- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-451-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48316-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Eglė Gruodienė, Arūnas Budrys
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo Z. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą R. V. be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą. Z. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d., ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laikinas Z. K. nuosavybės teisės į transporto priemonę ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš Z. K. priteista 24 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Z. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 10 d., apie 18 val., Vilniuje, Bukčių gatvėje, ties pastatu Nr. 29, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 2,53 promilės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras M. Januškevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, padidinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą iki trejų metų; paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikinti.
3. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas Z. K. baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, vertino tik jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Z. K., namuose išgėręs alkoholio, be svarbios priežasties vairavo automobilį iki kaimyninio namo, ten vėl vartojo alkoholį, sukėlė eismo įvykį, įvažiuodamas į tvorą, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Z. K. padarytas nusikaltimas sukėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, Z. K. nusikaltimą padarė tyčia, ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino. Teismas nenurodė jokių išskirtinų aplinkybių, leidžiančių automobilio konfiskavimą vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Apelianto įsitikinimu, automobilio konfiskavimas užkirstų kelią pakartotiniam Z. K. nusikalstamam elgesiui. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Z. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą, atsižvelgė tik į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nevertindamas to, jog Z. K., naudodamasis šia teise, padarė nusikaltimą ir vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis yra ženkliai didesnis nei tas, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, jis sukėlė eismo įvykį ir padarė realią žalą kitų asmenų turtui. Apelianto nuomone, nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per trumpas, o paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra ženkliai mažesnė už Z. K. vairuoto automobilio vertę (10 370 Eur) ir nesiekia net baudžiamajame įstatyme numatyto įmokos vidurkio.
Atsiliepimas
4. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad automobilio konfiskavimas yra nebūtinas. Atsiliepime teigiama, kad Z. K. viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimas padarytas ne dėl savanaudiškų paskatų, jo darbdavys UAB „A.“, MB „B.“, su kuria teko bendradarbiauti, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas T. S., motina V. K. jį apibūdina teigiamai, jis gyvena laikydamasis sveiko gyvenimo būdo principų, yra pelnęs apdovanojimų ir įvertinimų, neteistas, nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, padarė nesmurtinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Automobilio ir jo pagalbos jį vairuojant reikia jo garbaus amžiaus motinai, ypatingai Covid-19 viruso pandemijos metu, taip pat jam pačiam dėl turimų sveikatos problemų. Automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, nes jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, jis turi atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, turi įsiskolinimų už namo renovaciją, finansiškai remia savo vaikus, todėl 10 370 Eur vertės automobilio konfiskavimas jį sužlugdytų. Jis itin saikingai vartoja alkoholį, nevartoja jo nederamoje aplinkoje, taip pat nevairuoja transporto priemonių būdamas neblaivus. Savo nusikaltimą vertina, kaip nesusipratimą. Jam skirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą suderinama su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui už padarytus analogiškus nusikaltimus (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021). Teismas, nustatydamas įmokos dydį, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apelianto prašymu padidinti jam paskirto uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki trejų metų. Be kitų minėtų aplinkybių pažymėta ir tai, kad teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jis yra drausmingas vairuotojas, turi didelį vairavimo stažą, nėra įrašytas į narkologo įskaitą, supranta padaryto nusikaltimo reikšmę. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 ir 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018 buvo nustatytas mažesnis, nei dvejų metų, uždraudimo naudotis specialia teise terminas, esant nustatytam didesniam neblaivumo laipsniui. Atsiliepime pastebėta ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose teismas retai specialiosios teisės atėmimo terminą nustato atitinkantį vidurkį ar didesnį. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, jis vairavo dienos metu neintensyvioje gatvėje, nuvažiavo tik 50 m atstumą, eismo įvykio metu buvo apgadinta tik tvora ir jo transporto priemonė, todėl nekilo pavojus kitiems eismo dalyviams. Be to, nuo nusikaltimo padarymo jis nevairuoja, transporto priemone naudojasi jo sugyventinė, todėl automobilio konfiskavimas yra nereikalingas siekiant prevencinių tikslų.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, teigdamas, kad turi būti paskirtas turto konfiskavimas, o įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – panaikinta, be to, uždraudimo naudotis specialia teise terminas turi būti padidintas iki vidurkio.
8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. klausimą, netinkamai įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimui reikšmingas aplinkybės, todėl nepagrįstai nusprendė vietoje turto konfiskavimo Z. K. paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, pirmosios instancijos teismas, Z. K. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies. Tai sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti.
Dėl turto konfiskavimo taikymo.
9. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (nagrinėjamu atveju – pagal laidavimą), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
10. Pažymėtina tai, kad, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismui. Taigi įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Tikslas, kurio siekiama nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, 20–22 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės argumentavo Z. K. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, neanalizuodamas netgi tų padaryto nusikaltimo pavojingumą didinančių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą Z. K. skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas yra prieštaringas ir atspindi netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimą.
12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. tyčinį nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu. Toks automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 12–13 punktai). Automobilis priklauso Z. K. (1 t., b. l. 79), todėl gali būti iš jo konfiskuotas.
13. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 22) matyti, kad jis namuose vartojo alkoholį. Norėdamas, kad to nepastebėtų sugyventinė, automobiliu važiavo iki kaimyninio namo, kur toliau vartojo alkoholį. Nusprendęs atlaisvinti pravažiavimą atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavo namo. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Z. K. būdamas neblaivus automobilį vairavo darbo dieną vakaro metu, kai žmonės grįžta į namus, gyvenamųjų namų kvartale, važiavo keliu, taip kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat sugadino kitų asmenų turtą. Alkoholio kiekio matuoklio kvitai (1 t., b. l. 76-77) pagrindžia, kad Z. K. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2.64, o antrojo tikrinimo metu – 2.53 promilės neblaivumo laipsnis. Mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, padaryti vaizdo įrašai (kompaktinis diskas saugomas prie bylos 1 tomo viršelio) rodo, kad Z. K. sunkiai orientavosi aplinkoje. M. B. (M. B.) pranešimas bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 106-108, 109-110) ir T. M. (T. M.) rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 24) patvirtina, kad Z. K. nuo tolimesnio automobilio vairavimo esant neblaiviam nesulaikė netgi tai, kad jis buvo užkluptas eismo įvykio vietoje ir fotografuojamas, o automobilis užstrigo vartuose. Akivaizdu, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos Z. K. siekė tik sau palankaus tikslo – išvengti gresiančios atsakomybės. Apie tai leidžia spręsti ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui kitą dieną po nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 151-153), iš kurių matyti, kad Z. K. neprisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir nagrinėjamą įvykį bandė pateikti taip, kad tai padarė kitas asmuo, kol jis miegojo automobilyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, rodo žymiai didesnį, lyginant su rūšiniu, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir leidžia daryti išvadą, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Skundžiamame nuosprendyje ir atsiliepime akcentuojama Z. K. asmenybė, kuri apibūdinama teigiamai (126-128, 129-131, 132-134, 135-137, 138-139, 140; 2 t., b. l. 9, 12, 13, 14, 15), nors ir nėra niekuo išskirtinė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatsveria jo poelgio pavojingumo.
14. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys (1 t., b. l. 132-134) sudaro pagrindą manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Matyti tai, kad jis praeityje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog būdamas neblaivus gulėjo gatvėje negalėdamas savarankiškai judėti, taip įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Šiuo gi atveju apsvaigimas nuo alkoholio taip pat turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant prevencinių tikslų, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio paėmimas valstybės nuosavybėn būtų neproporcingas. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų (1 t., b. l. 80) matyti, kad vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje sudaro 10 370 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, dėl automobilio konfiskavimo Z. K. patirtų per didelius turtinius praradimus, kurie būtų nesuderinami su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
16. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
17. Pažymėtina tai, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 22–24 punktai).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, prevenciniams tikslams pasiekti pakaks iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys jį nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš esmės to paties siekė ir pirmosios instancijos teismas, Z. K. skirdamas įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vis dėlto, atsižvelgus į Z. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, neįvertinta, ar nagrinėjamu atveju jam paskyrus minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, jos paskirtis bus įgyvendinta.
19. Nustatydama išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau aptartas nusikaltimą ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis dirba (1 t., b. l. 140), apklausiamas teisme parodė, kad jo pajamos sudaro 1 700 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 22), taip pat į tai, kad Z. K. paskirtos administracinės nuobaudos (1 100 Eur dydžio baudos) mokėjimas išdėstytas vienuolikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį atlikti 100 Eur dydžio įmoką (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis), apklausiamas teisme parodė, kad už sugadintą tvorą jis sumokėjo 4 000 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 22), taip pat į tai, kad Z. K. kiekvieną mėnesį moka 63,70 Eur dydžio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paskolos grąžinimo įmoką (2 t., b. l. 59), neturi išlaikytinių, nes jo vaikai yra pilnamečiai (1 t., b. l. 129-131), taip pat į tai, kad Z. K. už nusikaltimo padarymą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam neskirta bausmė, o piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintina. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 6 000 Eur dydžio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė pakankama atgrasyti Z. K. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu, ji proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino.
20. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. nustatė dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Apeliaciniame skunde prieštaringai teigiama, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgė į tai, kad Z. K. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kita vertus, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik Z. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo šią baudžiamojo poveikio priemonę ir, kad Z. K. nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris nors ir mažesnis už vidurkį, bet ne minimalus, yra akivaizdžiai per trumpas. Nors padaryto nusikaltimo pavojingumas yra didelis, tačiau nemažiau svarbu tai, kad Z. K. praeityje nepadarė analogiškų teisės pažeidimų ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo Z. K. nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas pakankamai varžo jo teises.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Z. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
23. Pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, argumentuodamas vien tuo, kad ši įmoka yra suderinama su Z. K. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, o taikomos kartu jos taisomai veiks Z. K.. Teisėjų kolegija tokį argumentavimą vertina, kaip akivaizdžiai nepakankamą ir netinkamą individualizuojant baudžiamojo poveikio priemones.
24. Atsižvelgus į tai, kad iš Z. K. išieškotina konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma, todėl dviejų piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas būtų neproporcingas; į tai, kad įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimu pirmosios instancijos teismas iš esmės siekė atgrasyti Z. K. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu, o šį tikslą yra galimybė pasiekti išieškant konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą; taip pat į prokuroro prašymą panaikinti Z. K. paskirtą įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši baudžiamojo poveikio priemonė naikintina. Tai sudaro pagrindą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės ,,Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią 6 000 Eur dydžio sumą valstybės nuosavybėn.
Panaikinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pakeisti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d., patikslinant, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.