- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-11423-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06994-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., O. A., Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A., O. A., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. Š. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š. priėmė savo senelio G. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą – 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad jos seneliai G. A. ir N. A. lygiomis dalimis pagal 1992 m. vasario 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 23-452 įgijo butą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. A. mirė. Po jo mirties Vilniaus m. 28-ojo notaro biure buvo išduotas 2011 m. gegužės 23 d. Nuosavybės teisės liudijimas, kuris patvirtino, kad G. A. pergyvenusiai sutuoktinei N. A. priklauso nuosavybės teise 1/2 dalis bendro turto - buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto jiems gyvenant santuokoje. Be to, po G. A. mirties Vilniaus m. 28-ojo notaro biure buvo išduotas 2011 m. gegužės 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1811, kuris patvirtino, kad po G. A. mirties 1/2 dalį paveldimo turto paveldėjo sutuoktinė N. A., t.y. 1/2 dalį iš priklausančios 1/2 buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį iš priklausančios 1/2 dalies transporto priemonės, t. y. keleivinio automobilio, HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 29 d. po G. A. mirties Vilniaus m. 28-ojo notaro biure buvo išduotas dar vienas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 7/2011, kuris patvirtino, kad po G. A. mirties vaikaitė J. Š. paveldėjo 1/4 dalį buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį transporto priemonės, t. y. keleivinio automobilio, HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad į 2/12 dalis mirusio G. A. turto paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. N. A. jai priklausančią 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 7 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 1941 perleido savo vaikaitei J. Š. (pareiškėjai). (duomenys neskelbtini) mirė pati G. A. sutuoktinė N. A.. Po G. A. mirties palikimą (1/6 patalpos/buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini)), pradėjo valdyti turto bendrasavininkė - vaikaitė J. Š., tačiau dėl likusios nepaveldėtos turto dalies palikimo priėmimo pastaroji į notarų biurą nesikreipė. Kadangi pareiškėja yra jo įpėdinė, turtinių teisių sukūrimo tikslu turi būti teismine tvarka nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktas, t.y. kad J. Š. priėmė palikimą po senelio G. A. mirties, faktiškai jį valdydama. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė. Pareiškėja nurodė, kad po senelės mirties galvojo, kad jai priklausė jau visas butas, nes senelė jai padovanojo savo buto dalį, ji nežinojo, kad dėl likusios 1/6 dalies buto, kaip palikimo priėmimo, dar reikia kreiptis į notarą. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno dar seneliui būnant gyvam.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie G. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių G. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo O. A. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja jau eilę metų faktiškai valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, moka visus reikiamus komunalinius mokesčius. Tiek G. A., tiek N. A. valia buvo palikti šį nekilnojamąjį turtą savo vaikaitei – pareiškėjai. O. A. 2011 m. kovo 4 d. yra sudaręs pareiškimą dėl palikimo atsisakymo Nr.925, patvirtintą Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės S. B., kuriuo pareiškė, kad nuo palikimo pagal įstatymą po savo tėvo G. A. mirties, atsisako. Teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad už butą, esančio (duomenys neskelbtini), mokamos sąskaitos jo vardu, tačiau pareiškėjos lėšomis, sutartys su paslaugų teikėjais sudarytos taip pat pareiškėjos vardu.
Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja jau daug metų rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius. V. A. nepretenduoja į jokią palikėjo G. A. turto dalį, tai patvirtina 2011 m. kovo 4 d. V. A. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo Nr.926, patvirtintas Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės S. B., kuriuo V. A. pareiškė, kad nuo palikimo pagal įstatymą po savo tėvo G. A. mirties atsisako. Teismo posėdyje su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A., miręs (duomenys neskelbtini) ir N. A., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos J. Š. seneliai ir suinteresuotų asmenų O. A. ir V. A. tėvai. Pareiškėja J. Š. yra suinteresuoto asmens O. A. dukra. 1992 m. vasario 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR Įstatymą Nr.I-1374 pagrindu G. A. įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
(duomenys neskelbtini) G. A. mirė. 2011 m. kovo 4 d. Pareiškimu dėl palikimo atsisakymo Nr.925 ir Nr.926 suinteresuoti asmenys O. A. ir V. A. atsisakė nuo palikimo pagal įstatymą po savo tėvo G. A. mirties.
Po G. A. mirties Vilniaus m. 28-ojo notaro biure 2011 m. gegužės 23 d. išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, kuris patvirtino, kad G. A. pergyvenusiai sutuoktinei N. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu. Vilniaus m. 28-ajame notaro biure 2011 m. gegužės 23 d. taip pat buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr.1811, kuris patvirtino, kad po G. A. mirties ½ dalį paveldimo turto paveldėjo sutuoktinė N. A., t.y. ½ dalį iš priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį iš priklausančios ½ dalies transporto priemonės, t.y. keleivinio automobilio, HONDA ACCORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)
2011 m. birželio 7 d. Dovanojimo sutartimi Nr.1941 N. A. padovanojo pareiškėjai J. Š. ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2016 m. vasario 29 d. Vilniaus m. 28-ajame notaro biure po G. A. mirties išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr.7/2011, kuris patvirtino, kad po G. A. mirties jo vaikaitė J. Š. paveldėjo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį transporto priemones, t.y. keleivinio automobilio HONDA ACCORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) N. A. mirė.
Šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjai J. Š. yra įregistruota nuosavybės teisė į 5/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2011 m. birželio 7 d. Dovanojimo sutartis Nr.1941 ir 2016 m. vasario 29 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr.1040), likusi 1/6 dalis buto tebėra registruota G. A. vardu. 2016 m. vasario 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime pažymėta, kad į 2/12 dalis G. A. turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Pareiškėjos teigimu, jai kreipusius į notarų biurą dėl jai nepriklausančios 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, buvo paaiškinta, kad praleistas terminas palikimui priimti.
Pareiškėjos teigimu, ji nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su vaiku. Tai, jog J. Š. palikėjo G. A. mirties metu ir po jo mirties rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui pateikti įrodymai – išrašai iš mokesčių platformos „Viena sąskaita“, suinteresuotų asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja J. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti senelio G. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. priėmė G. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. Š. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po senelio G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą