- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-115-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00619-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., M. B., Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9380-1001/2021 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims I. V., M. B., Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 526-527 straipsniais, prašė patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2012 m. liepos 17 d. valdo garažo boksą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 2012 m. liepos 17 d. iš J. B., sudarydamas paprastos rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, įsigijo garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. B. šį garažą buvo gavęs už pajus iš žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Valakėliai“ pagal 2000 m. gegužės 10 d. ŽŪB „Valakėliai“ likvidacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 13, 2000 m. vasario mėn. susitarimą bei perdavimo-priėmimo aktą. Pareiškėjas pripažino nesantis garažo bokso savininku ir tai, kad garažo bokso pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, tačiau teigė šį turtą valdantis teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino A. K. 32 Eur žyminį mokestį, grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
3. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad į garažo boksą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 29 d. įregistruota nuosavybės teisė J. B.. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, nes garažo boksas, į kurį pareiškėjas nori įregistruoti valdymo faktą, jau turi savininką. Suinteresuoti asmenys šiuo metu savarankiškų reikalavimų nereiškia, o jei tarp jų ir pareiškėjo kiltų ginčai, jie negali būti sprendžiami, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Nustatęs šias aplinkybes, teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjui turėtų būti grąžintas 41 Eur žyminis mokestis ir iš jo priteistinos 9 Eur pašto išlaidos valstybei, todėl atlikus įskaitymą, jam grąžintinas 32 Eur žyminis mokestis. Kadangi nuosavybės teisė į garažą įregistruota jau po to, kai pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui, teismas sprendė, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. V. procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidos paliktinos jiems patiems (CPK 94 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria nepriteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo A. K., panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
6. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi vien faktas, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nesudaro pagrindo nespręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Šiuo atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, o abejonių, kad pareiškėjo ir apeliantės interesai yra priešingi, nėra. Procesą pradėjo pareiškėjas, o tokie veiksmai sąlygojo suinteresuoto asmens I. V. išlaidas. Procesą nutraukus dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, kitų proceso dalyvių patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Prašoma priteisti suma yra mažesnė, negu nurodyta rekomendacijose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo maksimalių dydžių už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė dėl suinteresuoto asmens I. V. atskirojo skundo spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens I. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo A. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2YT-9380-1001/2021 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas), konstatavęs, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, nes garažo boksas, į kurį pareiškėjas nori įregistruoti valdymo faktą, jau turi savininką. Pirmosios instancijos teismas tiek pareiškėjo A. K., tiek suinteresuoto asmens I. V. procesinį elgesį laikė tinkamu, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisė į garažą buvo įregistruota jau po to, kai pareiškėjas pateikė pareiškimą teismui, todėl bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis, paliko jiems patiems.
11. Suinteresuotas asmuo I. V. nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nepriteistos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė tvirtina, kad procesą pradėjo pareiškėjas A. K. ir tokie jo veiksmai sąlygojo suinteresuoto asmens išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas jas turėjo priteisti iš pareiškėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.
12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
13. Kasacinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas inicijavo teisminį procesą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad įregistruotų Nekilnojamojo turto registre pareiškime nurodyto garažo bokso valdymo faktą ir vėliau į jį įgytų nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas nurodė, kad garažo boksą jis įgijo pagal 2012 m. liepos 17 d. paprastos rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su J. B., kuris šį garažą buvo gavęs už pajus iš ŽŪB „Valakėliai“ pagal 2000 m. gegužės 10 d. ŽŪB „Valakėliai“ likvidacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 13, 2000 m. vasario mėn. susitarimą bei perdavimo-priėmimo aktą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad garažo boksas nebuvo inventorizuotas bei teisiškai įregistruotas, todėl su J. B. nebuvo galimybės sudaryti notarine tvarka tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi pareiškėjas, nurodydamas tokį pareiškimo faktinį pagrindą, kartu nurodė, kad daiktas, kurio valdymo faktą prašoma nustatyti, nėra jo nuosavybė, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos. Tuo tarpu byloje suinteresuoto asmens I. V. pateiktas 2018 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo vaikai I. V. ir M. B..
15. Esant nuodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas netinkamu procesiniu būdu siekė teismine tvarka savo daiktinių teisių pripažinimo. Nors J. B. nuosavybės teisė į garažą buvo įregistruota jau po to, kai pareiškėjas pateikė pareiškimą teisme, vis tik pareiškėjui, atstovaujamam profesionalaus advokato, galėjo ir turėjo būti žinoma, kad yra garažo bokso ankstesnio savininko paveldėtojai, su kuriais yra galimas ginčas dėl šio turto. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tik tuo atveju, jeigu nebūtų daikto savininko ir dėl to esant negalimam ginčui dėl turto su ankstesniu turto savininku, pareiškėjas galėtų siekti teismine tvarka savo daiktinių teisių pripažinimo, t. y. nesant ginčo, pareiškėjo iškeltas klausimas gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 524-529 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Iš suinteresuoto asmens I. V. pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad J. B. nuosavybės teisę į garažo boksą ji bandė įregistruoti dar 2020 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš daugiau nei metus iki pareiškėjo 2021 m. spalio 29 d. pareiškimo dėl valdymo fakto patvirtinimo padavimo teisme. Parengiamojo teismo posėdžio metu ji taip pat nurodė, kad 2020 m. liepos mėn. pareiškėjo įgaliotas asmuo su ja susisiekė ir buvo kalbėta apie susidariusią situaciją dėl garažo bokso. Dėl nurodyto konstatuotina, kad pareiškėjas, iškeldamas bylą teisme turėjo suprasti ir įvertinti, kad J. B. paveldėtojams įstojus į bylą ir nesutinkant su pareiškėjo prašomu nustatyti juridiniu faktu, gali tekti atlyginti pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens I. V. patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro procesinius dokumentus rengusio ir suinteresuotą asmenį pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato darbo ir laiko sąnaudos. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Byloje taip pat nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. V. būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Teisės aktuose nenustatytas terminas, kada vėliausiai gali būti kreipiamasi dėl nuosavybės teisės išviešinimo viešajame registre.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad būtent paties pareiškėjo A. K. neatsargus procesinis elgesys (pareiškimo dėl valdymo fakto patvirtinimo padavimas teisme neįsitikinus, ar nekyla ginčas dėl turto su garažo bokso ankstesnio savininko paveldėtojais) prisidėjo tiek prie jo paties, tiek prie suinteresuoto asmens I. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta.
18. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas suinteresuoto asmens I. V. naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo A. K., netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl nurodytos priežasties egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo iš pareiškėjo A. K. ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – suinteresuoto asmens I. V. prašymą priteisti jos naudai iš pareiškėjo A. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo iš pareiškėjo A. K. ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – suinteresuoto asmens I. V. prašymą priteisti jos naudai iš pareiškėjo A. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.