinkimą ir be pagrindo įžeidinėjo bei žemino seniūnę. Ji yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir gali pareikšti kritiką griežčiau, jeigu laiko, kad tam yra pagrindas, o seniūnė, suvokdama, kad klausimai reiškiami dėl jos darbo, nenukreipiant to tiesiogiai į jos asmenį, privalėjo tai vertinti konstruktyviai – atsakyti į keliamus klausimus tiesiogiai ar pasiūlyti jai užklausą pateikti raštu, neįsitraukiant į diskusiją ir emocinį dialogą.

2.5. Apeliantė pažymi, kad nors nukentėjusioji tvirtino, jog ji (E. S.) ją visą laiką įžeidinėjo ir neleido pasakyti nei vieno žodžio, kad ji išvis nekonfliktavo ir nekalbėjo, tačiau visi liudytojai patvirtino, jog jos abi tarpusavyje kalbėjo, o ne vien ji (E. S.). Be to, D. D. patvirtino, kad ji (E. S.) jį užstojo, kada seniūnė pradėjo reikšti priekaištus jam. Tačiau teismas nevertino, jog siūlymas seniūnei pačiai išsiblaivyti buvo nukreiptas ne į siekį apkaltinti ją alkoholizmu, bet į faktą, jog jai apkaltinus kitą asmenį neblaivumu ir pradėjus jam reikšti priekaištus kaip neadekvačiam asmeniui, ji (E. S.) norėjo šį asmenį užstoti, pavartojant frazę „tu pati išsiblaivyk“. Apeliantės nuomone, tokia frazė tokiame kontekste, kaip ji buvo pavartota, negali būti laikoma garbę ir orumą žeminančia. Taigi teismas privalėjo vertinti ne pavienes frazes ar žodžius, o viso pokalbio turinį, kontekstą, tačiau teismas apsiribojo tik pavienių žodžių pateikimu ir pačios nukentėjusiosios situacijos interpretacija.

2.6. Apeliantės tvirtinimu, apklausiant liudytojus vyko du teismo posėdžiai ir analizuojant pirmo posėdžio apklausas su antrojo posėdžio apklausomis, tai vėlesni liudytojų parodymai tapo konkretesni ir kryptingesni ir tai sukėlė pagrįstas abejones, ar išties tai buvo nešališki liudijimai. Be to, liudytojai nurodė skirtingas formuluotes, kaip kalbėjo ji (E. S.), nors kiekvienas kategoriškai tvirtino, jog būtent taip ir girdėjo pasakius „išsiblaivyk, išsipahmielink, alkoholike“, kažką susijusio su alkoholiu. Tačiau tai buvo tik aštresnio pobūdžio nuomonė, kritikos forma, o ne teiginys. Akivaizdu, kad asmeniui, sulaukus kritikos dėl savo darbo, tai sukelia nemalonias emocijas, gal jautresnį asmenį gali ir pravirkdyti, bet vien tai savaime nereiškia pagrindo taikyti ANK 507 straipsnį.

2.7. Apeliantės nuomone, nenustačius kad kritika dėl seniūnės darbo yra nepagrįsta ir kad ji (E. S.) tyčia siekė pažeminti seniūnę, o ne pateikti savo poziciją dėl nesutvarkytos teritorijos, negalima laikyti, kad ji (E. S.) turėjo tiesioginę tyčią įžeisti ir pažeminti nukentėjusiąją. Jei kuri nors frazė ir nuskambėjo nekorektiškai, ji buvo pareikšta neapgalvotai, be tikslo žeminti ar įžeisti, todėl negalima laikyti ir buvus tyčią. Taigi teismas ANK 507 straipsnyje numatytą nusižengimą jai (E. S.) inkriminavo abstrakčiai, nenustatęs jos subjektyvios pusės ir net neatskleidęs nusižengimo sudėties bei kuo konkrečiai pasireiškė jos neteisėtas veikimas. Teismas savo išvadose nepatvirtino, jog būtent inkriminuotas frazes, kurios nurodytos surašytame administracinio nusižengimo protokole, ji (E. S.) būtų vartojusi ir tokiu būdu pažeminusi A. K., nebuvo išsiaiškinta, kokią konkrečią frazę ar žodį ji pavartojo, net netirtas tokių frazių galimo pavartojimo kontekstas. Byloje buvo reikšmingas ir S. K. liudijimas, kurio teismas nepriėmė, nors jis objektyviai atskleidžia veikos aplinkybes, dėl to rašytinis liudijimas pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu.

2.8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad vieši asmenys turėtų būti atsparesni reiškiamai nuomonei ir kritikai ir negali kiekvienos frazės absoliutinti kaip jį įžeidžiančios ir žeminančios. Net jei tam tikri teiginiai nebuvo malonūs nukentėjusiajai, tai savaime nelemia įžeidimo esmės. Be to, toks veikimas jeigu formaliai ir būtų laikomas nusižengimu, jis nebuvo tokio lygio, kad už jį būtų teisinga ir pagrįsta taikyti atsakomybę, dėl ko buvo pagrindas vertinti veiką kaip mažareikšmę ar nesudarančia pagrindo taikyti administracinės atsakomybės.

2.9. Apeliantės teigimu, net ir tariamai esant jos atsakomybės pagrindams, nukentėjusiosios patirtos ir pripažintos proceso išlaidos yra nepagrįstos, neproporcingos ir per didelės. Nukentėjusioji pati savo valia pasirinko teisinį atstovą, nors jos interesus gynė institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Advokato dalyvavimas nebuvo privalomas ir būtinas, todėl proceso išlaidos priteistos nepagrįstai. Be to, jos neproporcingos nei nusižengimo pobūdžiui, nei bylos sudėtingumui, dėl ko net pripažinus nukentėjusios teisę į proceso išlaidas, jos turėjo būti mažinamos. Vien patirtos išlaidos ir jų dydis buvo pačios nukentėjusios valinio veikimo padarinys, jų nelėmė procesinė svarba ir poreikis, todėl jas savo rizika sau prisiėmė nukentėjusioji.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. K. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; taip pat prašo priteisti jos naudai 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo, liudytojų parodymai patvirtino, kad E. S. naudojo jos atžvilgiu jos garbę ir orumą žeminančius žodžius, kai ji ėjo seniūnės pareigas, tai buvo daroma kitų miestelio gyventojų akivaizdoje, dėl ko buvo pažeisti jos garbė ir orumas, pakenkta jos moraliniam prestižui. Liudytojai duodami parodymus patvirtino, kad ji (A. K.) susirinkimo metu buvo blaivi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atžvilgiu nevartojo jokių įžeidžiančių ar žeminančių žodžių, todėl yra akivaizdu, kad E. S. siekė ją įžeisti. Byla visapusiškai ir išsamiai buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtino jos dėstomas aplinkybes apie jos, kaip seniūnės, garbės ir orumo pažeminimą, kitų miestelio gyventojų akivaizdoje.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl priimtas teismo nutarimas nenaikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde keliamas E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad ji neturėjo tyčios įžeisti ar pažeminti nukentėjusiąją A. K., ji tik kritikavo nukentėjusiąją dėl jos netinkamo darbinės veiklos ir jos organizavimo, ji turėjo teisę kelti klausimus ir reikšti pretenzijas dėl teritorijų tvarkymo, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos (E. S.) atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, arba, esant pagrindui surinkti papildomus duomenis ir atlikti įrodymų tyrimą, grąžinti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teismui iš naujo.

Dėl įrodymų vertinimo ir E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu E. S. veiksmai dėl valstybės tarnautojos A. K. garbės ir orumo pažeminimo seniūnijoje vykusio gyventojų susirinkimo metu kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius. Pagal ANK 507 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 507 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į atitinkamą subjektą, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti valstybės tarnautoją ar pareigūną, pažeminti jų orumą.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog skundžiamu apylinkės teismo nutarimu E. S. pagrįstai nubausta pagal ANK 507 straipsnį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog E. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, tai yra ji vykusio gyventojų susirinkimo metu (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę A. K. prie susirinkime dalyvavusių žmonių išvadindama įžeidžiančiais žodžiais bei provokuojančiu elgesiu pažemino valstybės tarnautojo garbę ir orumą.

10. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas E. S. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik pačią E. S., nukentėjusiąją A. K. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, atstovą, bet liudytojais apklausė A. R., A. V., G. M., I. T., R. G., S. D., V. K., D. J., D. D., E. P., R. M., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos šios teismo išvados. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei E. S., kuri apeliaciniame skunde savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje E. S. neprisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, ir paaiškino, kad ji nuėjusi į susirinkimą, pasisveikino su visais ir klausė A. K., kodėl jai niekas nepranešė, kad vyks susirinkimas, ir A. K. pradėjo ant jos rėkti, liepė eiti lauk ir netrukdyti, jos susiginčijo dėl seniūno funkcijų vykdymo ir seniūnijai priklausančių atlikti darbų, seniūnė visą laiką kalbėjo pašiepiančiai, liepė tylėti, po to į jų ginčą įsiterpus D. D., seniūnė pradėjo rėkti ir ant D. D., sakė „alkoholike išsiblaivyk, eik namo“. Kai seniūnė ant D. D. pasakė „alkoholike“, tada ji irgi pasakė seniūnei, kad „ir pati gal esi alkoholikė“. Frazę „gal pati neblaivi“ panaudojo, nes užstojo D. D., kai seniūnė jam pasakė eiti išsiblaivyti. Ji pati kalbėjo ne įžeidžiamais žodžiais, o pakeltu tonu, nežemino ir nevadino seniūnės A. K. „aferiste“, „šūdu“. Kiti žmonės į konfliktą neįsijungė, neramino, juokėsi, susirinkimas kaip ir įvyko. Susirinkimo metu ji nežemino, neįžeidė seniūnės, tokio tikslo neturėjo. Tai seniūnė kalbėjo nemandagiai, arogantiškai ir žeminančiai, pasakė „durnele, ką čia veiki, užsičiaupk, sutvarkysim be tavęs“.

13. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiais E. S. paaiškinimais ir rėmėsi nukentėjusiosios A. K. ir liudytojų I. T., A. V., S. D., R. G., V. K., G. M., R. M., dalyvavusių byloje nagrinėjamo įvykio metu vykusiame gyventojų susirinkime, bei liudytojo E. P., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto, kuriam A. K. apie gyventojų susirinkime įvykusį konfliktą pranešė ir paprašė atvykti, parodymais. Nukentėjusioji A. K., apklausiama apylinkės teisme, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) seniūnė 21 metus. 2020 m. birželio 9 d. 14 val. atvykus į gyventojų (garažų savininkų) susirinkimą dėl aplinkos prie garažų tvarkymo ir pasisveikinus su žmonėmis, atėjusi E. S. iškart pradėjo reikšti jai priekaištus, kodėl ji nebuvo pakviesta į susirinkimą, kad ji dvidešimt metų nieko nedirba, neišmano, yra „aferistė, šūdas, neišmanėlė ir tinginė“, liepė tylėti. Ji pasakė E. S., kad ramintųsi, jei yra kokių problemų, tai gali pasikalbėti dviese, tačiau visi tie įžeidinėjimai tęsėsi apie penkiolika minučių, todėl ji apie 14.15 val. paskambino savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnui E. P. ir pakvietė jį atvažiuoti. E. S. įžeidinėjimai tęsėsi, kol atvažiavo savivaldybės specialistai. Įžeidinėjimai buvo pasakyti kitų žmonių akivaizdoje. Niekas jos taip anksčiau nėra žeminęs ir koneveikęs. Ji per susirinkimą negalėjo pasikalbėti su žmonėmis, nes E. S. žemino ją kaip valstybės tarnautoją. Ji nevadino D. D. alkoholiku, tik paklausė jo, kas jis toks yra šioje situacijoje, nes jis neturi garažo. E. S. ją alkoholike vadino kelis kartus. Po šio įvykio jai buvo negerai su širdimi, ji jautėsi labai blogai, kreipėsi ir į gydytoją, jai išrašė raminančių vaistų. Ji jautėsi įžeidinėjama ir kaip žmogus, ir kaip valstybės tarnautoja.

