- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- AN2-314-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00174-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko G. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato A. U. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo J. Š. skundas – Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-851-2020 panaikintas ir bylos medžiaga grąžinta Institucijai nustatytiems trūkumams šalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. Š. 2020 m. spalio 12 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 25 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, sėdėjo prie lauke esančio staliuko, kuris priklauso minėtai kavinei, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukeldamas pavojų išplisti Covid-19 ligai, t. y. pažeidė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 ,,Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu, J. Š. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2021 m. kovo 29 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžino Institucijai nurodytiems trūkumams šalinti. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodytas sveikatos apsaugos ministro sprendimo numeris, toks sprendimas neegzistuoja ir šiam trūkumui ištaisyti byla grąžintina tyrimui papildyti. Be to, iš pareiškėjo J. Š. ir liudytojo A. B. parodymų matyti, kad J. Š. buvo atsinešęs buteliuką vandens, iš kurio gėrė vandenį prieš prieinant padavėjai prie staliuko. Tiek pareiškėjo, tiek liudytojų parodymai dėl vandens buteliuko buvimo yra prieštaringi, todėl neįmanoma nustatyti, ar J. Š. iš tiesų atsinešė į kavinę savo buteliuką vandens ir gėrė iš jo vandenį, sėdėdamas lauke prie staliuko. Šiems trūkumams pašalinti, byla taip pat grąžintina tyrimui papildyti. Nustatytos aplinkybės yra esminės ir trukdo teismui nagrinėti bylą.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti, o Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimą patikslinti, pripažįstant, kad J. Š. jam inkriminuotais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 redakcija) 2 punktą.
3.1. Skunde Institucija nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Institucija 2020 m. spalio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-851-2020 dėl techninės klaidos nurodė netinkamą teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovas šią klaidą pripažino, prašė šį netikslumą pakeisti ir patvirtinti, kad J. Š. pažeidė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas, nustatęs klaidą, turi teisę pakeisti nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį arba grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, tačiau tik tuo atveju, jeigu ta klaida būtų pripažinta esminiu įrodymų trūkumu.
3.2. Administracinis nusižengimas, inkriminuotas J. Š., buvo padarytas esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir galiojant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimui Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“. Pastarasis norminis teisės aktas (2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 redakcija) įpareigojo „vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose <...> paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. <...> Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį“ (2 punktas). Šis reikalavimas (punktas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. V-2512 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. neteko galios, tačiau galiojo nusižengimo padarymo metu, atsižvelgiant į buvusios ekstremalios situacijos metu paskelbto karantino rodiklius. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai iš esmės nustatomi tam tikram laikui (pavyzdžiui, kol pagerės epidemiologinė situacija, bus panaikintas jos metu paskelbtas karantinas ar bus suvaldyta ekstremali situacija). Taigi, negali būti traktuojama, kad pasikeitus reikalavimams, kurie yra taikomi ir periodiškai kinta priklausomai nuo ekstremalios situacijos padėties, yra panaikinamas teisės aktas, nustatęs atsakomybę, ar kad jis nebeegzistavo nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant tai, manytina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo faktinis ir teisinis pagrindas bei reali galimybė pirmosios instancijos teismui patikslinti kaltinimo formuluotę, nutarime nurodant konkretų teisės aktą, kurį pažeidė J. Š..
3.3. Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad ANK 635 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Atsižvelgdamas į tai ir vertinant teisinį reglamentavimą, apylinkės teismas netinkami priėmė sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR-N-851-2020 ir grąžinti bylą tyrimui atlikti dėl įrodymų trūkumų, kurių nebuvo galima nustatyti teisme. J. Š. įvykdytą nusižengimą patvirtinantys įrodymai buvo gauti teismo posėdžio metu (apklausta liudytoja – padavėja R. D.), jokių esminių prieštaravimų tarp šių įrodymų bei kitos bylos medžiagos nėra, be to, teismas turėjo galimybę, jo nuomone, esamus įrodymų trūkumus pašalinti teisminio proceso metu ir pripažinti, kad J. Š. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas administracinio nusižengimo kvalifikavimo, gali pateikti nuorodą į tinkamą teisės akto punktą, kurio reikalavimus asmuo kaltinamas pažeidęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-976/2017).
