Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Alga“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sodbeta“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo klausimas.

2. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Gelžbetoninių saugojimo konteinerių KTZ – 3.6 pirkimas“ (pirkimo Nr. 414712) (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus: dėl ieškovės teisės susipažinti su Pirkimo laimėtoja pripažintos UAB „Sodbeta“ pasiūlymu ribojimo, dėl Pirkimo pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, dėl UAB „Sodbeta“ atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama, dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, dėl UAB „Sodbeta“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu; 2) panaikinti iš neteisėtų sprendimų kylančius kitus procedūrinius sprendimus arba pripažinti Pirkimo sutartį, jei tokia būtų sudaryta, niekine; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 20 straipsnį bei skaidrumo principą – nepateikė susipažinti visos galimos trečiojo asmens pasiūlymo informacijos, kuri savo turiniu nėra ir negali būti pripažinta konfidencialia.

4. Perkančioji organizacija taip pat netinkamai įvertino trečiojo asmens atitikimą kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemos reikalavimams. Pirkimo sąlygų 15.1 punktas numato, kad tiekėjo įdiegta ir veikianti kokybės vadybos sistema privalo būti sertifikuota nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, turinčios teisę atlikti akredituotą sertifikavimą minėtoje srityje. Ieškovei 2019 m. spalio 15 d. susipažinti pateiktame UAB „Sodbeta“ kokybės vadybos sertifikate nėra nurodytas akreditavimo biuro ženklas, iš kurio būtų matyti sertifikavimą atlikusios UAB „Sistemų registras“ akreditacija išduoti sertifikatus atitinkamoje srityje. Be to, palyginus perkančiajai organizacijai pateiktų trečiojo asmens 2017-2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis su Juridinių asmenų registrui pateiktais nurodytais dokumentais, matyti, kad juose užfiksuoti duomenys skiriasi. Be to, kartu su finansiniais duomenimis perkančiajai organizacijai nebuvo pateikta auditoriaus ataskaita, kaip tai nustato Pirkimo sąlygų 14.1.1 punktas.

5. Ieškovė kvestionavo ir perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti pagrįsta UAB „Sodbeta“ neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Ieškovė teigė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina tinkamai pateikti Pirkimo objektą yra ekonomiškai neįmanoma, todėl, manytina, jog perkančioji organizacija kainos pagrindimą įvertino tik formaliai, neįsigilindama į kainos pagrindimo turinį. Ieškovės įsitikinimu, trečiasis asmuo pasiūlymo kainoje neįvertino tinklelio gamybos išlaidų bei tinkleliui pririšti prie konteinerio armatūrinio karkaso išorės ir vidaus reikalingo medžiagų kiekio. Jeigu UAB „Sodbeta“ anksčiau nenumatytas atitinkamas sąnaudas neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros metu įtraukė į pagrindimą, tai turėtų būti traktuojama kaip esminis pasiūlymo keitimas. Trečiasis asmuo taip pat neįvertino visų konteinerio karkaso gamybai reikalingų darbo valandų ir kai kurių konteinerio sudėtinių dalių (pvz., kampinių stovų, sijų) sąnaudų. Be to, trečiasis asmuo pasiūlyme neišviešino ketinimo pasitelkti Pirkimo sutarties vykdymui subrangovus, šią aplinkybę nurodė tik vėlesnėje komunikacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2019 m. spalio 11 d. sprendimą leisti susipažinti tik su nekonfidencialia UAB „Sodbeta“ pasiūlymo medžiaga bei sprendimus dėl UAB „Sodbeta“ pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu ir Pirkimo pasiūlymų eilės bei laimėtojo nustatymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 204,11 Eur, trečiajam asmeniui iš ieškovės – 2 798,20 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

7. Teismas atmetė trečiojo asmens atsikirtimo į ieškinį argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Teismas nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju Pirkimo procedūros bus tęsiamos, bus iš naujo sprendžiama dėl pasiūlymų eilės sudarymo, todėl yra teorinė tikimybė, kad ieškovės pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Tokią savo poziciją teismas pagrindė VPĮ 101 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2, 5 straipsniais bei kasacinio teismo išaiškinimais, kad bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (lot. materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

Dėl ieškovės teisės susipažinti su Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu ribojimo

8. Teismas nurodė, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, siekiama konfidencialia pripažinti informacija negali apimti viso tiekėjo pateikto pasiūlymo ir negali apimti informacijos, kuri pagal VPĮ negali būti pripažinta konfidencialia (VPĮ 20 straipsnio 2 dalis ). Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai. Ši turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

9. Susipažinęs su trečiojo asmens pateiktais paaiškinimais bei susirašinėjimu su perkančiąja organizacija teismas sprendė nesant pakankamo pagrindo visus trečiojo asmens konfidencialiais nurodytus pasiūlymo duomenis pripažinti konfidencialia informacija. Teismas nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija, kuri nėra pastarojo nurodyta kaip konfidenciali, buvo priimtas 2019 m. spalio 11 d., t. y. dar iki 2019 m. spalio 14 d. trečiojo asmens pateikto atsakymo dėl jo pasiūlymo konfidencialios informacijos apimties. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija konfidencialios informacijos apimtį leido nustatyti trečiajam asmeniui savo nuožiūra ir pastarojo atsakymo dėl konfidencialios informacijos apimties pagrįstumo net nesvarstė. Teismas pažymėjo ir tai, kad trečiojo asmens nurodyti informacijos neteikimo susipažinimui motyvai iš esmės yra bendro, abstraktaus pobūdžio, nenurodant jokių konkrečių pasiūlymo duomenų, kurie leistų suprasti gamybos technologiją, procesus, įkainius.

10. Teismo vertinimu, tik nedidelė dalis trečiojo asmens atsakymuose į perkančiosios organizacijos paklausimus nurodytos informacijos – konteinerio karkaso gamybai skirta žmogaus darbo laiko trukmė, duomenys apie išorinio ir vidinio tinklų gamybai, tinklelio tvirtinimo, dangčio viršutinės ir apatinės dalių, gelžbetoninių dangtelių, dangtelių parengimo, gamybos ir visko sujungimo į visumą reikalingus darbo laiko kaštus (trukmę), 2019 m. gegužės 16 d. atsakymo 6 punkte nurodyti duomenys, taip pat informacija apie konteinerio karkaso kontūro su atstumo matavimo grotelėmis pagaminimo trukmę, duomenys apie tinklelio kainą (komercinis pasiūlymas) ir duomenys apie asmenis, iš kurių ketinta įsigyti kai kurias konteinerių gamybai reikalingas konstrukcijas (jų dalis), galėtų būti pripažintini komerciškai jautriais, todėl saugotinais ir neatskleistinais kitiems asmenims duomenimis.

Dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama

11. Teismas nustatė, kad, įrodinėdamas savo atitiktį kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams trečiasis asmuo pateikė UAB „Sistemų registras“ dokumentus, kurie patvirtina, kad UAB „Sodbeta“ turi akreditavimo įstaigos jai išduotą sertifikatą, leidžiantį verstis didmenine ir mažmenine gelžbetoninių gaminių prekyba.

12. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai finansinės atskaitomybės duomenis už 3 metus. Pažymėjo, kad ieškovė, teigdama, jog paminėti duomenys, pateikti perkančiajai organizacijai, skiriasi nuo duomenų, pateiktų VĮ Registrų centrui, nenurodė, kaip konkrečiai jie skiriasi. Tuo tarpu susipažinęs su nurodytais duomenimis teismas nurodė nenustatęs ženklesnių jų nesutapimų. Pažymėjo, kad bendrovės „Sodbeta“ akcininkų susirinkimui patvirtinus jos 2018 m. finansinę atskaitomybę, buvo atliktas ir šios atskaitomybės auditas.

Dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo

13. Teismas nustatė byloje nesant ginčo, kad trečiojo asmens pateikta pasiūlymo kaina Pirkime buvo neįprastai maža. Nustatė, kad perkančioji organizacija keletą kartų prašė trečiojo asmens ją pagrįsti, pastarasis pateikė kainos pagrindimo paaiškinimus, kuriuos perkančioji organizacija pripažino tinkamais.

14. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2019 m. gegužės 2 d. paaiškinime dėl pasiūlymo kainos pagrindimo nurodė, jog armatūros karkasai, visi rėmai su įdėtinėmis detalėmis įsivertinti tiek gaminant juos savo bazėje, tiek įsigyjant rinkoje; 2019 m. birželio 7 d. rašte trečiasis asmuo šią poziciją konkretizavo, nurodydamas, kad keturių vertikalių kampinių stovų (DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133607) parengimas, atskirai nurodant žmogaus darbo valandas ir darbo trukmę metalo matavimui, pjovimui, lenkimui, suvirinimui vertinti kaip perkami iš išorės gaminiai. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad trečiasis asmuo nurodytu metu perkančiajai organizacijai teigė, jog paminėtų elementų pats negamins ir darbo laiko sąnaudų jų gamybai neskaičiavo, nes gaminius (kai kuriuos jau pagamintus konteinerių elementus) įsigysiąs rinkoje. Teismas pažymėjo, kad taip paminėtą trečiojo asmens kainos pagrindimą suprato ir perkančioji organizacija, nes 2019 m. birželio 13 d. raštu paprašė nurodyti asmenis, iš kurių trečiasis asmuo įsigis atitinkamus konteinerių elementus, pateikti papildomus dokumentus. 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu perkančioji organizacija dar kartą paprašė trečiojo asmens konkretizuoti, ar jis ketina pasitelkti kitus asmenis konteinerių gamybai, kokiu pagrindu. 2019 m. rugsėjo 23 dienos raštu trečiasis asmuo atsakė, kad iš tiesų neplanuoja pasitelkti tokių asmenų konteinerių gamybai, o netgi ir teorinio jų pasitelkimo atveju tai nebūtų subtiekimas. Teismas sprendė, kad tokios nenuoseklios informacijos pateikimas perkančiajai organizacijai kelia abejones dėl itin mažos trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo.

15. Teismas nustatė ir tai, kad aiškindamas perkančiajai organizacijai apie konteinerio armatūros karkaso gamybai reikalingas žmogaus darbo valandas trečiasis asmuo 2019 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad karkaso gamybos procese bus panaudota 20,6 žmogaus darbo valandų, taip pat paaiškino, kad keturių vertikalių kampinių stovų (DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133607) parengimas bus perkamas iš išorės ir laiko jų gamybai nenurodė. 2019 m. spalio 23 d. raštu trečiasis asmuo pareiškė perkančiajai organizacijai, kad gamybos darbus atliks jis pats, bet informacijos apie žmogaus darbo laiko pasikeitimus dėl to nepateikė. Teismas sprendė, kad papildomų gamybos darbų atlikimas neišvengiamai pareikalaus papildomų darbo laiko sąnaudų, todėl perkančioji organizacija turėjo pareikalauti, o trečiasis asmuo turėjo pateikti perskaičiuotus duomenis apie darbo laiko sąnaudų pokyčius. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konkretizuoti dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitusius darbo laiko sąnaudų pokyčius, tačiau įvertinęs trečiojo asmens pateikto komercinio pasiūlymo dalį elementų gamybai ir kainų palyginimą teismas nurodė, kad žmogaus darbo laiko pokytis gali būti didesnis nei 10 procentų.

16. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens paaiškinimai dėl vielos tinklelio (ne) įtraukimo į tiekėjo pasiūlymą taip pat verčia abejoti ginčo pasiūlymo kainos pagrindimu. Nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. rašte trečiasis asmuo paaiškino, jog tinklelis yra armatūros sudėtinė dalis, jo svoris 203,3 kg, o 2019 m. birželio 17 d. rašte patikslino, kad tinklelio masė nebuvo nurodyta brėžinyje, todėl jis perkėlė informaciją ir į priedą Nr.1, nenurodęs jo masės. Paaiškino, kad jo skaičiavimais tinklelio masė – 47,71 kg, o vertė bus priskirta prie nenumatytų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepaaiškino, kodėl pastarajame jo rašte tinklelio svoris sumažėjo penkis kartus.

17. Apibendrinęs nustatytus duomenis teismas sprendė, kad trečiasis asmuo nepateikė perkančiajai organizacijai tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo įrodymų.

Dėl pasiūlymų eilės ir Pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo

18. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 9.25 punkto reikalavimų visumos, todėl perkančiajai organizacijai nebuvo teisinio pagrindo, sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją, trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu Pirkimą. Teismas sprendė, kad nurodytas perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas ir klausimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė penkis savarankiškus reikalavimus, iš kurių trys buvo patenkinti. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas 60 procentų apimtimi ir pagal šią proporciją paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kad trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas bei pati kaina yra tinkami, perkančiosios organizacijos sprendimą leisti susipažinti tik su nekonfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga pagrįstu ir teisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį Pirkimo laimėtoju ir kitus susijusius sprendimus. Nors teismas ir rėmėsi tinkamomis teisės normomis, tačiau jas netinkamai aiškino ir taikė. Taip pat teismas nesilaikė suformuotos ir nuosekliai griežtėjančios kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus viešuosiuose pirkimuose vertinimo, pagal kurią tiekėjai turi įrodyti, kad atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai tiesiogiai ir objektyviai paveikė tiekėjų teises ir galimybes laimėti pirkimą ir kad tiekėjai gina būtent tokią pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė, net ir pašalinus trečiąjį asmenį iš Pirkimo, negalėtų būti pripažinta Pirkimo laimėtoja, nes jos pasiūlymas užėmė trečią pasiūlymų eilės vietą. Tuo tarpu laikantis teismo pozicijos dėl teisinio suinteresuotumo vertinimo būtų atvertas kelias neribotiems viešųjų pirkimų ginčams pagal teisinio suinteresuotumo neturinčių subjektų skundus bei, atitinkamai, nekontroliuojamas viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimas.

