- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e1-904-791/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35678-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. R. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 14 val. 45 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą A. R. smurtavo, t. y. pastūmė ir sudavė dukrai rankų delnais į abi veido puses, tokiu būdu sukėlė mažametei dukrai A. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad A. R. yra jo dukra. Su sugyventine D. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metų, tačiau nėra susituokę. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jų draugams, butą jie nuomojasi, tačiau jame nėra registruoti. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 14.00 val. į namus parėjo būdamas neblaivus. Jam parėjus dukra A. R. jį ėmė vadinti ,,asilu“ ir ,,debilu“. Šis konfliktas vyko jos kambaryje. Būnant A. kambaryje jis nesusivaldė, ją pastūmė, tuomet A. dar labiau pradėjo rėkti ir jis A. sudavė delnu per abu skruostus. Tiksliai negali pasakyti, kiek sudavė smūgių, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad savo fiziniais veiksmais sukėlė A. fizinį skausmą, dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Su dukra sutaria puikiai. Taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus ir neapmąstė savo veiksmų. Šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje dėl darbo paieškos. Alkoholiu nepiktnaudžiauja.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. R. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
2023 m. rugsėjo 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole D. Ž. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 14 val. 45 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip jos sugyventinis A. R. pastūmė jų bendrą dukrą A. R., gimusią A., ir abiejų rankų delnais sudavė nemažiau tris smūgius A. į veidą (abiejų pusių skruostus), po tokių sugyventinio veiksmų, jų dukra pradėjo verkti bei skundėsi sukeltu fizinių skausmu.
2023 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su ja namuose buvo jos vaikai A. R., kuri tvarkėsi savo kambarį, M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Jie buvo kitame kambaryje prie kompiuterio, miegamajame buvo sugyventinis A. R.. Jai būnant virtuvėje, į ją atėjo stipriai neblaivus A. R., kuris prie jos pradėjo kabinėtis, vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, rėkti ant jos. Tai išgirdusi jų bendra dukra A. R. nurodė A., kad šis nustotų kabinėtis. Ji į A. žodžius nereagavo ir toliau buvo virtuvėje. Jai būnant virtuvėje, A. nuėjo į dukros A. kambarį ir pradėjo rėkti ant jos, taip pat girdėjo, kaip jos dukra A. sakė, kad šis nustotų spardyti kambaryje buvusius daiktus ir rūbus ir liepė jam išeiti iš kambario. Taip pat girdėjo, kad tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir išgirdo, kaip E. Ž. šaukė, kad nestumdytų A., todėl ji nuėjo į kambarį ir pamatė, kaip A. pastūmė jų dukrą A., kuri pargriuvo ant lovos, o jai atsistojus A. abiejų rankų delnais sudavė nemažiau tris smūgius į veidą. Tai pamatęs vyresnysis sūnus E. nustūmė A. ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. A. po suduotų smūgių verkė bei jautė didelį fizinį skausmą. Prieš vaikus ankščiau A. R. nėra smurtavęs, tik neblaivus nuolatos kabinėjasi, elgiasi agresyviai. Sugyventinis turi priklausomybę alkoholiui.
2023 m. spalio 6 d. apklausta papildomai liudytoja D. Ž. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. jai būnant namuose girdėjo, kad tarp sugyventinio ir dukters vyko žodinis konfliktas, girdėjo garsius šūksnius bei riksmus, todėl ji nuėjo į kambarį pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad sugyventinis smurtavo prieš mažametę jų dukrą A.. Dukra po suduotų smūgių į veidą apsiverkė bei pradėjo veidą dengtis rankomis. Suprato, kad jai labai skauda, kadangi ji yra mažametė, o tėvo sudavimai nebuvo silpni, suduodant smūgius ji muistėsi, nestovėjo vietoje. A. išsigando tokio tėvo elgesio, verkdama pasakė, kad labai skauda veidą, matė, kad jos veidas paraudo. Ji ją pradėjo raminti, kad neverktų ir nespiegtų, sakė, kad viskas bus gerai. Dukra skausmą juto tik minėtos dienos vakarą, nes kitą dieną skausmu nesiskundė, paraudimo taip pat nebuvo, jokių sužalojimų nematė, į medikus nesikreipė, medikamentų dukra nevartojo, kadangi sužalojimų nebuvo, o skausmas bei paraudimas praėjo kitą dieną. Ji pati išsigando, kad A. smurtauja prieš jų bendrą vaiką, jai buvo šokas, suprato, kad jo tokie veiksmai sukels fizinį skausmą ir gali padaryti sužalojimus. Jam rėkė, kad nustotų taip elgtis. Žino, kad jei jis būtų buvęs blaivus, smurtinio konflikto būtų nebuvę.
2023 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota, vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Iš A. R. asmens duomenų pažymos matyti, kad A. R. yra jo dukra, gimusi (duomenys neskelbtini).
2023 m. rugsėjo 16 d. laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 ARKB-0237, sertifikato Nr. 1938351, 2023 m. rugsėjo 16 d. 15.10 val. A. R. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2023 m. rugsėjo 19 d. išvadoje Nr. G 383/2023 (06) nurodyta, kad A. R. kūno paviršiuje, apžiūrint 2023 m. rugsėjo 19 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių ir kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. tyčia smurtaudamas prieš savo mažametę dukrą A. R., pastumdamas ir suduodamas dukrai rankų delnais į abi veido puses, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek ir liudytojos D. Ž. parodymai. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Veiką kvalifikuoja tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti prieš mažametę dukrą.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. R. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, neįrašytas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. Įvertinus visas aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinas areštas 21 parai. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl yra sąlygos skiriamą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebaustas administracinėmis nuobaudomis, turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, t. y. A. R. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-198, 13 punktą probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 15.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 9.52 val. laikas (1 diena).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. areštą 14 (keturiolikai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. R. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. 15.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 9.52 val. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą A. R. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. R..