- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-1864-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15028-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir ieškovas), paduotu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo J. G. (toliau – ir atsakovas) 1 709,27 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad jis ir K. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 25 d. apdraustas turtas buvo užlietas iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 1 279,54 Eur draudimo išmoką. 2024 m. kovo 19 d. apdraustasis turtas buvo dar kartą užlietas iš turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 429,73 Eur draudimo išmoką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, arba laikyti jį nepagrįstu ir neįrodytu. Atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad jis ir akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ 2017 m. spalio 24 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Sutartis). Taigi, neigiami turtiniai padariniai, t. y. atlyginti ieškovui ieškiniu reikalaujamą žalą, tenka ADB „Gjensidige“, nes: tiek 2023 m. spalio 25 d., tiek 2024 m. kovo 19 d. įvykiai kilo Sutarties galiojimo laikotarpiu, atsakovas yra apdraudęs savo galimą civilinę atsakomybę, susijusią su ginčo turtu; civilinė atsakomybė yra apdrausta 9 000 Eur sumai, o ieškinio reikalavimas sudarė 1 709,27 Eur. Išdėstyta informacija ieškovui buvo žinoma, nes apie Sutartį buvo ne kartą informuota ieškovo atstovė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi, be kita ko, įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (toliau – tretieji asmenys), ADB „Gjensidige“ ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Rasų valda“.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad pagal Sutartį užregistruotos žalų bylos Nr. CLT3551065 ir Nr. CLT3551066. Pagal ADB „Gjensidige“ valdybos 2017 m. kovo 15 d. patvirtintas Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 (toliau – ir Taisyklės), jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas, ar atliekamas ikiteisminis ar kitas privalomas valstybės institucijos tyrimas, draudikas turi teisę atidėti išmokos mokėjimą iki ikiteisminio tyrimo ar kitos privalomai tyrimą atliekančios institucijos tyrimo pabaigos ir / ar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba bylos sustabdymo ar nutraukimo dienos (Taisyklių 6.4.3 papunktis). Atsižvelgiant į tai, žalų bylų Nr. CLT3551065 ir Nr. CLT3551066 administravimas bei sprendimų priėmimas pagal su atsakovu sudarytą Sutartį sustabdytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba bylos sustabdymo ar nutraukimo dienos.
5. Trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad ieškiniu reikalaujama priteisti žalos suma nėra pilnai pagrįsta ir turėtų būti mažinama.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. iš trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ gavo 1 567,60 Eur mokėjimą, patvirtinantį dalinį apmokėjimą pagal pareikštą ieškinį, t. y., ADB „Gjensidige“ pakeitė savo sprendimą dėl žalos bylų stabdymo, įvykius pripažino draudžiamaisiais ir, išskaitęs 111,67 Eur nusidėvėjimą, 30 Eur franšizę, sumokėjo draudimo išmoką. Patenkinus dalį ieškinio reikalavimo, atsisako dalies ieškinio ir prašo bylą nutraukti dalyje dėl 1 679,27 Eur. Pareiškė, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo dalies ieškinio pasekmės bei nurodė, jog palaiko reikalavimą dėl 30 Eur žalos atlyginimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
8. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. vasario 5 d., metu ieškovo atstovas nurodė, kad taip pat palaiko ir reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl 1 679,27 Eur žalos atlyginimo iš šioje dalyje bylą nutraukė, nurodė, kad byla toliau nagrinėjama pagal ieškinio reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovo 30 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė bylą nutraukti, priteisti jam iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę ginčą išspręsti neteisminiu keliu, tačiau ja nesinaudojo. Ieškovas netgi nebandė kreiptis į trečiąjį asmenį ADB „Gjensidige“, taip pat nebendradarbiavo su atsakovu ir nepagrįstai pradėjo teisminį procesą atsakovo atžvilgiu. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai (juolab, žinant faktą, kad ieškovas yra savo srities profesionalas), nepaisant to, kad jo interesus atstovavo profesionali teisininkė, su kuria buvo vykdoma komunikacija dar iki teisminio proceso pradžios. Tuo tarpu atsakovas nėra teisininkas, o paprastas vartotojas, siekęs ginčą išspręsti ne teisminiu keliu. Jis dar prieš prasidedant teisminiam procesui pateikė ieškovui informaciją apie sudarytą Sutartį ir aktyviai siekė bendradarbiauti. Likusi ieškinio suma – 30 Eur yra itin maža. Tolimesnis ginčas dėl tokios mažos sumos nėra nei racionalus, nei ekonomiškas. Dėl šių priežasčių, nors ir nesutinka su ieškiniu, teikia mokėjimo pavedimą dėl 30 Eur sumos. Be to, ieškovas beveik tris mėnesius neinformavo apie tai, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ patenkino didžiąją dalį (98,24 proc.) ieškinio reikalavimo. Tai tik stiprina ir aiškiai indikuoja aplinkybes apie ieškovo nesąžiningumą.
11. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 12 d., metu ieškovo atstovas nurodė, kad procesinės palūkanos sudaro 19,47 Eur.
Šalies argumentai
12. Atsakovas 2025 m. kovo 12 d. pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriuo prašė bylą nutraukti, priteisti jam iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas 2025 m. kovo 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra sumokėtos procesinės palūkanos – 19,47 Eur. Pažymėjo, kad teikia į bylą mokėjimo nurodymą bei prašo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti 2025 m. kovo 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta tvarka.
13. Ieškovas 2025 m. kovo 25 d. pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad atsakovas ir jo civilinės atsakomybės draudikas patenkino ieškinio reikalavimus, t. y. atsakovo draudikas atlygino žalos dalį, atsakovas sumokėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį jam tenkančią 30 Eur išskaitą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškinio reikalavimų patenkinimo. Vadovaujantis tuo, atsisako pareikšto ieškinio ir prašo bylą nutraukti, iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 27 d., metu šalys palaikė savo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, grąžino ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio, t. y. 28,50 Eur, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. I2351163 ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. I2370557 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 509,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, nurodė, kad iš ieškovo pareiškimų dėl ieškinio atsisakymo, šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškinio atsisakymą nulėmė tai, kad atsakovo draudikas, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, ieškovui 2024 m. lapkričio 21 d. sumokėjo 1 679,27 Eur sumą, o atsakovas po 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. kovo 12 d. parengiamųjų teismo posėdžių ieškovui sumokėjo po likusią 30 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl susiklosčiusi procesinė situacija tarp šalių savo esme reiškia bylos išsprendimą ieškovo naudai. Tai, kad atsakovas ir jo draudikas atlygino ieškovui žalą, laikytina, jog iš esmės atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimais, nepalaikydamas savo procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų, tarp jų ir argumentų, susijusių su nurodomomis buto užliejimo priežastimis ar padarytos žalos dydžio, ar dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovo nebendradarbiavimas su atsakovo draudiku nulėmė teisminį procesą, tačiau toks teiginys, įvertinus kilusio ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis ir nesant įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas apie atsakovo draudiką, laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio argumentu.
17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ yra sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria papildomai apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė. Pagal Taisyklių 103.2 papunktį, atsakovas apie draudžiamąjį įvykį privalo raštu informuoti draudiką ne vėliau kaip per tris darbo dienas po to, kai apie tą įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti nurodydamas: a) kada ir kokiomis aplinkybėmis įvykis įvyko; b) kontaktinius duomenis (pavardes, adresus, telefonus) asmenų reiškiančių arba galinčių pareikšti pretenzijas; c) kada (data) ir kokioms kompetentingoms institucijoms pranešta apie įvykį; d) galimą žalos dydį. Pagal Taisyklių 104.2 papunktį, atsakovas privalo informuoti pretenziją pareiškusius trečiuosius asmenis (jei tokie yra) apie civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir apie būtinybę parodyti draudikui ar jų atstovui sugadintą turtą ar jo liekanas, saugoti sugadintą turtą ar išlikusį turtą, kol jį apžiūrėti atvyks draudikas arba jų atstovas. Taisyklėse, be kita ko, numatyta, kad draudėjas neturi teisės be rašytinio draudiko sutikimo pripažinti pretenziją ir atlyginti nuostolius. Jeigu nevykdomas šis reikalavimas, tai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nebent atlygintino nuostolio suma ir atsakomybės pagrindas yra neabejotinai pagrįsti (Taisyklių 104.5 papunktis). Atsakovo atstovas teigia, jog atsakovas 2023 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu informavo ieškovo