- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-681-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3421-1037/2019 pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami, V. D., suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. teismo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; paskirti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytynes. Pareiškėjas mano, kad antstolis nėra profesionalas turto vertinimo srityje, todėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimas nepaskyrus ekspertizės yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2. Antstolis V. D. nesutikdamas su pareiškėju nurodė, kad 2014 m. balandžio 25 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkui priklausančio areštuoto turto įkainojimo bei 2014 m. birželio 17 d. paskelbtos skolininkui R. B. priklausančio 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 113,72 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Turtas), varžytynės. Varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl jos buvo paskelbtos neįvykusiomis. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. vasario 2 d. išieškotoja AB Šiaulių bankas antstoliui buvo pateikusi prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, todėl vykdomosios bylos vykdymas atnaujintas tik 2018 m. vasario 9 d. Atnaujinus vykdomąją bylą 2018 m. vasario 12 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkui priklausantis Turtas įkainotas 42 000 Eur suma. Iš viso buvo suorganizuotos net 6 varžytynes, jos neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Pasak antstolio, neįvykus dvejoms varžytynėms turtas būdavo perkainojamas įvertinus varžytynių neįvykimo faktą ir išieškotojo nuomonę. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su paskutiniuoju patvarkymu sumažinti turto kainą, nepateikdamas jokių įrodymų, kad turto vertė yra didesnė. Pasak antstolio, skolininkui 2019 m. gegužės 15 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo buvo pasiūlyta iki 2019 m. gegužės 20 d. įmokėti 220 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti, tačiau pareiškėjas pateikto pasiūlymo neįgyvendino, už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo, todėl naikinti patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos varžytynės, ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas nurodė, kad skunde nėra nurodytas nė vienas tinkamai pagrįstas argumentas, dėl ko antstolio atliekami veiksmai dėl turto vertinimo turėtų būti panaikinti ir pripažinti neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
5. Nepardavus skolininko turto po šešių varžytynių, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis, antstolis 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę 25 270 Eur. Po šios vertės nustatymo skolininkas jokių pretenzijų ar nuomonių dėl turto vertės įkainojimo nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad antstolis taip pat neturėjo pagrindo abejoti turto verte jį perkainodamas, nes tai darydamas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, įvertino objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojo nuomonę, įvykusias net 6 varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog pagrindo ekspertizės skyrimui nebuvo, o vertė iš varžytinių parduodamam turtui nustatyta pagrįstai.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis 2019 m. gegužės 15 d. raštu dėl pinigų už ekspertizę sumokėjimo, skolininkui pasiūlė iki 2019 m. gegužės 20 d. įmokėti 220 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą (vertinimą) apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad šis antstolio siūlymas buvo įgyvendintas ir už ekspertizės atlikimą būtinos sumos būtų sumokėtos. Teismas pabrėžė, kad vien tik abstraktaus skundo pateikimas dėl areštuoto turto įkainojimo kvestionuojant antstolio kompetenciją įvertinti turto kainą ir nepateikus jokių įrodymų paneigiančių turto įkainojimą 25 270 Eur suma nesudaro pagrindo antstoliui savo iniciatyva skirti ekspertizę ją apmokant iš savo sąskaitos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto nuomone, teismas tik formaliai atkartojo antstolio patvarkyme išsakytus teiginius, todėl vien faktinių aplinkybių atkartojimas nėra laikomas išsamiu ir visapusišku skundo išnagrinėjimu. Teismas išsamiai nenagrinėjo, ar turtas antstolio buvo įvertintas tinkamai. Šiuo atveju, apelianto įsitikinimu, antstolis pareiškėjo Turtą iš varžytynių pardavinėjo vadovaudamasis subjektyviai nustatyta Turto verte, nors Turto vertė rinkoje yra daug didesnė. Teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skolininkas prieštaravimų dėl antstolio 2018-02-12, 2018-06-13 ir 2018-11-06 priimtų patvarkymų, kuriais pakeistas areštuoto turto įvertinimas, per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Nors apeliantas nesutinka su Turto įvertinimu, pasiūlymo iki 2019-05-20 įmokėti 220 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą apmokėti, neįgyvendino ir už ekspertizės atlikimą nesumokėjo. Esamu atveju vykdomojoje byloje įvertindamas Turtą antstolis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio Turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, išieškotojo nuomonę, įvykusias net 6 varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o taip pat turto vertės keitimą, kuomet skolininkui priklausantis Turtas buvo įkainotas didžiausia 42 000 Eur suma. Nesant abejonių dėl didesnės Turto rinkos vertės nei antstolio nustatyta, o taip pat pareiškėjui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą ir nepateikus įrodymų, paneigiančių turto įkainojimą 25270 Eur suma, antstolis turėjo diskreciją neskirti Turto vertės nustatymo ekspertizės.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja AB Šiaulių bankas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas skundo antstoliui dėl turto vertės nustatymo nėra pateikęs, taip pat nėra sumokėjęs ekspertizės išlaidų, kurias antstolis pasiūlė sumokėti, bei nepateikė turto vertę pagrindžiančių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, pareiškėjas nevykdo jam numatytų sąžiningo naudojimosi savo teisėmis, domėjimosi vykdymo eiga bei bendradarbiavimo pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl varžytynėse parduodamo turto įkainojimo.
