Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo S. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovas byloje atstovaujamas advokatės. Trečiasis asmuo atsiliepimo, prašymų nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, todėl byla nagrinėta atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

7. Rašytine bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B. (civilinės bylos Nr. 2-673-637/2019). Teismas ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. L. iš ieškovo S. T. 315 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 26 d. sprendimo. 2020 m. liepos 3 d. byloje Nr. 2-673-637/2019 pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2020 m. liepos 9 d. atsakovui S. L. išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos išieškojimo. Civilinės bylos Nr. 2-673-637/2019 duomenimis be kita ko nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris priimtas vadovaujantis CPK 630 straipsnio 3 dalimi – nutraukus vykdomąją bylą. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkas sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas, taip pat pateikė kvitus, patvirtinančius, kad skola sumokėta 2020 m. kovo 13 d. 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimti patvarkymai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo.

8. Ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas, siekdamas pakartotinai neteisėtai pasipelnyti ieškovo sąskaita, pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, nors ieškovas šias išlaidas atsakovui jau buvo sumokėjęs pašto perlaida. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi, jo nuomone, nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjus 2019 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-673-637/2019, ieškovui kilo pareiga sumokėti priteistą 315 Eur skolą atsakovui dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Pagal įstatymą įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis). Ieškovas neneigia, kad žinojo apie jam kilusią prievolę atsakovui, jis atliko tam tikrus veiksmus ir kaip nustatyta 2021 m. kovo 31 d. AB „Lietuvos paštas” pateikta informacija, ieškovas iš Klaipėdos 18-ojo pašto 2019 m. gruodžio 11 d. išsiuntė 200 Eur pinigų perlaidą PP2054111 su pristatymu, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 13 d. išsiuntė 115 Eur pinigų perlaidą PP2144924 iki pareikalavimo S. L. Pinigų perlaidos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos, išmokėjimo gavėjui data: 200 Eur išmokėta 2019 m. gruodžio 19 d., 115 Eur išmokėta 2020 m. liepos 28 d. pašte pagal įgaliojimą Nr. 5641 S. B.

12. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).

13. 2020 m. liepos 1 d. atsakovas išdavė įgaliojimą savo mamai S. B., suteikdamas jai teisę atstovauti atsakovui įgaliojime nurodytose institucijose bei atlikti tam tikrus veiksmus (notaro registro Nr. 5641). Nors atsakovas nurodo, kad su vykdomuoju raštu į antstolį kreipėsi ne jis, o jo įgaliotas asmuo, todėl yra neatsakingas, tačiau atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo naudai ir interesais, kaip įgaliotas atstovas, todėl būtent atsakovui, kaip atstovaujamajam, kyla teisės ir pareigos už trečiojo asmens jo naudai atliktus veiksmus, remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi.

14. Ieškovas teigia, kad prieš atsakovui kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovas jau buvo gavęs dalį bylinėjimosi išlaidų. Sužinoję, kad vykdomasis raštas yra pilnai įvykdytas, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo antstolių kontoros neinformavo.

15. Kaip jau nustatyta iš AB „Lietuvos paštas” pateiktos informacijos, 2020 m. liepos 9 d. vykdomojo rašto išdavimo metu atsakovas likusios skolos dalies dar nebuvo gavęs. Nors ieškovas tvirtina, kad telefonu informavo trečiąjį asmenį apie pinigų pervedimą, tačiau atsakovo atstovė šias aplinkybes neigia, pranešimo iš pašto dėl gautos 115 Eur perlaidos atsakovas negavo, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog informavo atsakovą apie 115 Eur perlaidą. Apie gautą 115 Eur perlaidą pašte atsakovas sužinojo tik tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl likusios skolos išieškojimo. Pagrindo netikėti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, be to, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes bei AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją.

16. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmoji ieškovo perlaida buvo išsiųsta su pristatymu, o antroji – iki pareikalavimo. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad pirmąją perlaidą gavęs su įteikimu, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ir antrosios perlaidos pristatymo būdas bus su pristatymu. Perlaidą išsiuntus be pristatymo, AB „Lietuvos paštas“ nesiuntė atsakovui jokio pranešimo apie gautus pinigus, todėl atsakovas nežino, kad gali atvykti juos atsiimti. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė nurodyti skirtingus perlaidų pristatymo būdus.

17. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas nuvykęs į paštą tyčia nurodė, kad ieškovo piniginę perlaidą atsiims vėliau. AB „Lietuvos paštas” interneto svetainėje www.post.lt skelbiamos Mokėjimo paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, kuriose pateikiama informacija apie įmonės teikiamas pinigų perlaidų, įmokų surinkimo ir išmokų išmokėjimo paslaugas. Sąlygų 4.16. punkte nustatyta, kad pinigų perlaidos siuntėjas privalo informuoti pinigų perlaidos gavėją apie jam išsiųstą pinigų perlaidą, perlaidos sumą ir perlaidos numerį, jeigu toks buvo suteiktas. 4.19. punkte nustatyta, kad jeigu per vieną mėnesį nuo pinigų perlaidos inicijavimo dienos pinigų perlaidos gavėjas neatsiima pinigų, neišmokėta pinigų perlaida grąžinama pinigų perlaidos siuntėjui.

