- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1922-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02102-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- D. K., K. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams D. K., K. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. prašė įpareigoti atsakovus D. K. ir K. K. iš anksto paskirtu laiku, apie kurį bendrai atsakovams būtų pranešta ne vėliau nei prieš 10 dienų atsakovo D. K. el. paštu, užtikrinti galimybę patekti (įleisti) į atsakovų naudojamas patalpas gyvenamajame name, ieškovės samdytą matininką minėto gyvenamojo namo kadastriniams matavimam atlikti, tikslu atnaujinti šio gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą; už šio įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovams 10 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną ieškovės naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovė turto savininke tapo 2023 m. pavasarį, priėmusi palikimą, paveldėjo 60 proc. pastato. Ieškovė pastebėjo, kad gyvenamojo namo kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti 2006 m., duomenys nebuvo atnaujinti jau 17 metų ir iš dalies neatitinka faktinės situacijos. Ieškovės naudojamose gyvenamojo namo patalpose paprastojo remonto būdu buvo pakeista šildymo sistema, dėl to būtina atlikti kadastro duomenų atnaujinimą;
1.2. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-97-759/2023 atsakovai siekia gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtoje byloje ieškovė neprieštarauja atsidalijimui, tačiau tam būtina įvykdyti teisės reikalaujamas procedūras: parengti statinio paskirties keitimo projektą (nes pastato paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo pasikeistų į dvibutį gyvenamąjį namą) ir įgyvendinti tokio projekto sprendinius. Projekto parengimui būtina atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, todėl kadastro duomenų atnaujinimas reikalingas abiem šalims;
1.3. gyvenamasis namas yra registruotas kaip vienas turtinis objektas, jo kadastro duomenys gali būti atnaujinti tik kompleksiškai, kaip viso pastato, tuo tikslu matininkui būtina patekti ir į atsakovų naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Ieškovė per savo atstovę net 9 kartus kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai kreipimusis ignoravo ir nepateikė aiškios pozicijos;
1.4. nuo paveldėjimo momento statybos darbai nebuvo atlikti. Yra įrengtas papildomas šildymo būdas – elektrinis šildymo katilas. Krosninis šildymas yra tik antrame aukšte, juo negalima šildyti pirmojo aukšto patalpų. Siekiant gauti kompensaciją elektriniam šildymui, reikalinga, kad kadastrinėje byloje būtų nurodytas toks šildymo būdas. Ieškovė dėl nepakeisto šildymo būdo priversta mokėti didesnes draudimo įmokas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai D. K. ir K. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. atsakovams priklauso 40 / 100 dalis gyvenamojo namo, o ieškovei priklauso 60 / 100 dalis gyvenamojo namo. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės teismo rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-97-759/2023 pagal ieškovų D. K. ir K. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau N. V. nesutiko su atidalijimu, ieškinys perduotas teisminei mediacijai. Atsakovai siekė visus tarpusavio nesutarimus išspręsti kompleksiškai. Ieškovės reikalavimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kai esami kadastriniai matavimai yra galiojantys ir nenuginčyti, yra nepagrįstas;
2.2. atsakovų naudojamose patalpose jokių neatitikimų nėra. Vien sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo jų nuosavybėje nesuteiktų ieškovei leidimo pateikti VĮ Registrų centrui atnaujintą kadastro duomenų bylą, siekiant atnaujinti kadastro bylą, būtų reikalinga atlikti ir kitus veiksmus. Atsakovai nurodo, kad visi neatitikimai yra ieškovės naudojamose patalpose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovų naudai iš ieškovės priteisė 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
3.1. ieškovė ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1940, baigtumas 100 proc. Ieškovė įgijo teisę į turtą pagal 2023-07-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RS-5606. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisę įgijo 2016-05-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2883. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla sudaryta 2006-07-14;
Atsiliepimas
3.2. atsakovai nesuteikė ieškovės nurodytai matininkei leidimo kadastriniams matavimams patekti į savo valdomą gyvenamojo pastato dalį. Ieškovės ir atsakovų dalys yra fiziškai atskirtos ir funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos. Atsakovai įgijo nuosavybę į tikslią gyvenamojo namo dalį ir ja naudojasi bei disponuoja kaip savininkai. 2006-07-13 atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovai pagrįstai atsisako įsileisti ieškovės pasamdytą matininkę į savo asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, kadangi ieškovė neturi teisinio pagrindo įeiti ir daryti kadastrinius matavimus atsakovų nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos atsakovų teisės;
Šalies argumentai
3.3. ieškovės nurodyti gyvenamojo namo kadastro duomenų pasikeitimai: pakeista šildymo sistema, netiksliai įbraižyta pirmame aukšte esančios krosnies vieta, faktiškai yra langas, kuris nepažymėtas kadastro byloje, langų tipas yra pasikeitęs (iš medinių į plastikinius). Ieškovė 9 kartus kreipėsi į atsakovus, kad įsileistų matininką į jiems priklausiančią turto dalį, tačiau atsakovai nebendradarbiavo su ieškove;
3.4. ieškovė nepateikė duomenų, jog jos gyvenamojoje patalpoje buvo pakeista šildymo sistema. Norint atlikti namo dalies rekonstrukciją, reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tenka pareiga kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo. Ieškovė nepateikė bendrasavininkų sutikimo. Duomenų atnaujinimo reikalingumo priežastys yra nenuoseklios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra išaiškinusi, jog pakeitus šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravus, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet asmuo papildomai turi pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą). Ieškovė neįrodė, kad gyvenamojo namo pakitimai buvo atlikti bei, kad nauji matavimai pakeis senus kadastrinius matavimus;
3.5. atsakovai, įsigiję gyvenamojo namo dalį ir sudarę rekonstrukcijos projektą, norėjo jį suderinti su ieškove, tačiau ieškovė nenorėjo bendradarbiauti. Atsakovai inicijavo bendro turto atidalijimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2022-01-31 iškelta civilinė byla Nr. e2-25-759/2024. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 195 punkte nurodoma, kad supaprastinta tvarka atlikti kadastrinius matavimus galima tik atskiriems turto objektams. Byloje nustatyta, kad objektas yra atsakovų ir ieškovės vienas valdomas objektas, kuris yra neatidalintas. Teisme vyksta ginčas dėl objekto atidalijimo. Išsprendus atidalijimo klausimą, ieškovė galės supaprastinta tvarka atlikti jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies kadastrinius matavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Nurodo, kad:
4.1. teismas sprendimą motyvuoja atsakovų argumentais, kurie yra neteisingi. Teismas neišnagrinėjo bylos objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, neįsigilino į bylos esmę bei faktines aplinkybes;
4.2. šalių atskirai naudojamos gyvenamojo namo patalpos nefunkcionuoja savarankiškai. Šalys naudojasi patalpomis pagal notariškai patvirtintą ir viešame registre įregistruotą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Nustačius daikto naudojimosi tvarką, bendraturčiai įgyja teisę tik savarankiškai pasinaudoti daikto naudingosiomis savybėmis, tačiau neturi teisės savarankiškai įgyvendinti valdymo ir disponavimo teisių, jos lieka įgyvendinamos bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Neteisingi teismo motyvai, kad namo dalys funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos, atsakovai naudojasi ir disponuoja kaip savininkai ir pagrįstai atsisako įleisti matininką į asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovų naudojamos patalpos nepriklauso jiems asmeninės nuosavybės teise, o yra bendrosios dalinės nuosavybės dalis;
4.3. teismas nepagrindė, kaip matininko įėjimas į atsakovų naudojamas patalpas pažeistų jų teises, neanalizavo, ar toks pažeidimas atitiktų teisėtų interesų proporcingumo ir pusiausvyros principus. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas;
4.4. nesutinka, kad dėl kadastrinių matavimų atnaujinimo reikalingumo ieškovė buvo nenuosekli. Ieškovė nurodė, jog buvo pakeista šildymo sistema, langų tipas, aiškiai nurodė siekianti atnaujinti gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, nes ji neatitinka esamos faktinės situacijos. Ieškovė nėra specialistė, todėl galėjo nurodyti tik akivaizdžius, specialių žinių nereikalaujančius pasikeitimus. Ieškovė nurodė, jog tik teisingi kadastro duomenys suteikia teisę savininkui naudotis teise į šildymo kompensaciją, teise perleisti turtą kitam asmeniui. Ieškovė negali gauti šildymo kompensacijos, turi mokėti didesnę draudimo įmoką bei patirti kitus sunkumus ir suvaržymus, dėl kadastro duomenų pasikeitimų jai ribojama galimybė pasamdyti nepriklausomą turto vertintoją ir nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vertę. Ieškovė negali disponuoti turtu, nes potencialus turto įgijėjas turi teisę gauti tinkamai įformintus su įgyjamu turtu susijusius dokumentus, dalis kadastro duomenų yra nurodomi nekilnojamojo turto perleidimo notarinėje sutartyje, kadastro duomenų bylą būtina perduoti naujam savininkui. Ieškovė buvo nuosekli, tik detalizavo, su kokiais sunkumais ir suvaržymais susiduria;
4.5. remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimu, teismas nenurodė informacijos paskelbimo šaltinio, neįvertino ministerijos pozicijos atitikimo teisės aktams. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos viešai prieinamuose aiškinimuose teigiama priešingai. VĮ Registrų centro viešame pranešime šildymo būdo keitimas traktuojamas kaip paprastasis pastato remontas;
4.6. teismas galimai nesusipažino su byloje esančiais įrodymais, kurie įrodo naujos šildymo sistemos įrengimą, kitus gyvenamojo namo pakitimus. Ieškovės pateikti įrodymai buvo analizuoti, ginčytasi, todėl teismas žino šiuos įrodymus, bet apie juos neužsimena. Dėl šildymo sistemos pakeitimo, įrengto naujo elektrinio katilo ieškovė pateikė fotonuotraukas, licencijuota matininkė R. K. oficialiai užfiksavo šildymo sistemos pakeitimą, antro aukšto plane, laiptinėje neparodytus laiptus į neįrengtą pastogę; 1-12 patalpoje nepažymėtos durys į laiptinę; antro aukšto laiptinėje nepažymėtas langas; 1-1 ir 1-8 patalpose nepažymėtas lubų aukščių skirtumas atsiradęs dėl dūmtraukio kanalo; rūsyje neparodyta šviesduobė; keistina patalpos 1-7 indeksu paskirtis (iš koridoriaus į uždarą laiptinę); mediniai langai pakeisti plastikiniais; pakeista dalies pastato išorės sienų apdaila – plastikinės dailylentės, pasikeitė bendrasis ieškovės naudojamų patalpų plotas. Atnaujinant kadastro duomenis, keistųsi gyvenamojo namo aukštų planai bei privalomai pildomos kadastro duomenų formos. Atsakovai teigia, kad jokie pakeitimai jų naudojamose patalpose nėra padaryti, tačiau akivaizdu bent jau tai, kad patalpų langai yra pakeisti, ką pripažino ir atsakovas D. K.;
4.7. nesutinka, jog įrengus kitą šildymo sistemą (šildymą elektriniu katilu) buvo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija. Teismas pozicijos nepagrindė teisės aktu. Šildymo sistemos keitimas yra paprastojo remonto darbai (kuriam nereikia statybą leidžiančio dokumento ir bendraturčių sutikimo, nes nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovės pozicija buvo pagrįsta teisės normomis, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 58 ir 72 dalys aiškiai nurodo, kokie statybos darbai laikytini paprastuoju remontu, kapitaliniu remontu ar rekonstrukcija. Statinio rekonstrukcijos atveju būtina perstatyti statinį, pakeičiant statinio išorės matmenis. Statybos darbai, kuriais nėra keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar nedidinami statinio išoriniai matmenys, yra statinio paprastasis remontas. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (12 p.). Šio STR 12.11 p. nurodoma, jog atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas yra paprastasis remontas. Įrengiant šildymą elektriniu katilu, darbai, susiję su statinio laikančiomis konstrukcijomis, jų perstatymu, pakeitimu nebuvo atliekami;
