- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-32-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01797-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Silver Star Agencies“
- Ieškovas
- E. J.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-32-730/2015
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-01797-2014-2)
2015 m. sausio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Silver Star Agencies“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Silver Star Agencies“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje L. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo E. J. ieškinys atsakovei L. K., trečiajam asmeniu UAB „Silver Star Agencies“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. 2014-06-04 priimtas ieškovo E. J. patikslintas ieškinys atsakovui UAB „Silver Star Agencies“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje L. K., kuriuo prašoma priteisti 34 528 Lt sumą kaip dėl be pagrindo įgytą turtą, 1 314,90 Lt palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą už laikotarpį nuo 2013-05-0-11 iki 2014-02-13, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. pradžioje nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų duomenų bazėse internete (aruodas.lt, edomus.lr ir kt.) buvo paskelbta apie tai, kad parduodamos 113 m² ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal skelbimuose nurodytus telefonus ieškovas susiekė su L. K.. Susitikęs apžiūrėjo patalpas. Patalpų būklė atitiko jo lūkesčius, todėl buvo pasiektas susitarimas dėl kainos, t.y. sutarta 400 000 Lt kaina. 2013-05-11 trečiasis asmuo L. K. kaip atsakovo UAB „Silver Star Agencies“ darbuotoja paėmė iš ieškovo 10.000 Eur avansą. 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje L. K. informavo ieškovą, jog patalpų ieškovui neparduos, nes susirado kitą pirkėją, kuris moka didesnę kainą, tačiau sumokėto avanso negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui E. J. iš atsakovo UAB „Silver Star Agencies“ 34 528 Lt sumą kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34 528 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui E. J. iš atsakovo UAB „Silver Star Agencies“ 4 532,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui L. K. iš ieškovo E. J. 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovo nuomonė dėl nuostolių nepagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nurodė, kad atsakovui nepateikus jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris neįvyko tik dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentas, kad pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad jam nebuvo suteiktas kreditas, priešingai nei teigia atsakovas, paneigia ieškovo kaltę dėl nutrūkusių derybų. Jokios įstatymo normos ar susitarimo nenustatyta, kad, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, sumokėtas avansas yra negrąžinamas. Kadangi šalys nesudarė sutarties, todėl negali būti taikomi sutarties vykdymo principai, todėl visos atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos priežastys dėl sandorio nesudarymo, nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos. Kadangi nei vienai iš šalių neatsirado prievolės sudaryti sutartį, tai negali būti taikomas ir CK 6.4 straipsnis. Teismas nenustatė, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas būtų patyrę žalos, atsakovas laiku negrąžino avanso ir toks jo elgesys vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas kito asmens sąskaita. Iš ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų padarė išvadą, kad trečiasis asmuo L. K. turėjo patalpų savininko pavedimą surasti atsakovo turimų patalpų pirkėją, tokiu būdu trečiasis asmuo turėjo teisę iš ieškovo gauti pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, nes nesant tarp šalių susitarimo dėl netesybų, tai nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti jam per įgaliotą asmenį sumokėto avanso, kurio mokėjimo pagrindo neliko, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas jam priteisti 34 528 Lt sumą kaip atsakovo nepagrįstai įgytą, yra pagrįstas. Atsakovas nepagrįstai atsisako ieškovui grąžinti be pagrindo įgytą 34 528 Lt sumą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas už priteistą sumą, tačiau šiuo atveju teismui nustačius, jog 2013-05-11 ieškovas pats sumokėjo avansą, tikėdamasis sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, o L. K. turėjo teisę gauti šias pinigines lėšas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo susitariusios dėl konkrečios datos, iki kada turi būti sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas piniginę prievolę praleido jau nuo 2013-05-11. Teismo vertinimu, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas tik už numatyto termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, o ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis reikalavo grąžinti avansą iki kreipimosi į teismą dienos ir nesant kitų patikimų duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti prievolės termino praleidimą, įvertinęs nurodytus įrodymus ir išdėstytus argumentus, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, jog atsakovui pareiga grąžinti sumokėtą avansą atsirado tik nuo kreipimosi į teismą dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Silver Star Agencies“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius.Dėl ieškovo veiksmų kelis kartus neįvyko sutarties pasirašymas.Ieškovas nors ir nepasirašė trečiojo asmens L. K. pakvitavimo, tačiau konkliudentinais veiksmais išreiškė savo sutikimą su dokumento turiniu perduodamas sutartą pinigų sumą. Teismas įvardijo kaip teisėtą pagrindą patvirtinantį 10 000 eurų gavimą, tačiau apie šiame pakvitavime nurodytas užstato negrąžinimo sąlygas nepasisakė.Teismas neteisingai aiškino L. K. pasirašyto pakvitavimo turinį, nepagrįstai