Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. S. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas T. S. atstovo advokato M. Navicko skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-21 nutarimo, kuriuo T. S. nubausta pagal ANK 422 str. 5 d. 310 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-21 nutarimu nubausta pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad ji 2017-04-17 10.01 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot“ - būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,64 promilės) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Pasisakydamas dėl nepašalintų prieštaravimų ir duomenų nepakankamumo traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, nurodo, jog iš skundžiamos nutarties matyti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kretingos PK nutarimo, iš esmės vadovavosi vien tik alkotesterio „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0385 parodymais, o kitų byloje esančių įrodymų, pavyzdžiui, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 užfiksuotų duomenų visiškai nevertino, į juos neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje net nepaminėjo. Pažymi, jog šie duomenys buvo itin svarbūs vertinant T. S. atsakomybės klausimą, kadangi jie yra akivaizdžiai ne tik prieštaraujantys vieni kitiems, bet taip pat ir alkotesterio užfiksuotiems parodymams. Visų pirma pažymi, kad vyriausiojo patrulio A. T. 2017-04-17 tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, jog „nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas“. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,64 prom.). Tuo tarpu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-04-17 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 nurodyta, jog „alkoholio nustatymas iškvepiamame ore: iš uoslės neužuodžiu iš arti“. Mano, jog tampa neaišku ir kelia pagrįstų abejonių tas faktas, kad pareigūnai sustabdę automobilį alkoholio kvapą užuodė, o gydytoja apžiūros metu alkoholio sklidimo neužfiksavo. Šių duomenų teismas ne tik nevertino, bet net nebandė pašalinti esančių prieštaravimų.

Nurodo, jog yra akivaizdūs prieštaravimai (kurių teismas taip pat pašalino) tarp alkotesteriu (0,64 prom.), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 216 bei 2017-04-26 Specialisto išvada Nr. T-A 4151/2017(01) užfiksuotų duomenų dėl T. S. neblaivumo laipsnio. Kaip matyti, akte užfiksuota, kad 12.40 val. patikrinus T. S. alkotesteriu „Lion Alcometer 500“ nustatyta 0,05 prom., o 12.50 val. tuo pačiu aparatu jau fiksuota 0,00 prom. Specialisto išvadoje Nr. T-A 4151/2017(01) nurodyta, jog ištyrus T. S. kraują (paimtą 2017-04-17 12.40 val.) alkoholio nerasta. Teismas dėl šių duomenų patikimumo ir jų tarpusavio ryšio skundžiamojoje nutartyje taip pat visiškai nieko nepasisakė ir jų nevertino ne tik atskirai, bet ir visų kartu. Kiekvienas asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, turi teisę pats nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti galimą neblaivumą. Šiuo atveju, nustačius lengvą girtumo laipsnį, T. S., nesutikdama su jo rezultatais ir siekdama pašalinti visas abejones, taip ir nusprendė padaryti. Alkotesterio duomenys yra užfiksuoti 2017-04-17, apie 10.01 val., o apeliantės kraujas tyrimui paimtas 2017-04-17 12.40 val., t. y. praėjus dviem valandoms nuo pirminės patikros momento. Šis uždelsimas didžiąja dalimi buvo nulemtas pačių policijos pareigūnų veiksmų, t. y. 30 min. buvo rašomas protokolas, 2 val. užtruko kelionė – važinėjimas po ligonines (iš įvykio vietos į Kretingos ligoninę, iš Kretingos ligoninės – į Klaipėdos ligoninę), nes pareiškėjai pareigūnams nurodžius, jog ji nesutinka su alkotesterio rodmenimis ir nori duoti kraują alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, pareigūnai galbūt sąmoningai pareiškėją pasiuntė į Kretingos ligoninę, kuri tokių tyrimų, kaip paaiškėjo tik ten nuvykus, jau neatlieka. Tik nuvykusi į šią ligoninę ir gavusi atitinkamą informaciją (tai patvirtina Kretingos rajono ligoninės įrašas ambulatorinių ligonių registravimo žurnale, kuriame nurodyta, kad T. S. į šią ligoninę buvo atvykusi 2017-04-17 11.40 val.), ji nedelsiant išvyko į Klaipėdos ligoninę ir ten atlikus kraujo tyrimą specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama atitinkama teismo ekspertizė tam, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio suformuota praktika neprarado aktualumo ir 2017-01-01 įsigaliojus ANK, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. (šiuo metu ANK 422 str. 5 d.) numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3165/2009, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-4649-295/2015). Šioje byloje narkologinė teismo ekspertizė buvo paskirta Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2017-05-23 nutarimu, kuriuo ekspertams pavesta atsakyti į klausimus, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2017-04-17 10.01 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0385 atlikto T. S. blaivumo testo rodmenų (rasta 0,64 prom. etilo alkoholio) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos atliktos specialisto išvados (2017-04-17 12.40 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta); taip pat ar atsižvelgiant į visus administracinėje byloje esančius T. S. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2017-04-17 10.01 val. T. S. vairavo automobilį neblaivi (ar blaivi) ir koks jos neblaivumo laipsnis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 920/2017(03) išvadose nurodyta, jog duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodyta, jog 2017-04-17 10.01 val. T. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,2 prom. (kas nėra draudžiama) iki 0,5 prom. etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad akivaizdu, jog yra didesnė tikimybė, jog T. S. blaivumo tikrinimo metu vairavo automobilį visiškai blaivi arba neviršijo leistinos normos, o ekspertas į pavestą atsakyti klausimą konkretaus atsakymo nepateikė.

Be to, iš to, kas išdėstyta, būtų galima daryti išvadą, kad net ir preziumuojant, jog T. S. kraujyje buvo maksimalus specialisto išvadoje nurodytas kaip galimas alkoholio kiekis, t. y. 0,5 prom., tokie duomenys iš esmės prieštarautų alkotesterio rodmenims ir būtų kur kas mažesni nei alkotesteriu užfiksuoti rodmenys. Mano, jog šios objektyviai ir neginčijamai nustatytos aplinkybės būtent ir atsako į policijos užduotą klausimą, jog medicininiu požiūriu tarp alkotesterio rodmenų bei kraujo tyrimo rezultatų yra akivaizdūs ir niekuo nepaaiškinami prieštaravimai. Teigia, jog esant susidariusiai situacijai, alkotesterio rodmenys, vien tik remiantis kuriais T. S. ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir nepatikimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N575-752/2012, N575-927/2012, N438-1316/2012). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011, N 444-619/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-4649-295/2015, nutartis Nr. ATP-717-195/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-356-462/2017).

Nurodo, jog šiuo atveju teismas ne tik kad nepašalino byloje esančių prieštaravimų, bet netgi kaltę paneigiančius duomenis aiškino ne administracinėn atsakomybėn traukiamos T. S. naudai, bet rėmėsi išimtinai tik kaltinančiais duomenimis (būtent T. S. ginčijamais alkotesterio rodmenimis ir nekonkrečia šiems alkotesterio rodmenims iš esmės prieštaraujančia eksperto išvada). Todėl mano, kad toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, neatitinkantis įstatymo reikalavimų bei tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatyta, ar toks didelis alkoholio koncentracijos T. S. organizme sumažėjimas (išnykimas) buvo natūralus procesas. Alkoholio koncentracijos T. S. organizme išnykimo pobūdžio ir trukmės klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl, kilus abejonių dėl T. S. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo momentu, teismas turėjo galimybę pasitelkęs kompetentingus specialistus nustatyti, koks buvo T. S. neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo momentu ir ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į T. S. fizinę bei sveikatos būklę, individualias savybes, galėjo įvykti toks alkoholio koncentracijos jos organizme sumažėjimas. Taigi, siekdamas pašalinti prieštaravimus, teismas turėjo byloje apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą, siekdamas įvertinti asmens būsenos ypatumus esant neblaivumui, ir gauti tikslų ir konkretų atsakymą į klausimą, ar asmuo buvo blaivus transporto priemonės vairavimo metu.