atstovę, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tačiau, kaip matyti iš šio laiško turinio, savo draudiko, kaip tai numatyta Taisyklių 104.2 papunktyje, nenurodė, o atsakovo atstovo argumentų, jog ieškovo atstovė apie jo draudiką buvo informuota telefonu, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį turėdamas pareigą informuoti draudiką apie jam pareikštas pretenzijas ar nurodyti ieškovui savo draudiką, su savo draudiku nebendravo, ieškovui savo draudiko neatskleidė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Tinkamo atsakovo bendradarbiavimo su savo draudiku ar ieškovu atveju, ginčo šioje byloje ir iš to kilusių bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti. Nepagrįsta laikė atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovas kaltas dėl užsitęsusio proceso, t. y., kad ieškovas ieškinio reikalavimo dėl draudiko išmokėtos sumos atsisakė tik 2025 m. vasario 5 d., nors draudikas ieškovui žalą atlygino 2024 m. lapkričio 21 d. Iš atsakovo draudiko teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad draudikas apie ieškovui išmokėtą sumą atsiliepime nepasisakė ir nurodė, jog užregistruotų žalos bylų administravimą bei sprendimų priėmimą sustabdė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba bylos sustabdymo ar nutraukimo dienos. Kaip matyti, atsakovas net nežinojo, kad jo draudikas atlygino dalį dėl įvykių išmokėtos sumos ieškovui, kas kartu patvirtina, jog atsakovas iš esmės buvo pasyvus ir su savo draudiku dėl jam pareikštų pretenzijų nebendravo nei gavus pretenzijas iš ieškovo, nei proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties dalį – jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti, o ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1 neigiami turtiniai padariniai, t. y. atlyginti ieškovui ieškiniu reikalaujamą žalą, teko trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“, nes: tiek 2023 m. spalio 25 d., tiek 2024 m. kovo 19 d. įvykiai kilo Sutarties galiojimo laikotarpiu – atsakovas yra apdraudęs savo galimą civilinę atsakomybę, susijusią su ginčo turtu; civilinė atsakomybė yra apdrausta 9 000 Eur sumai, o ieškinio reikalavimas sudarė 1 709,27 Eur. Ieškovui išdėstyta informacija buvo žinoma dar iki pradedant teisminį procesą. Apie sudarytą Sutartį ne kartą buvo informuota ieškovo teisininkė. Pavyzdžiui, apie sudarytą Sutartį ieškovo teisininkė buvo informuota telefonu (telefonu taip pat buvo nurodyta, kad Sutartis yra ne tik sudaryta, bet yra sudaryta su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“), taip pat atsakovas dar kartą informavo ieškovą apie sudarytą Sutartį ir el. paštu 2023 m. gruodžio 21 d. Kaip galima matyti iš nurodytos komunikacijos, atsakovas ir ieškovas jau buvo komunikavę (tai patvirtina atsakovo laiške nurodoma frazė „kaip minėjau ankščiau“), be to, šis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu ir jį informavo, kad yra sudaręs draudimo Sutartį bei paprašė ieškovo detalizuoti, kokia papildoma informacija ieškovui yra reikalinga apie jo būsto draudimą. Tačiau ieškovas į pirmiau nurodytą laišką nieko neatsakė. Ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, kad būtų atsakęs į šį laišką ir būtų siekęs bendradarbiauti su atsakovu ir išvengti teisminio proceso. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų prašęs patikslinti, su kokia bendrove atsakovas yra sudaręs draudimo Sutartį (jeigu to nežinojo), o atsakovas ieškovui informacijos apie savo draudiką būtų neatskleidęs. Ieškovas, būdamas paprastu vartotoju, pagrįstai manė, kad ieškovui visa atsakovo suteikta informacija tiek telefonu, tiek el. paštu yra pakankama, nes jeigu informacija ieškovui nebūtų pakankama, tai ieškovas tokios informacijos iš atsakovo būtų paprašęs. Ieškovas yra juridinis asmuo, kuris yra savo srities profesionalas ir kuriam yra puikiai žinomas civilinės atsakomybės draudimo institutas. Tai, kad ieškovo teisininkė atsakovui neatrašė nieko, parodo, jog ieškovas elgėsi pasyviai, nenorėjo bendradarbiauti ir nesiekė išspręsti ginčo, nepradedant teisminio proceso. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas kartu 2025 m. kovo 6 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog jis pateikė ieškovui informaciją apie sudarytą Sutartį, paprašė nurodyti, kokia informacija jam papildomai yra reikalinga (jeigu reikalinga), tačiau ieškovas jokios papildomos informacijos iš atsakovo neprašė ir nieko neatrašė.
