Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-737-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-07
Bylos Nr.: 2S-737-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00813-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-737-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00813-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3549-1117/2020 pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami, V. D., suinteresuotas asmuo (išieškotoja) – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. R. B. pateikė skundą dėl antstolio V. D. veiksmų. Prašė: 1) panaikinti 2020 m. kovo 17 d. patvarkymą; 2) paskirti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), daržinės (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), viralinės (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą ir, tik atlikus profesionalų turto vertinimą, skelbti turto varžytynes.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis atlieka priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ naudai. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis yra paskelbęs ir nuo 2020-05-14 iki 2020-06-15 vykdo pirmąsias pareiškėjo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas pardavinėjamas už 19152 Eur pradinę pardavimo kainą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad turto rinkos vertę nustatė pats antstolis, nesikreipdamas į turto vertinimo ekspertus. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolio turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas nebuvo įkainotas taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio normos, t. y. turto įkainojimas buvo atliktas neprofesionaliai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis turtą iš varžytynių pardavinėja, vadovaudamasis subjektyviai nustatyta turto rinkos verte, tačiau turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas rinkos kaina. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis naujos turto rinkos kainos nepakeitė turto arešto akte, naujas turto arešto aktas nėra antstolio priimtas ir pareiškėjui nėra pateiktas.

5. Antstolis 2020 m. birželio 11 d. patvarkymu R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus skundo pateikimo terminą bei kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

6. Antstolis nurodė, kad dar 2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjas antstoliui pateikė skundą, kuriuo iš esmės prašė panaikinti 2019 m. gegužės 2 d. pranešimą Nr.036P-651 dėl turto pardavimo iš varžytynių ir paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Savo skundą pareiškėjas motyvavo tuo, jog varžytynėse parduodamas turtas privalo būti įkainotas eksperto. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. liepos 3d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP- 3421-1037/2019 pareiškėjo skundą atmetė; teismas nurodė, jog perkainuodamas turtą, antstolis atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie šio turto vertę, įvertino objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojos nuomonę, įvykusias net 6 varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Teismo vertinimu, jog šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar buvo pagrindai skirti ekspertizę vertei iš varžytinių parduodamam skolininko turtui nustatyti. Teismas konstatavo, jog pagrindo ekspertizės skyrimui nebuvo, o vertė iš varžytinių parduodamam turtui nustatyta pagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti įkainoto turto objektų ekspertizei atlikti reikalingą sumą. Pareiškėjas šio antstolio siūlymo neįgyvendino ir už ekspertizės atlikimą sumos nesumokėjo. Teismas akcentavo, jog vien tik abstraktaus skundo pateikimas dėl areštuoto turto įkainojimo, kvestionuojant antstolio kompetenciją įvertinti turto kainą, ir nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių turto įkainojimą, nesudaro pagrindo antstoliui savo iniciatyva skirti ekspertizę ją apmokant iš savo sąskaitos. Šiaulių apygardos teismas, išsprendęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-681-210/2019 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesumokėjo ekspertizės išlaidų, kurias antstolis pasiūlė sumokėti, bei nepateikė turto vertę paneigiančių įrodymų; tiek teikdamas nemotyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės, tiek nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, pareiškėjas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.

7. Antstolis pažymėjo, jog pareiškėjo keliamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo jau buvo išspręstas. Nurodė, kad nepavykus parduoti R. B. priklausančio turto per kelerias varžytines, 2020 m. kovo 17 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas buvo įkainotas 23940 Eur suma, paskelbtos varžytynės. Pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 19152 Eur (23940 Eur - 20 proc.). Iki šios dienos varžytynės nepasibaigusios, taip pat pasiūlymų pirkti turtą vykdomojoje byloje nėra gauta, skolininkas savo turto pirkėjo iki varžytynių pradžios nepasiūlė. Antstolis pažymėjo, kad pateiktu skundu pareiškėjas prieštarauja paskutiniam turto vertės (23940 Eur) nustatymui bei prašo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. 2020 m. birželio 10 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti pinigų sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą). Pareiškėjas pateikto pasiūlymo neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo.