4.8. pagal teismo motyvus galima manyti, kad siekdama kadastrinių matavimų patikslinimo, ieškovė turėtų nuginčyti esamus kadastrinius matavimus. Teismas ir atsakovai painioja situacijas, kuomet kadastriniai matavimai turėtų būti nuginčyti, o kada tik atnaujinti, pasikeitus jų duomenims. Ieškovė 2006-07-13 dienos kadastrinių matavimų nelaiko neteisėtais ir nesiekia jų panaikinimo, o teigia, kad per 18 m. kadastro duomenys pakito. Dėl tokių pakitimų yra numatyta atskira administracinė procedūra – kadastro duomenų atnaujinimas. 2006 m. kadastriniuose matavimuose buvo padarytos kelios kadastro duomenų fiksavimo klaidos (pvz., antrojo aukšto plane nepažymėtas vienas langas, nors tuo metu buvo), tačiau tokių klaidų pataisymui nebūtina ginčyti kadastro duomenų. Tokia galimybė numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo teisiniai pagrindai;
4.9. nepagrįstas argumentas, kad atsakovų teisės būtų pažeistos, nes atlikus kadastrinius matavimus, kiltų naujas ginčas. Naujas ginčas gali kilti, tačiau nesuprantama, kaip tai pažeistų atsakovų teises, jei parengta atnaujinta gyvenamojo namo kadastro duomenų byla privalomai būtų pateikta atsakovų derinimui (pasirašymui). Atsakovai turi teisę nederinti atnaujintų kadastrinių matavimų tik esant pagrįstoms priežastims, tai negali būti laikoma atsakovų teisių pažeidimu. Nei teismas, nei atsakovai neturi teisės išplėsti ginčo ribų;
4.10. teismas pripažino, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atnaujinimas, net jei kadastro duomenys pakitę tik vieno bendraturčio naudojamose patalpose, gali būti atliekamas tik atnaujinant viso gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, taigi permatuojant ir atsakovų naudojamas patalpas. Bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad pasirinktu teisės įgyvendinimo būdu bus pažeistos jų teisės;
4.11. teismas nenurodė, kokios atsakovų teisės būtų pažeistos. Atsakovai nurodė, kad gyvenamajame name negyvena, kad jų naudojamos patalpos netinkamos gyventi ir joms reikalingas remontas. Jei atsakovų teisės (laiko sutrukdymas ar pan.) ir būtų pažeistos, tai ieškovės teisės įgyvendinimas yra svarbesnis bei reikšmingesnis nei atsakovų laiko sutrukdymas. Nesutikdami atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, atsakovai akivaizdžiai varžo ieškovės teises;
4.12. teismas iš anksto pasisakė dėl kitos civilinės bylos, kurią nagrinėja tas pats teismas ir ta pati teisėja, baigties, nurodęs, kad kitoje civilinėje byloje bus priimtas sprendimas dėl turto atidalinimo. Ieškovė kelia abejones dėl teismo nešališkumo ir išankstinės nuomonės dėl būsimo sprendimo kitoje byloje išsakymo. Nėra aišku, kiek minėtos bylos nagrinėjimas gali užtrukti (byla nagrinėjama beveik 2,5 m.). Reikštų, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovės teisės ir toliau bus neįgyvendintos neapibrėžtą ir ilgą terminą;
4.13. neaišku, kaip teismas nustatė, kad atsakovai buvo parengę rekonstrukcijos projektą, kuriam ieškovė nepritarė. Tokias aplinkybes paaiškinimuose nurodė atsakovai, tačiau neaišku, kaip teismas nustatė jų teisingumą, nes tokių įrodymų nėra, nes tai netiesa. Rekonstrukcijos projekto atsakovai ieškovei derinimui nepateikė. Su tokiu projektu ieškovė susipažino tik civilinėje byloje Nr. e2-25-759/2024. Tarp buvusios savininkės, kurios procesines teises ir pareigas perėmė įpėdinė ieškovė, ir atsakovų buvo kilęs administracinis ginčas (administracinės bylos Nr. eI-569-821/2020), kuriame buvo įrodyta, kad D. K. suklastojo bendraturtės M. M. sutikimą rekonstrukcijos projektui vykdyti, tuo pagrindu administraciniame teisme buvo panaikintas išduotas statybos leidimas, o dėl dokumento klastojimo D. K. buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-617-365/2021.
