Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-585-755/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-20Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-03-03Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-05-21Lietuvos apeliacinis teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-11-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
e2-585-755/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00228-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
valstybės įmonei “Ignalinos atominė elektrinė“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-585-755/2019Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00228-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.,2.6.11.4. (S).
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d .Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ ( toliau tekste–ir UAB,UAB koncernas“Alga“ Ieškovas, Tiekėjas) ieškinį atsakovui valstybės įmonei “Ignalinos atominė elektrinė“( toliau tekste- ir VĮ, Atsakovas arba Perkančioji organizacija) dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu UAB koncernas „Alga“ prašo teismo panaikinti atsakovo VĮ Ignalinos atominės elektrinės atviro konkurso būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Gelžbetoninių saugojimo konteinerių KTZ - 3.6 pirkimas“ (pirkimo Nr. 414712, toliau - Pirkimas) priimtus sprendimus: dėl Ieškovo teisės susipažinti su Pirkimo laimėtoju pripažintos UAB „Sodbeta“ pasiūlymu ribojimo; dėl Pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo; dėl UAB „Sodbeta“ atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama; dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams; dėl UAB „Sodbeta“ kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu. Jeigu Pirkimo rezultate būtų sudaryta pirkimo sutartis, ieškovas prašo teismo ex officio tokią sutartį pripažinti niekine, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodo,jog Perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 20 straipsnio nuostatas ir sutrukdė ieškovui veiksmingai ginti savo pažeistas teises, nes pateikė ieškovui susipažinti ne visą galimą pateikti UAB „Sodbeta“ pasiūlymo informaciją, t.y. nepateikė reikšmingos dalies informacijos, kuri savo turiniu nėra ir negali būti konfidencialia. Perkančioji organizacija netinkamai įvertino UAB „Sodbeta“ atitikimą kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemos reikalavimams, netinkamai neidentifikavo jos pasiūlymo kainos kaip neįprastai mažos, o jei identifikavo - nepagristai pripažino ją pagrista. Savo ruožtu, neteisėti yra sprendimai sudaryti pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją UAB „Sodbeta“ pasiūlymą, bei pripažinti šią bendrovę Pirkimo laimėtoja, neteisėta būtų ir šio Pirkimo rezultate sudaryta Pirkimo sutartis.

Nurodė, kad VPĮ 20 straipsnio 4 dalis numato suinteresuotų dalyvių teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad konfidencialia negalima laikyti informacijos, pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pateiktų duomenų konfidencialumo laikomasi pozicijos, kad tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais; dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).

Vertinant Perkančiosios organizacijos 2019 m. spalio 15 d. pateiktų dokumentų apimtį bei turinį, ieškovui akivaizdu, jog bent dalies dokumentų, kurių turinys visas ar iš dalies nėra konfidencialus, Perkančioji organizacija neteisėtai nepateikė, taip pat nepateikė išsamaus motyvuoto pagrindimo, kodėl nepateikti dokumentai (ar atskiros jų dalys) laikytini konfidencialiais. Pavyzdžiui, ieškovui be teisinio pagrindo buvo nepateikta susipažinti Perkančiosios organizacijos ir UAB „Sodbeta“ komunikacija dėl UAB „Sodbeta“ kokybės vadybos sistemos reikalavimų laikymosi bei tiekėjų pasitelkimo. Laimėtojo ir Perkančiosios organizacijos susirašinėjimas šiais klausimais vyksta nuo pat 2019 m. birželio 17 d., minimi ir kiti tarpiniai raštai, tačiau nei vienas šios komunikacijos (nei Perkančiosios organizacijos, nei UAB „Sodbeta“) dokumentas ieškovui susipažinti jokia apimtimi nebuvo pateiktas. Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 2019/28 turinio matyti, kad Perkančioji organizacija kėlė klausimus dėl UAB „Sodbeta“ pateiktų ISO sertifikatų atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, prašė paaiškinti pasiūlyme ir vėlesnėje komunikacijoje pastebėtus neatitikimus dėl to, ar bus, ar nebus pasitelkti subtiekėjai. Šioms temoms tenkanti informacija tiesiogiai įvardinta VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose kaip jokiais atvejais nekonfidenciali, todėl Perkančioji organizacija jos neturėjo teisės nepateikti susipažinimui, nepriklausomai nuo to, kaip jos konfidencialumą įvardijo UAB „Sodbeta“.

Perkančioji organizacija be teisinio pagrindo nepateikė ieškovui susipažinti Perkančiosios organizacijos ir UAB „Sodbeta“ komunikacijos neįprastai mažos kainos identifikavimo ir jos pagrindimo klausimais.

Ieškovui neteisėtai nebuvo pateikti nei Perkančiosios organizacijos paklausimai UAB „Sodbeta“, nei jos neįprastai mažos kainos pagrindimai, nei motyvai, kodėl, pavyzdžiui, ieškovui šie dokumentai nebuvo pateikti net iš dalies įslaptintu (uždengtu) turiniu. Informacija į kokias kategorijas išskaidoma jos pasiūlyta kaina (pvz., bet neapsiribojant: konteinerio gamybai būtinos medžiagos; konteinerio gamybos darbo sąnaudos; už konteinerio gamybos kontrolę atsakingo personalo darbo sąnaudos; konteinerio pristatymas užsakovui, nenumatytos išlaidos ir kt.), taip pat paaiškinimai (detalizavimas), kas (kokie procesai, sąnaudos ar nuolaidos) įeina į kurią išskaidytos kainos kategoriją, nelaikytina konfidencialia informacija, nes tokia informacija (neatskleidžiant konkrečiu kiekvienos kategorijos ar detalizacijos skaitinių reikšmių - kiekių ir kainų - pasiūlymo kainoje) savaime neturi komercinės vertės ir todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Nelaikytina komercine paslaptimi neįprastai mažos kainos pagrindime tiekėjo pateikiama informacija apie trečiųjų asmenų (subtiekėjų ar pan.) pasitelkimą.

Perkančiosios organizacijos atsakymas į ieškovo pretenzijos atitinkamą dalį yra ne tik formalus, bet ir neišsamus.