18. Ieškovas nagrinėjamu atveju tvirtina, kad atsakovas kreipėsi į paštą dėl pinigų sulaikymo, priešingu atveju, pinigai būtų buvę grąžinti ieškovui. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), todėl būtent ieškovui kyla pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis remiasi tvirtindamas, kad atsakovas kreipėsi dėl perlaidos sulaikymo. Nagrinėjamu atveju teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad šalis, neturinti galimybių gauti įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimus, gali prašyti teismo išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į AB „Lietuvos paštas”, siekdamas patikslinti antrosios perlaidos atsiėmimo aplinkybes, o jei tokių duomenų negavo, su tokiu prašymu į teismą taip pat nesikreipė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 13 d. ieškovo išsiųsta perlaida išmokėta 2020 m. liepos 28 d., paštas pateiktoje informacijoje nenurodė, dėl kokių priežasčių pinigų perlaidos gavėjui (jo atstovei) per vieną mėnesį nuo pinigų perlaidos inicijavimo dienos neatsiėmus pinigų neišmokėta pinigų perlaida nebuvo grąžinta pinigų perlaidos siuntėjui – ieškovui. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad byloje surinkti duomenys nepagrindžia, kad ieškovas įvykdė pareigą ir tinkamai informavo atsakovą apie perlaidos išsiuntimą, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovas apie skolos sumokėjimą žinojo dar iki kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Neturėdamas šių duomenų, žinodamas, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, o skola jam negrąžinta, jis pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio jo vykdymo.

19. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, turėdamas pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir elgdamasis pagal protingo, rūpestingo bei apdairaus asmens standartą, byloje, kurioje iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepateikė duomenų, kad priteistas sumas atsakovui sumokėjo. Tokiu atveju, teismas, spręsdamas vykdomojo raštą išdavimo klausimą, būtų įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vykdomojo rašto neišdavęs. Viena iš skolininko pareigų vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatyme nustatytos skolininko pareigos negali būti perkeliamos išieškotojui, šiuo atveju – atsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atlikęs perlaidas atsakovui, savo pareigų tinkamai neatliko, nei atsakovo, nei teismo neinformavo apie prievolės įvykdymą, be to, jam buvo žinoma, kad galimas skolos išieškojimo priverstinis vykdymas.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių elgesį, pripažintina, jog ieškovas, kaip skolininkas, žinodamas apie jam kilusią pareigą atsiskaityti su atsakovu ir tinkamai įvykdyti prievolę, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų tiek atsakovui, tiek vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui daryti išvadą, kad ieškovas su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs, todėl būtent ieškovui tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Pripažintina, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

21. Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 11,40 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodo, kad šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Paaiškino, kad šias išlaidas sudaro kelionės išlaidos į antstolių kontorą Klaipėdos mieste, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl skolos atsakovui sumokėjimo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam teko 4 kartus vykti į antstolių kontorą. Aiškinantis šias aplinkybes, siekiant gauti dokumentus, įrodančius pinigų pervedimą atsakovui, taip pat teko vykti į paštą. Gavus dokumentus pašte, ieškovas dar kartą vyko į antstolių kontorą ir pristatė dokumentus. Atsakovas su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka.

22. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje. Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas.

23. Ieškovo pateikti kelionės autobusu bilietai nepagrindžia jo kelionės tikslo, taip pat neįmanoma nustatyti., koks asmuo vyko, kokią dieną, kokiu maršrutu ir kur buvo vykstama Klaipėdos miesto visuomeniniu transportu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad susidariusią situaciją dėl atsiskaitymo su atsakovu ieškovas būtų siekęs išspręsti nuotolinėmis priemonėmis, pavyzdžiui telefonu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala, t. y. kad jis patyrė kelionės išlaidas ir jos buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neįrodžius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ieškinys dėl 11,40 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24. Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad neturtinę žalą jis grindžia tuo, kad dėl susidariusios situacijos patyrė stresą, pažeminimą prieš antstolį ir pašto darbuotojus, kadangi turėjo vykti į nurodytas institucijas aiškintis, buvo atsakovo apšmeižtas, teko vartoti vaistus. Atsakovas su neturtine žala taip pat nesutinka, neneigia, kad dėl įvykusio nesusipratimo ieškovas galėjo patirti tam tikrą stresą, tačiau atsakovas jokių neteisėtų ar ieškovą žeminančių veiksmų neatliko, ieškovas sveikatos sutrikimų neįrodė.

25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

26. Teismo vertinimu, ieškovo išgyvenimai ir susiklosčiusi situacija buvo sąlygoti jo paties neveikimo ir netinkamo skolininko pareigų atlikimu. Kaip jau minėta, žinodamas apie pareigą atsiskaityti su atsakovu, ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pinigų perlaidą išsiuntė be pranešimo atsakovui, pats atsakovo neinformavo, taip pat nepateikė teismui duomenų apie skolos sumokėjimą, todėl būtent dėl ieškovo neveikimo jam teko patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, aiškintis su antstoliu dėl skolos sumokėjimo aplinkybių. Įrodymų, patvirtinančių apie ieškovo sveikatos sutrikimus, taikytą gydymą nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų, kad jo nurodomi sutrikimai, išgyvenimai atsirado dėl konkrečių atsakovo veiksmų, kadangi teismas nustatė, kad pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu nėra, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas (CPK 185 straipsnis).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 120 Eur už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. T. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. L.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.