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovas advokatas A. U. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. Š. atžvilgiu nutraukti. Priteisti J. Š. bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
Šalies argumentai
4.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą, tačiau nepagrįstai grąžino bylą Institucijai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nors Institucija tiek apeliantui surašydama protokolą, tiek priimdama nutarimą nurodė nuorodą į neegzistuojančią teisės akto nuostatą, tačiau šią aplinkybę ji pripažino ir savo atsiliepime, ir bylos nagrinėjimo metu, ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apylinkės teisme buvo nagrinėjamas J. Š. skundas dėl ne teismo tvarka Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Tokių skundų nagrinėjimo taisyklės yra numatytos ANK XXXVI skyriuje (ANK 639-643 straipsniai) ir šios ANK nuostatos nenumato pirmosios instancijos teismo teisės grąžinti bylą institucijai, kad būtų ištaisyti minėto pobūdžio trūkumai. Apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucijos nutarime nurodyta teisės norma, kurios pažeidimu buvo kaltinamas J. Š., neegzistuoja, turėjo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ANK 617 straipsnio 2 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra įtvirtinta ANK XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka, ir numato pareigūno, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą.
4.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad J. Š. buvo pripažintas padaręs ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, jog kavinėje prie lauke esančio staliuko sėdėjo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos kaukių. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š., tiek kartu su juo buvęs A. B. nuosekliai aiškino, kad J. Š. kaukę buvo nusiėmęs tik tuo metu, kai gėrė su savimi atsineštą vandenį, o neilgai trukus padavėja atnešė ir kavinės tiekiamą vandenį. Padavėja R. D. nurodė nepamenanti, ar J. Š. turėjo su savimi atsineštą vandens buteliuką. Teismas šiuo klausimu privalėjo vadovautis teismų praktikoje formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, jog administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju Institucijos nutarimas iš esmės yra priimtas remiantis vienintelės liudytojos R. D. parodymais, kurie prieštarauja tiek J. Š., tiek A. B. paaiškinimams. Jokių kitų įrodymų, kad J. Š. padarė nusižengimą, byloje nėra.
4.3. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teismui pateiktame apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad J. Š. neva pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Nekyla ginčo, jog kavinė „(duomenys neskelbtini)“ yra paslaugos (prekybos) vieta, kurioje teikiamos paslaugos (išgerti kavos) negalima suteikti klientui, dėvinčiam kaukę. Tuo tarpu Sprendimas Nr. V-1473 nenumato jokių išimčių, taip pat nereglamentuoja momento, kada tokioje paslaugos teikimo vietoje privaloma užsidėti ir/ar galima nusiimti kaukę. Dėl šios priežasties J. Š., būdamas kavinėje, kurios paslaugomis pasinaudoti su kauke nėra galimybės, galėjo būti ir be kaukės.
4.4. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino J. Š. argumentų ir byloje pateiktų įrodymų dėl viešojoje erdvėje ir visuomenėje kilusios viešos diskusijos dėl kaukių dėvėjimo, būnant maitinimo įstaigų lauko kavinėse, ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ Nr. V-1468 pakeitimo. Visi įpareigojimai, kurie buvo sukėlę diskusiją dėl momento, kada klientas gali būti su/be kaukės, numato įpareigojimus ne klientams, o viešojo maitinimo įstaigoms. Sprendimas Nr. V-1473 nedetalizuoja ir nenumato, kaip, kada, kokiu momentu galima būti be kaukės, kada paslaugos negalima suteikti dėvint kaukę (ar tik tuo momentu, kada yra geriama, ar jau atsisėdus prie staliuko ir pan.). Esant tokiems reglamentavimo trūkumams, turėtų būti vadovaujamasi asmens nekaltumo prezumpcija ir iš jos išplaukiančiu, jau minėtu, in dubio pro reo principu.
4.5. Skundo autorius pažymi ir tai, kad nors Sprendimas Nr. V-1468 nėra taikytinas tiesiogiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Š., tačiau aiškinant Sprendimo Nr. V-1473 nuostatas, būtina vadovautis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo byloje pateiktą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-8-314/2021, kuriuo kartu su J. Š. kavinėje buvusio A. B. skundas buvo patenkintas – panaikintas Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-821-2020, o administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutraukta. Šiame kontekste nurodoma, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo metu (2021 m. kovo 29 d.) norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu apkaltintas J. Š., negaliojo. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.?
4.6. Skunde advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas J. Š. 2021 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus, tačiau apylinkės teismas šio prašymo iš viso nesprendė, todėl aukštesnės instancijos teismo prašoma šį klausimą išspręsti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į J. Š. atstovo advokato A. U. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti.
6. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo šio skundo netenkinti ir vadovautis J. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato A. U. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės yra iš esmės prieštaringos ir trukdo priimti procesinį sprendimą dėl J. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl būtina grąžinti bylą Institucijai esamiems trūkumams šalinti. Institucija prašo palikti galioti jos 2020 m. spalio 12 d. priimtą nutarimą, tik patikslinti pažeisto norminio teisės akto konkretų punktą, tuo tarpu J. Š. atstovas advokatas A. U. prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamo asmens atžvilgiu nutraukti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas suformuluotų prašymų kontekste patikrina J. Š. administracinio nusižengimo bylą bei apylinkės teismo priimto sprendimo pagrįstumą.
8. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos metu, sėdėdamas prie kavinei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lauke esančio staliuko, nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, taip sukeldamas pavojų išplisti Covid-19 ligai. J. Š. atlikti neteisėti veiksmai Institucijos kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
9. Institucija tiek J. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek jo atžvilgiu priimtame nutarime (b. l. 21–22, 23–24) nurodė, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 1.1 punkto reikalavimai. Tačiau, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo apylinkės teismui motyvais, atsiliepime į šį skundą Institucija pripažino, jog dėl techninės klaidos suklydo įvardydama pažeisto norminio teisės akto pavadinimą bei konkretų punktą, t. y. iš tiesų buvo pažeistas 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punktas. Šį netikslumą Institucijos atstovė L. R. prašė ištaisyti ir 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu, tačiau apylinkės teismas konstatavo, jog minėtą trūkumą privalo ištaisyti pati Institucija.
10. Su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas nesutinka ir pažymi, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Vienas iš šių sprendimų yra panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas privalėjo motyvuoti, kuo šis atvejis yra išimtinis, t. y. kokias aplinkybes ir dėl kokių priežasčių teismui, be Institucijos papildomo tyrimo, sunku nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaravimų liudytojų parodymuose buvimas ar nevisiškai tikslus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto norminio teisės akto įvardijimas nėra tos aplinkybės, kurių negali ištaisyti apylinkės teismas ar kurios iš esmės trukdytų išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Š. nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei jo skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, jog nesupranta, kuo yra kaltinamas, jam neaiški nusižengimo esmė ir pan., t. y. jis suvokė dėl kokio konkretaus nusižengimo padarymo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir atitinkamai rinkosi savo gynybos taktiką. J. Š. teigimu, jis negali atsakyti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes nepažeidė jokių civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nors pažeidėjas pripažįsta, kad įvykio metu – 2020 m. rugpjūčio 25 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija ir galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 redakcija), tačiau jis šio sprendimo nuostatų nepažeidė, nes sėdėdamas prie lauke esančio kavinei priklausančio staliuko gurkšnojo su savimi atsineštą vandenį (gėrė iš 0,3 l buteliuko), be to, minėtas sprendimas nedetalizuoja ir nenumato, kaip, kada, kokiu momentu galima būti be kaukės, kada paslaugos negalima suteikti dėvint kaukę (ar tik tuo momentu, kai yra geriama, ar jau atsisėdus prie staliuko ir pan.).