Perkančioji organizacija netinkamai įvertino UAB „Sodbeta“ atitikimą kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemos reikalavimams. Pirkimo sąlygų 15.1 p. numato, kad tiekėjo įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema privalo būti sertifikuota nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, turinčios teisę atlikti akredituotą sertifikavimą minėtoje srityje. Ieškovui 2019 m. spalio 15 d. susipažinti pateiktame UAB „Sodbeta“ kokybės vadybos sertifikate Nr. SRS 19/009 (skirtingai nei kitame susipažinti pateiktame tos pačios sertifikavimo įstaigos išduotame sertifikate Nr. SRS 19/010) nėra nurodytas akreditavimo biuro ženklas, iš kurio būtų matyti sertifikavimą atlikusios UAB „Sistemų registras“ akreditacija išduoti sertifikatus atitinkamoje srityje.

Palyginus ieškovui susipažinti pateiktų UAB „Sodbeta“ 2017 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. balansų bei pelno (nuostolio) ataskaitų (patvirtintų tik pačios UAB „Sodbeta“, tačiau neteiktų Juridinių asmenų registrui) duomenis su Juridinių asmenų registrui pateiktais tų pačių finansinių metų UAB „Sodbeta“ balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, matyti, jog atitinkami šių dokumentų duomenys tarpusavyje skiriasi, t.y. Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „Sodbeta“ dokumentai yra kitokio turinio, nei pateiktieji Perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija turėjo pareigą palyginti Juridinių asmenų registrui pateiktus (išviešintus) UAB ”Sodbeta” duomenis su šio tiekėjo pateiktaisiais Pirkimo procedūrų metu, aiškintis jų turinio neatitikimo priežastis ir UAB ”Sodbeta” kvalifikaciją galutinai įvertinti tik išsiaiškinusi visas šias reikšmingas aplinkybes.

Pirkimo dokumentų 14.1.1 p. įtvirtintas reikalavimas teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius su auditoriaus ataskaita. Auditoriaus ataskaitos tarp ieškovui pateiktų susipažinti dokumentų nebuvo, vadinasi, laimėtoju pripažinto pasiūlymo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams yra nepatvirtinta. UAB „Sodbeta“ turėjo pareigą audituoti bent jau 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

Jeigu Perkančioji organizacija pripažino UAB „Sodbeta“ kainą neįprastai maža ir paprašė ją pagrįsti, tai Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti šią kainą pagrįsta yra nepagrįstas. Ieškovo įsitikinimu, už UAB „Sodbeta“ pasiūlytą kainą tinkamai patiekti Pirkimo objektą yra ekonomiškai neįmanoma, tad Perkančioji organizacija kainos pagrindimą įvertino tik formaliai, neįsigilindama į kainos pagrindimo turinį ir tik patikėdama UAB „Sodbeta“ formaliais patikinimais dėl tariamo kainos pagrįstumo. Daro išvadą, kad UAB „Sodbeta“, kuri atitinkamų prekių gamybos ir tiekimo patirties neturi, pasiūlyta kaina yra paskaičiuota klaidingai, neįvertinant visų galimų išlaidų, medžiagų ir darbų kiekių.UAB „Sodbeta“, ieškovo įsitikinimu, pasiūlymo kainoje neįvertino tinklelio (Dokumentacijos gamybai ir projektavimui dokumentai DNR133584 ir DNR133642) gamybos išlaidų bei tinkleliui pririšti prie konteinerio armatūrinio karkaso išorės ir vidaus reikalingo medžiagų kiekio (nurodyto Dokumentacijos gamybai ir projektavimui dokumentai DNR133584 (2 p.), DNR133642 (17 p.)). Savo ruožtu, jei UAB „Sodbeta“ anksčiau nenumatytas atitinkamas sąnaudas neįprastai mažos kainos grindimo procedūros metu įtraukė į pagrindimą, tai turėtų būti traktuojama kaip esminis pasiūlymo keitimas, reiškiantis faktiškai naujo pasiūlymo pateikimą (t.y. prekės, neatitinkančios techninių specifikacijų reikalavimų, pakeitimą į prekę, atitinkančią technines specifikacijas, net jeigu pasiūlymo galutinė kaina nekeičiama), kas prieštarauja tiek VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatoms, tiek ES Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai.

Ieškovo įsitikinimu, UAB „Sodbeta“ pasiūlymo kainoje neįvertino (ir atitinkamai, negalėjo tinkamai pagrįsti) visų konteinerio karkaso gamybai reikalingų darbo valandų ir kai kurių konteinerio sudėtinių dalių (pvz., kampinių stovų, sijų) sąnaudų.UAB „Sodbeta“ pasiūlyme neišviešino ketinimo pasitelkti Pirkimo sutarties vykdymui subrangovus, šią aplinkybę išviešindama tik vėlesnėje komunikacijoje. Neįprastai mažos kainos paaiškinime nurodyto ūkio subjekto pasitelkimas negali būti pripažintas tinkamai pagrindžiančiu neįprastai mažą pasiūlymo kainą, nes toks vėlesnis subjektų pasitelkimas Konkurso procedūrose neleistinas. Jeigu UAB „Sodbeta“ ketina bent dalį ginčo Pirkimo objekto (ar jo sudėtinių elementų) gamybos darbų (t.y. procesų arba ruošinių) pirkti iš šalies , tai tokį ketinimą ji privalėjo išviešinti jau savo pasiūlyme, o bet kokie vėlesni atitinkamos pozicijos keitimai reiškia neteisėtą pasiūlymo keitimą.

