- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- e2-464-759/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02102-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- D. K., K. K.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė, Justina Murauskaitė-Darvidė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams D. K., K. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė N. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus D. K. ir K. K. iš anksto paskirtu laiku, apie kurį bendrai atsakovams būtų pranešta ne vėliau nei prieš 10 dienų atsakovo D. K. el. paštu, užtikrinti galimybę patekti (įleisti) į atsakovų naudojamas patalpas gyvenamajame name, ieškovės samdytą matininką minėto gyvenamojo namo kadastriniams matavimam atlikti, tikslu atnaujinti šio gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą bei už šio įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovams 10 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo dieną, ieškovės naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo bendraturčiai, ji šio turto savininke tapo tik 2023 m. pavasarį, priėmusi palikimą. Tapusi savininke, ieškovė pastebėjo, kad gyvenamojo namo kadastro duomenys, kurie nustatyti ir įregistruoti 2006 m. (nebuvo atnaujinti jau 17 metų), iš dalies neatitinka faktinės situacijos, t. y. kadastro duomenys yra pakitę, be to, paprastojo remonto būdu ieškovės naudojamose gyvenamojo namo patalpose buvo pakeista šildymo sistema, o dėl to taip pat būtina atlikti kadastro duomenų atnaujinimą. Ieškovė pažymi, kad tarp šalių vyksta kita civilinė byla (Nr. e2-97-759/2023), kurioje atsakovai siekia gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtoje byloje N. V., kaip bendraturtė, yra pareiškusi aiškią poziciją, kad neprieštarauja atsidalijimui, tačiau tam būtina įvykdyti teisės reikalaujamas procedūras: parengti statinio paskirties keitimo projektą (nes pastato paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo pasikeistų į dvibutį gyvenamąjį namą) ir įgyvendinti tokio projekto sprendinius, jei projekte jie būtų numatyti. N. V. įsitikinimu, tokio projekto parengimui, pirmiausia, būtina atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, kad būtų užfiksuoti esami (aktualūs) kadastro duomenys. Taigi, ieškovės nuomone, statinio kadastro duomenų atnaujinimas reikalingas/būtinas tiek ieškovei, siekiančiai, kad esami kadastro duomenų pakitimai būtų atnaujinti, tiek atsakovams – siekiantiems gyvenamojo namo atsidalijimo. Nors tokią poziciją N. V. tiek minėtoje byloje, tiek atskirai raštu atsakovams, tiek per jų atstovę yra išsakiusi ir pateikusi, tačiau p. K. pritarimo, sutikimo tam negavo ir negauna ligi šiol. Svarbu ir tai, jog gyvenamasis namas yra registruotas kaip vienas turtinis objektas, jo kadastro duomenys gali būti atnaujinti tik kompleksiškai, kaip viso pastato, todėl tam būtina matininkui patekti ir į atsakovų naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Ieškovė per savo atstovę kreipėsi net 9 kartus, tačiau atsakovai ieškovės kreipimusis ignoravo (neatsakė) ir/arba nepateikė aiškios savo pozicijos (pritarimo/nepritarimo).
3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos mirties palikimą bei tapo namo bendraturte kartu su atsakovais. Patikslino, kad 60 proc. paveldėjo pastato. Pažymėjo, kad nuo paveldėjimo momento statybos darbai nebuvo atlikti. Yra įrengtas papildomas šildymo būdas, t.y. elektrinis šildymo katilas. Krosninis šildymas tik antrame aukšte, su juo negalima šildyti turimų pirmame aukšte patalpų, todėl naudoja papildomą elektrinį šildomą katilą. Tikslu gauti kompensaciją elektriniam šildymui, reikalinga, kad būtų kadastrinėje byloje nurodytas toks šildymo būdas, todėl privalo atnaujinti namo kadastrinius matavimus, ko be bendraturčių sutikimo negali atlikti. Ieškovė šiuo metu yra priversta mokėti didesnes draudimo įmokas. Nurodė, kad šiai dienai 2006 m. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka atliktų kadastrinių matavimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neteisėtą, neatitinkantį materialinės teisės normų ir nepagrįstą faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovams priklauso 40/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, o ieškovei priklauso 60/100 dalis pastato – gyvenamojo namo. Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės teismo rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-97-759/2023 pagal ieškovų D. K. ir K. K. ieškinį atsakovei N. V. dėl minėto objekto ir kitų objektų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau N. V. nesutiko su atidalijimu, ko pasekoje 2023 m. spalio 11 d. nutartimi buvo nuspręsta perduoti ieškovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl ginčo išsprendimo teisminei mediacijai. Akcentavo, kad atsakovai siekė visus tarpusavio nesutarimus išspręsti kompleksiškai, įskaitant ir N. V. iškeltą klausimą dėl kadastrinių matavimų tikslinimo poreikio mediacijos sesijoje, tiesiogiai dalyvaujant N. V.. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kai tuo tarpu esantys kadastriniai matavimai yra galiojantys ir nenuginčyti, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Atsakovai teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės reiškiamais reikalavimais, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus dėl nesutikimo leisti atlikti veiksmus, prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad patalpose, kurias naudoja atsakovai, jokių neatitikimų nėra, o taip pat vien sutikimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo jų nuosavybėje, nesuteiktų ieškovei leidimo pateikti VĮ Registrų centrui atnaujintą kadastro duomenų bylą, būtų reikalinga atlikti ir kitus veiksmus, siekiant atnaujinti kadastro bylą. Atsakovai nurodo, kad visi neatitikimai yra ieškovės naudojamose patalpose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastato gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1940, baigtumas 100 procentų. Atsakovams D. K. ir K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso - 650/1310 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 40/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, (aprašymas/pastabos: tvora t1, t2, t3, t4, kiemo aikštelė b), esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso – 660/1310 - žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 60/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, (aprašymas/pastabos: tvora t1, t2, t3, t4, kiemo aikštelė b), esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įgijo teisę į turimą turtą pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RS-5606. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla sudaryta 2006-07-14.
7. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.
8. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, būdami ginčo pastato bendrasavininkai leidimo įsileisti ieškovės nurodytos matininkės kadastriniams matavimams į savo valdomą gyvenamojo pastato dalį nesuteikė.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pirkimo-pardavimo sutartis bei paveldėjimas yra sandoriai, kuriais įgyjama nuosavybės teisė (CK 4.47 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovės ir atsakovų dalys yra fiziškai atskirtos ir funkcionuoja kaip savarankiškos gyvenamosios patalpos. Atsakovams D. K. ir K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 40/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 60/100 dalis pastato-gyvenamojo namo. Ieškovė N. V. teisę į turimą turtą įgijo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RS-5606. Atsakovai K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisę įgijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2883. Pažymėtina, jog atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimi pirko nuosavybę į tikslią gyvenamojo namo dalį, t.y. įsigijo 40/100 dalį gyvenamojo namo, ja naudojasi ir disponuoja kaip savininkai. Be to, gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2006 m. liepos 13 d., kurie galiojantys ir nenuginčyti. Nors ieškovė N. V. teigia, jog tikslas atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus yra dėl to, jog jie atlikti seniai ir yra pakitimų, tačiau atsakovai įsigiję nuosavybės teisę į 40/100 gyvenamojo namo dalį ir naudodamiesi ja, kaip savarankiška gyvenamąja patalpa, pagrįstai atsisako įsileisti ieškovės pasamdytą matininkę į savo asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, kadangi ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo įeiti ir daryti kadastrinius matavimus atsakovų nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos atsakovų teisės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai nori patekti į atsakovams nuosavybės teisę priklausančias patalpas ir atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tapusi namo savininke, pastebėjo, jog gyvenamojo namo kadastro duomenys, kurie nustatyti ir įregistruoti 2006 m., nebuvo atnaujinti 17 metų, be to, iš dalies neatitinka faktinės situacijos, kadangi kadastro duomenys yra pakitę, nes paprastojo remonto būdu ieškovės naudojamose gyvenamojo namo patalpose buvo pakeista šildymo sistema, netiksliai (neteisingai) įbraižyta pirmame aukšte esančios krosnies vieta (padėtis), faktiškai yra langas, kuris nepažymėtas kadastro byloje, langų tipas yra pasikeitęs (iš medinių į plastikinius), todėl anot ieškovės būtina atlikti kadastro duomenų atnaujinimą. Ieškovė 9 kartus kreipėsi į atsakovus, kad jie įsileistų matininką į jiems priklausiančią turto dalį, tačiau atsakovai nebendradarbiavo su ieškove.
12. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
13. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).
14. 2002 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse Nr. 522, 195 punkte numatyta, kad pastatų (patalpų) kadastro duomenų tikslinimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą pastatų (patalpų) kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla. Ieškovė teigia, kad gyvenamojo namo kadastrinės bylos atnaujinimas reikalingas tikslu, jog ieškovės gyvenamojoje patalpoje yra pasikeitusi šildymo sistema, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės gyvenamojoje patalpoje buvo pakeista šildymo sistema. Svarbu paminėti, kad jei norima atlikti namo dalies rekonstrukciją, tai yra reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tenka pareiga kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo. Ieškovė taip pat nepateikė į bylą bendrasavininkų sutikimo, kuris patvirtintų, kad jie sutiko su numatytu šildymo keitimo būdu bei nenurodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl namo rekonstrukcijos be bendraturčių sutikimo.
15. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė pagrindą tikslui atnaujinti minėto gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, tačiau priežastys atnaujinimo buvo nenuoseklios. Ieškovė ieškinyje nurodė vienas faktines aplinkybes, t.y. gyvenamojo namo kadastriniai matavimai nebuvo atnaujinti 17 metų bei tai, kad kadastriniai matavimai iš dalies yra pakitę, o teismo posėdžio metu vardijo kitas aplinkybes (padidėjusi draudimo išmoka, negaunama kompensacija, gyvenamojo namo pakitimai). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tikslas yra gauti kompensaciją, tačiau ieškovė nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių šiuos teiginius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra išaiškinusi, jog pakeitus šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravus, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet asmuo papildomai turi pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą). Taip pat ieškovė teigė, kad svarbu atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinę bylą, kadangi kadastriniai matavimai buvo daryti prieš 17 metų ir iš dalies neatitinka faktinės situacijos, t.y. kadastro duomenys yra pakitę. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovų ir ieškovės gyvenamojo namo kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. liepos 14 d. Be to, į ginčo gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos bendraturčių idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nors ieškovė teigė, jog gyvenamojo namo kadastriniai matavimai daryti seniai ir yra pakitimų, kuriuos reikia būtinai atnaujinti, tačiau ieškovė nepagrindė savo pozicijos ir neįrodė, kad būtina atlikti ir atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad esantys kadastriniai matavimai yra galiojantys, nepanaikinti ir nenuginčyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, kad minėto gyvenamojo namo pakitimai buvo atlikti bei nepateikė jokių dokumentų, kad atlikti nauji matavimai pakeis senus kadastrinius matavimus.
16. Atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovams jokių rūpesčių nesudarys atlikinėjami kadastriniai matavimai, jiems tereikia atidaryti duris ir įsileisti matininką, tačiau ieškovės tokius argumentus paneigia pačios ieškovės išsakyti teismo posėdžio metu argumentai, kadangi ieškovė teigė, jog atlikus matavimus ir jeigu atsakovams netiks, jie galės prieštarauti, kas suponuoja tolimesnius teisminius ginčus.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai įsigiję ginčijamo gyvenamojo namo dalį sudarę rekonstrukcijos projektą, norėjo suderinti su ieškove ir jį įgyvendinti, tačiau ieškovė nenorėjo bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tai, darant rekonstrukcijos projektą ir negavus bendrasavininkės leidimo/sutikimo, atsakovai inicijavo bendro turto atidalijimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2022 m. sausio 31 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-25-759/2024 pagal ieškovų K. ir D. K. ieškinį atsakovei (M. M.), paveldėjo N. V. dėl minėtų objektų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. N. V. nesutiko su atidalijimu, 2023-10-11 nutartimi ginčas buvo perduotas ieškovų D. ir K. K. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisminei mediacijai.
18. Šios bylos kontekste svarbu akcentuoti, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 195 punkte nurodoma, kad supaprastinta tvarka atlikti kadastrinius matavimus galima tik atskiriems turto objektams, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nagrinėjamas objektas yra atsakovų ir ieškovės vienas valdomas objektas, kuris yra neatidalintas. Pažymėtina, kad teisme vyksta tarp atsakovų ir ieškovės minimo turto objekto atidalijimo klausimas, todėl, kai bus išspręstas atidalijimo klausimas, ieškovė galės pagal minimo straipsnio 195 p. supaprastinta tvarka atlikti jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies kadastrinius matavimus.
19. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vienetas, tačiau minėto gyvenamojo namo savininkai yra tiek ieškovė, tiek atsakovai. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis dėl būtinumo atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus priežasčių, priešingai, yra pagrindo spręsti, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju būtina atnaujinti kadastrinius matavimus. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestinas.
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl, remiantis CPK 98 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 2 117,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidų; teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, pagristos ir protingos, todėl priteistinos iš ieškovės. Atsakovai pateikė įrodymus, pagrindžiančius išlaidų dydį ir faktą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 117,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 50 ct) advokatės išlaidų atsakovų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.