20.2. Ieškovės pasiūlymas negalėtų užimti pirmos vietos pasiūlymų eilėje, nes pasiūlymų eilė buvo sudaroma, remiantis išimtinai tik pasiūlymų kainomis ir jas išdėstant pasiūlytų kainų didėjimo tvarka. Netgi iš naujo sprendžiant dėl pasiūlymų eilės sudarymo, tiekėjai joje neišsidėlios niekaip kitaip, tik pagal jų pasiūlytas kainas.

20.3. Ieškovė ateityje neturės teisės ginčyti dabar antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio tiekėjo pasiūlytos kainos pagrįstumo, nes bus praleidusi terminą dėl to pateikti pretenziją. Ieškovė negali grįsti savo teisinio suinteresuotumo vien hipotetinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė gina ne savo, o antroje vietoje likusio tiekėjo interesus arba viešąjį interesą, o tai daryti ji nėra įgaliota ir nėra tam tinkamas subjektas.

20.4. Skundžiamu sprendimu teismas neįgyvendino ir civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai deklaravo, kad ginčys ir atsakovės sprendimus dėl antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymo, todėl skundžiamas sprendimas reiškia ne teisinės taikos tarp šalių atkūrimą, bet tik dar vien teisminio proceso dėl Pirkimo rezultatų iniciavimą.

20.5. Teismas klaidingai vertino trečiojo asmens Pirkimo procedūrų metu išreikštą poziciją dėl subtiekėjų pasitelkimo ir dėl to neteisingai konstatavo trečiojo asmens pasiūlytos kainos nepagrįstumą.

20.6. Trečiasis asmuo neketino pasitelkti subtiekėjų Pirkime siekiamų įsigyti konteinerių gamybai ir tokios pozicijos nekeitė visų Pirkimo procedūrų metu. Trečiasis asmuo neužpildė pasiūlymo formos dalies, kurioje tiekėjai turi nurodyti Pirkimo sutarties vykdymo metu numatomus pasitelkti subtiekėjus, taip pat neteikė kitų dokumentų, kuriuos būtų turėjęs pateikti, planuodamas pasitelkti subtiekėjus. Be to, 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte trečiasis asmuo nurodė, kad neplanuoja pasitelkti subtiekėjų Pirkimo sutarties vykdymui, kurie taip pat turėtų tenkinti ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimą.

20.7. Trečiasis asmuo neatsisakė galimybės įsigyti konteinerio gamybai reikalingas prekes ar medžiagas iš išorės už Pirkime pasiūlytą tų prekių ar medžiagų kainą. 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte trečiasis asmuo nurodė, kad jo pateiktais duomenimis apie rinkoje taikomas atitinkamų medžiagų ar dalių kainas buvo siekiama įrodyti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumą: šį pagrįstumą buvo siekiama parodyti ne tik vertinant trečiojo asmens gamybos sąnaudas, bet ir pademonstruojant, kad už atitinkamas trečiojo asmens pasiūlytas kainas konkrečias medžiagas ar dalis galima lengvai įsigyti rinkoje. Tai objektyviai patvirtina, kad jeigu trečiasis asmuo dėl kokių nors priežasčių negalėtų už atitinkamą kainą pats pagaminti atitinkamų dalių, jis šias dalis galėtų įsigyti iš rinkos dalyvių. Paminėtame rašte trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tokių trečiųjų subjektų pasitelkimas neturėtų būti laikomas subtiekimu, nes iš jų būtų įsigyjamos tik prekės ar medžiagos, jie nebūtų pasitelkiami Pirkimo sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai klaidingai aiškino trečiojo asmens Pirkimo procedūrų metu pateiktus paaiškinimus.

20.8. Be to, teismas, remdamasis visiškai subjektyviu vertinimu, nurodė, kad darbo laiko sąnaudos galėtų skirtis 10 procentų. Teismas nepaaiškino, nei kaip konkrečiai jis gauna tokią sumą, nei to, ar nurodyta reikšmė, teismo vertinimu, padidina ar sumažina trečiojo asmens numatytą kitoms dalims skirti laiko sąnaudų kiekį.

20.9. Teismas klaidingai vertino trečiojo asmens procedūrų metu išreikštą poziciją dėl tinklelio įtraukimo ir dėl to neteisingai sprendė dėl trečiojo asmens Pirkime pasiūlytos kainos nepagrįstumo. Teismas neatsižvelgė, kad tinklelio kainos nurodymas vienoje ar kitoje detalizacijos eilutėje bet kuriuo atveju negalėjo turėti reikšmės, vertinant trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrįstumą. Tinklelio kaina sudaro itin mažą – vos 1 procentą, vieno konteinerio ir atitinkamai bendros pasiūlymo kainos dalį.

20.10. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė bei visiškai klaidingai interpretavo ir daugiau kitų reikšmingų aplinkybių: kvestionavo, ar trečiasis asmuo įtraukė tinklelį į savo pasiūlymo kainą, nepagrįstai sprendė, kad iš pradžių detalizacijoje tinklelis buvo nurodytas kaip kitos konteinerio medžiagos – armatūros, sudėtinė dalis, o vėliau buvo priskirtas prie nenumatytų išlaidų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu neturėjo pateikti užpildytų kiekių žiniaraščių ar kitų dokumentų, kurie detalizuotų trečiojo asmens planuojamas naudoti medžiagas, vykdytinus darbus bei jų kiekį. Šios detalizacijos konkrečiai bus daromos ir pateikiamos jau sudarius Pirkimo sutartį. Teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad nurodytos aplinkybės dėl tinklelio, grindžiant neįprastai mažą kainą, neturėjo jokios įtakos ir nebuvo susijusios su kartu su pasiūlymu siaurąja prasme pateiktais dokumentais.

20.11. Teismas nevertino nei trečiojo asmens byloje pateiktų aplinkybių dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo, nei pačios perkančiosios organizacijos aiškios pozicijos dėl pakankamo įsitikinimo ginčo pasiūlymo kainos pagrįstumu.

20.12. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo perkančiąją organizaciją apsvarstyti, ar tarp trečiojo asmens prašomos konfidencialia pripažinti informacijos, nėra duomenų, kurie konfidencialia informacija nepripažintini, nors nėra aišku, kaip perkančioji organizacija turėtų tai padaryti, tuo labiau kad skundžiamą sprendimą teismas priėmė, remdamasis konfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga.

20.13. Nėra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija paliko pačiam trečiajam asmeniui spręsti dėl jo pasiūlyme pateiktos konfidencialios informacijos apimties. Vien aplinkybė, kad trečiojo asmens 2019 m. spalio 14 d. pateiktas pagrindimas buvo pakankamas perkančiajai organizacijai ir pastaroji papildomai nesitikslino su trečiuoju asmeniu, nerengė atskiro viešųjų pirkimų komisijos posėdžio šiuo klausimu, nereiškia, kad perkančioji organizacija nesprendė klausimo dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos konfidencialumo. Perkančiajai organizacijai tiko 2019 m. spalio 14 d. pateiktas pagrindimas, todėl 2019 m. spalio 15 d. ji supažindino ieškovę su trečiojo asmens pasiūlymo informacija, kuri nebuvo pripažinta konfidencialia.