Atsakovas prašė atmesti ieškinį. Dėl teiginio apie ieškovui pateiktos UAB „Sodbeta“ pasiūlymo informacijos susipažinimui neišsamumo paaiškino, jog iš trečiojo asmens atsakovui buvo pateikta informacija, susijusi su jo Pirkimo pasiūlyme pateikta informacija apie kainos sudedamąsias dalis, UAB „Sodbeta“ praktinę patirtį, „know-how“ informaciją ir technologines naujoves, o ši informacija turi tikrą komercinę (gamybinę) vertę, yra nevieša ir nėra laisvai prieinama, todėl atitinka civilinio kodekso ir VPĮ nurodytiems komercinės paslapties apibrėžimams. Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi UAB „Sodbeta“ pateiktus paaiškinimus dėl pateiktos informacijos konfidencialumo, sprendė, kad UAB „Sodbeta“ pateikta informacija turi CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus komercinės paslapties požymius, dėl to šios informacijos neteikė Ieškovui. VPĮ 58 straipsnio 5 dalis nustato, kad susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų komisijos darbas nėra viešas, komisija vertina tiekėjų pateiktus pasiūlymus tiekėjams nedalyvaujant, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad jam nepagrįstai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su komisijos ir pirkimą laimėjusio dalyvio komunikacija. Dėl teiginio apie UAB „Sodbeta“ kvalifikacijos atitikties pirkimo reikalavimams patikrinimo netinkamumą nurodė, jog Pirkimo dokumentų A dalies 15.2 punktas numato, kad perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių nurodytų vadybos sistemų standartų laikymąsi, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės. UAB „Sodbeta“ atitikimas Pirkimo dokumentų A dalies 15.1.1. reikalavimui atitinkamoje srityje buvo vertinamas Viešųjų pirkimų komisijos ne tik pagal UAB „Sodbeta“ pateiktus dokumentus, bet ir tikrinamas Nacionalinio akreditacijos biuro viešai ir neatlygintinai prieinamame akredituotų įstaigų registre, kurio įrašas http://db.nab.lt/ais/accreditation/3fD4f6cf-334c-45da-8cf6-3a084afDcae4 patvirtina UAB „Sistemų registras“ akreditavimą teikti sertifikavimo paslaugas pagal LST EN ISO 9001:2015 reikalavimus. Pačios UAB „Sistemų registras“ tinklapyje nurodoma, kad įmonė pirmą kartą buvo akredituota 2015 m. Įmonių finansinių ataskaitų tikslinimas yra įprasta praktika ir vien tik tokio tikslinimo aplinkybė nesuteikia pagrindo teigti, jog Pirkimo dalyvis neatitinka Pirkimo dokumentų 14.1.1. punkto reikalavimų. Dėl teiginio apie UAB „Sodbeta “ neįprastai mažos kainos pagrindimo netinkamumą nurodė, jog Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą kreiptis į pirkimo dalyvį pagrįsti Pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Pirkimo dalyvis UAB „Sodbeta“ pateikė duomenis neįprastai mažai kainai pagrįsti. Kadangi Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija, vykdydama Pirkimą, pasinaudojo VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise kreiptis į dalyvį pagrįsti siūlomą neįprastai mažą kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos, viešųjų pirkimų principai ar Ieškovo teisės ir teisėti interesai.Pirkimo komisija išsamiai įvertino UAB „Sodbeta“ pasiūlyme nurodytą kainą ir jos sudedamąsias dalis, kelis kartus kreipėsi su prašymu paaiškinti pateiktą kainą, pagrįsti ją ir jos sudedamąsias dalis, bei gavo, Pirkimo komisijos vertinimu, aiškius ir išsamius paaiškinimus ir pagrindimus dėl pateiktų klausimų.Pirkimo komisijai vertinant UAB „Sodbeta“ pasiūlymą, visi aukščiau nurodyti veiksmai buvo atlikti pilna apimtimi ir vadovaujantis VPĮ nuostatomis ir reikalavimais.Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pakankamas, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija; kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi, perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Tam tikra rizika, jog konkursą laimėjęs tiekėjas tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus išlieka iš esmės visais atvejais. Pažymi , kad tiekėjas, įvertinęs savo galimybes, veiklos sąnaudas ir rizikas, teikdamas pasiūlymą pats nustato pasiūlymo kainą, pasirenka sprendinius kainai nustatyti, o pirkimą laimėjęs tiekėjas pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį prisiima riziką ir atsakomybę, kad sutartyje nurodytos paslaugos bus suteiktos už tokias kainas, kokios buvo nurodytos organizacijai pateiktame pasiūlyme. Trečiasis asmuo UAB„SODBETA“ prašė atmesti ieškinį. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jis, kaip ir ieškovas, dalyvavo tame pačiame viešajame pirkime. Ieškovas liko trečias pasiūlymų eilėje, nes jis pasiūlė kainą, kuri yra daugiau negu 2 mln. eurų didesnė nei Pirkimo laimėtoju pripažinto Trečiojo asmens bei daugiau negu 1 mln. eurų didesnė nei antroje vietoje likusio tiekėjo. Antros vietos tiekėjo ar jo pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams Ieškovas neginčija, todėl Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo - net tenkinus jo ieškinio reikalavimus ir grąžinus Atsakovą į Pirkimo procedūras, Ieškovas bet kuriuo atveju negalėtų patenkinti savo intereso, ir tokiu sprendimu nebūtų apgintos jokios Ieškovo subjektinės teisės. Ieškovas siekia susipažinti su Trečiojo asmens Pirkime itin išsamiai ir detaliai pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu, todėl ieškinio reiškimas neturint teisinio suinteresuotumo suponuoja, kad Ieškovas inicijavo šią bylą vien siekdamas gauti Trečiojo asmens konfidencialią informaciją ir taip nesąžiningai konkuruoti. Atsakovas pagrįstai pripažino Trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju. Jis atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimus. Trečiasis asmuo pateikė visus jo atitiktį kvalifikacijos ir kokybės vadybos sistemoms reikalavimams patvirtinančius dokumentus. VPĮ 57 straipsnis numato perkančiųjų organizacijų pareigą įsitikinti tiekėjo pirkime pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir sąnaudų pagrįstumu. Atsakovas įvykdė visas jam teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytas pareigas, susijusias su nustatytos kainos vertinimu, nes Trečiasis asmuo, pagal Atsakovo pateiktus paklausimus, pateikė išsamius ir objektyvius duomenis, kurie patvirtina, kad jo Pirkime pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir reali. Viešųjų pirkimų tarnyba( toliau tekste- ir VPT) pateikė išvadą, kurioje dėl ūkio subjektų pripažinimo subtiekėjais nurodė, jog šiuo atveju trečiojo asmens galimai pasitelkiami kiti asmenys nevertintini kaip subtiekėjai, UAB „Sistemų registras“ akreditavimo pažymėjimą vertino kaip tinkamą. Kitais klausimais konkrečių išvadų nepateikė. Ieškinys tenkinamas dalinai. Teismas ,ištyręs bylos įrodymus, nustatė,kad VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2019-01-31 paskelbė atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį viešąjį Pirkimą „Gelžbetoninių saugojimo konteinerių KTZ - 3.6 pirkimas“ (Pirkimo Nr. 414712) patvirtino patvirtintas jo sąlygas (t.I,b.l.15-67). Ieškovas pateikė pasiūlymą ( t.I,b.l. 157-159), taip pat pasiūlymus pateikė dar kiti Tiekėjai. Vienas jų yra trečiasis asmuo UAB“Sodbeta“. Perkančioji organizacija 2019 m. spalio 7 d. pranešimu informavo Pirkimo dalyvius apie sprendimą sudaryti Pirkimo pasiūlymų eilę, jos pirmojoje vietoje įrašant UAB „Sodbeta“ pasiūlymą (pasiūlymo kaina 4.965.803,70 Eur), antrojoje - jungtinės veiklos partnerių UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ ir UAB „Laumetris“ pasiūlymą (pasiūlymo kaina 6.098.400 Eur), trečiojoje - ieškovo pasiūlymą (pasiūlymo kaina 7.047.645 Eur), UAB „Sodbeta“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir sudaryti su ja Pirkimo sutartį. Ieškovas pateikė Perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su UAB „Sodbeta“ jungtinės veiklos dalyvių UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ ir UAB „Laumetris“ pasiūlymais. Atsakovas pasiūlė trečiajam asmeniui nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos. Trečiasis asmuo 2019 m. spalio 11 d. raštu prašė laikyti konfidencialia pateiktą visą informaciją, susijusią su mažos kainos pagrindimu ir su gamybos procesu, siūlomų medžiagų sudėtimi, darbo sąnaudų paskaičiavimu, gamybos proceso organizavimu, darbo jėgos pasitelkimo procesu ir pan. ( t.III,b.l.15). Perkančioji organizacija pakvietė ieškovą susipažinti su nekonfidencialia laikoma laimėtoju pripažinto pasiūlymo informacija. Ieškovui buvo pateikti susipažinti šie UAB „Sodbeta“ pasiūlymo dokumentai: užpildytas EBVPD; 2017, 2018 ir 2019 m. UAB „Sodbeta“ balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos; Registrų centro išrašai apie UAB „Sodbeta“ ir atsakingus jos asmenis; Įvykdytų sutarčių sąrašas; Sutarčių kontrahentų patvirtinimai apie sutarčių įvykdymą (pirminiai ir patikslinti, nurodant tiektas medžiagas); ISO sertifikatai Nr. SRS 19/009 ir SRS 19/010; UAB „Sodbeta“ 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 2019/28. Ieškovas pateikė pretenziją , kuria nesutiko dėl Ieškovo teisės susipažinti su Pirkimo laimėtoju pripažintos UAB „Sodbeta“ pasiūlymu ribojimo, dėl Pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, dėl UAB „Sodbeta“ atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama, dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, dėl UAB „Sodbeta“ kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu ( t.I,b.l.167). Perkančioji organizacija pretenziją atmetė.