12. Šiame kontekste pažymėtina, jog įvykio metu galiojusio 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. Nr. V-1873 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d.) 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose ir atvirose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Negalintiems dėvėti kaukių asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Taigi, išimtys, kai administracinio nusižengimo padarymo metu atviroje lauko kavinėje nereikėjo dėvėti kaukių, išskirtinos šios: a) sveikatos problemų turėjimas; b) atvejai, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę (pavyzdžiui, valgymo, gėrimo metu). Duomenų, kad J. Š. turėtų rimtų sveikatos problemų, trukdžiusių jam dėvėti apsauginę kaukę, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Taigi, lieka išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie lauke esančio kavinės „(duomenys neskelbtini)“ staliuko sėdėjo turėdamas su savimi atsineštą vandens buteliuką ir iš jo nuolat gurkšnojo, kas jam objektyviai trukdė tuo pačiu metu dėvėti apsauginę veido (nosies ir burnos) kaukę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju itin reikšmingi yra pirminiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kartu su juo prie staliuko sėdėjusio asmens paaiškinimai, taip pat juos aptarnavusios padavėjos parodymai, nes praėjus trumpam laiko tarpui nuo įvykio atgaminti pastarojo detales yra gerokai lengviau, nei praėjus ilgesniam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Š. policijos tyrėjos buvo apklaustas 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. beveik po mėnesio laiko nuo įvykio. Šios apklausos data su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo derinta net kelis kartus, nes be advokato dalyvavimo J. Š. nesutiko būti apklausiamas. Vis dėlto, į 2020 m. rugsėjo 22 d. apklausą jis atvyko vienas, be atstovo, nors profesionalia teisininko konsultacija jis galimai jau buvo pasinaudojęs. Apklausos metu J. Š. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. po vykusio posėdžio kartu su kolega – tarybos nariu A. B. nuėjo į kavinę atsigerti kavos. Prie lauke esančio staliuko jis atsisėdo užsidėjęs nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę. Belaukiant kitų kolegų, jis labai užsimanė gerti, kadangi padavėja prie jų dar nebuvo priėjusi, todėl jis atsigėrė iš su savimi turėto 0,3 l buteliuko vandens, prieš tai nusiėmęs veido kaukę. Buteliuką jis buvo pasistatęs ant stalo, kaip ir su savimi turėtą vyrišką rankinę ir medicininę kaukę. Apsauginės veido kaukės jis daugiau neužsidėjo, nes nuolat gurkšnojo vandenį, be to, kažkuriuo metu jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną, todėl jis kurį laiką kalbėjo telefonu. Vėliau buvo atnešta kava ir vanduo, prisijungė kolegos, kurių pavardžių neatskleidė. Išgėręs kavą, jis užsidėjo apsauginę veido kaukę ir nuėjo susimokėti į kavinės vidų (b. l. 49). Pirmosios instancijos teisme incidento aplinkybes J. Š. pasakojo vangiai ir lakoniškai, prašė vadovautis jo pateikto skundo argumentais, kurie iš esmės yra identiški apygardos teismui teikto skundo motyvams.
14. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vandens gėrimo iš savo atsinešto buteliuko aplinkybės administracinio nusižengimo tyrimo metu nepatvirtino kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu prie staliuko sėdėjęs A. B.. Apklausos metu jis parodė, kad įvykio metu atsisėdo prie kavinės staliuko, esančio lauke. Priešais jį sėdėjo J. Š., ar pastarasis buvo užsidėjęs apsauginę veido kaukę, nepamena, tačiau šis kalbėjosi telefonu. Tuomet atėjo barmenė, kuri atnešė ąsotį ir stiklines. Ji, kaip ir juokaudama, pasakė, kad įsakymas lauke dėvėti kaukes nėra protingas, tačiau jie, sėdėdami prie staliuko, privalo šį įpareigojimą vykdyti. A. B. pripažino, kad padarė formalų pažeidimą (b. l. 35). Tai, kad J. Š. su savimi turėjo vandens buteliuką, A. B. nurodė tik pirmosios instancijos teisme, kodėl prieš pusmetį jis neprisiminė ne tik vandens buteliuko, bet ir apskritai kaukės dėvėjimo ar nedėvėjimo momento, liudytojas nesugebėjo paaiškinti, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti kolegai išvengti administracinės atsakomybės.