Atsiliepimas
5. Atsakovai D. K. ir K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
5.1. atsakovai pateikė ieškinį dėl to paties turto atidalijimo, civilinė byla Nr. e2-25-759/2024 byla sustabdyta. Ieškovė su turto atidalinimu nesutiko ir pateikė ieškinį dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad kadastriniai matavimai yra atlikti, galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti. Ieškovė siekia vilkinti atsakovų ketinimus susitvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančio namo dalį ir įsikelti gyventi. Atsakovai su vaikais gyvena kaime, kuriame gyvenimo sąlygos, susisiekimas vaikams į mokyklą, būrelius sukelia nepatogumus. Patenkinus ieškinį, būtų eliminuota galimybė atidalinti turtą;
5.2. atsakovų situacija tapo nevaldoma: apeliantės sūnus žemės sklype, kai atsakovai ką nors pradeda daryti, ima sandėliuoti įvairius daiktus; atsakovams šalia namo parkuojant automobilį, kviečiami policijos pareigūnai. Tokie veiksmai negrįžtamai žlugdo atsakovų lūkesčius ir kasdienį gyvenimą. Siekiama, kad atsakovai psichologiškai palūžtų ir prarastų svajonę įsikurti ar sutiktų perleisti savo dalį už nepateisinamai žemą kainą;
5.3. atsakovai nuolat siūlė visus klausimus, įskaitant ir ieškovės poreikį dėl kadastrinių matavimų, spręsti kompleksiškai. Dėl to atsakovai neteikė atsiliepimo ir nedidino bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai buvo įsitikinę, kad susitarimą, dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiai pasieks bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus;
5.4. patenkinus apeliantės reikalavimus, neatlikus naujų kadastrinių matavimų, būtų sustabdyta teisė atsidalinti ginčo objektą. Vertinant ieškovės veiksmus, nukreiptus prieštarauti turto atidalijimui ir procesą stabdyti, pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, apeliantė neturės pareigos pateikti pranešimą dėl matininko įleidimo ir dėl kadastrinių matavimų bylos atlikimo. Tokiu atveju neapibrėžtam terminui bus priverstinai sustabdytas turto atidalijimo procesas, atsakovai turės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Vien sutikimas atlikti kadastrinius matavimus atsakovų naudojamoje namo dalyje, nesuteiktų ieškovei leidimo pateikti VĮ Registrų centrui atnaujintą kadastro duomenų bylą. Reikalaujami pateikti dokumentai nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. „Infostatyba“ turi būti įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, jei atlikti paprastojo remonto darbai (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Jei atliekami pastato rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, turi būti pateiktas statybos užbaigimo dokumentas. Būtini veiksmai, kuriems apeliantė leidimo neprašo, taip pat negali būti atliekami atskirai, reikalingas bendraturčių bendras sutarimas. Bendraturčiai dėl susiklosčiusių santykių negali susitarti;
5.5. bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Reikalavimas nustatyti baudą, yra prilyginamas siekiui perimti teismo diskrecijos teisę;
Atsiliepimas
5.6. atsakovai nesutinka, kad kadastriniai matavimai reikalingi. Apeliantės pozicija dėl kadastrinių matavimų reikalingumo buvo nenuosekli. Ieškinyje buvo nurodyta, kad pakeista šildymo sistema, tačiau ieškinyje nurodyta, kad krosnis yra, todėl teigti, kad pasikeitė šildymo sistema nėra pagrindo. Nėra dokumentų, kad atsisakyta skirti kompensaciją šildymui, namas nešildomas, jame niekas negyvena. Nėra duomenų, kad dėl krosnies namo draudimas yra brangesnis. Ieškovė pateikė matininkės raštą, iš kurio matyti, kad matininkė viršijo jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, nes ėmėsi eksperto vaidmens. Matininkės R. K. rašte nurodyti plotų skirtumai yra atlikti nekorektiškai ir klaidinančiai, kadangi be jokio pagrindo pervadinus patalpų pavadinimus, neįskaičiuojamas pervadintos patalpos plotas į bendrą plotą, tokiu būdu, subjektyviai iškreipiant duomenis apeliantės naudai ir atsakovų nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl bendraturčio teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto kadastrinius matavimus.
Faktinės aplinkybės
9. Ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovams D. K. ir K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 40/100 dalis gyvenamojo namo, ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis. Ieškovė teisę į turimą turtą įgijo pagal 2023-07-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RS-5606. Atsakovai teisę į turimą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 2016-05-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2883. Nuo 2007-03-30 Nekilnojamojo turto registre registruotas faktas, jog sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu.
10. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2006-07-13. Ieškinyje ieškovė nurodo po kadastro duomenų registravimo įvykusius nekilnojamojo daikto pasikeitimus bei detaliai aprašo kiekvieną atskirą atvejį, jog nuo 2023-07-04 tiesiogiai į atsakovus arba į jų atstovę dėl atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų atnaujinimą – matininko įsileidimo į atsakovų naudojamas patalpas, per savo atstovę kreipėsi 9 kartus. Atsakovų sutikimas nebuvo gautas.
Dėl bendraturčių atsakovų sutikimo reikalingumo
11. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015 išaiškinta, kad esant bendraturčių nesutarimui, teismas turi spręsti ginčą turėdamas tikslą padėti šalims pasiekti bendrą susitarimą dėl disponavimo daiktu taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kartu bendraturčiams turi būti sudarytos sąlygos gauti maksimalios naudos iš disponavimo bendrosios nuosavybės objektu. Bendraturčiui manant, kad kitas bendraturtis su jo siūlomu disponavimo būdu nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti jo teisę ir disponuoti daiktu visiems savininkams naudingu būdu, turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo
12. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti, nugriauti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2 straipsnyje yra nurodyta, kad keičiant kadastro duomenis kiekvienu atveju kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, IV skyriaus 12 skirsnyje numatyta galimybė sudaryti kadastro duomenų bylą daliai objekto, kai pastate yra patalpos (butai), suformuoti kaip atskiri Kadastro objektai. Kitų išlygų dėl padėties, kai bendraturčiai yra nustatę naudojimosi tvarką, nėra pateikta.
13. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas yra registruotas kaip vienas kadastro objektas, kuris valdomas bendrosios nuosavybės teise. Nekilnojamasis turtas nėra atidalintas ir nėra suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai. Tuo remiantis sprendžiama, kad Kadastro duomenų atnaujinimas turi būti atliekamas visame nekilnojamojo turto objekte, nenumatyta galimybė, jog ieškovė galėtų kadastro matavimus pakeisti tik dėl ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies. Iš esmės byloje ši aplinkybė nebuvo ginčijama, atsakovai nereiškė atsikirtimų šiuo pagrindu.
14. Poreikį atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ieškovė grindė tuo, kad kadastriniai matavimai atlikti dar 2006 m. ir nuo to laiko kai kurie kadastro duomenys neatitinka faktinės situacijos, kaip kad pasikeitusi šildymo sistema, kadastro byloje nepažymėtas langas, pasikeitęs langų tipas, netiksliai (neteisingai) įbraižyta pirmame aukšte esančios krosnies vieta (padėtis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose fiksuota: I a. virtuvėje esantis dujotiekio įvadas, dujinė viryklė bei elektrinis katilas, dujotiekio įvadas bei dujinė viryklė; fasadas su plastikiniais langais. Taip pat ieškovė pateikė matininkės R. K. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuoti pakitimai ir neatitikimai, palyginus su 2006-07-13 VĮ „Registrų centras“ matininkės R. G. parengta kadastrinių matavimų byla. Pastebėti neatitikimai: II a. plane, laiptinėje neparodyti laiptai į neįrengtą pastogę; 1-12 patalpoje nepažymėtos durys į laiptinę; II a. laiptinėje nepažymėtas langas; 1-1 ir 1-8 patalpose nepažymėtas lubų aukščių skirtumas; rūsyje neparodyta šviesduobė; 1-7 patalpa nepagrįstai nurodyta kaip koridorius, nors neatlieka koridoriaus funkcijų, dėl ko keičiasi plotų skaičiavimas. Taip pat nustatyti pakitimai: ieškovės valdomose patalpose įrengta papildoma šildymo inžinierinė sistema – individuali centrinė šildymo sistema (elektra); mediniai langai pakeisti plastikiniais; pakeista dalies pastato išorės sienų apdaila – plastikinės dailylentės.
15. Nurodyti gyvenamojo namo pakeitimai pripažintini pakankamai patvirtintais ieškovės pateiktais įrodymais. Tiek fotonuotraukose, tiek matininkės R. K. parengtoje byloje yra pažymėta, kad įrengta individuali centrinė šildymo sistema (elektra), aiškiai matyti, kad sudėti plastikiniai langai, dalis namo apkalta dailylentėmis ir pan. Pirmosios instancijos teismo svarstymai, kad pakeitimai atitinka pastato rekonstrukciją bei kad tokia rekonstrukcija negalėjo būti atlikta be atsakovų sutikimo, yra nepagrįsti nei bylos duomenimis, nei teisės aktų reikalavimų įvertinimu.
16. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės poreikio atlikti kadastrinius matavimus pagrįstumas turi būti įvertinamas, sprendžiant dėl ieškovės nurodytų šį poreikį pagrindžiančių aplinkybių ir pasisakant, ar tokios aplinkybės atitinka teisės aktuose nurodytus pagrindus, kurie numato pareigą ar galimybę pakeisti ar patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys: 5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai;6) statinio statybinė medžiaga; 7) statinio vidaus įrangos charakteristikos; 12) duomenys apie statinio statybos būklę. „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ 1A formoje įrašoma šildymo sistema, langai, išorės apdaila. Įvertinus ieškovės nurodytus nekilnojamojo daikto pasikeitimus, sprendžiama, kad ieškovės poreikis pakeisti kadastro duomenis atitinka teisės aktų reglamentavimą.
