Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos sprendžiant V. F. ieškinio atsakovei Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams, trečiasis asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. pateikė teismui ieškinį atsakovei Asociacijai Lietuvos antstolių rūmams, trečiasis asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas, dėl žalos atlyginimo.

2. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria apeliantei neištaisius nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, įrodinėja, kad teismo nustatytus trūkumus ištaisė, tarp jų ir nustatytą trūkumą dėl žyminio mokesčio, paaiškindama, jog negali sumokėti žyminio mokesčio dėl savo finansinės padėties.

12. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui, taip pat specialiųjų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, t. y. jame netinkamai (neaiškiai) suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, be to, nepareikšta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; informacija apie bylos vedimą per advokatą, nepareikšta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taip pat nurodyta ir tikslinti atsakovą ir aiškiai nurodyti, iš ko ji prašo žalos atlyginimo bei pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį 810 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą arba sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti įrodymus, kad kitos dalies ji negali sumokėti. Teismas nustatė apeliantei terminą šioje nutartyje įvardintiems trūkumams, kliudžiusiems priimti šį ieškinį, ištaisyti.

13. Apeliantė pateikė procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu ieškiniu, jame atsakydama bei išdėstydama savo nuomonę dėl teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Taip pat kartu nurodė, jog žyminio mokesčio sumokėti nei kiek negali dėl finansinės padėties. Taigi žyminis mokestis nesumokėtas, vien nurodant pakartotinai aplinkybes, dėl kurių ji negali sumokėti net dalies žyminio mokesčio ir pateikiant Užimtumo tarnybos pranešimą.

14. Teisės aktais garantuojama teisę į teisminę gynybą negali būti įgyvendinama bet kaip ar tik paties asmens pasirinktu neformaliu būdu. Tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato civilinio proceso įstatymas, kurio nuostatos privalomos tiek asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas ieškinio trūkumus, apeliantei išaiškino ir atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio taikytinus reikalavimus.

16. Apeliantės argumentai, kad ji negali nei kiek sumokėti žyminio mokesčio, o šią aplinkybę pagrindžia jos teikiami įrodymai, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neištaisytą minėtą trūkumą. Iš tiesų, apeliantė tiek teikdama ieškinį, tiek jį tikslindama, nurodė aplinkybes, tačiau joms pagrįsti kartu su ieškinio tikslinimu pateikė tik bendro pobūdžio Užimtumo tarnybos pranešimą, siųstą apeliantei. Tačiau daugiau įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, apeliantė nepateikė, nurodydama tik duomenų bazes (esveikata.lt ir nedarbingumo), kuriose neva apeliantės yra jos nurodoma informacija.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien selektyvus (pavienis) dokumentas nėra savaime pakankamas asmens turtinei padėčiai įvertinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atitinkamų duomenų bazių nurodymas ar atitinkamų aplinkybių, tokių kaip liga, neįgalumas ir pan., nurodymas taip pat neatspindi tikrosios apeliantės padėties. Be to, dokumentus, kuriais grindžiama turtinė padėtis tam, kad būtų galima taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žyminio mokesčio lengvatą (iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio), pareiga pateikti tenka tokios lengvatos prašančiam asmeniui, o ne teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė su įvairaus pobūdžio prašymais nuolat kreipiasi į teismus, jai ne kartą buvo išaiškinta ne tik tai, kad jos teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, bet ir bendrieji bei specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys tam, kad galėtų būti pradėtas ir sėkmingai vykti civilinis procesas (tarp jų ir žyminio mokesčio lengvatoms taikomi reikalavimai). Pastebėtina, kad apeliantė ne tik kad ignoruoja teismų išaiškinimus, tačiau ir nagrinėjamu atveju kategoriškai nurodo neketinanti nei kiek sumokėti žyminio mokesčio.

18. Konstatuotina, kad apeliantė nepateikė duomenų visumos, reikalingos jos turtinei padėčiai įvertinti. Todėl nepateikus jokių kitų objektyvių įrodymų (apie gaunamas nuolatines pajamas ir jų dydį, turimą turtą, turtines teises, įsipareigojimus ir t. t.), iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie tikrąją jų turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis trūkumas neištaisytas.

19. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių ir viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

20. Taigi, atsižvelgiant ir į žyminio mokesčio teisinio reguliavimo aiškinimą bei tokiu apmokestinimu siekiamus tikslus, negali būti toleruojama situacija, kai asmenys vien deklaratyvių jų teiginių prašymu būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti valstybei nustatytą mokestį už bylinėjimąsi. Tokia teismų pozicija, t. y. jeigu vien prašymo, selektyvių duomenų pakaktų atleidimui nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimui, neabejotinai sudarytų sąlygas, iš esmės nepatiriant jokių nuostolių, piktnaudžiauti ieškinio pareiškimo institutu, o tokių požymių galima įžvelgti ir apeliantės elgesyje.

Dėl procesinės baigties

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.