Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. ieškovas 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos S. L. iškėlimo, kadangi pastarasis 2018 m. vasario 21 d. jį puolė, naudojo psichologinį smurtą, grasino sumušti ir net užmušti bei išnešęs jam priklausančią siuvimo mašiną metė ją ant žemės ko pasekoje ji subyrėjo į dalis ir buvo padaryta 150 Eur žala.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. T. skundą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio 1 dalis).

7. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal S. T. skundą S. L. atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir 284 straipsnio 1 dalį (tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką), kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, jog S. L. padarė nurodytas nusikalstamas veikas.

8. 2006 m. gegužės 30 d., 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugsėjo 5 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialistų išvadose konstatuota, kad S. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

9. Ieškovas pateikė apgadintos siuvimo mašinos fotonuotraukas bei informaciją iš internetinės svetainė www.skelbiu.lt, kad veikianti rankinė Gimz Kalinina siuvimo mašina parduodama už 75 Eur.

10. Atsakovas pateikė fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos kitos dvi siuvimo mašinos.

11. Tarp ieškovo S. T. ir suinteresuoto asmens S. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui S. T., pagal atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei S. B., trečiajam asmeniui J. A., dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų priteisimo, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimu buvo padalintas turtas bei išspręsti kiti klausimai. Tarp šalių ginčo dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo byloje nebuvo.

13. Just. HD pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini), filmuotos medžiagos („TV3 pagalba“ filmuota medžiaga) pateikti negali, kadangi išleistų ir neišleistų į eterį siužetų pradinės medžiagos nearchyvuoja ir nesaugo laikmenose.

14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

15. Ieškovas teigia, kad rankinė siuvimo mašina, kurią atsakovas sugadino, priklausė jam, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo teigimu 2018 m. vasario 21 d. įvykus konfliktui iš rūsio paėmė pirmą pasitaikiusią siuvimo mašiną norėdamas ją atiduoti ieškovui. Kam priklausė rūsyje esančios siuvimo mašinos nežinojo. Trečiasis asmuo patvirtino, kad sūnus, t. y. atsakovas S. L., ieškovui atidavė ne S. T. priklausančią siuvimo mašiną. Iš byloje ieškovo pateiktų sugadintos rankinės siuvimo mašinos foto nuotraukų ir atsakovo pateiktų kitų dviejų siuvimo mašinų fotonuotraukų, kurios atsakovo ir trečiojo asmens tvirtinimu taip pat buvo rūsyje, matyti, kad visos trys siuvimo mašinos yra labai panašios (neatsižvelgiant į ginčo siuvimo mašinos apgadinimus), todėl darytina išvada, kad ieškovui nemačius tokį ilgą laiką galimai jam priklausančios siuvimo mašinos, turėtų būti sunku nustatyti kuri siuvimo mašina yra jo, o kuri ne. Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes prieštaringi, iš pradžių teigė, kad siuvimo mašina buvo su gaubtu, po to teigė, kad be gaubto. Atsakovo ir trečiojo asmens nurodytą aplinkybę dėl to, kad atsakovo bandyta atiduoti ieškovui siuvimo mašina buvo ne ieškovo, paliudija ir ieškovo atsisakymas ją paimti, ką patvirtino liudytojos S. Ž. parodymai.

16. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

18. Nutraukiant S. T. ir S. B. santuoką siuvimo mašina (mašinos) nebuvo įtrauktos į dalintino turto balansą. Ginčo siuvimo mašina nebuvo teismo sprendimu priteista ieškovui nei kaip santuokoje įgytas turtas nei kaip jo asmeninė nuosavybė (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnis, CK 3.88-3.89, 3.118 straipsniai).

19. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo objektu esanti siuvimo mašina priklauso ieškovui.

20. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1).

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo padaryta žala jo turtui, t. y. kad buvo sugadinta jam nuosavybės teise priklausanti rankinė siuvimo mašina, todėl nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ieškinys dėl 70 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

22. Ieškovas prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

23. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1).

24. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

26. Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015).

27. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių, trečiojo asmens ir liudytojos S. Ž. paaiškinimus, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas konfliktiškos asmenybės, nevengia vartoti alkoholį, abu yra ūmaus ir aršaus būdo, kilus konfliktams vienas kito atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius. 2018 m. balandžio 19 d. atsakovo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo pagal S. T. pareiškimą, kas patvirtina, jog atsakovas neturėjo realių tikslų sutrikdyti ieškovo sveikatą, ar jį nužudyti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu baudžiamųjų bylų nebuvo užvesta. Pažymėtina, kad ieškovas dėl 2018 m. vasario 21 d. įvykio į policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi tik 2018 m. balandžio 12 d. Teismo posėdžio metu nurodė, kad visą tą laiką bijojo išeiti iš namų bei, kad gėrė vaistus nuo spaudimo, nemigos ir streso, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų (vaistų receptų, medikų išrašų ir pan.). Darytina išvada, kad konfliktus ne retai išprovokuodavo pats ieškovas, nuolat rašydamas pareiškimus policijai atsakovo atžvilgiu, atvažiavus su televizijos laidos žurnaliste pasiimti ieškovo nuomone jam priklausiusių daiktų, įskaitant ginčo siuvimo mašiną, atsakovui norint ją atiduoti, bet ieškovui jos neimant ir kitais veiksmais. Ieškovas neįrodė, kad patyrė fizinį skausmą, ar dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

28. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojos posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 315 Eur už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. L. iš ieškovo S. T. 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.