Žemesnės instancijos teismas
19.2 Taisyklių 104.2 papunktyje numatyta, kad „privalote informuoti pretenziją pareiškusius trečiuosius asmenis (jei tokie yra) apie civilinės atsakomybės draudimo sutartį“. Šiuo atveju atsakovas informavo ieškovą, kad yra sudaręs Sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas neįvykdė Taisyklėse numatytos pareigos informuoti ieškovo apie sudarytą draudimo sutartį yra nepagrįsti. Be to, Taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius tarp atsakovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ ir kokias pareigas atsakovas turi trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“. Taisyklės, priešingai, nei, kad nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra taikomos ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams. Atsakovas, pagal Taisykles, neturi jokių įsipareigojimų ieškovui. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ patenkino ieškovo pareikštą reikalavimą, todėl atsakovas jokių pareigų trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“, pagal Taisykles, nepažeidė, o ginčo tarp atsakovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ dėl šių Taisyklių pažeidimo nėra.
19.3 Tai, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atlygino ieškovui iš esmės beveik visą reikalavimą būtent ir patvirtina faktą, kad byloje tinkamu atsakovu turėjo būti trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atlygino ieškovui žalą nereiškia, jog atsakovas nebepalaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų dėl atsakovo byloje tinkamumo. Trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ patenkinus ieškovo reikalavimą, likusi nepatenkinta ieškinio suma buvo itin maža, t. y. 30 Eur (trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atlikta išskaita). Atsakovas 2025 m. kovo 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tolimesnis ginčas dėl tokios mažos sumos nėra nei racionalus, nei ekonomiškas. Tik dėl šios priežasties patenkino likusį ieškovo reikalavimą.
19.4 Ieškovo atstovas 2025 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo apie tai, jog trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ 2024 m. lapkričio 21 d. patenkino iš esmės beveik visą ieškovo ieškinio reikalavimą. Kaip nurodė ieškovo atstovas 2025 m. kovo 27 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, jis nieko nepranešė teismui ir ieškovui laikotarpyje nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. vasario 5 d. dėl tos priežasties, nes tikėjosi, kad atsakovas galimai ginčys trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apmokėjimą ieškovui. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas turėtų ginčyti tai, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ apmokėjo iš esmės visą ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui. Juk atsakovas ne kartą buvo nurodęs, kad byloje nėra tinkamas atsakovas. Jeigu ieškovas galvojo, kad atsakovas galimai ginčys trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apmokėjimą ieškovui, tai galėjo bendradarbiauti su atsakovu, iškomunikuoti apie tai, kad byloje buvo gautas trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apmokėjimas, juolab, kad ieškovas byloje yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Ieškovas galėjo atsisakyti iš esmės beveik viso ieškinio reikalavimo jau 2024 m. lapkričio 21 d., po ko jis likusią reikalavimo dalį (30 Eur) būtų sumokėjęs daug aukščiau ir nebūtų susidariusios bylinėjimosi išlaidos už parengiamuosius teismo posėdžius po 2024 m. lapkričio 21 d. Ieškovas ieškinio reikalavimo dėl trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ išmokėtos sumos atsisakė tik 2025 m. vasario 5 d., prieš pat teismo posėdį, prieš tai dar pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir už atstovavimą 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje. Iš tokio ieškovo elgesio galima manyti, kad ieškovas galimai tyčia neinformavo atsakovo apie gautą mokėjimą, norint padidinti bylinėjimosi išlaidas, tikėdamasis, kad jas vėliau prisiteis iš atsakovo. Taigi, ieškovas yra kaltas dėl užsitęsusio proceso.