15. Šioje byloje neutralia liudytoja, t. y. nesuinteresuota bylos baigtimi, pripažintina kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barista-padavėja dirbusi liudytoja R. D.. Ji policijos tyrėjui apklausos metu išsamiai papasakojo J. Š. apsilankymo kavinėje aplinkybes, t. y. nurodė, kad įvykio metu prie staliuko sėdėjo keturi klientai, kaip vėliau sužinojo, du iš jų yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariai. Visi keturi asmenys sėdėjo prie staliuko be nosį ir burną dengiančių apsaugos kaukių. Po kelių minučių vienas iš kompanijos narių, dėvėdamas apsauginę veido kaukę, įėjo į kavinės vidų ir padarė užsakymą. Šiam asmeniui ji pasakė, kad laukiant užsakymo reikia būti su veido kaukėmis. Netrukus ji atnešė ąsotį vandens ir keturias tuščias stiklines, visi prie staliuko sėdėję asmenys vis dar buvo be apsauginių veido kaukių. Tuomet ji pakartotinai (šį kartą visiems prie staliuko sėdintiems asmenims girdint) pasakė, jog laukiant užsakymo reikia dėvėti kaukes. Ant staliuko ji matė padėtas dvi nedideles vyriškas rankines, taip pat dvi medicinines kaukes. Jokių kitų pašalinių daiktų nematė. Išgėrę kavą, vyrai atėjo susimokėti į kavinės vidų jau dėvėdami apsaugines veido kaukes (b. l. 33–34). Apklausiama pirmosios instancijos teisme R. D. patvirtino savo administracinio nusižengimo tyrimo metu nurodytas aplinkybes, t. y. kad J. Š. prie kavinės staliuko, laukdamas užsakymo, sėdėjo be nosį ir burną dengiančios apsauginės veido kaukės, kaip ir kiti kartu su juo buvę asmenys, nors pagal tuo metu galiojusią tvarką veido kaukės dėvėjimas buvo privalomas, o ne rekomenduojamas. Atėjusi prie staliuko, ji informavo klientus apie būtinumą dėvėti kaukes, tačiau vyrai nesureagavo, vienas iš jų bandė teisintis, kad nežinojo apie tokius įpareigojimus. Vandens buteliuko, padėto ant stalo, ji neprisiminė, tačiau atsiminė ant stalo stovėjusią vyrišką rankinę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos liudytojos parodymus pripažįsta pakankamai nuosekliais ir neprieštaringais, todėl jais nesivadovauti pagrindo nėra.
16. Pažymėtina, kad byloje esanti foto nuotrauka (b. l. 42), kurioje užfiksuota prie staliuko sėdintys J. Š. (nugara į objektyvą) ir A. B. (profiliu į objektyvą), patvirtina liudytojos R. D. parodymus ir paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą apie ant stalo neva stovėjusį su savimi atsineštą vandens buteliuką. Nuotraukoje užfiksuoti vyrai apsauginių veido kaukių nedėvi, abu kalbasi mobiliojo ryšio telefonais, tuo tarpu ant stalo yra padėti šie daiktai: medicininė kaukė, vyriška rankinė ir dokumentų dėklas. Jokio vandens buteliuko nesimato. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju būtų reikšmingi ir kitų dviejų kartu su J. Š. ir A. B. kavinėje buvusių (šiek tiek vėliau prisijungusių) asmenų parodymai, tačiau abu foto nuotraukoje užfiksuoti asmenys kategoriškai atsisakė įvardyti šių asmenų pavardes, kas liudija, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei nusižengimo tyrimo metu, nei teisme nebuvo nuoširdus ir nesutiko visapusiškai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, siekiant išsamiai išsiaiškinti susidariusią situaciją.
17. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui, priešingai nei nurodoma J. Š. atstovo apeliaciniame skunde, nebuvo pagrindo vadovautis Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-8-314/2021, kuriuo kartu su J. Š. kavinėje sėdėjusio A. B. skundas buvo patenkintas – panaikintas Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 70-ANR_N-821-2020 ir administracinio nusižengimo teisena A. B. atžvilgiu nutraukta. Šis nutarimas skundžiamos nutarties priėmimo metu (2021 m. kovo 29 d.) dar nebuvo įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimas buvo panaikintas, o Institucijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas pakeistas, patikslinant norminį teisės aktą, kurį pažeidė A. B., ir sumažinant šiam skirtos administracinės nuobaudos dydį. Šiame 2021 m. balandžio 8 d. nutarime, be kita ko, išaiškinta, kodėl šiuo atveju negali būti taikomos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos J. Š., tiek nusižengimo padarymo metu, tiek šiuo metu nėra pasikeitusios, t. y. nėra pakitusi nei šio straipsnio dispozicija, nei sankcija. Be to, vėlesniais Vyriausybės sprendimais kaukių dėvėjimas tapo privalomas ne tik paslaugų teikimo vietose, bet visose viešose vietose, o maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veikla buvo uždrausta, išskyrus maisto išsinešimui paslaugų teikimą. Taigi, šis teisinio reglamentavimo pasikeitimas sugriežtino reikalavimus dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, išplėtė šių reikalavimų, tuo pačiu ir atsakomybės už jų nesilaikymą, taikymo sritį bei apimtį, todėl neturėjo grįžtamosios galios. Reikalavimas dėvėti kaukes ar jų nedėvėti, kaip ir kiti įpareigojimai, susiję su epidemine situacija ir Covid-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias šios ligos plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, nedaro teisėtais.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. Š., laukdamas užsakymo, lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nedėvėdamas apsauginės nosį ir burną dengiančios kaukės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1873 redakcija) 2 punktą. J. Š. žinojo apie šalyje paskelbtą ekstremalią situaciją dėl Covid-19 ligos valdymo, tačiau sąmoningai rinkosi nesilaikyti įstatymų imperatyvų. Apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie lauke esančio kavinės staliuko Institucijos inkriminuotu laiku ir vietoje atsisėdo be privalomos apsauginės veido kaukės ir net žodžiu informuotas kavinės darbuotojos apie privalomą kaukės dėvėjimą, toliau elgėsi pagal jam asmeniškai priimtinus veikimo būdus, keliančius grėsmę sunkios ligos plitimui. Todėl nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. Š. atžvilgiu pagrindo nėra, tačiau yra pagrindas ištaisyti Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarime netiksliai įvardytą pažeistą norminį teisės aktą.
Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo
19. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį yra nubaustas pagrįstai, tačiau nuobaudos individualizavimo klausimas nėra išspręstas tinkamai. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
20. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. J. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę lengvina tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Administracinių nusižengimų registro duomenimis iki analizuojamo nusižengimo galiojančių nuobaudų jis neturėjo, duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų piktybiškas įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidėjas, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, J. Š., būdamas garbaus amžiaus, gim. 1947 m., vis dar dirba, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) miesto politiniame bei visuomeniniame gyvenime. Duomenų apie ypatingą (padidintą) veikos pavojingumą nėra. Nusižengimo padarymo metu lauke esantys kavinei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys staliukai nebuvo gausiai užpildyti, arti J. Š. ir jo kolegų pasirinkto staliuko kitų, pašalinių žmonių nebuvo. Taigi, įvertinus iš esmės atsitiktinį nusižengimo pobūdį, pakankamai dažnai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo keistus sprendimus, kurie intensyviai buvo aptarinėjami ir viešojoje erdvėje, tokiu būdu neretai sukeliant dar didesnę painiavą bei nesupratimą, kada ir kaip reikia elgtis, taip pat vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti J. Š. skiriant mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, t. y. Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu skirta bauda sumažinama nuo 1 000 Eur iki 50 Eur (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo pateiktame apeliaciniame skunde prašoma priteisti J. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant jo skundus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimas sprendžiamas pagal ANK 666 straipsnį, kuris numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui moka pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 106 straipsnio nuostatomis, bei įvertinus tai, kad J. Š. byloje dalyvavo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu, konstatuojama, jog jis savo nuožiūra kreipęsis į advokatą dėl skundų surašymo ir jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei dėl to patyręs išlaidų, turi pareigą apmokėti šias patirtas išlaidas savo lėšomis. Be to, jis nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimo dalį, kuria J. Š. paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, pakeisti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinant J. Š. paskirtą baudą iki 50 (penkiasdešimties) eurų.
Patikslinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2020 m. spalio 12 d. nutarimą, nurodant, kad J. Š. nesilaikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ Nr. V-1873 2 punkto reikalavimų.
Pripažinti J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė sulaukęs 65 m. amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
J. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.