14. Liudytoja I. T. apylinkės teisme parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. vykusio susirinkimo metu vyko konfliktas, buvo negražūs apsižodžiavimai. E. S. labai negražiai kalbėjo apie seniūnę, įžeidinėjo, sakė „išsipagiriok“, reiškė priekaištus dėl seniūnės darbo, o seniūnė, kaip įgaliotas asmuo, su E. S. kalbėjo labai gražiai ir taktiškai. Visų įžeidžiančių žodžių neatsimena, negali pasakyti, kad vadino „šūdu“, matė, kad seniūnė verkė, buvo labai įžeista. Ji (liudytoja) ramino E. S., sakė, kad negražu taip. Ji pati konflikto metu jautėsi blogai. Liudytojas A. V. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad garažo savininkų susirinkime E. S. užsipuolė seniūnę dėl žolių, girdėjo, kaip E. S. sakė seniūnei išsiblaivyti ir atvažiuoti blaiviai, sakė, kad ji yra „šūdas“, jis matė, kaip seniūnė apsiverkė. Mano, kad E. S. tokiais žodžiai įžeidė seniūnę. Jis dėl tokių pasisakymų A. K. atžvilgiu jautėsi nesmagiai, buvo nemalonu klausytis tokių žodžių. Seniūnė E. S. jokių įžeidžiančių žodžių nesakė. Kažką E. S. kalbėjo ir apie pinigus, sakė seniūnei, kad „plauni pinigus“. Liudytojas S. D. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad susirinkime dėl garažų aplinkos tvarkymo atėjusi E. S. iškart pradėjo priekaištauti, kodėl jos į susirinkimą nepakvietė, pradėjo ginčytis su seniūne dėl aplinkos tvarkymo, jos susiginčijo, kalbėjo pakeltu tonu. E. S. pasakė, kad seniūnė važiuotų išsiblaivyti, girdėjo kaip E. S. seniūnei A. K. pasakė, kad ji yra alkoholikė, vagia seniūnijos lėšas, tačiau negirdėjo, kad vadintų seniūnę „šūdu“. Matė, kad seniūnė pradėjo verkti. Negirdėjo, kad seniūnė būtų variusi E. S. iš susirinkimo. Liudytos R. G. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad susirinkimo metu atėjusi E. S. iškart pradėjo šaukti, koneveikti seniūnę, reikšti pretenzijas, kodėl jos nepakvietė į susirinkimą, sakė seniūnei eiti „išsipachmielinti“, išsiblaivyti, kalbėjo nelabai gražiai, neatsimena, ar vadino seniūnę kitokiais žodžiais. Matė, kad seniūnė po ginčo verkė. Seniūnė tuo metu buvo blaivi, atvažiavo su mašina. Seniūnė sakė, kad nori kalbėti dėl garažų, bet ne dėl E. S. reikalų, ją ramino, bet E. S. neklausė. Jis negirdėjo, kad seniūnė būtų vartojusi įžeidžiančius žodžius ar būtų kalbėjusi pakeltu tonu.

15. Liudytojas V. K. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad susirinkimo metu E. S. susibarė su A. K., abi kalbėjo pakeltu tonu, E. S. kažką nelabai gerai sakė seniūnei, bet visų žodžių jis neatsimena. E. S. kažką kalbėjo apie neblaivumą, buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai, sakė seniūnei „eik išsiblaivyti“, vadino ją „alkoholike“. Jis negirdėjo, kad E. S. vadintų seniūnę „šūdu“, negirdėjo, ar sakė, kad „vagia seniūnijos lėšas“. A. K. E. S. neįžeidinėjo. A. K. sureagavo į pasakytus žodžius, susijaudino, tačiau susirinkimas vyko toliau. Seniūnei gal kokia ašara ir iškrito. Liudytoja G. M. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad nuėjus į susirinkimą, ten buvo didelis triukšmas, girdėjo, kad E. S. aiškinosi su seniūne. Buvo kitas žmogus, kuriam seniūnė sakė išeiti, nes jis neturi dalyvauti susirinkime, jo pavardė lyg ir D. Ji girdėjo žodį „alkoholikė“, žmonės jai pasakė, kad E. S. sakė taip seniūnei. Daugiau įžeidžiančių žodžių negirdėjo. Nematė, kaip sureagavo seniūnė, nematė, ar verkė seniūnė. Nežino, dėl ko kilo E. S. ir A. K. konfliktas. Seniūnė buvo atvažiavusi antrą dieną ir verkė. Liudytoja R. M. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaimo seniūnaitė, 2020 m. birželio 9 d. 14 val. vykusiame garažo savininkų susirinkime atėjusi E. S. pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl jos nepakvietė į susirinkimą, ji supyko, iš pradžių seniūnei A. K. pasakė, „ko atvažiavai, ar apvogti“, tada ėmė reikšti priekaištus dėl neišpjautų pievų, nepadarytų kitų darbų, pasakė, kad seniūnė yra tinginė, nežiūri tvarkos, aferistė. Girdėjo kaip E. S. sakė seniūnei, kad esi niekas. Ji negirdėjo, kad E. S. sakytų A. K., kad ji yra „šūdas“, tačiau girdėjo, kaip liepė A. K. „išsiblaivyti“, girdėjo, kaip vadino „aferiste, melage, tingine“. A. K. po konflikto verkė, buvo labai įskaudinta ir įžeista. Visi žodžiai buvo pasakyti kitų žmonių akivaizdoje, žodžiai buvo nukreipti A. K.. Ji bandė E. S. nuraminti, sakė, kad negalima taip kalbėti. Liudytojas E. P. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje buvo gautas (duomenys neskelbtini) seniūnės A. K. pareiškimas dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), prie garažų kooperatyvo, kad E. S. ją „iškoliojo“, išplūdo viešoje vietoje, kaimo žmonių akivaizdoje. Susirinkimo metu A. K. paskambino jam į jo asmeninį mobilųjį telefoną, buvo labai susijaudinusi, iš balso girdėjosi, kad verkia. Ji pasakė, kad vyksta susirinkimas ir E. S. ją prie žmonių „iškoliojo“, paprašė atvažiuoti. A. K. nesakė kokiais žodžiais ją išvadino, tačiau jis pats kalbėdamas telefonu su A. K., girdėjo, kaip sakė „idiote, alkoholike, vagilka“. Nuvykus į vietą, viskas jau buvo nurimę, tačiau A. K. buvo labai susijaudinusi, matėsi, kad moteris buvo verkusi. Tyrimą pradėjo atlikti po rašytinio A. K. pranešimo.

16. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad nei vienas bylos dalyvis, išskyrus pačią nukentėjusiąją, nepatvirtino, jog būtų girdėjęs, kaip ji seniūnę A. K. būtų vadinusi „aferiste, šūdu“, tačiau apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus liudytojų parodymus, negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau minėta, liudytojas A. V., apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino girdėjęs, kaip E. S. vadino A. K. „šūdu“, R. M., apklausiama apylinkės teismo posėdžio metu, patvirtino girdėjusi, kaip E. S. vadino A. K. „aferiste“, kiti liudytojai nors ir nenurodė girdėję A. K. vadinant konkrečiai „šūdu“ ir „aferiste“, nes visų įžeidžiančių žodžių neatsimena, tačiau visi anksčiau minėti liudytojai patvirtino, kad E. S. labai negražiai kalbėjo apie seniūnę A. K., kalbėjo pakeltu tonu, be jau minėtų žodžių, vadino ją ir „alkoholike“ ir sakė jai „eiti išsiblaivyti“, kai kurie girdėjo, kaip E. S. vadino A. K. „melage“, „tingine“, „idiote“, „vagilka“, sakė seniūnei, kad „plauni pinigus“, „vagi seniūnijos lėšas“, „esi niekas“, todėl ramino E. S., sakė, kad negalima taip kalbėti, visi dėl E. S. elgesio ir seniūnei išsakytų žodžių jautėsi blogai, nejaukiai, buvo nemalonu klausytis tokių žodžių, taip pat matė verkiančią seniūnę.

17. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad asmeniui, sulaukus kritikos dėl savo darbo veiklos ar jos oragnizavimo, tai sukelia nemalonias emocijas, gal jautresnį asmenį gali ir pravirkdyti, bet vien tai savaime nereiškia pagrindo taikyti ANK 507 straipsnį. Apeliantės nuomone, vieši asmenys turėtų būti atsparesni reiškiamai nuomonei ir kritikai ir negali kiekvienos frazės absoliutinti kaip jį įžeidžiančios ir žeminančios, todėl net jei tam tikri teiginiai nebuvo malonūs nukentėjusiajai A. K., tai savaime nelemia įžeidimo esmės. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad E. S. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnei A. K. išsakyta „kritika“ pasireiškė ne vienu netinkamu, neetišku žodžiu, seniūnei išsakyti žodžiai ir frazės (nurodyti A. K. 2020 m. birželio 17 d. pranešime) visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, užgaulūs, įžeidžiantys, žeminantys asmenį (taip pat ir valstybės tarnautoją), sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas valstybės tarnautojo atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje sudėtį, todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad E. S. anksčiau nurodytais veiksmais gyventojų susirinkimo metu, girdint ir matant kitiems susirinkimo dalyviams, įžeidinėjo valstybės tarnautoją (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnę A. K. bei pažemino jos garbę ir orumą. Pažymėtina, kad E. S. nepasitenkinimas seniūnės A. K. veiksmais, atliekamu darbu nėra pakankama, pagrįsta priežastis elgtis netinkamai ir nepateisina jos neteisėtų veiksmų. Tai, kad E. s. yra vyresnio amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo nešalina jos atsakomybės už valstybės tarnautojos įžeidinėjimą bei jo garbės ir orumo pažeminimą.

18. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs E. S. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai E. S. veiksmuose konstatavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, sudėtį ir patraukė ją administracinėn atsakomybėn. Anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad E. S. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdama. Nors E. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir tvirtina, kad savo žodžiais tyčia nieko nenorėjo įžeisti ar tuo labiau pažeminti, norėjo tik išreikšti nuomonę, kritiką dėl seniūnės darbo, taip pat apginti D. D., tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jos gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors E. S. apklausiama apylinkės teisme ir savo apeliaciniame skunde nurodo, kad seniūnė A. K. D. D. sakė „alkoholike išsiblaivyk, eik namo“, todėl ji (E. S.) frazę, kad „gal pati išsiblaivyk“ seniūnei pasakė po jos pačios (A. K.) kreipimosi į D. D., norėdama jį užstoti, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo asmeniui valstybės tarnautojo, vykdančio teisėtas savo funkcijas, atžvilgiu išsakyti įžeidžiančius žodžius, taip pažeidžiant jo garbę ir orumą. Be to, anksčiau minėti liudytojai, dalyvavę gyventojų susirinkime, nepatvirtino šių E. S. nurodytų aplinkybių, ir nurodė priešingai, kad seniūnė A. K. kalbėjo gražiai ir nevartojo įžeidžiančių žodžių kitų asmenų atžvilgiu.

19. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji A. K., tiek liudytojai I. T., A. V., S. D., R. G., V. K., G. M., R. M. dalyvavo 2020 m. birželio 9 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) kaime vykusiame gyventojų susirinkime, liudytojas E. P. pagal A. K. pranešimą telefonu apie įvykusį konfliktą atvyko į šį susirinkimą, aplinkybes dėl E. S. elgesio šiame susirinkime nurodė iš esmės vienodai ir nuosekliai, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti E. S. ar duoti ją kaltinančius parodymus, todėl netikėti šiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurių įrodomąją galią apeliaciniame skunde bando sumenkinti administracinėn atsakomybėn patraukta E. S., ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra jokio teisinio pagrindo. Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios A. K. 2020 m. birželio 17 d. pranešime dėl administracinio nusižengimo padarymo (1 t., b. l. 7-9) ir minėtų liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose, paimtuose netrukus po byloje nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 14-16, 18-20, 22, 25).

20. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad atėjusi į gyventojų susirinkimą ji turėjo teisę kelti klausimus ir reikšti pretenzijas dėl teritorijų tvarkymo, ji turėjo priekaištų ir kritikavo seniūnę dėl jos netinkamo darbo veiklos organizavimo. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad asmuo, naudodamasis savo teisėmis, taip pat turi ir pareigą jomis naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi E. S. neturi teisės sakyti apie kitą asmenį, o nagrinėjamu atveju apie valstybės tarnautoją, vykdantį savo tiesiogines darbo funkcijas, bet ką prisidengiant „kritikos“ ar „nuomonės“ argumentu. E. S. išsakyta „kritika“, tai yra subjektyvus (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės A. K. asmenybės ir jos veiksmų vertinimas neatitiko faktinių aplinkybių. Galima būtų laikyti apeliantės subjektyviu vertinimu tuos atvejus, kai yra išsakoma nuomonė apie objektyvioje tikrovėje esančius faktus. Tačiau subjektyviu vertinimu negali būti laikomi išsakyti teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis, šiuos teiginius pateikiant kaip tiesą, nors ir „savo tiesą“, kai tokios „savo tiesos“ sakymas gali sąlygoti asmens, nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės garbės ir orumo pažeminimą.

21. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. D. duotus parodymus, jog jis negirdėjo, kad ji įžeidinėtų nukentėjusiąją A. K.. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad D. D. parodymai nesutampa su pačios E. S. parodymais, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, pats D. D. nurodė, kad gyventojų susirinkimo metu buvo neblaivus ir nelabai pamena įvykio aplinkybes, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais. Liudytojas D. D. savo 2020 m. liepos 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2020 m. birželio 9 d. 14 val. dalyvavo gyventojų susirinkime ir girdėjo, kaip tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės A. K. ir E. S. kilo konfliktas, tačiau dėl ko jos susiginčijo jis nežino ir kokius sakė žodžius nepamena, nes buvo išgėręs (1 t., b. l. 24). Apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas D. D. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad jis į gyventojų susirinkimą atėjo vėliau, kai jis atėjo, E. S. jau buvo, tačiau konflikto nebuvo, jis negirdėjo, kaip E. S. „koliojo“ seniūnę, tai seniūnė jį išvadino „alkoholiku“, girdint kitiems asmenims. Tame susirinkime jis buvo neblaivus, tačiau negali būti, kad dėl neblaivumo nepamena kai kurių aplinkybių. Matė, kaip seniūnė verkė, tačiau ,nežino dėl ko verkė. Kaip jau minėta, E. S., apklausiama apylinkės teismo posėdyje, parodė, kad nuėjus į gyventojų susirinkimą, tarp jos ir seniūnės A. K. kilo žodinis konfliktas, po to į jų ginčą įsiterpė ir D. D., seniūnė pradėjo rėkti ir ant D. D., sakė „alkoholike išsiblaivyk, eik namo“. Kai seniūnė ant D. D. pasakė „alkoholike“, tada ji irgi pasakė seniūnei, kad „ir pati gal esi alkoholikė“. Šią frazę ji pasakė, norėdama užstoti D. D., kai seniūnė jam pasakė eiti išsiblaivyti. Tačiau šias E. S. nurodytas aplinkybes apie konfliktą su seniūne liudytojas D. D. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino tik iš dalies, nurodydamas, kad seniūnė jį išvadino „alkoholiku“, tačiau neigė buvus konfliktą tarp E. S. ir A. K.. Atsižvelgęs į paminėtus nenuoseklius ir prieštaringus liudytojo D. D. parodymus, apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, pagrįstai jais nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

22. E. S. taip pat nurodo, kad byloje buvo reikšmingas ir S. K. liudijimas, kurio teismas nepriėmė, dėl to rašytinis šios liudytojos paaiškinimas buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja S. K. apylinkės teisme nebuvo apklausta, nes pati E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ši liudytoja yra išvykusi. Iš rašytinio liudytojos S. K. paaiškinimo, pateikto kartu su apeliaciniu skundu, matyti, kad jame liudytoja nurodo, jog gyventojų susirinkimo metu kilus žodiniam E. S. ir seniūnės A. K. konfliktui, E. S. seniūnės „nekoliojo“, tik reiškė seniūnei priekaištus dėl seniūnijos neatliekamų darbų, įrodinėjo, kad gyventojų susirinkimas yra susijęs ir su jai aktualiais klausimais, o A. K. kalbėjo nemandagiai, liepė E. S. tylėti, nesikišti ir neleido kalbėti, ją ignoravo, šaipėsi iš jos, sakė, kad niekas jos (E. S.) čia nekvietė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja kitų liudytojų teisme duotiems parodymams, todėl tikėti šiais liudytojos, kuri, kaip matyti iš S. K. rašytinio paaiškinimo, yra E. S. pažįstama ir galimai suinteresuota padėti E. S. išvengti administracinės atsakomybės, parodymais nėra pagrindo.

23. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje E. S. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti ar grąžinti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teismui iš naujo nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. kaltei pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl papildomai rinkti duomenis ir atlikti įrodymų tyrimą nėra pagrindo.

Dėl E. S. paskirtos administracinės nuobaudos

24. E. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos už padarytą ANK 507 straipsnyje numatytą nusižengimą. Apeliantės nuomone, jos padarytas nusižengimas nebuvo tokio lygio, kad už jį būtų teisinga ir pagrįsta taikyti atsakomybę.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

26. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, padarymą skiriama bauda nuo 50 iki 300 Eur. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu E. S. paskirta 60 Eur bauda. Apeliaciniame skunde E. S. teigia, kad jos padarytas nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo taikyti administracinę atsakomybę, tačiau apygardos teismas, dar kartą įvertinęs E. S. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip nurodė nukentėjusioji A. K. ir byloje apklausti liudytojai, E. S. nukentėjusiosios atžvilgiu sakomi įžeidinėjimai tęsėsi apie penkiolika minučių, tol kol į gyventojų susirinkimą atvyko A. K. iškviesti savivaldybės specialistai, visi įžeidžiantys ir žeminantys žodžiai bei frazės buvo pasakyti kitų susirinkime dalyvavusių žmonių, kuriems buvo nemalonu klausytis tokių E. S. žodžių, akivaizdoje, po šio įvykio nukentėjusioji pasijuto blogai, kreipėsi ir į gydytoją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daryti išvadą, kad E. S. padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis, nėra pagrindo. Kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti E. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti E. S. paskirtą nuobaudą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.