Dėl ieškovo teisės teikti ieškinį

Trečiasis asmuo teigia ,jog ieškovas apskritai neturįs reikalavimo teisės, teisinio intereso pagrindo ieškiniui teikti, todėl pasisakoma dėl šio argumento, kadangi jį pripažinus pagrįstu, kitų argumentų dėl ieškinio tenkinimo nagrinėjimas taptų teisiškai beprasmis.

Sutinkamai su VPĮ 101 straipsniu, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; 4)alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Kasacinio teismo pastebėta, jog perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie jų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento. Bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 57, 58 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

Teismo vertinimu, ieškovas turi procesinį ir teisinį suinteresuotumą , tad gali teikti ieškinį dėl pirkimo rezultatų ir kitų pirkimo procedūroje priimtų sprendimų. Jis yra viešojo pirkimo dalyvis, pateikė pasiūlymą. Nesutikdamas su atsakovo sprendimais pirkime, jis pateikė pretenziją ir ji buvo išnagrinėta, atmesta. Ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju , tikėtina ,jog pirkimo procedūros būtų tęsiamos, iš naujo sprendžiama dėl siūlymo eilės sudarymo, taigi, yra teorinė tikimybė, kad ieškovo pasiūlymas gali būti pripažintas tinkamiausiu pasiūlymu.

Dėl teisės susipažinti su Pirkimo laimėtoju pripažintos UAB „Sodbeta“ pasiūlymu ribojimo

Viešųjų pirkimų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 4 dalys įpareigoja perkančiąsias organizacijas užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu tiekėjų pateikta ir pagrįstai konfidencialia pripažįstama informacija nebūtų atskleista nei tretiesiems asmenims, nei kitiems konkrečiame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Įstatymas nustato , kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus; 2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33, 58 straipsniuose ir 86 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis; 3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis,– tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti; 4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti. VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, siekiama konfidencialia pripažinti informacija negali apimti viso tiekėjo pateikto pasiūlymo ir negali apimti informacijos, kuri pagal VPĮ negali būti pripažinta konfidencialia ( VPĮ 20 straipsnio 2 dalis ). Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomas konfidencialios informacijos apsaugos vertinimo standartas nurodant, kad apsauga yra taikoma svarbiausiai ir komerciškai jautriausiai informacijai, kuri tokia pripažįstama ne vien pagal ją pateikusio tiekėjo nurodymą, bet pagal konkrečius tiekėjo pateiktus argumentus.Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai.Ši turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus. Tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes pagal VPĮ ir CK nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; kt.). VPĮ 6 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais bei aplinkybe, kad viešųjų pirkimų procedūrose patys tiekėjai, teikdami pasiūlymą, išviešina su savo veikla ar patirtimi susijusius duomenis, taigi iš esmės atsisako kai kurių duomenų slaptumo. Dėl to vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos.

Susipažinus su trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais ir jo susirašinėjimu su atsakovu, teismas daro išvadą ,jog nėra pakankamo pagrindo visus trečiojo asmens konfidencialiais nurodytus duomenis pripažinti konfidencialia informacija. Į bylą nepateikta duomenų, jog viešųjų pirkimų komisija būtų nusprendusi ,kuri konkrečiai trečiojo asmens nurodyta kaip konfidenciali informacija yra būtent tokia, o kuri nėra tokia. Ši išvada daroma iš to, jog po to, kai viešųjų pirkimų komisija 2019 m. spalio 9 d. nurodė trečiajam asmeniui pranešti ar tarp ieškovės prašomos pateikti susipažinimui medžiagos yra konfidencialios informacijos, trečiasis asmuo atsakymą dėl konfidencialios informacijos atsakovui pateikė 2019 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimas leisti ieškovui susipažinti su ta informacija, kurios trečiasis asmuo nenurodys kaip konfidencialios, priimtas 2019 m. spalio 11 d. posėdyje, taigi, dar negavus trečiojo asmens atsakymo dėl konfidencialios informacijos ( žinių) apimties. Iš to seka,jog komisija konfidencialios informacijos apimtį leido nusistatyti trečiajam asmeniui savo nuožiūra ir jo prašymo dėl konfidencialios informacijos apimties ir pagrįstumo nebesvarstė( t.II,b.l.797-812)

Dėl šio Perkančioji organizacija įpareigotina apsvarstyti ar tarp prašomos pripažinti konfidencialia informacija yra tokios, jeigu, taip tai konkrečiai kokios, kuri negali būti pateikta susipažinti.