20.14. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pats teismas sprendė, kad yra poreikis užtikrinti trečiojo asmens duomenų konfidencialumą ir neatskleisti jų ieškovei bei kitiems asmenims.

21. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti: perskaičiuoti ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovės 4 119,41 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir šį klausimą išspręsti iš naujo – trečiojo asmens reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Ieškovės teisinis suinteresuotumas šioje byloje yra neabejotinas. Ieškovė šiuo metu neturi galimybės pareikšti ieškinį dėl atsakovės sprendimų, susijusių su antrąją pasiūlymų eilės vietą užėmusiu tiekėju. Atsakovė neleido ieškovei susipažinti su nurodyto tiekėjo pasiūlymu. Be to, trečiasis asmuo skunde klaidingai aiškina tolesnių Pirkimo procedūrų eigą ieškinio patenkinimo atveju. Prieš sudarydama pasiūlymų eilę perkančioji organizacija patikrina, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai teigti, kad sudarius naują pasiūlymų eilę, laimėtoju taps šiuo metu antroje pasiūlymų eilės vietoje esantis tiekėjas, negalima.

21.2. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens akcentuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo buvo sprendžiama dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Be to, nurodytose nutartyse yra išvardinti konkretūs atvejai, kada laikoma, jog tiekėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginču, ir nagrinėjamas atvejis į juos nepatenka.

21.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo nedetalizavo konkrečių konteinerio dalių gamybai skirtų valandų, kaip to reikalavo perkančioji organizacija. Nesutiktina su skundo argumentais, kad trečiųjų šalių pateikti komerciniai pasiūlymai laikytini tinkamu paties trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimu, nes kiekvienas verslo subjektas taiko skirtingą kainodarą. Tai, kad vienas rinkos dalyvis gali pagaminti tam tikrą darbą už nurodytą kainą, nereiškia, kad šį daiktą tokiomis pačiomis sąnaudomis pagamintų ir trečiasis asmuo.

21.4. Teismas teisingai vertino, kad trečiojo asmens paaiškinimai dėl vielos tinklelio įtraukimo į tiekėjo pasiūlymą nėra tinkami pripažinti, jog kainos pagrindimas yra tinkamas. Iš trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo akivaizdu, kad trečiasis asmuo, teikdamas atsakovui pasiūlymą, neįvertino ir neįtraukė į pasiūlymo kainą tinklelio kainos, nes klaidingai suprato techninę dokumentaciją. Šias aplinkybes skunde pripažįsta ir pats trečiasis asmuo, nurodydamas, jog manė, kad tinklelio svoris yra įskaičiuotas į armatūros svorį, o susirašinėjimo su perkančiąja organizacija metu paaiškėjus, kad tinklelis pagal Pirkimo dokumentaciją nėra įskaičuotas į bendrą armatūrą, trečiasis asmuo įtraukė jį į kainos detalizacijos eilutę – nenumatytos išlaidos. Nors, padarius šiuos pasiūlymo pakeitimus, galutinė pasiūlymo kaina nepasikeitė, tačiau faktiškai reikšmingai sumažėjo likusi nurodytos eilutės dalis.

21.5. Teigdamas, kad perkančiajai organizacijai buvo savaime aišku, jog trečiojo asmens nurodyta pasiūlymo kainos pagrindimo informacija yra konfidenciali, trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų, koks perkančiosios organizacijos įgaliotas asmuo ar organas priėmė tokį sprendimą ir šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Tokia trečiojo asmens pozicija nesuderinama su ginčo faktinėmis aplinkybėmis – jeigu perkančiajai organizacijai užteko kompetencijos ir teisės pačiai spręsti dėl trečiojo asmens duomenų konfidencialumo (nelaukiant trečiojo asmens paaiškinimų), tai tokiu atveju pats perkančiosios organizacijos kreipimąsis į trečiajį asmenį su prašymu pagrįsti pasiūlymo konfidencialumą yra perteklinis ir tuo pačiu neteisėtas.

21.6. Skunde pateikti paaiškinimai dėl pasiūlymo informacijos konfidencialumo, duomenų jautrumo ir jų komercinės vertės vėl yra deklaratyvūs, abstraktūs ir prieštaraujantys paties trečiojo asmens pozicijai.

21.7. Teismas suklydo, konstatuodamas, kad sprendimu buvo patenkinta ne 100, o 60 procentų ieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimas dėl viešųjų pirkimų bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų spręstinas ne pagal patenkintų atskirų procesinių reikalavimų skaičių, bet pagal tai, ar patenkintas esminis reikalavimas – jei jis patenkintas, ieškovui priteisiama 100 procentų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1199-553/2018; 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019). Nagrinėjamu atveju situacija analogiška, todėl tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas – padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistas dalies pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

21.8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (lot. pagal pareigas), todėl darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų perskirstymui nėra būtina pareikšti apeliacinį skundą. Tokia pozicija grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019, kurioje teismas atitinkamą klausimą išsprendė, patenkindamas vien atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą prašymą.

22. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo kainą pagrindžiančius duomenis, atliko VPĮ nustatytus veiksmus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl kainos pagrindimo padarė pagal vidinį komisijos narių įsitikinimą, kuris buvo grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių įvertinimu.

22.2. Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra pakankamas, kokius konkrečiai veiksmus privalo atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti, kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai. Taigi perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Kita vertus, pastebėtina, kad tam tikra rizika, jog pirkimą laimėjęs tiekėjas tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus, iš esmės išlieka visais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

25. Byloje nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą, kuriuo siekė įsigyti 1 500 vienetų gelžbetonių saugojimo konteinerių, skirtų transportuoti, saugoti ir dėtį į atliekų surinkimo vietas mažo ir vidutinio aktyvumo kietąsias radioaktyviąsias atliekas. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris perkančiosios organizacijos 2019 m. spalio 7 d. sprendimu sudarytoje Pirkimo pasiūlymų eilėje užėmė trečią vietą. Pirkimą laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas. 2019 m. spalio 15 d. susipažinusi su nekonfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga, ieškovė 2019 m. spalio 17 d. pretenzija prašė perkančiosios organizacijos leisti susipažinti su visu trečiojo asmens pasiūlymu bei panaikinti sprendimus dėl trečiojo asmens atitikties kvalifikacijos bei kokybės vadybos sistemų reikalavimams pripažinimo tinkama, dėl pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, dėl pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu bei dėl pasiūlymų eilės ir Pirkimo laimėtojo nustatymo. Perkančioji organizacija 2019 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės pretenzijos netenkino. Byloje pareikštu ieškiniu UAB koncernas „Alga“ įrodinėjo, kad dalis trečiojo asmens pasiūlyme konfidencialia nurodytos informacijos nėra konfidencialaus pobūdžio, todėl jai nepagrįstai buvo apribota teisė susipažinti su tokia informacija, nepateikiant motyvuoto pagrindimo. Ieškovė įrodinėjo, kad trečiojo asmens pateiktas kokybės vadybos sertifikatas neatitinka Pirkimo sąlygų 15.1 punkto reikalavimo – sertifikate nėra nurodytas akreditavimo biuro ženklas, kad kartu su pasiūlymu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai netenkina Pirkimo sąlygų 14.1.1 punkto reikalavimo dėl šių dokumentų pateikimo kartu su auditoriaus ataskaita. Ieškovė teigė, kad trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas yra ekonomiškai neįmanomas, todėl įrodinėjo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti nurodytą kainą pagrįsta yra priimtas tik formaliais pagrindais, nesigilinant į pagrindimo turinį. Ieškinyje pareikštais reikalavimais ieškovė siekė pirmiau nurodytų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat šių sprendimų pagrindu įvykusių Pirkimo procedūrų panaikinimo arba Pirkimo sutarties, jei tokia būtų sudaryta, pripažinimo niekine ir negaliojančia.