19.5 Pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovui priteisti visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui visai nepriteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nepatenkino pilno ieškovo 1 679,27 Eur ieškinio reikalavimo, o patenkino tik 1 567,60 Eur, išskaitęs 111,67 Eur nusidėvėjimą. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimo nepagrįstumą dėl 111,67 Eur sumos pripažino ir pats ieškovas. Ieškovas neginčijo šio fakto, pateikė atsisakymą nuo visos 1 679,27 Eur sumos, tokiu būdu pripažindamas, kad pareikšdamas ieškinį nepaskaičiavo nusidėvėjimo.
Atsiliepimas
20. Ieškovas atsiliepimu prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti – palikti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeista bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1 šioje byloje buvo pareikštas ieškinys, kurio ieškovas atsisakė dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, nors byla baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bet ieškinio reikalavimai buvo patenkinti po ieškinio teismui pateikimo, todėl galima pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį, kuriame nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos tik tai šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, taigi, šiuo atveju – tik ieškovui. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nesutiko su prievole, teikė atsiliepimus, kuriuose teikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, skatino bylinėjimąsi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo civilinės atsakomybės draudikas nusprendė ieškinį patenkinti ir tai sudaro pagrindą bylą nutraukti, nepriimant sprendimo. Visos proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl atsakovo procesinio elgesio. Akivaizdu, kad be ieškinio pateikimo, ieškovo interesai nebūtų apginti, nes atsakovas ir jo civilinės atsakomybės draudikas atsiliepime kategoriškai pasisakė dėl to, kad atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, atitinkamai, nekyla prievolė atsakyti už turto sugadinimą. Ieškovas siekė ginčą išspręsti be teismo, tačiau atsakovas pretenzinio reikalavimo netenkino.
20.2 Apibendrinus mano, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai pagrįsta, motyvuota ir argumentuota. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į kiekvieną procesinį epizodą, tiek iki ginčo teisenos iniciavimo, tiek atsakovo elgesį ginčo teisenos metu. Ieškovas niekaip kitaip negalėjo apginti savo procesinių teisių, kaip tik pareiškus ieškinį, atsakovas ir jo draudikas nesutiko su ieškiniu, tačiau ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, t. y. ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas pripažino, kad nepagrįstai teikė neargumentuotus atsikirtimus ir tik skatino bylinėjimąsi, t. y. pripažino, kad elgėsi procesiškai neteisingai ir jo teisės negali būti ginamos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
24. Skundžiama nutarties dalimi bylinėjimosi išlaidos paskirstytos, nutraukus bylą CPK 294 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. ieškovui atsisakius ieškinio, nes atsakovas ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pareikštus reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
25. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktą).
27. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktą).
28. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti jam iš atsakovo, be kita ko, 1 709,27 Eur draudimo išmoką, kurią šis išmokėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjui (draudimo išmokos gavėjui). Ieškovas paaiškino, kad minėtas turtas buvo užlietas iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui. Tuo tarpu atsakovas pateiktame atsiliepime, be kita ko, teigė, kad pagal pareikštą ieškinį turėtų atsakyti ne jis, o jo civilinės atsakomybės draudikas – trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ – 2017 m. spalio 24 d. sudarytos gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu.
29. Skundžiama nutarties dalimi ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas visiškai, tuo tarpu atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.
30. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovas žinojo, jog jis yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, tačiau elgėsi pasyviai, nenorėjo bendradarbiauti ir nesiekė išspręsti ginčo, nepradedant teisminio proceso. Siekdamas pagrįsti poziciją dėl ieškovo informavimo apie savo civilinės atsakomybės draudiką, remiasi 2025 m. kovo 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu ieškovo atstovei 2023 m. gruodžio 21 d. siųstu el. laišku (2 t., b. l. 153).
31. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas atsakovo pozicija nepagrįsta bei pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad pirmiau nurodytame el. laiške nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, nėra nurodytas jo draudikas. Atsakovas remiasi tuo, kad ieškovo atstovė į minėtą el. laišką neatsakė, nepasiteiravo duomenų apie jo draudimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nebuvo paskutinė komunikacija tarp ieškovo ir atsakovo – ieškovas apie pareigą atlyginti nuostoliams padengti išmokėtas sumas atsakovą informavo ne tik 2023 m. lapkričio 15 d. raštu, pranešant apie 2023 m. spalio 25 d. įvykusį draudžiamąjį įvykį, tačiau ir 2024 m. balandžio 14 d. raštu, pranešant apie 2024 m. kovo 19 d. įvykusį draudžiamąjį įvykį (1 t., b. l. 10, 73). Ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų bendradarbiavęs su ieškovu po 2024 m. balandžio 14 d. rašto gavimo. Taigi, vertintina, kad ieškovas pasinaudojo galimybe ginčą išspręsti neteisminiu keliu, todėl teisminį procesą pradėjo pagrįstai.
