Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovei L. V. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, remiasi jame išdėstytas teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš pirkėjos mokėtinas netesybas pagal žemės ūkio technikos pirkimo – pardavimo sutartį.

23. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė yra ūkininkė ir kreipėsi į ieškovę, prekiaujančią žemės ūkio technika, dėl naujos technikos įsigijimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „East West Agro“ (pardavėja) ir atsakovė L. V. (pirkėja) 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EWA-220908TM, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 186 000 Eur (be PVM) kainą (225 060 Eur su PVM) parduoti atsakovei prekę – naują ir nenaudotą ratinį javų kombainą Massey Ferguson 7345 S MCS, o atsakovė įsipareigojo prekę priimti ir sumokėti už ją nurodytą kainą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties II Specialioji dalis, 2.1 p.), t. y. atsakovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po paramos pagal programą Lietuvos kaimo plėtra 2014-2020 m. (priemonė „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) patvirtinimo, sumokėti ieškovei 22 506 Eur avansą, kas sudaro 10 proc. nuo visos prekės sumos su PVM, o likusią sumą 202 504 Eur sumokėti per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo dienos.

24. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp NMA ir atsakovės sudaryta 2023 m. vasario 9 d., pagal kurią atsakovei buvo numatyta iki 2024 m. rugsėjo 30 d. išmokėti paramą (išlaidų kompensavimo, sąskaitų apmokėjimo būdu) investicijoms į atsakovės (ūkininkės) L. V. ūkio valdą), atsakovei iki nurodytos datos pateikus mokėjimo prašymą. NMA ir atsakovė 2023 m. birželio 1 d. pasirašė susitarimą dėl 2023 m. vasario 9 d. paramos sutarties pakeitimo, pagal kurią parama kombaino įsigijimui buvo numatyta išmokėti atsakovei antruoju etapu, iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei pateikus mokėjimo prašymą. Atsakovė per Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų po paramos patvirtinimo terminą, t. y. nei iki 2023 m. kovo 11 d., nei vėliau iki 2023 m. liepos 1 d. sutartyje numatyto avanso 22 506 Eur nesumokėjo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, ragindama sumokėti avansą, tačiau ji to nepadarė.

25. Pagal Sutarties 3.3 punktą, jeigu pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumoka sutartyje nustatyto avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti sutarties ir tokiu sutarties atsisakymu atveju laikoma, jog šalys neturi toliau vykdyti sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo visos sutarties kainos. Pardavėjo reikalavimas, jog pirkėjas sumokėtų šiame sutarties punkte nustatytą baudą, prilyginamas sutarties atsisakymui ir joks papildomas pranešimas apie pardavėjo atliktą sutarties atsisakymą neturi būti pateikiamas. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 3.3. punktu, 2023 m. liepos 12 d. sutartį nutraukė ir raštu „Dėl netesybų sumokėjimo“ pareikalavo atsakovės sumokėti 22 506 Eur sutartines netesybas (baudą).

27. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę civilinio teisinio ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vertinant šalių pateiktus įrodymus.

28. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, pažymi apie nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

30. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, jog sutartis taip pat gali būti laikoma preliminaria sutartimi. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šis nuostatos taip pat taikomos ir atsiliepimams į apeliacinį skundą (CPK 3 str. 7 d.). Kadangi aplinkybės dėl sutarties vertinimo kaip preliminariosios sutarties nebuvo nurodytos nei atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, nei bylos nagrinėjimo metu, ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus draudimus, plačiau dėl šio atsakovės argumento nepasisako.

31. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, t. y. suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Pasikeitus aplinkybėms, sutarties šalys turi teisę bendra valia arba teismine tvarka keisti sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad šalys būtų priėmusios sprendimą keisti sutarties nuostatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

32. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 str.). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 str. 2 d.).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis dėl kombaino pirkimo – pardavimo buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 8 d. Byloje nėra duomenų, kad sandoris būtų sudarytas pažeidžiant ieškovės ar atsakovės laisvą valią, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.), todėl teisėjų kolegija dėl šio sandorio teisėtumo (neteisėtumo) nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad sutartis, jos atskiros sąlygos nenuginčytos, atsakovė jų neginčijo ir šioje byloje, tik nurodo, kad ji pirkimo – pardavimo sutartį laiko sąlyginiu sandoriu (sutartimi su atidedamąja sąlyga), todėl negavus finansavimo ji neprivalo vykdyti sutartyje aptartų įsipareigojimų.

34. Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą susieja su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar nurodytos aplinkybės atsiras, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 str. 1 d.). Taigi, sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygos neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-338-415/2015). Sąlyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1) atsiranda ateityje (CK 1.68 str. 1 d.); 2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks (CK 1.66 str. 2 d., 3 d.; 1.68 str. 2 – 4 d.); 3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 str. 4 d.); 4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 str. 1 d.); 5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017).

35. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams (valiai) nustatyti; aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).

36. Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d., 5 d.), taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį, ir kt. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos aiškinant sutarties sąlygas, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad atsakovė atskleidė, jog sieks gauti ES paramą, ieškos kito finansavimo šaltinio kombaino įsigijimui, kad ieškovė domėjosi atsakovės finansine padėtimi, galimybėmis gauti paramą ar kreditą, sprendė dėl senojo atsakovės kombaino atpirkimo galimybės ir veikė kaip tarpininkė, tikslu gauti atsakovei finansavimą kombaino įsigijimui.

38. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties.

39. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

40. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nurodė, jog dėl paramos gavimo konsultavosi su UAB „Investra“ specialistais, todėl jai negalėjo būti nežinoma, jog ES paramos investicijos į žemės ūkio valdas gali siekti tik iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų sumą be PVM, kas reiškia, jog likusią kainos dalį ji turės sumokėti iš savų lėšų arba rasti kitą finansavimo šaltinį. Iš byloje pateikto 2021 m. balanso nustatyta, kad atsakovė iš viso turėjo turto už 333 327 Eur, iš 2021 m. gruodžio 31 d. pažymos Nr. 2021-1 apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas nustatyta, kad 2021 m. iš viso buvo gauta 80 917 Eur pajamų, iš jų iš žemės ūkio veiklos – 75 705 Eur. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, sudarančių net mažiausią tikimybę ieškovei abejoti atsakovės galimybe gauti paramą ir papildomą finansavimą, ar abejoti atsakovės nesuinteresuotumu vykdyti sutartį. Neabejotina ir tuo, kad atsakovė, būdama ūkininkė, ne kartą įsigijusi ūkio technikos pasinaudodama ES parama, pasirašydama 2022 m. rugsėjo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EWA-220908TM taip pat įvertino savo galimybes gauti papildomą finansavimą ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

41. Šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Specialiojoje dalyje (pastraipa „Kainos mokėjimo terminas“) buvo numatyta, kad avansas 22 506 Eur su PVM yra sumokamas per 30 kalendorinių dienų po paramos pagal programą Lietuvos kaimo plėtra 2014-2020 m. (priemonė „Investicijos į materialų turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) patvirtinimo; likusi 202 504 Eur suma sumokama per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo dienos. Taip pat Specialiosios dalies pastraipoje „Papildomos specialiosios dalies sąlygos“ buvo numatyta, kad „pirkėjos prašymo pagrindu pardavėja sutinka susitarti su pirkėja, jog tuo atveju, jeigu Nacionalinė mokėjimų agentūra nepatvirtintų pirkėjos projekto pagal programą Lietuvos kaimo plėtra 2014-2020 m. (priemonė „Investicijos į materialų turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) ne vėliau nei iki 2023 m. balandžio 30 d. ir pirkėjai iki nurodyto termino pateikus tokią aplinkybę patvirtinančius įrodymus pardavėju, šalys susitaria bendru sutarimu nutraukti sutartį. Pirkėjai iki nurodyto termino nepateikus tokią aplinkybė patvirtinančių dokumentų pardavėjai, šalys susitaria, kad pardavėja įgyja teisė reikalauti netesybų pagal sutarties bendrosios dalies sąlygas.“.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties specialiosios dalies pastraipose „Kainos mokėjimo terminas“ ir „Papildomos specialiosios dalies sąlygos“ įtvirtinta sąlyga, kuriai įvykus atsakovė įsipareigojo sumokėti avansą, atitinka visus sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga reikalavimus, t. y. sąlyga turėjo atsirasti ateityje, Sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar iki atsakovė gaus paramą pagal programą Lietuvos kaimo plėtra 2014-2020 m., sąlyga yra teisėta, jos buvimas (nebuvimas) įmanomas, sąlyga taip pat nepriklausė išmintinai nuo atsakovės valios.

43. Atsakovė neneigia fakto, ir tai patvirtina į bylą pateikta 2023 m. vasario 9 d. tarp NMA ir atsakovės sudaryta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kad iki sutartyje nurodyto termino (2023 m. balandžio 30 d.) paramos suteikimas pagal programą atsakovei buvo patvirtintas, ir ji turėjo iki 2023 m. birželio 30 d. NMA pateikti mokėjimo prašymą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad taip buvo įvykdyta esminė sutarties atidedamoji sąlyga, kuriai įvykus atsakovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po paramos pagal programą Lietuvos kaimo plėtra 2014-2020 m. (priemonė „Investicijos į materialų turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“) patvirtinimo sumokėti avansą – 22 506 Eur su PVM.

44. Atsakovė taip pat neginčijo ir neįrodinėjo, kad ieškovė nevykdė ar netinkamai vykdė sutarties specialiosios dalies pastraipose „Kainos mokėjimo terminas“ ir „Papildomos specialiosios dalies sąlygos“ nustatytą sąlygą, draudžiančią iki paramos patvirtinimo reikalauti, kad atsakovė sumokėtų avansą.

45. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei prašymus dėl mokėjimo termino atidėjimo, sutarties sąlygų pakeitimo, ar sutarties nutraukimo, todėl atsakovės argumentai, kad ji negavo viso reikiamo finansavimo kombaino pagal sutartį įsigijimui, nesudaro pagrindo teigti, jog avanso sumokėjimas buvo susijęs ne su paramos suteikimo patvirtinimu, o su suteikiamos paramos dydžiu, gaunamu papildomu finansavimu ir pan. taigi, tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė (šalių bendradarbiavimo praktika sms žinutėmis, elektroniniais laiškais) leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios tik dėl avanso mokėjimo atidėjimo galimybės iki paramos gavimo patvirtinimo. Jokių kitų nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys papildomai susitarė dėl avanso sumokėjimo, susiejant mokėtiną avansą su paramos dydžiu, finansavimo iš kitų šaltinių gavimo ir pan., nėra.

46. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sutarties sąlygų turinys, šalių paaiškinimai, šalių bendradarbiavimas ir elgesys iki ir po sutarties sudarymo, leidžia daryti išvadas, kad sutarties pasirašymo metu jos objektas (atsakovės įsipareigojimas sumokėti avansą per 30 kalendorinių dienų nuo paramos pagal programą patvirtinimo) buvo suformuluotas aiškiai ir suprantamai, kad sutarties sąlygose buvo įtvirtinti konkretūs veiksmai, nustatyta kainos (avanso ir likusios kainos dalies už įsigyjamą kombainą) mokėjimo tvarka ir sąlygos, šalių sutartiniai įsipareigojimai. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus ir sąlygas, kurioms esant atsakovė įsipareigojo sumokėti avansą, įvykdė, o atsakovė, gavusi patvirtinimą apie suteikiamą paramą savo įsipareigojimų neįvykdė. Taigi, nėra pagrindo visos sutarties laikyti sąlygine sutartimi CK 1.66 straipsnio prasme, nes atsakovė nepagrindė, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos būtų iš esmės kitokios.

47. Kaip jau minėta, sutarties laisvės principas suteikia teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties nutraukimas ir baudos reikalavimas išimtinai yra siejamas ne su avanso sumokėjimu, gavus patvirtinimą apie paramos suteikimą, bet su visos reikalingos sumos kombainui įsigyti gavimu. Šiuo atveju nėra reikšmingi atsakovės argumentai apie padėtį pienininkystės sektoriuje, nes iš byloje pateiktų elektroninių laiškų (susirašinėjimas 2023 m. gegužės mėnesį tarp L. V. ir G. Š., smefinance), rašytų pačios atsakovės matyti, jog ji su šeima užsiima ne tik pienininkyste, bet gyvulių auginimu mėsai, grūdų auginimu.

48. Byloje nėra ginčo dėl teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė siekia įsigyti kombainą už ES paramos ir / ar savo ar skolintas lėšas, tačiau ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog veikė kaip tarpininkė tarp atsakovės ir finansų įstaigų.

49. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes, kad 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

50. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė AB „East West Group“ teikė ir/ar teikia finansines paslaugas, užsiima finansinio tarpininkavimo veikla, turi licenciją tokių paslaugų teikimui. Vien aplinkybės, jog ieškovė kredito įstaigose galimai domėjosi apie atsakovės galimybes gauti papildomą finansavimą kombaino įsigijimui, padėjo užpildyti paraišką lizingui, su atsakove tarėsi dėl galimybės įsigyti kitą žemės ūkio techniką (krautuvą, kt.), nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė buvo įsipareigojusi padėti gauti atsakovei finansavimą, ir tai lėmė sutarties su ieškove sudarymą. Juolab, kad byloje pateikti elektroniniai laiškai (2023 m. balandžio 28 d. PayRay Bank, UAB atstovo R. G.) patvirtina, kad pati kredito įstaiga informavo ieškovę, kad nesiseka susisiekti su atsakove, kuri neatsiliepia telefonu.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas šalių elgesys nesudaro pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės galėtų būti vertinamos ne kaip šalių bendradarbiavimas ikisutartiniuose santykiuose ar vykdant sutartį, bet ieškovės įsipareigojimas surasti atsakovei kredito įstaigą ir / ar gauti finansavimą kombaino įsigijimui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės tarpininkavimą, atsakovei siekiant gauti finansavimą kombaino įsigijimui yra nepagrįsta, neįrodyta ir nėra teisiškai reikšminga atsižvelgiant į ieškiniu pareikšto reikalavimo ribas.

52. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. balandžio 12 d. pranešimu „Dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama per 7 kalendorines dienas nuo šio pranešimo gavimo raštu informuoti pardavėją, nurodant datą, kada pagal aukščiau nurodytą programą projektas buvo patvirtintas ir skirta parama bei sumokėti sutartyje numatytą avansą, arba iki 2023 m. balandžio 30 d. pateikti dokumentus, įrodančius, jog parama nebuvo suteikta, tačiau atsakovė avanso nesumokėjo, įrodymų apie nesuteiktą paramą, kredito negavimą nepateikė, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog, gavusi pranešimą, kreipėsi į ieškovę dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, sutarties atsisakymo ir pan.

53. Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei raginimą iki 2023 m. birželio 25 d. sumokėti avansą pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Pranešime taip pat nurodoma, jog jeigu sutartis toliau bus vykdoma, ieškovė nereikalaus sutarties bendrosios dalies 3.3 punkte numatytos baudos, priešingu atveju, sutartis bus nutraukta ir pareikalauta sumokėti baudą. Atsakovė reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovė 2023 m. liepos 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo, jog atsakovė sumokėtų 22 506 Eur baudą, apie tai raštu, išsiųstu elektroniniu paštu, pranešė atsakovei.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastys, dėl kurių atsakovė apsisprendė atsisakyti vykdyti sutartį, yra ne objektyvios, nepriklausančios nuo atsakovės valios, o subjektyvios, susiję su atsakovės elgesiu po sutarties sudarymo, kadangi ji negavo pasiskolinti visos kombaino įsigijimui reikalingos sumos. Šios aplinkybės rodo ne ieškovės, o atsakovės atitinkamą nesąžiningumą sutarties vykdymo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, jog sutarties sąlygos būtų pakeistos, sutartis pripažinta negaliojančia, ar atsakovė būtų sumokėjusi baudą, todėl ieškovė turi teisės reikalauti, kad atsakovė sumokėtų sutarties bendrosios dalies 3.3 punkte numatytą baudą.

55. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.).

56. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų – pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023)

57. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (CPK 178 str.).

58. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos.

59. Nagrinėjamu atveju, ieškovė su atsakove susitarė dėl 10 proc. dydžio baudos netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju. Atsakovė su sutarties sąlygomis bei numatytų netesybų dydžiu sutiko ir sutartį pasirašė, o po sutarties sudarymo niekada nekėlė klausimo dėl netesybų dydžio. Ieškovė savo patirtus nuostolius grindė tuo, jog atsakovei neįvykdžius sutarties ieškovė negavo realiai tikėtųsi gauti pajamų iš sutarties įvykdymo. Ieškovė sutarties pagrindu buvo suplanavusi iki 2023 m. balandžio 30 d., vėliausiai iki 2023 m. birželio 30 d. gauti avansinį mokėjimą (22 506 Eur), o likusią sumą 202 504 Eur per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

60. Atsakovė neginčijo netesybų dydžio, to fakto, kad ieškovė teisėtai sutartį nutraukė, atsakovei per nustatytą terminą nesumokėjus avanso ir nekvestionuoja sutarties Bendrosios dalies 8.2 punkto, kuriame jos patvirtino, jog sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo, reikalaudama iš viso atmesti ieškinio reikalavimus. Taigi, santykis tarp pajamų, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš atsakovės pagal sutartį ir kurias gavo (gaus ateityje) iš kito pirkėjo, yra objektyvus ieškovės minimalių nuostolių dydis, kuris į bylą nėra pateiktas ir teismui nežinomas (ieškovė nepateikė įrodymų apie realius tikėtinus nuostolius). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kombainas buvo parduotas kitam pirkėjui, dėl to objektyviai nustatyti minimalių nuostolių dydį nėra galimybės, todėl teismo procesinio sprendimo priėmimo metu ieškovė realių, skaitmenine išraiška pamatuotinų nuostolių nėra patyrusi, kas reiškia, jog nėra pagrindo sumažinti netesybas nėra.

61. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas metines procesines palūkanas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis numato, kad palūkanų norma apskaičiuojama 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą Remiantis Europos Centrinio banko duomenimis, refinansavimo operacijoms yra taikoma 4 procentų fiksuota palūkanų norma, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.) bei 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Įstatymo 7 str. 1 d., CK 6.63 str. 2 d.).

62. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, taikė sutarčių aiškinimą, reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – galutinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. preliminarus sprendimas, patikslinant jo rezoliucinę dalį (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 654,88 Eur, iš jų: 254 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 4 400,88 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už ieškinio parengimą, atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2 371,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 254 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 117,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto įkainio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Iš viso iš ieškovės priteistina 7 026 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. galutinį sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. preliminarų sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 506 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus šešis eurus) netesybų, 12 (dvylikos) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 506 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas.“

Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, 7 026 Eur (septynis tūkstančius dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.