11. Byloje nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012-05-25 hipotekos teisėjos nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos AB Šiaulių bankas naudai. 2014-04-25 vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkui priklausančio areštuoto turto įkainojimo bei 2014-06-17 paskelbtos skolininkui R. B. priklausančio 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 113,72 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) varžytynės. Varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl jos buvo paskelbtos neįvykusiomis. Laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2018-02-02 išieškotoja AB Šiaulių bankas antstoliui buvo pateikusi prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, todėl vykdomosios bylos vykdymas atnaujintas tik 2018-02-09.
12. Atnaujinus vykdomąją bylą 2018-02-12 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo, kuriuo skolininkui priklausantis Turtas įkainotas 42000 Eur suma. 2018-03-13 paskelbtos Turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 33600 Eur (42000 Eur – 20 procentų), jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2018-04-13 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2018-04-25 paskelbtos Turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 25200 Eur (42000 Eur – 40 procentų), jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2018-05-25 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2018-06-13 priimtu patvarkymu Turtas įkainotas 28000 Eur suma. 2018-08-08 antrą kartą paskelbtos Turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 22400 Eur (28000 Eur – 20 proc.), jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2018-09-07 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2018-09-20 buvo paskelbtos Turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina – 16800 Eur (28000 Eur – 40 proc.) , jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2018-10-22 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Atsižvelgiant į tai, kad areštuotas turtas du kartus nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, 2018-11-06 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo ir Turtas įkainotas 26600 Eur suma. 2019-01-15 trečią kartą buvo paskelbtos Turto varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 21280 Eur (26600 Eur – 20 proc.), jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2019-02-14 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. 2019-02-28 buvo Turto antrosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 15960 Eur (26600 Eur – 40 proc.), jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl 2019-04-13 priimtas patvarkymas varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog R. B. priklausančio turto nepavyko parduoti paskelbus net 6 varžytynes (atnaujinus vykdomosios bylos vykdymą 2018 metais), todėl siekiant įgyvendinti vykdymo proceso tikslus bei atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę, 2019-04-03 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pakeitimo bei anksčiau nurodytas turtas įkainotas 25270 Eur suma. 2019-05-02 ketvirtą kartą buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio Turto pirmosios varžytynės, pradinė parduodamo turto kaina nustatyta 20216 Eur (25270 Eur – 20 proc.). Iki šios dienos varžytynės nepasibaigusios, taip pat pasiūlymų pirkti turtą vykdomojoje byloje nėra gauta, skolininkas savo turto pirkėjo iki varžytynių pradžios nepasiūlė.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė, ar Turtas antstolio buvo įvertintas tinkamai. Apeliantas įsitikinęs, kad antstolis jo Turtą iš varžytynių pardavinėjo vadovaujantis subjektyviai nustatyta Turto verte, kuri rinkoje yra daug didesnė.
14. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) teisių apsauga. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
15. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
16. Nutarties 12 punkte detaliai išdėstytos skelbtų ir neįvykusių skolininko Turto varžytynių eiga bei neatsirandant šio Turto pirkėjui nurodytas pardavinėjamo Turto vertės mažėjimas. Nė dėl vienos iš antstolio nustatytos Turto vertės skolininkas jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl turto vertės įkainojimo antstoliui nereiškė. Antstoliui nekilus abejonių dėl Turto vertės, pagrindo ekspertizei skirti nebuvo, todėl, kaip pagrįstai pripažino ir bylą nagrinėjęs teismas, Turto vertė iš varžytynių parduodamam turtui nustatyta pagrįstai.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
18. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pažymėtina, kad apeliantas nesumokėjo ekspertizės išlaidų, kurias antstolis pasiūlė sumokėti, bei nepateikė Turto vertę paneigiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantas, tiek teikdamas nemotyvuotus prieštaravimus dėl antstolio nustatytos ginčo Turto rinkos vertės, tiek nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo tik deklaratyvius teiginius dėl netinkamai antstolio nustatytos Turto vertės, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie kitokią nekilnojamojo turto vertę (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, itin kruopščiai patikrino nurodytas aplinkybes, antstolio visų atliktų veiksmų teisėtumą, todėl apelianto teiginiai dėl formalaus bylos išnagrinėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
19. Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių civilinio proceso teisėje. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali įrodyti savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, o teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. „Įrodinėjimo pareigos“ sąvokos vartojimo šalininkai paprastai teigia, kad už šios pareigos nevykdymą šaliai gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas, todėl šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto atskirasis skundas yra pagrįstas teiginiais, kurie visiškai prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams ir nustatytai faktinei situacijai, todėl apeliacinio teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, o skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.