17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškinosi, ar ieškovės nurodomos jos poreikį atlikti kadastrinius matavimus pagrindžiančios priežastys bylos eigoje pasikeitė ir nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovės nurodomos priežastys buvo nenuoseklios. Paneigiant šį teismo argumentą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė neturi specialių žinių, kurios leistų jai tiksliai nustatyti, ar nekilnojamojo daikto pakeitimai yra tokios apimties, kad yra reikalinga keisti kadastro duomenis. Ieškovė nuo ieškinio padavimo dienos aiškiai nurodė jos poreikį atlikti kadastrinius matavimus pagrindžiančias aplinkybes, kurias proceso eigoje tikslino. Aplinkybių tikslinimas, teikiant papildomus duomenis, šioje situacijoje nelaikytinas nenuosekliu ir nesąžiningu ieškovės elgesiu, kuo remiantis atsirastų pagrindas atmesti ieškinį.
18. Nesutiktina ir su teismo rėmimusi aplinkybe, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys yra registruoti ir nenuginčyti. Pati ieškovė pažymi, jog ji nesiekia nuginčyti kadastro duomenų kaip neteisingų, o siekia duomenis pakeisti dėl naujų aplinkybių. Teisės aktuose nėra numatyta, kad prieš pateikiant pareiškimą dėl kadastro duomenų pakeitimo ir patikslinimo reikalinga nuginčyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.
19. Atsiliepdami į apeliacinį skundą atsakovai pažymi, kad matininkės R. K. parengti dokumentai buvo sudaryti viršijant matininko įgaliojimus, neinformavus atsakovų apie numatomus atlikti matavimus, todėl dokumentas neturi būti pripažintas įrodymu. Teisėjų kolegija su tokiu matininkės R. K. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vertinimu nesutinka. Matininkės parengtas dokumentas nėra parengtas kaip dokumentas, kuris bus naudojamas įstatyme numatytu tikslu. Dokumento aiškinamajame rašte yra pažymėta, kad dėl dalies pastato kadastro duomenų trūkumo Taisykles atitinkančios bylos parengti nėra galimybės ir nurodyta, kad užsakovės prašymu buvo užfiksuoti pakitimai ir faktiniai neatitikimai jos valdomose patalpose. Taigi matininkės R. K. parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla turi būti naudojama kaip rašytinis įrodymas, kuriuo grindžiamas poreikis atlikti bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto kadastro matavimus.
20. Atsižvelgtina ir į tai, kad sprendžiant dėl bendraturčio teisių įgyvendinimo neturi būti reikalaujama išsamiai pagrįsti ir teisės aktais patvirtinti tolesnę bendraturčio teisės realizavimo eigą bei teismui pateikti visus kitus teisės aktų reikalaujamus dokumentus, kurie turi būti pateikiami siekiant tam tikro administracinio sprendimo. Šios kategorijos bylose teismas netiria, ar ieškovo prašomas leisti vykdyti be kito bendraturčio sutikimo projektas ar prašymas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, ar jo įgyvendinimui bus gautas visų reikalingų institucijų pritarimas, o galutinis sprendimas bus tenkinantis ieškovo kreipimosi į teismą tikslą ir jo poreikį. Taigi, atsakovo argumentai, kad ieškovė negalės įgyvendinti reikalaujamos teisės, nes nepateikia pagal Nekilnojamojo turto kadastro 11 straipsnio 1 dalį reikalaujamų dokumentų, nėra teisiškai reikšminga ir pagrįsta. Pirmiausia, Nekilnojamojo turto kadastro 11 straipsnio 1 dalis yra skirta apibrėžti teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turinčius asmenis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 83 straipsnis nurodo, kad kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis vykdytojas kadastro tvarkytojui pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju. Kiti pateikiami dokumentai yra nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2 straipsnyje. Šia teisės norma reglamentuoti atvejai yra labai skirtingi, todėl nustatyti, kokie dokumentai turi ar neturi būti teikiami kartu su prašymu bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla reikalingos specialios žinios bei išsamus statybos techninių reglamentų įvertinimas.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Taigi išankstinis atsakovų pareiškimas, jog jie neturi įstatyminio imperatyvo susitarti su ieškove dėl papildomų veiksmų, kurie gali būti reikalingi teikiant prašymą dėl atliktų kadastro matavimų įregistravimo, prieštarauja civilinės teisės principams.
22. Be to, ieškovė teismui nurodė ir savo interesus, kurie yra pažeidžiami dėl kadastro duomenų nepakeitimo, nurodė, kad negali gauti kompensacijos už šildymą bei dėl registruoto krosninio šildymo padidėja draudimo įmoka. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas argumentą dėl kompensacijos už šildymą skyrimo, nesirėmė jokiais teisės aktais ir savo išvados nepagrindė. Kadangi nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
23. Nesuprantami atsakovų motyvai, kad kadastro duomenų atnaujinimas stabdys atsakovų teisės dėl gyvenamojo namo atidalinimo realizavimą. Sunku būtų tikėtis, kad nekilnojamojo daikto atidalinimas galimas pagal tikrovės neatitinkančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir kad kadastro duomenų neatitinkantis atidalinimo projektas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
25. Bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas, įrodytas ir protingai motyvuotas. Atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė pagrįstų ir protingų argumentų, kodėl ieškovės prašomi atlikti veiksmai pažeistų jų teises. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų teisės būtų pažeidžiamos dėl tolesnių ginčų kilimo galimybės bei rėmimasis šalių ginču Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022-01-31 iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-25-759/2024 pagal atsakovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertintina kritiškai. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad galima įrodyti ir įvertinti, dėl kokių priežasčių treti metai neišnagrinėjama civilinė byla ir dėl ko kilo šalių nesutarimas dėl atidalijimo. Kita vertus, ieškovė apeliaciniame skunde nesutarimus dėl rekonstrukcijos projekto svarstymo aiškina kitaip, nurodo, kad rekonstrukcijos projektas jai nepateiktas bei nurodo atsakovų piktnaudžiavimą. Bet kuriuo atveju, šalių konfliktiški santykiai, kitų civilinių bylų turėjimas negali būti pagrindu neleisti kitam bendraturčiui atlikti teisės aktuose leidžiamus veiksmus.
26. Atsakovams neįvykdžius pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo yra pagrįstas (CPK 178 straipsnis), sprendžiama, kad ieškovė turėjo įstatymų suteiktą teisę atlikti prašomus veiksmus ir jos pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas atsakovų interesų nepažeidžia.
27. 2024-09-03 ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl nesutikimo su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. Papildomus paaiškinimus atsisakoma priimti, remiantis CPK 323 straipsniu, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą.
28. Apibendrinant sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl ko yra pagrindas šiame procesiniame sprendime nurodytais motyvais apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).
Dėl baudos už sprendimo nevykdymą numatymo
29. Taip pat ieškovė N. V. yra pareiškusi prašymą nurodyti teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, kuriuo prašo už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovams 10 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną ieškovės naudai. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad tokiu reikalavimu ieškovė siekia perimti teismo diskreciją spręsti dėl nevykdomo teismo sprendimo bei pažymi, jog skiriant baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, yra reikalaujama nustatyti priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, išsiaiškinti atsakovo kaltę, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikiamas teisės aiškinimas neatitinka reglamentavimo ir teismų praktikos. CPK 273 straipsnio, kuris reglamentuoja sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, vykdymo tvarką, 3 dalis numato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 yra išaiškinta, kad už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-248/2019 išaiškinta, kad kadangi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai.
31. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas negali būti vertinamas kaip teismo diskrecijos pažeidimas, reikalavimas atitinka CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas ir turi būti tenkinamas. Ieškovė prašo nustatyti sprendimo įvykdymo terminą, kuris yra pakankamas, jos reikalaujama bauda nėra didelė, todėl laikytina teisinga. Pareiga mokėti ieškovės prašomą 10 Eur baudą nelaikytina solidaria, todėl nustatytina, kad laiku neįvykdęs teismo sprendimo, kiekvienas atsakovas turės pareigą mokėti 5 Eur baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 090 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 2 117,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidų. Patenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
34. Apeliaciniame procese ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 200 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Už atsileipimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovai sumokėjo 1 210 Eur. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės N. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Įpareigoti atsakovus D. K. ir K. K. iš anksto paskirtu laiku, apie kurį bendrai atsakovams būtų pranešta ne vėliau nei prieš 10 dienų atsakovo D. K. el. paštu, užtikrinti galimybę patekti (įleisti) į atsakovų naudojamas patalpas gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės samdytam matininkui gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams atlikti, tikslu atnaujinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.
Vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovams D. K. ir K. K. po 5 Eur kiekvienam baudą už kiekvieną vėlavimo dieną ieškovės N. V. naudai.
Priteisti ieškovės N. V. naudai iš atsakovų D. K. ir K. K. 1 199 Eur (tūkstantis šimtas devyniasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovės N. V. naudai iš atsakovų D. K. ir K. K. 1 310 (tūkstantis trys šimtai dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.