26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies – panaikino perkančiosios organizacijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ieškovei leisti susipažinti tik su nekonfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo medžiaga ir sprendimus dėl trečiojo asmens neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo pripažinimo tinkamu bei pasiūlymų eilės ir Pirkimo laimėtojo nustatymo. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei iš perkančiosios organizacijos 6 204,11 Eur, trečiajam asmeniui iš ieškovės – 2 798,20 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi trečiasis asmuo iš esmės grindžia netinkamu kasacinio teismo praktikos taikymu, sprendžiant ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimą, netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimų dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu teisėtumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

28. 2020 m. vasario 3 d. apeliantė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo atsikertanti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams. Prašo prijungti šį dokumentą prie bylos ir atsižvelgti į jį, priimant sprendimą šioje byloje.

29. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

30. Kolegijos nuomone, apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės nekeičia jos apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, juose koncentruotai atsikertama ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams. Įvertinusi tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pareiškė reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kad apeliantė rašytinius paaiškinimus pateikė iki 2020 m. vasario 4 d. paskirto bylos nagrinėjimo rašytiniame teismo posėdyje bei tai, kad ieškovė, atsižvelgiant į šios bylos formatą, turėjo galimybę susipažinti su rašytiniais paaiškinimais, kolegija nurodytą dokumentą priima ir atsižvelgs į jame išdėstytus argumentus, vertindama skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

31. Skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti apeliantę Pirkimo laimėtoja ir kitus susijusius sprendimus. Apeliantės teigimu, teismas nesilaikė nuosekliai griežtėjančios kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus viešuosiuose pirkimuose vertinimo, pagal kurią tiekėjai turi įrodyti, kad atitinkami perkančiosios organizacijos sprendimai tiesiogiai ir objektyviai paveikė jų teises ir galimybes laimėti Pirkimą, ir kad tiekėjai gina būtent tokią pažeistą teisę. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu negina jokios savo teisės ir galimybės laimėti Pirkimą, nes jos pasiūlymas liko trečioje pasiūlymų eilės vietoje, tuo tarpu antroje vietoje likusio pasiūlymo ji neginčija, todėl, net ir pašalinusi apeliantę iš Pirkimo, ieškovė negalėtų būti pripažinta jo laimėtoja. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

32. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Skunde cituojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo, pateikti civilinėse bylose Nr. e3K-3-296-378/2019, Nr. e3K-3-328-248/2019, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 buvo sprendžiama dėl tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos viešojo darbų pirkimo sąlygas dėl statybų rangos procese naudotinų medžiagų, be kita ko, ir tuo aspektu, kad prie tokių pirkimo sąlygų turinio prisidėjo ir pats jas ginčijantis tiekėjas. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019 kasacinis teismas vertino tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčijant viešojo pirkimo sąlygas dėl ribojamos galimybės pasiūlyti inovatyvius, ekonomiškai pagrįstus sprendinius ir tokiu būdu pažeidžiant tiekėjų konkurencijos užtikrinimo, lygiateisiškumo ir kitus viešųjų pirkimų principus. Ginčo atveju tiekėjas, pateikęs pasiūlymą Pirkime, ir užėmęs trečią pasiūlymų eilės vietą, ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, susijusius su pirmos pasiūlymų eilės vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymu. Taigi apeliantės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-296-378/2019, Nr. e3K-3-328-248/2019, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl kolegija, vertindama pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis.

33. Antra, VPĮ 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (VPĮ 45 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų (VPĮ 46 straipsnio 7 dalis). Paminėtos teisės normos patvirtina, kad apeliantės pašalinimas iš Pirkimo nereiškia besąlyginio antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pripažinimo Pirkimo laimėtoju. Taigi, nepaisant aplinkybės, kad ieškovė neginčija nurodyto tiekėjo pasiūlymo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturi galimybės laimėti Pirkimą, kad ginčo atveju ji negina jokių savo teisių ar teisėtų interesų.

34. Trečia, ieškovės teisinio suinteresuotumo nepaneigia aplinkybė, kad pastaroji procesiniuose dokumentuose deklaravo sieksianti ir perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su antrą pasiūlymų eilės vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymu, nuginčijimo. Ieškovės teisėtas interesas sudaryti Pirkimo sutartį negali būti neginamas, motyvuojant tuo, kad jį apgynus gali kilti naujas teisminis ginčas. Toks aiškinimas neatitinka ne tik apeliantės cituojamo CPK 2 straipsnio, bet ir bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmestinas skundo argumentas, kad spręsdamas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pirmosios instancijos teismas neįgyvendino civilinio proceso tikslo, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo

35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino jos poziciją dėl trečiųjų asmenų pasitelkimo ir konteinerių gamybai reikalingų prekių įsigijimo iš išorės, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jos pasiūlymo kainos nepagrįstumo. Vienas iš tokios apeliantės pozicijos argumentų – pasiūlymo formos dalis, kurioje tiekėjai turi nurodyti Pirkimo sutarties vykdymo metu numatomus pasitelkti subtiekėjus, nebuvo užpildyta, taip pat kartu su pasiūlymu nebuvo pateikti kiti duomenys, kuriuos apeliantė, planuodama pasitelkti subtiekėjus, būtų turėjusi pateikti.

36. Kolegijos vertinimu, argumentas dėl pasiūlyme nenurodytos informacijos apie trečiųjų asmenų pasitelkimą savaime nepatvirtina jos pozicijos, grindžiant neįprastai mažą pasiūlymo kainą nurodytu aspektu nuoseklumo. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 2 d. atsakymo į perkančiosios organizacijos paklausimą, apeliantė nurodė, kad armatūros karkaso gamybai bus skiriama 21 žmogaus darbo valandų, paskaičiavo vienos tokios darbo valandos kainą ir bendrą gaunamą sumą. 2019 m. birželio 4 d. rašte perkančioji organizacija prašė apeliantės detalizuoti konteinerio armatūros karkaso gamybai skirtas žmogaus darbo valandas, išvardinant kiekvieną atskirą procesą ir priskiriant kiekvienam procesui atitinkamą žmogaus darbo valandų skaičių pagal atskiras grupes, tame tarpe ir keturių vertikalių kampinių stovų (DNR 133586), apatinių horizontalių dviejų išilginių sijų (DNR 133613), apatinių horizontalių dviejų skersinių sijų (DNR 133607) gamybą. 2019 m. birželio 7 d. atsakyme apeliantė, be kita ko, nurodė, kad paminėtų armatūros karkaso dalių kainą vertino pagal iš išorės pirktinus gaminius. Perkančiajai organizacijai 2019 m. birželio 13 d. rašte paprašius nurodyti juridinį ar fizinį asmenį, iš kurio numatoma įsigyti aptariamas armatūros karkaso dalis, taip pat pateikti dokumentą, kuriame būtų pateikti planuojamų įsigyti prekių techniniai aprašymai (brėžiniai) ir įsigyjamo prekių vieneto kaina bei bendra kaina, apeliantė 2019 m. birželio 17 d. nurodė, kad dėl konfidencialumo pasižadėjimo pasirašymo negali pateikti trečiosioms šalims atitinkamų armatūros karkaso dalių brėžinių ir techninių aprašymų, todėl rinkos dalyviams davė užklausas, neatskleidžiant nurodytų duomenų. Pabrėžė, kad vertino rinkos kainą, tačiau pasilieka teisę pasigaminti metalines konstrukcijas ir pati. Aptariamame rašte apeliantė į perkančiosios organizacijos prašymą pagrįsti išorinio ir vidinio (DNR 133599-DNR 133604) konteinerio karkaso tinklo kontūrų gamybai, įskaitant atstumo matavimo groteles (DNR 133615), skirtas žmogaus darbo valandas, paaiškino, kad nutarė turėti galimybę šias paslaugas pirki rinkoje, todėl valandų skaičius nėra esminis faktorius. 2019 m. rugsėjo 18 d. paklausime perkančioji organizacija dar kartą paprašė nurodyti, kokius trečiuosius asmenis apeliantė ketina pasitelkti Pirkimo sutarties įvykdymui, pastaroji 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakyme teigė, kad trečiųjų šalių pasitelkti neketina.

37. Nustatytos aplinkybės patvirtina teismo išvadą dėl nenuoseklios apeliantės pozicijos, aiškinant trečiųjų asmenų pajėgumų (prekių) naudojimą Pirkimu siekiamų įsigyti konteinerių gamybai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokį nenuoseklumą sąlygojo negalėjimas pagrįsti pasiūlymo kainos paskaičiavime nurodytų atitinkamų gamybos darbų sąnaudų: paprašyta detalizuoti ir objektyviais duomenimis pagrįsti pasiūlyme atitinkamų armatūros karkaso dalių gamybai nurodytas žmogaus darbo valandas, apeliantė teigė šias dalis įsigysianti iš rinkos, tuo tarpu paprašius konkretizuoti komercinius pasiūlymus, poziciją pakeitė, nurodydama, jog atitinkamas konteinerių sudedamąsias dalis pasigamins pati (CPK 185 straipsnis).

38. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pasiūlyme nurodytas atitinkamoms konteinerių konstrukcijoms skirtas gamybos darbo laikas buvo keturis kartus mažesnis, nei „Sistela“ sąmatos skaičiavimo programoje nustatytas panašiems darbams skirtas darbo laikas. Apeliantė tokį neatitikimą aiškino tuo, kad nesinaudoja jokiomis sąmatų skaičiavimo programomis, kad jos darbo sąnaudų skaičiavimo sistema yra bendrovės komercinė paslaptis, kad darbo sąnaudos buvo paskaičiuotos chronometro pagalba (2019 m. birželio 17 d. atsakymas). Nepaisant tokių jokios įrodomosios vertės neturinčių teiginių pateikimo, perkančioji organizacija pakartotinai prašė tiekėjos paaiškinti aptariamus pasiūlymo kainos duomenis, pažymėdama tiekėjo pareigą bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, grindžiant neįprastai mažą savo pasiūlymo kainą, vykdyti jos reikalavimus ir teiginius, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas, pagrįsti objektyviais duomenimis. Tačiau apeliantė ir toliau perkančiajai organizacijai teikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus dėl jos patirties ir specializacijos, dėl laiko sąnaudų paskaičiavimo, naudojantis jos pačios darbo sąnaudų skaičiavimo sistema ir chronometro pagalba, gamyboje naudojamomis pažangiomis technologijomis (2019 m. liepos 4 d. atsakymas). Taigi, įvertinusi pirmiau aptartą apeliantės pozicijos dėl trečiųjų asmenų (jų prekių) pasitelkimo nenuoseklumą, bei duomenis, kuriais buvo aiškinamos į pasiūlymo kainą įtrauktos atitinkamų konteinerių dalių gamybai priskirtos darbo laiko sąnaudos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl netinkamo apeliantės pasiūlymo kainos nurodytu aspektu pagrindimo.

39. Skundo argumentas, kad duomenimis apie rinkoje taikomas atitinkamų medžiagų ar jų dalių kainas apeliantė siekė įtikinimai įrodyti pasiūlymo kainos pagrįstumą, t. y. pademonstruojant, kad už atitinkamas jos pasiūlymo kainas (kainos sudėtines dalis) konkrečias medžiagas galima lengvai ir be jokių sunkumų įsigyti rinkoje, nelemia kitokio aptariamos teismo išvados vertinimo. Įrodinėdama savo pasiūlymo kainos pagrįstumą apeliantė pateikė dviejų rinkos dalyvių pasiūlymus dėl atitinkamų prekių kainų, tačiau kainos pasiūlytos neatsižvelgiant į konteinerių gamybai reikalingų prekių techninius aprašymus. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta tinklelio kaina buvo žymiai mažesnė, nei viešai prieinama rinkos kaina (perkančiosios organizacijos 2019 m. liepos 4 d. raštas). Nors apeliantė pateikė perkančiajai organizacijai vienos rinkos dalyvės pasiūlymą, kuris atitiko jos nurodytą tinklelio kainą, tačiau vienos bendrovės patvirtinimas apeliantės pasiūlytos tinklelio kainos pagrįstumo neįrodo (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau kad pasiūlyme buvo nurodyta ir tai, jog kaina bus tikslinama, kai bus pateikti brėžiniai ir tikslūs išmatavimai. Aplinkybė, kad apeliantė 2019 m. vasario 5 d. Pirkime pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo Pirkimo metu gautą konfidencialią informaciją laikyti slapta ir neteikti šios informacijos tretiesiems asmenims, nepaneigia jos pareigos objektyviais duomenimis pagrįsti neįprastai mažą savo pasiūlymo kainą.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantei pakeitus savo pirminę poziciją, jog dalį armatūros karkaso sudedamųjų dalių įsigis iš rinkos, ir nurodžius, kad visas reikiamas dalis pasigamins pati, pasiūlymo kainos pagrindime nurodytos darbo laiko sąnaudos padidėtų 10 procentų. Kolegija sutinka, kad teismas nemotyvavo tokio paskaičiavimo. Kita vertus, tai nepaneigia teismo išvados dėl netinkamo neįprastai mažos ginčo pasiūlymo kainos pagrindimo (CPK 328 straipsnis). Priešingai nei teigiama skunde, nėra akivaizdu, kad apeliantei pačiai pagaminti konkrečiais konteinerių dalis yra pigiau ir ekonomiškiau. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą. Kiekvieno atitinkamos rinkos dalyvio pajėgumas, atsižvelgiant į turimus finansinius, žmogiškuosius, technikos ir kitus išteklius, yra skirtingas, todėl argumentas, jog apeliantei neabejotinai yra pigiau pačiai pasigaminti atitinkamą prekę, nei ją nusipirkti rinkoje, negali būti vertinamas kaip nereikalaujantis jokio pagrindimo (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Skunde apeliantė kvestionuoja teismo išvadą dėl netinkamo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir tuo aspektu, kad teismas klaidingai vertino apeliantės Pirkimo procedūrų metu išreikštą poziciją dėl tinklelio kainos įtraukimo į pasiūlymo kainą. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad tinklelio kainos nurodymas vienoje ar kitoje kainos detalizacijos eilutėje bet kuriuo atveju negalėjo turėti reikšmės, vertinant jos pasiūlymo kainos pagrįstumą, nes tinklelio kaina sudaro itin mažą vieno konteinerio ir, atitinkamai, bendros pasiūlymo kainos dalį.

42. Kolegijos vertinimu, tai, kad tinklelio kaina sudaro itin mažą bendros pasiūlymo kainos dalį, nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos paprašyti pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, kaip ir apeliantės pareigos pagrįsti ją objektyviais duomenimis. Tinklelio kainos mažareikšmiškumas bendroje pasiūlymo kainoje iš esmės nepaneigia teismo išvados dėl netinkamo ginčo pasiūlymo kainos pagrindimo, kuris buvo konstatuotas ir netiksliu, ir objektyvumo stokojančiu darbo laiko sąnaudų paskaičiavimu ir įkainojimu.

43. Skundo argumentą, kad tinklelis neabejotinai buvo įtrauktas į apeliantės pasiūlymo kainą, paneigia pačios apeliantės perkančiajai organizacijai raštu pateikti pasiūlymo kainos paaiškinimai. 2019 m. birželio 7 d. rašte apeliantė nurodė, kad tinklelis pasiūlymo kainos paskaičiavime yra nurodytas kaip armatūros sudėtinė dalis, kad jo svoris – 203,3 kg. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos paprašyta paaiškinti, kaip ji nurodytą tinklelio svorį įtraukė į jos paskaičiuotą 285 kg armatūros svorį, kuris pagal Pirkimo dokumentus be tinklelio turi būti ne mažesnis nei 279,42 kg, apeliantė 2019 m. birželio 17 d. rašte jau teigė, kad tinklelio masė vis dėl to nebuvo įtraukta į armatūrą, kad, jos skaičiavimais, tinklelio masė – 47,71 kg, o vertė bus priskirta prie nenumatytų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepagrindė savo subjektyvaus pobūdžio skaičiavimų, dėl kurių beveik keturis kartus pasikeitė pirminis tinklelio svoris, taip pat į šios nutarties 35 punkte išdėstytus motyvus, kurių pagrindu apeliantės deklaruota tinklelio kaina vertintina neįrodyta, kolegija sprendžia, esant mažai tikėtina, jog apeliantės į pasiūlymą neįtrauktos tinklelio kainos išlaidos galėtų būti padengtos iš pasiūlymo kainos detalizacijoje nenumatytoms išlaidoms paskirtos 219 Eur sumos (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodyto atmestinas skundo argumentas, kad apeliantė į savo pasiūlymo kainos detalizaciją įtraukė visas konteinerio gamyboje reikalingas medžiagas bei joms visoms įsigyti reikalingą sumą, todėl nėra skirtumo, kurioje vietoje savo vidinės kainos detalizacijoje ji numatė įtraukti tinklelio kainą.

44. Net ir įvertinant skunde nurodytą aplinkybę, kad apeliantės pozicijos dėl tinklelio įtraukimo į bendrą armatūros svorį ir kainą pasikeitimą galėjo sąlygoti Pirkimo dokumentų netikslumai, t. y. tai, jog perkančioji organizacija brėžiniuose neišskyrė tinklelio kaip atskiros medžiagos ir nenurodė jo svorio, tai savaime nepateisina tinklelio svorio sumažinimo nuo 203 kg iki 47,71 kg. Tikėtina, kad tokį aptariamos medžiagos svorio sumažinimą, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo argumentuotas pačios apeliantės neaiškiais paskaičiavimais, o pasiūlyta tinklelio kaina buvo keturis kartus mažesnė nei viešai prieinama rinkos kaina, šiuo atveju lėmė nepagrįstas apeliantės siekis neviršyti bendros pasiūlymo kainos (CPK 185 straipsnis).

45. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti deklaratyvaus pobūdžio apeliantės paaiškinimų, kad Pirkimo sutarties įvykdymui ji naudos tinkamas medžiagas, tinkamai suvokia reikalingus jų kiekius, tinkamai vertina gamybos procesus ir ketina naudoti efektyvius darbo organizavimo metodus. Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos aiškią poziciją dėl įtikinamo apeliantės neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo.

46. Šių ir pirmiau nurodytų skundų argumentų kontekste aktuali kasacinio teismo praktika, jog kiekvienu atveju sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali. Kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją. Dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Šis išaiškinimas reiškia, kad praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).

Dėl teisės susipažinti su konfidencialia pasiūlymo medžiaga

47. Skunde kvestionuojama ir teismo išvada, kad perkančioji organizacija Pirkimo procedūrų metu netinkamai vertino poreikį užtikrinti apeliantės pateiktų, grindžiant neįprastai mažą kainą, duomenų ir dokumentų konfidencialumą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas perkančiajai organizacijai apsvarstyti, ar tarp apeliantės prašomos pripažinti informacijos yra tokios, kuri negali būti pateikta susipažinti, yra teisiškai ydingas, nes nėra aišku, kaip toks sprendimas turėtų būti įgyvendinamas bei kokias teisines pasekmes jis sukelia. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

48. Pirma, teismo įpareigojimas perkančiajai organizacijai sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo nurodytas po to, kai teismas nustatė, jog perkančioji organizacija, gavusi ieškovės prašymą susipažinti su perkančiosios organizacijos ir apeliantės susirašinėjimu dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos, nesprendė dėl pastarosios konfidencialia nurodytos informacijos pagrįstumo. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į apeliantę, prašydama nurodyti, ar tarp ieškovės prašomos susipažinti informacijos, yra konfidencialių duomenų ir pagrįsti jų konfidencialumą. Apeliantė atsakymą pateikė 2019 m. spalio 14 d., tuo tarpu perkančiosios organizacijos sprendimas leisti ieškovei susipažinti su apeliantės pasiūlymo informacija, kurios pastaroji nenurodys kaip konfidencialios, buvo priimtas 2019 m. spalio 11 d. Teismas sprendė, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai neatitinka VPĮ 20 straipsnio bei kasacinio teismo išaiškinimų, kad perkančioji organizacija turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

49. Antra, tai, kad apeliantei nėra suprantama, kaip aptariamas teismo įpareigojimas perkančiajai organizacijai turėtų būti įgyvendinamas, nesudaro pagrindo teigti, kad toks įpareigojimas yra neteisėtas ar ydingas. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino neteisėtais ir panaikino perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais ieškovei leista susipažinti tik su nekonfidencialia apeliantės pasiūlymo medžiaga, apeliantės neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas pripažintas tinkamu bei nustatyta pasiūlymo eilė ir Pirkimo laimėtojas. Dėl nurodytų sprendimų panaikinimo Pirkimo procedūros turėtų būti grąžinamos į pasiūlymų vertinimo stadiją. Kadangi sprendimas dėl apeliantės pasiūlymo atmetimo nėra priimtas, ji yra Pirkimo dalyvė, todėl perkančioji organizacija turėtų įvertinti apeliantės prašomos įslaptinti atitinkamos pasiūlymo informacijos pobūdį, argumentų, kuriais grindžiamas informacijos konfidencialumas pagrįstumą, ir priimti atitinkamą sprendimą. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuose teismas nurodė, kuri apeliantės konfidencialia nurodyta informacija turi komercinės paslapties požymių (CK 1.116 straipsnis) ir neturėtų būti atskleista, o kuri tokių požymių neturi, reiškia, kad perkančioji organizacija, spręsdama pirmiau nurodytą klausimą, turėtų į šiuos teismo motyvus atsižvelgti. Pažymėtina, kad pirkimo procedūrų metu pareikštus tiekėjų prašymus sprendžia perkančioji organizacija. Taigi, nepaisant to, kad teismas iš dalies įvertino apeliantės duomenų, kuriais ji grindė neįprastai mažą savo pasiūlymo kainą, galimą konfidencialumą, tai nereiškia, kad dėl aptariamo ieškovės prašymo perkančiajai organizacijai nereikia priimti atskiro, pagrįsto sprendimo.

50. Trečia, perkančiosios organizacijos sprendimas dėl leidimo susipažinti su apeliantės pasiūlymo medžiaga, priešingai nei teigiama skunde, gali sukelti teisinius padarinius, nes, kaip minėta, Pirkimo procedūros bus tęsiamos, o dėl apeliantės pasiūlymo, atsižvelgiant į šios bylos procesinį rezultatą, Pirkimo procedūrų metu bus priimtas atitinkamas sprendimas.

51. Atmestini skundo argumentai, kad perkančiajai organizacijai apeliantės pateiktas konfidencialios pasiūlymo informacijos pagrindimas buvo pakankamas, todėl ji nurodytu klausimu nepriėmė atskiro sprendimo. Iš į bylą pateikto šalių ir apeliantės susirašinėjimo Pirkimo procedūrų metu matyti, kad perkančioji organizacija 2019 m. spalio 9 d. rašte apeliantei reikalavo nurodyti, kuri iš jos 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. spalio 1 d. laikotarpiu pateiktų pasiūlymo paaiškinimų informacijos yra konfidenciali ir pagrįsti jos konfidencialumą iki 2019 m. spalio 10 d. Apeliantė pateikė prašymą pratęsti jai nustatytą terminą ir nurodytus duomenis pateikė tik 2019 m. spalio 14 d. Kaip jau buvo minėta, ieškovė su nekonfidencialia apeliantės pasiūlymo medžiaga buvo pakviesta susipažinti 2019 m. spalio 11 d. raštu. Byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija būtų vertinusi apeliantės 2019 m. spalio 14 d. pateiktą atsakymą dėl pasiūlymo informacijos konfidencialumo. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo vienintelės galimos išvados, kad paminėto apeliantės atsakymo pagrįstumas perkančiosios organizacijos nebuvo vertinamas ir dėl jo nebuvo priimtas atitinkamas sprendimas. Teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai deklaratyvų ir nepagrįstą skundo argumentą, kad perkančiajai organizacijai, išmanančiai įsigyjamos prekės rinką, negalėjo kiti jokių abejonių dėl apeliantės grindžiant neįprastai mažą pasiūlymo kainą pateiktų duomenų konfidencialumo.

52. Teismo išvados dėl apeliantės argumentų, kuriais ji grindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos įrodinėjime pateiktos informacijos konfidencialumą, abstraktumo ir bendro pobūdžio nepaneigia skunde akcentuojama aplinkybė, jog teismas bylos nagrinėjimo metu priėmė procesinį sprendimą neleisti tretiesiems asmenims susipažinti su nurodyta informacija ir pripažino ją konfidencialia. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, teismas patenkino apeliantės prašymą dėl pirmiau nurodytos informacijos pripažinimo konfidencialia, pažymėdamas, jog tokį procesinį sprendimą priima, atlikęs tik preliminarų informacijos vertinimą. Tuo tarpu apeliantės argumentų, kuriais ji grindė atitinkamų pasiūlymo duomenų konfidencialumą, pagrįstumas skundžiamame sprendime buvo įvertintas juos ir kitus bylos duomenis išnagrinėjus iš esmės.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, be kita ko, pareiškė prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – perskaičiuoti ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomai jos naudai priteisti iš atsakovės 4 119,41 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistas dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir šį klausimą išspręsti iš naujo – trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

55. Ieškovė nurodo, kad teismas suklydo, konstatuodamas, kad sprendimu buvo patenkinta ne 100, o 60 procentų ieškinio reikalavimų. Šį argumentą, kaip ir tai, kad turi teisę pareikšti atsiliepime į apeliacinį skundą tokį prašymą, ieškovė iš esmės grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. e2A-1199-553/2018, Nr. e2A-1181-553/2019.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, pakartotinai pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, pateikęs apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, skunde nepateikė nesutikimo su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu argumentų, todėl teismo sprendimo dalis dėl nurodytų išlaidų paskirstymo nėra šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto ieškovės prašymo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

57. Ieškovė nepagrįstai tokį savo reikalavimą motyvuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019 pateiktais išaiškinimais. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų tinkamumo klausimas buvo keliamas ne tik atsiliepime į apeliacinį skundą, bet ir apeliaciniame skunde. Taigi paminėtoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų parskirstymo klausimas, priešingai nei nagrinėjamu atveju, buvo apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo dėl nurodyto pasisakyti. Šiuo atveju tokia pareiga teisėjų kolegijai nekyla.

58. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato, jog dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ar kito procesinio klausimo išsprendimu, turi būti paduotas apeliacinis skundas (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

59. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija nepasisako dėl kitų atsiliepimo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 320 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

61. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė ir ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymą atlyginti nurodytas išlaidas byloje pareiškė tik ieškovė.

62. Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 831,40 Eur atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų.

63. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

64. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

65. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašomos priteisti 2 831,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovei priteisti didesnes nei rekomenduojama atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus būtinus kriterijus, sprendžia, kad ieškovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą priteistinos išlaidos mažintinos iki 1 700 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei koncernui „Alga“ iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.