Be to, teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Su šiais teismo argumentais galima sutikti tik iš dalies, kadangi analogiškoje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-11-07 kaip liudytoja apklausta narkologė nurodė, kad kraujo duomenys yra patikimesni, nes kraujyje vyksta fermentiniai, biocheminiai procesai ir alkoholis kraujyje lieka ilgiau, jis išsivaikšto negreitai. Atsižvelgiant į tai, T. S. atstovui tampa neaišku (to nemotyvavo ir teismas), kodėl išimtinai buvo vadovaujamasi tik policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto T. S. neblaivumo rezultatais, o kiti įrodymai (pakartotinai tikrinto blaivumo rezultatai bei kraujo tyrimas) atmesti. Taip pat, kaip jau buvo nurodyta ir Kretingos rajono apylinkės teismui pateiktame skunde, atsižvelgiant į ekspertizės metu naudotą Vidmarko formulę, per 2 val. 9 min. alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos galėjo sumažėti iki 0,00 prom. tik dirbant sunkų fizinį darbą (per 1 val. žmogaus organizme oksiduojasi iki 0,25 prom. dirbant sunkų fizinį darbą). Beje, net ir tokiu atveju, skaičiuojant pagal tokią metodiką, jis iš pareiškėjos organizme alkotesterio užfiksuotų 0,64 prom. negalėjo pavirsti į 0,00 prom, t. y. alkoholio bet kuriuo atveju būtų turėję likti ir kraujo tyrimo metu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju T. S. laikotarpiu nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki kraujo paėmimo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jokio sunkaus fizinio darbo nedirbo ir negalėjo dirbti, kadangi perdavusi automobilį vairuoti V. R., buvo vežama (sėdėjo automobilyje) į Kretingos bei Klaipėdos ligonines. Pažymi, jog net jeigu T. S. būtų dirbusi aktyvų fizinį darbą, jos organizme po 2 val. 9 min. vis tiek būtų nustatytas dar daugiau kaip 0,1 prom. neblaivumas, o tokie duomenys užfiksuoti nebuvo. Faktą, jog T. S. iš esmės visą laiką buvo ramybės, o ne fizinio aktyvumo būsenoje, patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 užfiksuotas normalus pulsas bei kvėpavimas. Dėl to, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą, maksimaliu režimu per 2 val. 9 min. vidutiniškai iš T. S. organizmo būtų oksidavęsi tik 0,43 prom. etilo alkoholio. Tokiu atveju ligoninėje būtų nustatytas ne 0,00 prom. neblaivumas, o 0,21 prom. neblaivumas (0,64 prom. – 0,43 prom. = 0,21 prom.). Teigia, jog šių objektyvių specialisto išvadoje esančių duomenų, paneigiančių tą teiginį, jog T. S. vairavo automobilį neblaivi, teismas visiškai nevertino ir jokių motyvų dėl šio skundo argumento nepateikė. Teismas, konstatuodamas alkoholio kiekio kraujyje mažėjimo faktą, citavo bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri šiuo atveju visiškai neatitinka faktinės nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo ir nevertino, dėl to, nepašalinus prieštaravimų, buvo priimtas visiškai neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas teismo sprendimas. Įvertinęs išdėstytus argumentus, T. S. atstovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl nepagrįstai konstatavo, jog T. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymiai ir sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neigia, kad T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad T. S. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydama nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2017-04-17 sustabdžius T. S. vairuojamą automobilį ir 10.01 val. patikrinus jos blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM-0385, buvo nustatytas lengvas (0,64 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 12, 13). Po to 2017-04-17 T. S. 12.25 val. atvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 12.40 val. buvo pradėta jos apžiūra, 12.40 val. patikrinus jos blaivumą alkotesteriu nustatyta 0,05 prom. alkoholio koncentracija kraujyje, pakartotinai patikrinus jos blaivumą alkotesteriu 12.50 val. alkoholio kraujyje nebenustatyta, 12.40 val. šioje ligoninėje buvo paimtas T. S. kraujas, ištyrus šį kraują 2017-05-15 buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 4351/15(01), kurioje nustatyta, kad T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).

Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju T. S. ir padarė – nesutikdama su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, ji kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4151/2017(01) (b. l. 17) nustatyta, kad T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Siekdama pašalinti abejones dėl skirtingų T. S. blaivumo nustatymo rezultatų, nutarimą priėmusi institucija paskyrė narkologinę teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 21–22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 920/2017(03) atsakant į klausimą, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2017-04-17 10 val. 1 min. matavimo alkotesteriu rezultatų ir 2017-04-17 12 val. 40 min. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatų, nurodoma, jog teismo medicinoje etilo alkoholio atgalinis apskaičiavimas pagal Vidmarko formulę yra atliekamas tiktai remiantis dujų chromatografijos metodu nustačius etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, o duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai. Taigi ekspertizes akte nustatyta, jog moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu – vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Be to, padaryta išvada, jog remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo būklės, 2017-04-17 10 val. 1 min. T. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, praėjus 2 val. 9 min. (daugiau kaip 2 val. laiko) nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki kraujo ėminio paėmimo (b. l. 25–26).

Akivaizdu, jog antroji ekspertizės akto išvada dėl T. S. neblaivumo 2017-04-17 10 val. 1 min., t. y. kad tuo metu jos kraujyje galėjo būti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, nėra kategoriška, o pateikiama kaip labiausiai tikėtina tikimybė. Nėra abejonės, jog 2017-04-17 12 val. 40 min. paimtame T. S. kraujyje neaptikus alkoholio, neatsižvelgiant į 2017-04-17 10 val. 1 min. atliktą patikrinimą alkotesteriu, būtų galima daryti prielaidą, jog 2017-04-17 10 val. 1 min. T. S. apskritai buvo blaivi. Tačiau šiuo atveju reikia paaiškinti prieštaravimus tarp dviejų skirtingais metodais 10 val. 1 min. ir 12 val. 40 val. atliktų neblaivumo testų ir nustatyti, ar tokių neatitikimų galėjo atsirasti objektyviai dėl tarp patikrinimų užgaišto laiko. Visų pirma pastebėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad T. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,2 prom. iki 0,5 prom. etilo alkoholio, praėjus 2 val. 9 min., tačiau, kaip matyti, nuo tikrinimo alkotesteriu (2017-04-17 10 val. 1 min.) iki kraujo mėginio paėmimo (2017-04-17 12 val. 40 min.) praėjo daugiau laiko – 2 val. 39 min. Taigi, vadovaujantis ekspertizės akte pateiktais duomenimis, jog per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.) koncentracija kraujyje, matyti, jog prieš 2 val. 39 min. (159 minutes) T. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,27 prom. iki 0,66 prom. etilo alkoholio. Be to, nors T. S., kaip matyti iš alkotesterio šaknelės (b. l. 12), 2017-04-17 10 val. 1 min. nustatytas 0,64 prom. neblaivumas, tačiau alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad šio alkotesterio paklaida – 0,017 prom, taigi atmetus alkotesterio paklaidą, T. S. 2017-04-17 10 val. 1 min. alkotesteriu nustatytas 0,62 prom. neblaivumas. Taigi, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis ir 2017-04-17 12 val. 40 min. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatus skaičiuojant galimą T. S. apsvaigimo lygį vairavimo metu, t. y. 2017-04-17 10 val. 1 min., ir jį lyginant su 10 val. 1 min. atlikto patikrinimo alkotesteriu gautais duomenimis, matyti, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, nes pagal skaičiavimus T. S. organizme 2017-04-17 10 val. 1 min. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti nuo 0,27 prom. iki 0,66 prom., o tuo metu atliktas patikrinimas alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį, patenkantį į šias ribas – 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidą). Aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tarp atliktų matavimų prieštaravimų nėra, o kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos alkotesteriu užfiksuotų duomenų.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog alkoholis T. S. organizme alkotesteriu buvo nustatytas ne tik 2017-04-17 10 val. 1 min. ją tikrinant policijai, tačiau ir 2017-04-17 12 val. 40 min. medicininės apžiūros metu – tada (praėjus 2 val. 39 min. (159 minutėms) po policijos patikrinimo) alkotesteris parodė, jog T. S. organizme esančio alkoholio koncentracija yra lygi 0,05 prom. Be to, tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinant T. S. po 10 minučių – 12 val. 50 min., jos organizme alkoholio jau nenustatyta, taigi per 10 minučių tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinama alkoholio koncentracija T. S. organizme sumažėjo net 0,05 prom. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos T. S. organizme prieš beveik tris valandas alkoholio koncentracija galėjo būti 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidą), t. y. tokia, kokia ir buvo nustatyta policijos pareigūnų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors administracinio nusižengimo protokole T. S. nurodė, jog gėrė vyno iš vakaro, o ryte jautėsi gerai ir dėl to vairavo (b. l. 8–9), tačiau byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „9 val. ryte (2017-04-17) išgėrė apie 100 ml balto vyno“. Taigi nors policijos pareigūnams nurodė, jog įvykio dieną negėrė, ligoninėje ji pripažino, jog likus valandai laiko iki tikrinimo 2017-04-17 10 val. 1 min. ji išgėrė 100 ml vyno, o ši aplinkybė taip pat rodo, jog tyrimo metu T. S. nustatytas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo nulemtas jos neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog policijos pareigūno 2017-04-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas“, o VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-04-17 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 nurodyta, jog „alkoholio nustatymas iškvepiamame ore: iš uoslės neužuodžiu iš arti“. Apygardos teismas pažymi, jog T. S. į medicinos įstaigą atvyko tik 12.25 val., t. y. praėjus 2.16 val. nuo T. S. tikrinimo alkotesteriu 10.01 val. Visų pirma pastebėtina, kad asmuo per tokį laiką galėjo imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui, pavyzdžiui, privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus toksinių medžiagų (etilo alkoholio) išvalymo iš organizmo, maskuoti iš burnos sklindantį alkoholio kvapą gaivikliais, kramtomąja guma ir t. t. Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiūrą, T. S. organizmas ir natūralių procesų metu galėjo būti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Natūralu, kad asmeniui išblaivėjus iki leistino neblaivumo lygio (medicinos įstaigoje alkotesteriu nustatytas 0,05 prom. neblaivumas), išorinės apžiūros metodais pastebėti tokio lengvo apgirtimo požymius yra itin sudėtinga. Akivaizdu, jog išorinės apžiūros metu VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo netgi teorinės galimybės įžvelgti kokius nors neblaivumo požymius asmens, kuris tuo metu jau buvo praktiškai blaivus. Kita vertus, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prieštaravimo tarp policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, ir po kelių valandų atliekant pažeidėjos asmens medicininę apžiūrą surašyto akto 20 p. nurodyto teiginio, kad alkoholis iškvėptame ore iš uoslės neužuodžiamas iš arti, nėra, nes šie duomenys sutampa su byloje nustatytais duomenimis, jog policijai sustabdžius T. S., ji buvo neblaivi, alkotesteriu jai nustatytas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidą) neblaivumas, o patikrinimo ligoninėje metu ji buvo išblaivėjusi, todėl jos girtumo nenustatė kraujo mėginį tyrusi laboratorija, o alkoholio kvapo neužuodė apžiūrą atlikęs medikas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog uždelsimas buvo nulemtas pačių policijos pareigūnų veiksmų, 30 min. buvo rašomas protokolas, o 2 val. užtruko kelionė, nes pareigūnai nurodė T. S. važiuoti į Kretingos rajono ligoninę, kuri tokių tyrimų neatlieka, todėl ji tik tuomet išvyko į Klaipėdą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 29 p., inter alia, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš šio teisės akto reglamentavimo matyti, jog policija nesiunčia asmens į konkrečią sveikatos priežiūros įstaigą, ją pasirenka pats asmuo, taigi T. S. pati galėjo pasirinkti bet kokią įstaigą, dėl to nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai yra atsakingi dėl to, jog T. S. nebuvo atlikta medicininė apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią ji pasirinko. Kita vertus, minėtame taisyklių punkte nenumatytos jokios aplinkybės, kurioms esant asmuo galėtų į medicinos įstaigą atvykti vėliau nei per vieną valandą po tikrinimo. Akivaizdu, kad jokios išimtys nenumatytos todėl, jog laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigą, yra itin svarbus. Nėra abejonės, kad toks griežtas reikalavimas nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 prom.) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų (iš ekspertizės akto matyti, kad maksimaliai per valandą iš organizmo pasišalina iki 0,25 prom.) ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio (šiuo atveju alkoholio likučiai (0,05 prom.) aptikti tik tikrinant iškvėptą orą) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimant papildomų priemonių, per 2 val. 39 min. T. S. galėjo išblaivėti natūralių procesų organizme metu.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog tik iš dalies galima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad svarbiausias vairavimo metu buvęs apsvaigimas, nes analogiškoje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016 Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-11-07 kaip liudytoja apklausta narkologė nurodė, kad kraujo duomenys yra patikimesni, nes kraujyje vyksta fermentiniai, biocheminiai procesai ir alkoholis kraujyje lieka ilgiau, jis išsivaikšto negreitai, todėl, apelianto teigimu, turi būti vadovaujamasi pakartotinai tikrinto blaivumo rezultatu bei kraujo tyrimais. Visų pirma pastebėtina, jog apygardos teismui nėra privalomos žemesnės instancijos teismų padarytos išvados ir priimti sprendimai, be to, apeliaciniame skunde cituojama ne kaip specialisto ar eksperto apklausto specialiųjų žinių turinčio asmens, tačiau kaip liudytojos apklaustos narkologės, kuri pati paėmė iš automobilį vairavusio asmens kraujo mėginį, kuriame alkoholio nerasta, parodymai. Apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo analizuoti, kurio tyrimo technologija ir gaunami rezultatai yra tikslesni, nes, kaip jau minėta, tarp alkotesteriu 10.01 val. policijos pareigūnų atlikto blaivumo patikrinimo rezultatų ir po 2 val. 39 min. – 12.40 val. paimto kraujo ištyrus dujų chromatografijos metodu gautų rezultatų esminių prieštaravimų nėra – per nustatytą laiką tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme natūraliai dėl oksidacijos galėjo sumažėti iki 0,00 prom. tik dirbant sunkų fizinį darbą (per 1 val. žmogaus organizme oksiduojasi iki 0,25 prom. dirbant sunkų fizinį darbą), o šiuo atveju pažeidėja tik sėdėjo automobilyje ir buvo vežiojama po medicinos įstaigas, t. y. sunkiai nedirbo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, jog T. S. per 2 val. 39 min., kurios praėjo nuo jos tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu iki jos kraujo ėminio paėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje, nebuvo fiziškai aktyvi. Kita vertus, asmuo per tokį laiką gali imtis priemonių išsiblaivymui ir privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus toksinių medžiagų (etilo alkoholio) išvalymo iš organizmo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog prieš nuvykdama į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, T. S. dar lankėsi Kretingos ligoninėje. Taigi akivaizdu, jog prieš paimant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujo ėminį Klaipėdos ligoninėje, T. S. galėjo ne tik fiziniu aktyvumu, tačiau ir medicininėmis priemonėmis paskatinti savo organizmo terpėse esančio alkoholio oksidavimosi ir redukcijos procesus.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog T. S. 2017-04-17 10.01 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,64 prom. (0,62 prom. pritaikius paklaidą) girtumo laipsnis. Visi apeliaciniame skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, nepaneigia byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog 2017-04-17 10.01 val. T. S. vairavo būdama neblaivi. Tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas tinkamai nustatė byloje susiklosčiusias faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, jos buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir ištirtus duomenis, nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti institucijos ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad institucija ir teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog T. S. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai T. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-06-21 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. S. atstovo advokato M. Navicko apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.