šį pakvitavimą kvalifikavo kaip dokumentą, patvirtinusį tik pinigų perdavimo faktą. Kaip tik šis pakvitavimas ir patvirtina ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir prievolės įvykdymo vieną iš užtikrinimo būdų. Teismas nevisapusiškai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.Teismas klaidingai konstatavęs, kad šalys nesudarė sutarties, todėl negali būti taikomi sutarties vykdymo principai, padarė neteisingą išvadą, kad visos atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos priežastys dėl sandorio nesudarymo nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos. Teismas neįvertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys buvo seniai pažįstamos, šalys žodžiu buvo sutarusios dėl 490 000 Lt kainos, ieškovas gavo tik 200 000 Lt banko kreditą; ieškovas teigė, kad sutartis 2013-07-03 nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas rado kitą pirkėją, nors atsakovas patalpoms pirkėją rado tik 2014-01-15.Atsakovas pateikė ieškovo pasirašyto vekselio kopiją, kurią jis buvo kaip pavyzdį davęs trečiajam asmeniui, kada bandė derėtis parduoti patalpas 200 000 Lt, o likusios kainos dalies sumokėjimą patvirtinti vekseliu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto teismo sprendimo.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovei pripažįstant, jog šalis siejo ikisutartiniai santykiai dėl patalpų pirkimo pardavimo, skundo argumentai dėl netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo nepagrįsti. Aiškaus perduotų pinigų kvalifikavimo įvertinimo apeliantas nepateikia. Šalių susitarimas dėl prievolės užtikrinimo nėra sudarytas, apeliantės tvirtinimas kad ieškovo priimtas pakvitavimas yra pritarimas susitarimui dėl prievolių užtikrinimo neturi teisinio pagrindo. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl pinigų mokėjimų ikisutartiniuose santykiuose kvalifikavimo. Apeliantas neįrodė ginčo šalių susitarimo dėl netesybų ar kitokių susitarimų dėl prievolių užtikrinimo. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovas derybose elgėsi nesąžiningai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad ieškovo iniciatyva buvo atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis su ieškovu būtų sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 34 528 Lt suma kaip be pagrindo įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2013-05-11 trečiasis asmuo L. K. išrašė pakvitavimą, jog iš ieškovo E. J. gavo 10 000 Eur užstatą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui (b. l. 9). Nuo 2012-02-20 iki 2014-01-29 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovui UAB „Silver Star Agencies“ (b. l. 28). Trečiasis asmuo L. K. buvo UAB „Silver Star Agencies“ darbuotoja ir įgaliota atstovauti atsakovą dėl minėtų patalpų pardavimo (b. l. 62-70). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sudaryta nebuvo, sumokėti pinigai ieškovui nėra grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 34 528 Lt sumą kaip be pagrindo įgytą turtą motyvuodamas tuo, kad ieškovas ginčijamą sumą trečiajam asmeniui sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė patalpų pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo, todėl nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties sumokėtas avansas pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas turi būti grąžintas ieškovui.
Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, nes į bylą pateiktas pakvitavimas patvirtina ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir prievolės įvykdymo vieną iš užtikrinimo būdų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra, teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 , kt.).
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Pažymėtina, kad tiek preliminariajai sutarčiai, tiek minėtiems prievolių užtikrinimo būdams būtinas rašytinis šalių susitarimas, privalomos rašytinės formos nesilaikymas daro susitarimą negaliojantį (CK 1.93 straipsnis).
Kaip nustatyta, 2013-05-11 trečiasis asmuo L. K. išrašė pakvitavimą, jog iš ieškovo E. J. gavo 10 000 EUR užstatą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, taip pat pakvitavime nurodė, kad jeigu sandoris bus nutrauktas dėl jos kaltės, ji privalės grąžinti pinigus, jeigu sandoris bus nutrauktas dėl pirkėjo kaltės, užstatas nebus grąžinamas (b. l. 8, 9), po pakvitavimu pasirašė tik trečiasis asmuo L. K., ieškovo parašo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis pakvitavimas dėl pinigų perdavimo negali būti vertinamas kaip preliminarioji sutartis ar susitarimas dėl netesybų ar dėl rankpinigių, nes neatitinka įstatymuose įtvirtintų imperatyvių teisės normų (CK 6.72, 6.99, 6.165 straipsniai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Nors atsakovė ir teigia, kad 10 000 Eur sumą ieškovas buvo davęs kaip užstatą dėl sandorio įvykdymo užtikrinimo, tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas E. J. ginčijamą sumą trečiajam asmeniui sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė patalpų pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Taigi šiuo atveju ginčo šalims nesusitarus dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė turi pareigą grąžinti lėšas, sumokėtas ieškovo kaip avansą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, nes nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl netesybų, tai nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti jam per įgaliotą asmenį sumokėto avanso, kurio mokėjimo pagrindo neliko.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas reikalingas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, iš atsakovės ieškovei priteistina 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui E. J. iš atsakovės UAB „Silver Star Agencies“ 434,00 Eur išlaidų (1500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.