32. Nors atsakovas teigia, kad trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ valdybos 2017 m. kovo 15 d. patvirtintos Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 060, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra taikomos ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams, tačiau vertintina, kad jų turinys ir susiklosčiusios faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, patvirtina ne ieškovo, o atsakovo bendradarbiavimo pareigos vykdymo ieškovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atžvilgiu stoką. Pagal Taisyklių Nr. 060 103.2 papunktį, atsakovas apie draudžiamąjį įvykį privalo raštu informuoti draudiką ne vėliau kaip per tris darbo dienas po to, kai apie tą įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti nurodydamas: a) kada ir kokiomis aplinkybėmis įvykis įvyko; b) kontaktinius duomenis (pavardes, adresus, telefonus) asmenų reiškiančių arba galinčių pareikšti pretenzijas; c) kada (data) ir kokioms kompetentingoms institucijoms pranešta apie įvykį; d) galimą žalos dydį. Pagal Taisyklių 104.2 papunktį, atsakovas privalo informuoti pretenziją pareiškusius trečiuosius asmenis (jei tokie yra) apie civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir apie būtinybę parodyti draudikui ar jų atstovui sugadintą turtą ar jo liekanas, saugoti sugadintą turtą ar išlikusį turtą, kol jį apžiūrėti atvyks draudikas arba jų atstovas (2 t., b. l. 37–65). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų nei apie trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ informavimą apie 2023 m. spalio 25 d. ir 2024 m. kovo 19 d. įvykusius draudžiamuosius įvykius, nei apie ieškovo informavimą apie atsakovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ sudarytą Sutartį. Nurodytos išvados nepaneigia tai, kad, kaip nurodo atsakovas, ginčo tarp atsakovo ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ dėl Taisyklių pažeidimo nėra.
33. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas galėjo atsisakyti iš esmės beveik viso ieškinio reikalavimo jau 2024 m. lapkričio 21 d., po ko jis likusią reikalavimo dalį (30 Eur) būtų sumokėjęs daug aukščiau ir nebūtų susidariusios bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose po 2024 m. lapkričio 21 d.
34. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ 2024 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad suskaičiavo draudimo išmoką, kuri sudaro 1 567,60 Eur (nuostolio suma – 1 709,27 Eur; išskaita – 30 Eur; nusidėvėjimo suma – 111,67 Eur) bei, kad artimiausi metu ji bus išmokėta į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (2 t., b. l. 114). Ieškovas šią draudimo išmoką gavo 2024 m. lapkričio 21 d. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad palaiko reikalavimą dėl 30 Eur žalos atlyginimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. vasario 5 d., metu ieškovo atstovas nurodė, kad taip pat palaiko ir reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas 2025 m. kovo 7 d. pervedė ieškovui 30 Eur (išskaita) bei 2025 m. kovo 12 d. (po parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 12 d.) – 19,47 Eur (procesinės palūkanos) (2 t., b. l. 156, 162).
35. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pareiškė ne apie visų ieškinio reikalavimų atsisakymą, tai, kad atsakovas likusius reikalavimus patenkino tik praėjus daugiau nei mėnesiui bei tik po sekančio parengiamojo teismo posėdžio pabaigos, konstatuotina, jog vėlesnis pareiškimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pateikimas neprisidėjo prie atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Be to, faktas, kad ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 111,67 Eur žalos atlyginimo, kurios trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ ieškovui neatlygino, nurodydamas, kad tai nusidėvėjimo suma, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Nenustatyta, kad dėl didesne apimtimi pareikšto ieškinio atsakovas būtų patyręs papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų Teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
37. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
39. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
41. Nustačius, kad atsakovo paduotas atskirasis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovo priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
42. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsnio 1–5 dalimis, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atsakovo J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įmonės kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, filialo kodas 300665654, iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.