8. Antstolis nurodė, jog vykdomojoje byloje vertindamas turtą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojos nuomonę, įvykusias net 7 varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, turto vertės keitimą, kada pareiškėjui priklausantis turtas buvo įkainotas didžiausia 42000 Eur suma. Antstolio nuomone, pareiškėjo skunde pateikti prieštaravimai dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės, todėl nėra jokio pagrindo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų nutarta atmesti.

10. Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 17 d. antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu; skundas antstolio kontorai išsiųstas 2020 m. birželio 4 d., t. y. praleidus 20 dienų terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, atnaujinti termino neprašo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių skundas paduotas praleidus terminus, ar dėl kurių galima būti laikyti, jog CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nevykdė skolininkui keliamos pareigos būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Teismas sutiko su antstolio nuomone, jog pareiškėjo skundas pateiktas praleidus įstatymo numatytą terminą skundui pateikti, pagrindų jį atnaujinti nėra, todėl sprendė, jog vien šiuo pagrindu skundas gali būti atmestas.

12. Teismas nurodė, kad antstoliui abejonių dėl turto vertės nekilo, o nesant nei vieno CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyto savarankiško pagrindo skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti, antstolis pagrįstai neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo; tik abstrakčiai nurodė, kad nesutinka su paskutiniuoju patvarkymu sumažinti turto kainą, nepateikdamas turto vertę paneigiančių įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjas, tiek teikdamas nemotyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise neskirti turto vertės nustatymo ekspertizės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties pareiškėjas (apeliantas) R. B. prašo nutartį panaikinti ir jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis turtą iš varžytynių pardavinėja, vadovaudamasis subjektyviai nustatyta turto rinkos verte, nors turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl antstolis turtą pardavinėja, nepaskyręs turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės ir turto neįkainojęs objektyviai. Antstolis vykdymo procese pareiškėjo turto įkainojimą atliko visiškai netinkamai, pardavinėja turtą tokia kaina, kuri neatitinka realios padėties rinkoje, turtą įkainojo savo subjektyvia nuomone, todėl tokie antstolio veiksmai turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, bylą nagrinėjo pernelyg formaliai, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), CPK nuostatas, todėl jo skundą atmetė nepagrįstai.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl antstolio 2020 m. kovo 17 d. patvarkymo (dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo) per įstatymo nustatyta terminą nepateikė; už ekspertizės atlikimą būtinu sumų nesumokėjo; jo skunde pateikti prieštaravimai dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės. Antstolio vertinimu, nesant abejonių dėl didesnės turto rinkos vertės, pareiškėjui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą ir nepateikus įrodymų, paneigiančių turto įkainojimą 23940 Eur suma, antstolis turi visišką diskrecijos teisę neskirti turto vertės nustatymo ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkui priklausančio areštuoto turto įkainojimo bei 2014 m. birželio 17 d. paskelbtos pareiškėjui R. B. priklausančio 3 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 113,72 kv. m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, jos buvo paskelbtos neįvykusiomis.

19. Laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2018-02-02 išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ antstoliui buvo pateikusi prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, todėl vykdomosios bylos vykdymas buvo atnaujintas 2018 m. vasario 9 d. 2018 m. vasario 12 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkui priklausantis turtas buvo įkainotas 42000 Eur suma.

20. 2018 m. kovo 13 d. buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 33600 Eur (42000 Eur - 20 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2018 m. balandžio 13 d. buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

21. 2018 m. balandžio 25 d. buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 25200 Eur (42000 Eur - 40 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2018 m. gegužės 25 d. buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

22. Areštuotas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, 2018 m. birželio 13 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas įkainotas 28000 Eur suma.

23. 2018 m. rugpjūčio 8 d. antrą kartą buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 22400 Eur (28000 Eur - 20 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

24. 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina 16800 Eur (28000 Eur - 40 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2018 m. spalio 22 d. buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

25. Areštuotas turtas du kartus nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, 2018 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas įkainotas 26600 Eur suma.

26. 2019 m. sausio 15 d. trečią kartą buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 21280 Eur (26600 Eur - 20 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2019 m. vasario 14 d. buvo priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

27. 2019 m. vasario 28 d. buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 15960 Eur (26600 Eur - 40 procentų). Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2019 m. balandžio 13 d. priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis.