Pirma. Trečiasis asmuo atsakovei apskritai nenurodė, jog negali būti ieškovui pateikti atsakovo paklausimai trečiajam asmeniui pagrįsti kainą.

Antra. Trečiojo asmens nurodyti neteikimo susipažinimui motyvai , teismo vertinimu, yra bendro, abstraktaus pobūdžio. Atsakovas savo ruožtu ieškovui atsakė abstrakčiais , bendro pobūdžio teiginiais apie informacijos konfidencialumą. 2019 m. gegužės 14 d. rašte ĮS-2671(13.66) atsakovas , teismo vertinimu, nenurodė jokių trečiojo asmens pasiūlymo konkrečių duomenų ( detalių) , kurie leistų suprasti gamybos technologiją , procesus, įkainius ar pan. 2019 m. birželio 4 d. paklausime Nr.ĮS-3126(13.66) prašoma detalizuoti konteinerio sudedamųjų dalių gamybos darbo valandas. Komercinę paslaptį šiame rašte galimai sudarytų tik konteinerio karkaso gamybai skirta žmogaus darbo laiko trukmė, kuri neturėtų būti teikiama susipažinti kitam tiekėjui. 2019 m . birželio 13 d. rašte Nr.ĮS-3338(13.66) , liepos 4 d. rašte Nr.ĮS-3731(13.66) yra nurodoma nemažai konkrečių duomenų apie trečiojo asmens pasiūlymo turinį ( darbo laiko sąnaudas, medžiagų sudėtį ir pan.), kurie neturėtų būti teikiami susipažinti, bet tas nėra kliūtimi susipažinti su kitais šių raštų duomenimis. Trečiojo asmens 2019 m. gegužės 2 d. atsakyme į atsakovo balandžio 25 d. raštą medžiagų pavadinimai, gamybos darbo sąnaudų, gamybos kontrolės darbo sąnaudų, realizacijos sąnaudų ir kitų išlaidų, sąnaudų pavadinimai ( ne skaitinė jų išraiška),teismo vertinimu, patys savaime neturi komercinės paslapties požymių. Trečiojo asmens 2019 m. gegužės 16 d. atsakyme į atsakovo gegužės 14 d. raštą komerciškai jautriais , tikėtina, gali būti laikomi tik rašto 6 punkte nurodyti duomenys, kurie ieškovui žinoti, kad įvertinti pasiūlymo pagrįstumą, nebūtini. Trečiojo asmens 2019 m. birželio 7 d. atsakyme į atsakovo birželio 4 d. raštą komercinės paslapties požymių turinti galėtų būti laikoma informacija apie išorinio ir vidinio tinklų gamybai, tinklelio tvirtinimo, dangčio viršutinės ir apatinės dalių, gelžbetoninių dangtelių , dangtelių parengimo, gamybos ir visko sujungimo į visumą reikalingus darbo laiko kaštus ( trukmę). Pačių operacijų pavadinimai neatskleidžia jokių komercinių paslapčių. Trečiojo asmens 2019 m. birželio 17 d. atsakyme į atsakovo birželio 13 d. raštą, teismo vertinimu, nėra komercinių paslapčių, nes dėstoma bendro pobūdžio ar viešai prieinama informacija .Trečiojo asmens 2019 m. liepos 9 d. atsakyme į atsakovo liepos 4 d. raštą, teismo vertinimu , komerciškai reikšminga galėtų būti vertinga, todėl saugotina, tik informacija apie konteinerio karkaso kontūro su atstumo matavimo grotelėmis pagaminimo trukmę, duomenys apie tinklelio kainą ( komercinis pasiūlymas) ir duomenys apie asmenis iš kurių ketinta įsigyti kai kurias konteinerių gamybai reikalingas konstrukcijas ( dalis).

Dėl UAB „Sodbeta“ atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama

Pirkimo sąlygų 15.1. numato, kad tiekėjo įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema privalo būti sertifikuota nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, turinčios teisę atlikti akredituotą sertifikavimą minėtoje srityje ( ISO 9001:2008/2015 standartas gelžbetoninių gaminių gamybos ir/arba tiekimo srityje).To įrodymui turi būti pateikiamas nepriklausomos sertifikavimo įstaigos (akredituotos sertifikuojančios įstaigos) išduotas galiojantis sertifikatas, patvirtinantis tiekėjo kokybės vadybos atitikimą ISO 9001:2008/2015 standarto arba T32265 reikalavimus. Pagal 15.2.1. perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių nurodytų vadybos sistemų standartų laikymąsi, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi CVP IS priemonėmis. Įrodinėdamas atitiktį kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams, trečiasis asmuo pateikė UAB “Sistemų registras“ dokumentus ( t.I,b.l.177-181,t.II,b.l.596-597). Teismas nepagrįstu vertina ieškovo teiginį, jog nepateikta įrodymų, jog UAB“Sistemų registras“ nėra tinkama akredituota trečiojo asmens kokybės valdymo sistemą šioje srityje. Atsakovas nurodė, jog dėl šio kvalifikacinio reikalavimo atitikimo naudojosi viešai prieinamais duomenimis. VPT taip pat tikrino akreditacijos duomenų pakankamumą ir pasisakė, jog akreditacija yra tinkama. Pirkimo sąlygų 15.1 punkte nustatyta veiklos sritis „gelžbetoninių gaminių gamyba ir/arba tiekimas“. Pirkimo sąlygų reikalavimas yra formuluojamas kaip„ir/arba“. Jis atitinka trečiajam asmeniui sertifikatą išdavusios akreditavimo įstaigos UAB „Sistemų registras“ akreditavimo sričiai. Konkrečiai, atitinka dalyje gelžbetoninių gaminių tiekimas, todėl sertifikatas yra pakankamas tenkinti bent vieną iš nurodytų pasirinktinų sričių (gamyba ir/arba tiekimas). UAB „Sistemų registras“ turi teisę išduoti sertifikatus didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse, kurios pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymimos kodais 46 ir 47. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje didmeninė prekyba apibūdinama kaip didmeninė prekyba savo lėšomis arba už atlygį ar pagal sutartį (komisinė prekyba), susijusi tiek su didmenine vidaus, tiek su didmenine tarptautine prekyba. Mažmeninė prekyba apibūdinama kaip naujų ir panaudotų prekių, skirtų plačiai visuomenei asmeniškai vartoti ar naudoti namų ūkyje. Trečiojo asmens sertifikate nurodytos sritys Didmeninė ir mažmeninė prekyba gelžbetonio ir betono gaminiais, prekinio betono mišiniais, armatūros ruošiniais, krovinių vežimas krovininėmis kelių transporto priemonėmis, statybinių konstrukcijų projektavimas“ atitinka UAB „Sistemų registras“ akredituotas veiklos sritis,t.y. didmeninė ir mažmeninė prekyba. Dėl šio teismas sprendžia, jog trečiojo asmens atitikimas šiam kvalifikaciniam reikalavimui įrodytas pakankamai.

Dėl finansinės atskaitomybės dokumentų tinkamumo

Ieškovas teigia, jog UAB “Sodbeta“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti atsakovui ir VĮ Registrų centras skiriasi, 2018 metų finansinė atskaitomybė neaudituota, tad trečiasis asmuo neatitinka šio kvalifikacinio reikalavimo. Su tokiu teiginiu teismas nesutinka. Pagal pirkimo sąlygų 14 punktą perkančioji organizacija, norėdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti šio pirkimo sąlygas, nustato tiekėjams tokius būtinus kvalifikacijos reikalavimus:14.1.1. 1-os dalies ekonominės ir finansinės būklės įvertinimo reikalavimas: tiekėjo vidutinės metinės visos veiklos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) pajamos ne mažesnės nei 3 mljn.eurų. Dėl 1-os dalies sąlygų įrodinėjimo pateikiamas dokumentas dėl ekonominės ir finansinės būklės įvertinimo reikalavimo pagrindimo: paskutiniųjų 3 finansinių metų paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinys su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauka, jeigu šalies, kurioje registruotas tiekėjas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Jei finansinės atskaitomybės dokumentai dar nepateikti VĮ „Registrų centras“, teikiami prašomą informaciją nurodantys dokumentai (pažymos, išrašai ar kt.), patvirtinti subjektų, atsakingų už tiekėjo finansinę atskaitomybę. Trečiasis asmuo pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 3 metus. Nors ieškovas teigia, jog duomenys pateikti atsakovui ir VĮ Registrų centras skiriasi, tačiau nenurodo kuo konkrečiai. Susipažinus ir sugretinus šiuos duomenis, teismo vertinimu, ženklesnių nesutapimų nenustatyta. Pastebima, jog trečiasis asmuo atsakovui pateikė išsamesnius duomenis nei reikalaujama pateikti VĮ Registrų centrui. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:1) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų; 2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų; 3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus–50 darbuotojų. Nėra ginčo, jog 2018 metų finansinė atskaitomybė turėjo būti audituota. Trečiasis asmuo pasiūlymą , taigi ir dokumentus, pagrindžiančius šį kvalifikacinį reikalavimą, atsakovui pateikė 2019 m. kovo 25 d. Audito išvada su pasiūlymo dokumentais nebuvo pateikta, vienok, tas nerodo trečiojo asmens neįvykdžius šių pirkimo sąlygų. 2018 metų įmonės finansinė atskaitomybė turėjo būti patvirtinta bendrovės akcininkų susirinkime ( Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis) ir tas buvo atlikta 2019 m. balandžio pabaigoje, tad nesant akcininkų patvirtintos 2018 metų finansinės atskaitomybės, akivaizdu, jog ji negalėjo būti audituota ir audito išvada pateikta atsakovui. Pastebima, jog, patvirtinus finansinę atskaitomybę, auditas buvo atliktas.Dėl jo kokybės ar pan.pastabų neteikiama.