27. Apygardos teismo vertinimu, E. S. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apylinkės teismas atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje E. S. atsakomybę lengvinančios ir/ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, į E. S. asmenybę, į tai, kad nėra duomenų apie E. S. baustumą, šiuos duomenis įvertino teisingai ir paskyrė šiek tiek didesnę baudą nei ANK 507 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą dėl E. S. paskirtos administracinės nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

28. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad nukentėjusiosios A. K. patirtos proceso išlaidos yra nepagrįstos, neproporcingos nei nusižengimo pobūdžiui, nei bylos sudėtingumui ir yra per didelės. Advokato dalyvavimas nebuvo privalomas ir būtinas, todėl, apeliantės nuomone, proceso išlaidos nukentėjusiajai priteistos nepagrįstai.

29. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti ,,mutatis mutandis“ taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103 – 106 straipsniai. Šiuo atveju advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019).

30. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

31. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).\

32. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios A. K. atstovė prašė apylinkės teismo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. 830 Eur už jos suteiktas teisines paslaugas, nurodydama, kad šią sumą sudaro – 280 Eur prašymo dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 507 straipsnį rengimas; 550 Eur už atstovavimą teismo posėdyje apylinkės teisme. Prie šio prašymo pridėtos sąskaitos už teisines paslaugas (2 t., b. l. 23-29). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų (1 t., b. l. 50, 166-167) ir banko sąskaitos išrašo (2 t., b. l. 24) nustatyta, kad A. K. savo atstovei advokato padėjėjai Monikai Kaluževičienei pagal sąskaitas už teisines paslaugas pervedė 830 Eur.

33. Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant nukentėjusiosios atstovės sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos apimtis, sprendžiamų klausimų sudėtingumas, nukentėjusiosios atstovės sugaišto darbo laiko sąnaudos nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismo iš E. S. nukentėjusiajai A. K. priteistų jos patirtų išlaidų už suteiktą advokato padėjėjos pagalbą suma (830 Eur) yra protingo ir proporcingo dydžio. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė (2 tomai), į tai, kad nors byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tačiau posėdžių skaičius buvo didesnis dėl to, kad buvo apklausti nukentėjusiosios nurodyti liudytojai, į tai, kad advokato padėjėjos atstovaujamosios interesais paruoštas dokumentas – pranešimas dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra didelės apimties ar labai sudėtingas, bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus konstatuoja, kad apylinkės teismo priteista 830 Eur dydžio suma yra neproporcingai didelė, todėl apeliantės E. S. skundas dalyje dėl priteistų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, tenkinamas iš dalies, mažinant iš E. S. nukentėjusiajai A. K. priteistą išlaidų sumą iki 500 eurų.

34. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. K., be kita ko, prašo priteisti jos naudai 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Su atsiliepimu pateikta sąskaita už teisines paslaugas 400 eurų sumai ir sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad A. K. savo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui pervedė 400 eurų. Pateiktoje sąskaitoje aprašytas teisinės pagalbos pobūdis, nurodyta, kad nukentėjusiosios 400 eurų išlaidas advokatui sudaro konsultacijos, pateiktų dokumentų analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Tačiau, kaip jau minėta, ši byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokato atstovaujamosios interesais paruoštas atsiliepimas yra nedidelės apimties, be to, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl advokatas į posėdį nebuvo kviečiamas. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos ir negali būti priteisiamos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas mažintinos iki 200 eurų, kas apygardos teismo vertinimu atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir iš E. S. priteistų nukentėjusiosios A. K. patirtų 830 eurų išlaidų už suteiktą advokato padėjėjos pagalbą sumą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios A. K. prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su apeliaciniu procesu, tenkinti iš dalies ir iš E. S. nukentėjusiajai A. K. priteisti 200 eurų išlaidų, susijusių su suteikta advokato pagalba bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas