Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7639-2021 panaikinimo dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. M. 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjai L. Š. už ANK 108 straipsnio 1 dalyje, ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus skyrė galutinę 500 Eur baudą, už tai, kad ji 2021 m. liepos 25 d., 11:03 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) prekybos salės paėmė prekes: mineralinį vandenį, kurio kaina 0,39 Eur, 2 vnt. sprandinės šašlyko, kurių bendra kaina 11,70 Eur, sumuštinių duoną, kurios kaina 0,69 Eur, marinuotą vištienos filė, kurios kaina 3,99 Eur, dešreles „(duomenys neskelbtini)“, kurių kaina 1,18 Eur, šaltą kavą, kurios kaina 0,89 Eur, geriamą jogurtą, kurio kaina 0,59 Eur, marinuotą vištienos filė, kurios kaina 1,69 Eur, greipfrutų sultis, kurių kaina 0,77 Eur, slyvų sultis, kurių kaina 0,99 Eur, dešreles kepimui „(duomenys neskelbtini)“, kurių kaina 1,75 Eur, 5 vienetus spaudžiamos tyrelės, kurių bendra kaina 3,45 Eur, 3 vienetus hematogeno, kurių bendra kaina 1,77 Eur, vėliavėlę, kurios kaina 3,49 Eur, vaikiškas sultis, kurių kaina 0,89 Eur, padažą „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 0,99 Eur, pipirus, kurių kaina 1,19 Eur, 2 vienetus bio maišelių, kurių bendra kaina 2,98 Eur ir išėjo pro kasas nesusimokėjusi (viso parduotuvei padaryta 39,39 Eur turtinė žala, kuri neatlyginta) bei prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną bei tokiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ESOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimų dėl pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

4. Teismo posėdžio metu L. Š. atstovas (duomenys neskelbtini) K. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti bei administracinę teiseną nutraukti dalyje pagal 526 straipsnio 3 dalį, o dalyje dėl prekių išsinešimo nesumokėjus už jas (ANK 108 straipsnio 1 dalis) nutarimo neginčijo. Paaiškino, kad teismų praktikoje pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. CSĮ 3 straipsnyje yra nurodytas baigtinis civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašas, į kurį pareiškėja nepatenka. Be to, pareiškėja nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje nurodytą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris taip pat yra baigtinis. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja yra atsakinga už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vien tik šiuo aspektu nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Taip pat nurodė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, reikalaujanti nurodyti konkretų teisės aktą, jo dalį ir punktą, kurį asmuo yra kaltinamas pažeidęs. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ši definicinė teisės norma, aiškinant ją sistemiškai su CSĮ 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemą sudarančių subjektu sąrašu, atskleidžia tai, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto - Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau ESOV nėra savarankišku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, ši definicinė teisės norma taip pat atskleidžia tai, kad ESOV funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančios likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSĮ II skyriuje (9-14¹ straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai šiame įstatyme nurodytam, subjektų ratui: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vidaus reikalų ministrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms. Kita vertus jokia CSĮ teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl pareiškėjos vertinimu, ESOV turi tik teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugą. Taigi šioje byloje taikomas ESOV sprendimas turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Todėl pareiškėjos atsakomybė už ESOV sprendimo 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl šios priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu L. Š. buvo nubausta už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą galutine 500 eurų bauda (pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį skirta 125 Eur bauda, pagal 526 straipsnio 3 dalį – 500 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda). Surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad L. Š. nubausta už tai, kad ji 2021 m. liepos 25 d. 11.03 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) prekybos salės paėmė prekes, bendros 39,39 Eur vertės, ir išėjo pro kasas už jas nesumokėjusi, bei už tai, kad ji prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais L. Š. nesilaikė Sprendimo 2 punkto reikalavimų.

8. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį bei šioje dalyje administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Vienas iš skundo argumentų yra tas, kad paprastas fizinis asmuo nėra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti, kadangi pagal šį straipsnį atsakomybė gali kilti tik specialiajam subjektui, atsakingam už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

9. ANK 526 straipsnio 3 dalyje (galiojusio nusižengimo padarymo metu) numatyta atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Straipsnio sankcijoje nurodoma, kad šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 500 Eur iki 1000 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1000 Eur iki 6000 Eur. Atsakomybės dydis diferencijuojamas pagal tai, koks subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn: juridiniams asmenims ir kitiems atsakingiems asmenims yra numatyta didesnio dydžio bauda nei visiems kitiems asmenims. Todėl teismas daro išvadą, kad nepagrįstas yra skundo argumentas, jog fiziniai asmenys, kurie nėra atsakingi už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nėra tinkami subjektai atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti.

10. Pareiškėja nurodo, kad ji nepatenka į civilinės saugos subjektų sistemą sudarančių asmenų sąrašą, tačiau pažymėtina, kad tai neatleidžia jos, kaip gyventojos, nuo pareigos laikytis CSĮ numatytų reikalavimų. Pagal CSĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) 1 straipsnį, šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal šio CSĮ 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSĮ 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas įpareigoja gyventojus vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Įvertinus šių teisės normų visumą darytina išvada, kad gyventojas, nors ir nėra civilinės saugos subjektas, privalo laikytis CSĮ numatytų reikalavimų, taip pat operacijų vadovo teisėtų nurodymų.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnės instancijos teismus yra pasiekęs ne vienas skundas dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose, kuriose pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nubausti fiziniai asmenys, neatsakingi už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, tačiau šiose bylose nebuvo pripažinta, kad tokie asmenys nėra tinkami subjektai atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį byloje Nr. AN2-101-255/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą byloje Nr. AN2-314-593/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. AN2-128-898/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį byloje Nr. AN2-41-519/2021).

12. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigia, kad ESOV Sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes yra neteisėtas, kadangi ESOV neturi įgaliojimų įpareigoti visus gyventojus viešose prekybos vietose dėvėti kaukes, be to, ANK 526 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, reikalaujanti nurodyti konkretų teisės aktą, jo dalį ir punktą, kurį asmuo yra kaltinamas pažeidęs.

13. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Šiuo atveju skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad L. Š. pažeidė Sprendimo 2 punktą, kuriuo vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigoti dėvėti kaukes.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d.) 20 punktas nurodo, kad valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Šio nutarimo 21 punktas numato, kad niekas negali trukdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo veiksmams arba atšaukti jo nurodymų civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Pagal šio nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.) 3.1.1. punktą, paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

15. Iš aukščiau minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatų matyti, kad ESOV yra atsakingas už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą, niekas negali trukdyti jo veiksmams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu įgaliojo ESOV nustatyti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Tai buvo padaryta ESOV 2021 m. birželio 30 d. Sprendimu, kuris nebuvo pripažintas negaliojančiu ir nusižengimo padarymo dieną nustatė asmenims pareigą uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

16. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad L. Š. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, uždaroje prekybos vietoje, ekstremalios situacijos metu nedėvėdama nosį ir burną dengiančios kaukės sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo pažeidė Sprendimo 2 punkto reikalavimą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį ji buvo patraukta ir nubausta pagrįstai.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu liga COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, tačiau dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-519/2021).

18. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes darytina išvada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas PK 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-7639-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos L. Š. skundą atmesti.

Nutarties nuorašą per 3 darbo dienas nuo paskelbimo dienos įteikti (išsiųsti) L. Š., jos atstovui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.