Dėl UAB „Sodbeta“ neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamumo

Pasak ieškovo, trečiojo asmens nurodyta neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta, nes trečiasis asmuo pasiūlyme nenurodė subtiekėjų, kurie teiks kai kurias gaminamų konteinerių dalis, į pasiūlymą neįtraukė vielos tinklelio ir išlaidų jam, o apie tą nurodė tik kainos pagrindime, už nurodytą kainą neįmanoma pagaminti reikiamų konteinerių, medžiagų , darbo sąnaudų dydžiai nerealūs. Sutinkamai su pirkimo sąlygų 19.17 punktu, jei tiekėjo siūloma kaina komisijai atrodo neįprastai maža, komisija reikalauja, kad tiekėjas pagrįstų pasiūlyme nurodytą kainą arba jos sudedamąsias dalis. Pasiūlyme nurodyta kaina visais atvejais laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Nėra ginčo ,jog trečiojo asmens pateikta pasiūlymo ( kaip ir ieškovo) kaina įvertinta kaip neįprastai maža ir viešųjų pirkimų komisija keletą kartų prašė tiekėjo ją pagrįsti , tiekėjas pateikė pagrindimą. Pagal sąlygų 19.25.7 punktą tiekėjas turi pateikti „tinkamus“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus. Komisija priėmė šiuos paaiškinimus kaip tinkamus kainai pagrįsti. Sąlygose nedetalizuota tinkamo kainos pagrindimo įrodymo sąvoka, ji tiesiogiai neatskleista ir VPĮ. Pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi. Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reglamentavimą ,vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;2) pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 88 straipsnio nuostatas;5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų:1) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų;2) pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Pagal aktualaus pirkimo sąlygų 19.4 punkto reikalavimą ,jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį PD reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, Komisija nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašo tiekėją šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jei tokių reikalaujama, jungtinės veiklos sutartis ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Taigi, teikiant itin mažos kainos pagrindimo įrodymus, negali būti keičiami esminiai pasiūlymo elementai- pirkimo objektas, jo techninės charakteristikos, sutarties vykdymo sąlygos ar pasiūlymo kaina. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama,jog kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Pripažinta, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Teisingumo Teismo praktikoje irgi pažymėta, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C‑131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, 50, 52 punktai)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019). Teismo vertinimu tie patys principai taikytini ir sprendžiant dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamumo, pagrindimas negali reikšti esmingų pasiūlymo dalių keitimo . Nepagrįstu vertinamas ieškovo tvirtinimas, jog trečiasis asmuo turėjo jau pasiūlyme, o ne kainos pagrindimo procedūroje atskleisti subtiekėjus, nes juos nurodė pasitelksiąs.Teismas sutinka su trečiojo asmens teiginiu ir VPT išvada,jog trečiųjų šalių pasitelkimas atskiriems konteinerių elementams įsigyti šiuo atveju negali būti vertinamas kaip subtiekimas. VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje tiekėjas apibrėžiamas kaip kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad reikalavimo išviešinti subtiekėjus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subtiekėjo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subtiekėjams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subtiekėjų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo pažymima, kad subtiekėjai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri tiekėjams keliami reikalavimai: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014); subtiekimas – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, be kita ko, ne išvengti pajėgumo vertinimo, o priešingai, atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl subtiekėjų pasitelkimo aplinkybė negali lemti nelygiaverčio tiekėjų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl subtiekimo ar partnerystės atribojimo nuo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo formų, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami trečiųjų asmenų veiksmai dėl pirkimo objekto, t. y. ar šie tiesiogiai ir aktyviai prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo ar netiesiogiai, tik tiekėjui (pirkimo sutarties kontrahentui) suteikdami priemones, reikalingas viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Tik tai, kad trečiųjų asmenų veiksmai vienkartinio, trumpalaikio pobūdžio, nedidelės apimties, per se (savaime) neturi reikšmės vertinant jų ir tiekėjų – kontrahentų teisinių santykių kvalifikavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Kasacinio teismo praktika plėtojama ta linkme, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo), pvz., analogiškai kaip subtiekėjai, tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami būsimi darbuotojai (kvazisubtiekimas), teismo vertinimu, tai atitinka VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Šiuo atveju pirkimo objektas yra pagaminti konteineriai. Atskiros jų dalys( elementai) , jų gamybai reikalingi darbai nėra siekiamu perkančios organizacijos įsigyti daiktu ( paslauga).Todėl, nepaisant to, kokią konteinerio vertės dalį jie sudaro, elementą trečiajam asmeniui parduodantis ( pagaminęs) asmuo nėra daiktą ( paslaugą) pirkėjui teikiantis asmuo. Kadangi jis nevykdo subtiekimo, jo išviešinimas pasiūlyme nebūtinas ir tas šiuo atveju nėra pažeidimu, leidžiančiu teigti, kad toks tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Sykiu teismas sprendžia, kad trečiojo asmens aiškinimai dėl to ar jis pasitelks konteinerių gamyboje kitus asmenis ( kas pagal pirkimo sąlygas nedraudžiama) nenuoseklūs, bet tokie aiškinimai reikšmingi nustatant, ar neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas. Kasacinio teismo praktikoje, siekiant suvienodinti teismų praktiką bylose dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo, pažymima, kad dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y., ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018). Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose trečiasis asmuo nurodė niekada neteigęs, jog ketina kitus asmenis pasitelkti. Teismo vertinimu , trečiojo asmens pateikti kainos pagrindimo duomenys su tokiu teiginiu sutikti neleidžia. 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr.2019/17 dėl kainos pagrindimo jis nurodė, kad armatūros karkasai, visi rėmai su įdėtinėmis detalėmis įsivertinti tiek gaminant juos savo bazėje, tiek įsigyjant rinkoje. 2019 m. birželio 7 d. rašte Nr.2019/20 šią poziciją konkretizavo nurodydamas, jog keturių vertikalių kampinių stovų ( DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų( DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų( DNR 133607) parengimas, atskirai nurodant žmogaus darbo valandas ir darbo trukmę metalo matavimui, pjovimui, lenkimui, suvirinimui vertinti kaip perkami iš išorės gaminiai. Iš pateiktų dviejų komercinių pasiūlymų turinio matosi, jog juose nurodyti konkretūs gaminamų detalių matavimai, pavadinimai, naudojamos medžiagos bei reikalavimui suvirinimui ( jų procesui, suvirinimo siūlų parengimui, suvirinimo kokybei, suvirintojo kvalifikacijai). Aukščiau pasakyta leidžia spręsti, jog pats trečiasis asmuo tuo metu Perkančiajai organizacijai teigė šių elementų pats negaminsiąs ir darbo laiko sąnaudų jų gamybai neskaičiavo, nes gaminius( kai kuriuos jau pagamintus konteinerių elementus) įsigysiąs rinkoje. Taip šį trečiojo asmens pagrindimą suprato ir perkančioji organizacija, nes 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr.ĮS-3338(13.66) paprašė nurodyti asmenis, iš kurių įsigis šias dalis, pateikti papildomus dokumentus. 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr.ĮS-5083(13.366) atsakovas dar kartą paprašė trečiojo asmens konkretizuoti, ar jis ketina pasitelkti trečiąsias šalis konteinerių gamybai, kokiu pagrindu ( t.II,b.l.774-775). Rugsėjo 23 dienos raštu trečiasis asmuo atsakė, kad iš tiesų neplanuoja pasitelkti tokių asmenų konteinerių gamybai, o netgi ir teorinio jų pasitelkimo atveju tai nebūtų subtiekimu, jis turi pakankamą patirtį ir priemones konteineriams pagaminti, būtų už tai atsakingas tik jis. Tokios nenuoseklios informacijos teikimas perkančiajai organizacijai kelia abejones dėl itin mažos kainos pagrindimo tinkamumo. Be to, pagrįsdamas itin mažą kainą, trečiasis asmuo nurodė, kad konteinerio armatūros karkaso gamybai reikalinga 21 žmogaus darbo valanda . Atsakant į perkančios organizacijos 2019 m. birželio 4 d. prašymą Nr.ĮS-3126(13.66) detalizuoti konteinerio armatūros gamybai skirtas 21 darbo valandas pagal grupes, trečiasis asmuo jas detalizavo ir 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr.2019/20 nurodė, jog tas numatyta išorinio tinklo gamybos, vidinio tinklo gamybos, atstumo matavimo grotelių gamybos ,dangčio viršutinės dalies gamybos, apatinės dalies grotelių gamybos dangtelių gamybos ir elementų sujungimo į erdvinį elementą procesuose ( 2,6+2,6+1,1+4,2+2,2+0,6+0,4+6,7, viso 20,6 žm. valandos). Tame pat rašte UAB “Sodbeta“ nurodė, jog keturių vertikalių kampinių stovų ( DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų ( DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų( DNR 133607) parengimas vertinami kaip perkami iš išorės gaminiai ir laiko jų gamybai nenurodė. Taigi, trečiasis asmuo pateikė duomenis apie darbo laiko sąnaudas (21 žm.valandas), kas iš esmės atitinka duomenims nurodytiems 2019 m. gegužės 2 d. rašte Nr.2019/17. Nors pagal 2019 m. gegužės 2 d. trečiojo asmens poziciją nebuvo aišku, kaip darbo valandos apskaičiuotos, bet 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr.2019/20 buvo patikslinta, kad tai sudaro darbo laiko sąnaudas, kai trečiasis asmuo pats gamins dalį konteinerio elementų. Vėlesniu - spalio 23 d. raštu trečiasis asmuo pareiškė perkančiajai organizacijai, jog gamybos darbus atliks jis pats, bet informacijos apie žmogaus darbo laiko pasikeitimus dėl to ( atsisakius pirkti elementus iš šalies) nebepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tą, jog papildomų gamybos darbų atlikimas neišvengiamai reikalaus papildomų darbo laiko sąnaudų, atsakovas turėjo pareikalauti , o trečiasis asmuo turėjo pateikti perskaičiuotus duomenis apie darbo laiko sąnaudų pokyčius. Nėra patikimų duomenų, kad nuspręsti kiek ženklūs būtų darbo laiko sąnaudų pokyčiai, bet iš trečiojo asmens pateikto komercinio pasiūlymo dalies elementų gamybai ir trečiojo asmens pasiūlymo perkančiajai kainų palyginimo galima spręsti jį panašaus dydžio - daugiau nei 10 proc. Dėl to, jog trečiasis asmuo neatskleidė perkančiajai organizacijai duomenų apie darbo laiko pokyčius , kai buvo pakeista valia dėl kai kurių konteinerių sudėtinių elementų gamybos ( įgijimo) būdo ir kaip pasikeitė pirminis žmogaus darbo laiko sąnaudų dydis, nurodytas 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 2019/17, teismo vertinimu, sudarė pagrindą spręsti ,kad itin mažos kainos pagrindimas nėra tinkamai pagrįstas. Teismo vertinimu, trečiojo asmens paaiškinimai dėl vielos tinklelio (ne) įtraukimo į tiekėjo pasiūlymą irgi verčia abejoti ar kainos pagrindas gali būti vertinamas tinkamu. Trečiasis asmuo 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr.2019/20 nurodė, jog ši medžiaga nurodyta kaip „ armatūros“ sudėtinė dalis, jos svoris 203,3 kg. 2019 m. birželio 17 d. raštu trečiasis asmuo patikslino, kad tinklelio masė nebuvo nurodyta brėžinyje DNR133642, tad jis perkėlė informaciją ir į priedą Nr.1, nenurodęs jo masės. Nurodė, jog jų skaičiavimais tinklelio masė 47,71 kg, o vertė( kaina) bus priskirta prie Nenumatytų išlaidų. Kodėl trečiojo asmens rašte nurodytas tinklelio svoris yra beveik penkis kartus mažesnis nei ankstesniame rašte nurodytas, kaip buvo nustatytas 203,3 kg svoris , neatskleista. Kadangi trečiasis asmuo teigia, jog išlaidos tinkleliui bus apmokėtos iš lentelės ( sąmatos) Nenumatytų išlaidų, o ne iš Armatūros pozicijų, įgalina spręsti, jog tinklelis ir jo vertės suma Armatūros eilutėje apskritai nebuvo numatyta. Tą patvirtina ir trečiojo asmens 2019 m. liepos 9 d. rašto Nr. 2019/26, kuriuo atsakant į perkančiosios organizacijos prašymą paaiškinti, kokia DNR brėžiniuose pateikta ir paskaičiuota informacija yra neteisinga, turinys. Jame nurodyta ,kad brėžiniuose nenurodytas tinklelio svoris, nors kitų elementų svoris nurodytas, todėl tiekėjas sprendė, jog jis įskaičiuotas į armatūros svorį. Iš to seka, jog trečiasis asmuo dėl jam vienam žinomų priežasčių 2019 m. birželio 7 d. rašte Nr.2019/20 nurodė, jog ši medžiaga jau nurodyta kaip „ armatūros“ sudėtinė dalis, o jos svoris 203,3 kg. Apibendrinant pasakytą, teismas daro išvadą,jog trečiasis asmuo nepateikė komisijai tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų.

Dėl pasiūlymų eilės sudarymo

Sutinkamai su pirkimo sąlygų 9.25 punktu, komisija pasiūlymą nustato laimėjusiu, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 19.25.1. pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą ir PD nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus; 19.25.2. nėra pasiūlymą pateikusio tiekėjo PD nustatytų pašalinimo pagrindų; 19.25.3. pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka PD nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; 19.25.4. pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka PD nustatytus reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos; 19.25.5. pasiūlymą pateikęs tiekėjas Komisijos prašymu per jos nustatytą terminą pateikė reikalaujamus dokumentus, patikslino, papildė ir paaiškino informaciją; 19.25.6. pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; 19.25.7. tiekėjas pateikė tinkamus pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus. Teismo vertinimu , šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdyta viena būtina pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu sąlyga, numatyta 19.25.7 punkte. Kadangi trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 9.25 punkto reikalavimų visumos, Perkančiajai organizacijai nebuvo teisinio pagrindo sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją, trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pirkimą. Dėl pasakyto šis sprendimas naikinamas ir pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškinį patenkinus dalinai , paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas reiškė penkis savarankiškus reikalavimus. Iš jų patenkinti trys- dėl informacijos pateikimo, dėl kainos pagrindimo tinkamumo ir dėl pasiūlymo eilės sudarymo,laimėtojo nustatymo, todėl sprendžiama, kad ieškinys patenkintas 60 proc. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi , jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Vadovaujantis šia taisykle, skirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas sumokėjo 3788 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus 60 proc., iš atsakovo ieškovui priteisiama 2272,80 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė 6535,52 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Trečiasis asmuo patyrė 6995,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas, trečiasis asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui atstovavimo išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, atstovavimo išlaidos paskirstomos tarp šalių ir trečiojo asmens. Dėl šio iš atsakovo ieškovui priteistina 3931,31 Eur atstovavimo išlaidų ( 6535,52 Eur x 60 proc.x 100), o trečiajam asmeniui, veikusiam atsakovo pusėje, proporcingai atmesto reikalavimo dydžiui iš ieškovo priteisiama 2798,20 Eur tokių pat išlaidų ( 6995,50 Eur x 40 proc.x 100).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270,423 ⁸ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Panaikinti VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ viešųjų pirkimo komisijos sprendimą 2019 m. spalio 11 d. sprendimą leisti susipažinti tik su nekonfidencialia UAB“Sodbeta“ pasiūlymo medžiaga, viešųjų pirkimo komisijos sprendimus dėl UAB „Sodbeta“ kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu ir dėl Pirkimo pasiūlymų eilės bei laimėtojo nustatymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ ,kodas 255450080, uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ naudai 2272,80 Eur žyminio mokesčio ir 3931,31 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ , kodas 151299819, uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ naudai 2798,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka