Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 120 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:

4.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S.T. ieškinį atsakovui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B. (civilinės bylos Nr. 2-673-637/2019). Teismas ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 315 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 26 d. sprendimo. 2020 m. liepos 3 d. byloje Nr. 2-673-637/2019 pateiktas trečiojo asmens prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2020 m. liepos 9 d. atsakovui S. L. išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos skolos išieškojimo. Civilinės bylos Nr. 2-673-637/2019 duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. antstolė A. R. Ž. pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris priimtas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 630 straipsnio 3 dalimi – nutraukus vykdomąją bylą. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkas sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas, taip pat pateikė kvitus, patvirtinančius, kad skola sumokėta 2020 m. kovo 13 d. 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimti patvarkymai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo.

4.2. 2019 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjus 2019 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-673-637/2019, ieškovui kilo pareiga sumokėti priteistą 315 Eur skolą atsakovui dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.3. Ieškovas neneigia, kad žinojo apie jam kilusią prievolę atsakovui, jis atliko tam tikrus veiksmus ir, kaip nustatyta iš 2021 m. kovo 31 d. AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos, ieškovas iš Klaipėdos 18-ojo pašto 2019 m. gruodžio 11 d. išsiuntė 200 Eur pinigų perlaidą PP2054111 su pristatymu, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 13 d. išsiuntė 115 Eur pinigų perlaidą PP2144924 iki pareikalavimo S. L. Pinigų perlaidos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos, išmokėjimo gavėjui data: 200 Eur išmokėta 2019 m. gruodžio 19 d., 115 Eur išmokėta 2020 m. liepos 28 d. pašte pagal įgaliojimą Nr. 5641 S. B.

4.4. 2020 m. liepos 1 d. atsakovas išdavė įgaliojimą mamai S. B., suteikdamas jai teisę atstovauti atsakovui įgaliojime nurodytose institucijose bei atlikti tam tikrus veiksmus (notaro registro Nr. 5641). Nors atsakovas nurodo, kad su vykdomuoju raštu į antstolį kreipėsi ne jis, o jo įgaliotas asmuo, todėl yra neatsakingas, tačiau, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo naudai ir interesais kaip įgaliotas atstovas, todėl būtent atsakovui, kaip atstovaujamajam, kyla teisės ir pareigos už trečiojo asmens jo naudai atliktus veiksmus, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalimi.

4.5. Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos nustatė, kad 2020 m. liepos 9 d. vykdomojo rašto išdavimo metu atsakovas likusios skolos dalies dar nebuvo gavęs. Nors ieškovas tvirtina, kad telefonu informavo trečiąjį asmenį apie pinigų pervedimą, tačiau atsakovo atstovė šias aplinkybes neigia, pranešimo iš pašto dėl gautos 115 Eur perlaidos atsakovas negavo, todėl konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog informavo atsakovą apie 115 Eur perlaidą. Apie gautą 115 Eur perlaidą pašte atsakovas sužinojo tik tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl likusios skolos išieškojimo. Pagrindo netikėti šiais paaiškinimais teismas neturi, be to, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes bei AB „Lietuvos paštas“ pateiktą informaciją.

4.6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmoji ieškovo perlaida buvo išsiųsta su pristatymu, o antroji – iki pareikalavimo. Sutiko su atsakovo pozicija, kad, pirmąją perlaidą gavęs su įteikimu, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ir antrosios perlaidos pristatymo būdas bus su pristatymu. Perlaidą išsiuntus be pristatymo, AB „Lietuvos paštas“ nesiuntė atsakovui jokio pranešimo apie gautus pinigus, todėl atsakovas nežinojo, kad gali atvykti juos atsiimti. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė nurodyti skirtingus perlaidų pristatymo būdus.

4.7. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas kreipėsi į paštą dėl pinigų sulaikymo, priešingu atveju pinigai būtų buvę grąžinti ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovui kyla pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis remiasi tvirtindamas, kad atsakovas kreipėsi dėl perlaidos sulaikymo, tačiau teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, siekdamas patikslinti antrosios perlaidos atsiėmimo aplinkybes, o jei tokių duomenų negavo, su tokiu prašymu į teismą taip pat nesikreipė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 13 d. ieškovo išsiųsta perlaida išmokėta 2020 m. liepos 28 d., paštas pateiktoje informacijoje nenurodė, dėl kokių priežasčių pinigų perlaidos gavėjui (jo atstovei) per vieną mėnesį nuo pinigų perlaidos inicijavimo dienos neatsiėmus pinigų neišmokėta pinigų perlaida nebuvo grąžinta pinigų perlaidos siuntėjui – ieškovui.

4.8. Byloje surinkti duomenys nepagrindžia, kad ieškovas įvykdė pareigą ir tinkamai informavo atsakovą apie perlaidos išsiuntimą, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovas apie skolos sumokėjimą žinojo dar iki kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Neturėdamas šių duomenų, žinodamas, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, o skola jam negrąžinta, jis pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio jo vykdymo.

4.9. Ieškovas, turėdamas pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir elgdamasis pagal protingo, rūpestingo bei apdairaus asmens standartą, byloje, kurioje iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepateikė duomenų, kad priteistas sumas atsakovui sumokėjo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas vykdomojo raštą išdavimo klausimą, būtų įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vykdomojo rašto neišdavęs. Viena iš skolininko pareigų vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatyme nustatytos skolininko pareigos negali būti perkeliamos išieškotojui, šiuo atveju – atsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atlikęs perlaidas atsakovui, savo pareigų tinkamai neatliko, nei atsakovo, nei teismo neinformavo apie prievolės įvykdymą, be to, jam buvo žinoma, kad galimas skolos išieškojimo priverstinis vykdymas.

4.10. Pripažino, jog ieškovas, kaip skolininkas, žinodamas apie jam kilusią pareigą atsiskaityti su atsakovu ir tinkamai įvykdyti prievolę, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų tiek atsakovui, tiek vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui daryti išvadą, kad ieškovas su atsakovu yra visiškai atsiskaitęs, todėl būtent ieškovui tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika. Pripažino, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis , 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

4.11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti kelionės autobusu bilietai nepagrindžia jo kelionės tikslo, taip pat neįmanoma nustatyti, koks asmuo vyko, kokią dieną, kokiu maršrutu ir kur buvo vykstama Klaipėdos miesto visuomeniniu transportu. Nurodė ir tai, kad teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad susidariusią situaciją dėl atsiskaitymo su atsakovu ieškovas būtų siekęs išspręsti nuotolinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala, t. y. kad jis patyrė kelionės išlaidas ir jos buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neįrodžius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ieškinio dėl 11,40 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkino.

4.12. Ieškovo išgyvenimai ir susiklosčiusi situacija buvo sąlygoti jo paties neveikimo ir netinkamo skolininko pareigų atlikimu. Žinodamas apie pareigą atsiskaityti su atsakovu, ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pinigų perlaidą išsiuntė be pranešimo atsakovui, pats atsakovo neinformavo, taip pat nepateikė teismui duomenų apie skolos sumokėjimą, todėl būtent dėl ieškovo neveikimo jam teko patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, aiškintis su antstoliu dėl skolos sumokėjimo aplinkybių. Įrodymų, patvirtinančių apie ieškovo sveikatos sutrikimus, taikytą gydymą nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų, kad jo nurodomi sutrikimai, išgyvenimai atsirado dėl konkrečių atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui nėra, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas, pervesdamas pinigus per „Lietuvos paštą“ iki pareikalavimo, apie tai būtų pranešęs atsakovui arba trečiajam asmeniui S. B. Apeliacinio skundo argumentas, kad apie paskutinę 2020 m. kovo 13 d. atliktą perlaidą ieškovas telefonu informavo S. B., yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes ieškovas nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o S. B. teigia, kad jokios informacijos apie pinigų pervedimą telefonu iš ieškovo nebuvo gavusi.

8.3. Ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovas kreipėsi į paštą dėl pinigų sulaikymo, nes, priešingu atveju, per vieną mėnesį nuo pinigų perlaidos inicijavimo dienos neišmokėta pinigų suma būtų buvusi grąžinta ieškovui, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas negali būti atsakingas už „Lietuvos paštas“ darbuotojų darbą.

8.4. Visos faktinės aplinkybės (apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei kreipimosi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo) bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos remiantis paties ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei atsakovo atstovei atsakant tiek į teismo, tiek į ieškovo užduodamus klausimus. Mano, kad teismas visas bylai svarbias faktines aplinkybes galėjo išsiaiškinti ir išsiaiškino teismo posėdyje nedalyvaujant nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui S. B. ir todėl neturėjo jokio pagrindo pripažinti ieškovo arba trečiojo asmens dalyvavimo bylos nagrinėjime būtinu. Juolab, kad ieškovas nei ieškiniu, nei teikdamas teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neprašė pripažinti trečiojo asmens dalyvavimo byloje būtinu.

8.5. Apeliaciniame skunde ieškovas, teigdamas, kad atsakovo atstovė gali nežinoti tam tikrų aplinkybių ir todėl teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą bei pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą būtinu, nenurodo, kokių konkrečių, labai svarbių šiai bylai aplinkybių teismas neišsiaiškino (negalėjo išsiaiškinti) nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. B.

8.6. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad jis norėtų pateikti papildomus įrodymus, kurių pats negali gauti, ir neprašė, kad teismas išreikalautų įrodymus iš AB „Lietuvos paštas“. Pažymėjo, kad teismas galėjo tik pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o ne įpareigoti jį tai padaryti, nes, kaip jau minėta, civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir ši byla nepatenka į kategoriją bylų, kuriose teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus.

8.7. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino ieškovo argumentus bei įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuspręsdamas dėl reikalavimo atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą, teismas pagrįstai nurodė, kad byloje ieškovo pateikti kelionės autobusu bilietai nepagrindžia jo kelionės tikslo, taip pat neįmanoma nustatyti, koks asmuo vyko, kokią dieną, kokiu maršrutu ir kur buvo vykstama Klaipėdos miesto visuomeniniu transportu. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad susidariusią situaciją dėl atsiskaitymo su atsakovu ieškovas būtų siekęs išspręsti nuotolinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta žala, t. y. kad jis patyrė kelionės išlaidas ir jos buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl, neįrodžius visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

8.8. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, teismas taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovo išgyvenimai ir susiklosčiusi situacija buvo sąlygoti jo paties neveikimo ir netinkamo skolininko pareigų atlikimo: žinodamas apie pareigą atsiskaityti su atsakovu, ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pinigų perlaidą išsiuntė be pranešimo atsakovui, pats atsakovo neinformavo, taip pat nepateikė teismui duomenų apie skolos sumokėjimą, todėl būtent dėl ieškovo neveikimo jam teko patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, aiškintis su antstoliu dėl skolos sumokėjimo aplinkybių. Teismas skundžiamame sprendime taip pat visiškai pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie ieškovo nurodomus sveikatos sutrikimus, taikytą gydymą ir kad Ieškovo nurodomi sutrikimai, išgyvenimai atsirado dėl konkrečių atsakovo veiksmų. Taigi teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.