28. 2019 m. balandžio 3 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas įkainotas 25270 Eur suma.

29. 2019 m. gegužės 2 d. ketvirtą kartą paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 20216 Eur (25270 Eur - 20 procentų). 2019 m. gegužės 21 d. patvarkymu varžytinės buvo atšauktos.

30. 2019 m. gruodžio 4 d. paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto pirmosios pakartotinės varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 20216 Eur. 2020 m. sausio 3 d. patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis.

31. 2020 m. sausio 22 d. paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 15162,00 Eur. 2020 m. vasario 21 d. patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis.

32. 2020 m. kovo 17 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas įkainotas 23940 Eur suma. Antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo skolininkui išsiųstas 2020 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu.

33. 2020 m. gegužės 14 d. paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 19152 Eur (23940 Eur - 20 procentų). 2020 m. birželio 10 d. patvarkymu varžytinės buvo atšauktos.

34. 2020 m. birželio 5 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos R. B. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2020 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo ir paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

35. 2020 m. birželio 10 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti pinigų sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti. Pareiškėjas pateikto pasiūlymo neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo.

Dėl ginčo esmės

36. Pareiškėjas nesutinka su 2020 m. kovo 17 d. antstolio patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, prieštarauja paskutiniam turto vertės (23940 Eur) nustatymui bei prašo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

37. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

38. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl antstolio 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2020 m. kovo 17 d. priimtų patvarkymų dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

39. CPK 512 straipsnyje įtvirtina, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas dvidešimties dienų terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2014).

40. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, turtas įkainotas 23940 Eur suma; patvarkyme išaiškinta jo apskundimo tvarka. Antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo skolininkui išsiųstas 2020 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu. Skundas antstolio kontorai išsiųstas 2020 m. birželio 4 d., gautas 2020 m. birželio 5 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų atnaujinti termino neprašo, taip pat nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių skundas paduotas, praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų galima spręsti, jog CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

41. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo skundas pateiktas, praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą terminą skundui pateikti, pagrindų praleistą terminą atnaujinti nėra.

42. Kaip jau minėta, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Be to, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

44. CPK 718 straipsnyje numatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 719 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (CPK 721 straipsnio 1 dalis). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vykdomosios bylos medžiagos analizė patvirtina, kad antstolis, vykdydamas pareiškėjui priklausančio turto realizavimo procedūras, laikėsi įstatyme numatytos turto realizavimo bei parduodamo turto kainos nustatymo tvarkos.

46. Įstatyme yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu įkainotą turtą perkainoti. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, nepavykus parduoti pareiškėjui priklausančio turto, 2020 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo, pareiškėjui priklausantis turtas buvo įkainotas 23940 Eur suma.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Pagal šiuo konkrečiu atveju nustatytas išieškojimo iš pareiškėjo turto aplinkybes, kai pareiškėjo turtas nebuvo parduotas per tiek varžytinių, antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl realios parduotino turto rinkos kainos, todėl jis turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, perkainodamas turtą antstolis vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu.

48. Jau minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

49. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad neįvykus dvejoms varžytinėms, turtas būdavo perkainojamas, įvertinus varžytinių neįvykimo faktą ir išieškotojos nuomonę. Antstoliui abejonių dėl turto vertės nekilo, todėl nesant nei vieno CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyto savarankiško pagrindo skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti, ekspertizės turto vertei nustatyti neskyrė pagrįstai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę, jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nei antstoliui, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

50. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti 220 Eur už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjas pateikto pasiūlymo neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo; 2020 m. birželio 10 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo pareiškėjui buvo pasiūlyta įmokėti pinigų sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti, tačiau pareiškėjas pateikto pasiūlymo taip pat neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo.

51. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su paskutiniuoju patvarkymu sumažinti turto kainą, nepateikdamas turto vertę paneigiančių įrodymų; pareiškėjas, teikdamas nemotyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise neskirti turto vertės nustatymo ekspertizės.

52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos duomenis, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavimo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė