Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-22-361/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2017-11-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2022-04-04Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
T-22-361/2022
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00013-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dalius Jocys (pirm.)
Nuteistasis
Š. B.
Pareiškėjas
Antstolė Angelė Kvaraciejienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-22-361/2022
Baudžiamoji byla Nr. 1-136-361/2017Teisminio proceso Nr. 1-4-04-00013-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Angelės Kvaraciejienės teikimą dėl nuteistajam Š. B. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, Š. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 260 MGL (9 791,60 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 173 MGL (6 515,18 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaityta jo laikino sulaikymo diena – nuo 2017-02-22 iki 2017-02-23 ir nustatyta, jog baudos, kuri turi būti sumokėta dydis yra 171 MGL (6 439,86 Eur). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 18 d. 2018 m. vasario 20 d. teismo patvarkymu baudžiamasis įsakymas dėl Š. B. skirtos baudos priverstinio išieškojimo pateiktas vykdyti antstoliui.

2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. kovo 14 d. gautas antstolės A. Kvaraciejienės prašymas dėl nuteistajam Š. B. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Prašyme nurodoma, kad iš Š. B. išieškota išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 1 942,60 Eur baudos, liko neišieškota 4 497,26 Eur. Visos baudos Š. B. nesumokėjo, nedirba nuo 2022 m. vasario 14 d., jokių pajamų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Š. B. dirbo ir bauda buvo išieškoma iš jo darbo užmokesčio. Areštuotos sąskaitos kredito įstaigose, tačiau lėšų jose nėra. 2022 m. kovo 1 d. antstolė gavo Š. B. prašymą pakeisti baudą viešaisiais darbais.

Atsiliepimas

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. P. atsiliepimu nesutinka, jog nuteistajam Š. B. nuosprendžiu paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Š. B. nedirba nuo 2022 m. vasario 14 d., į antstolę dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis nesikreipė, be to, yra darbingas ir gali gauti legalių pajamų dirbdamas. Mano, kad nuteistasis sąmoningai vengia sumokėti visą baudą.

Teikimas netenkinamas.

4. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu pagal BK 65 straipsnio taisykles. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju – nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą 171 MGL (6 439,86 Eur) baudą nuteistasis Š. B. privalėjo sumokėti per 2 mėnesius (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Per šį terminą Š. B. savanoriškai baudos nesumokėjo, todėl ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo vykdoma priverstinai antstolės. Iš antstolės teikimo ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 18/422 matyti, kad nuteistasis Š. B. nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. kovo 14 d. Prašyme pakeisti baudą viešaisiais darbais Š. B. nurodė, kad: yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, turi bedarbio statusą; niekur nedirba, o iš darbovietės išėjo dėl dukros R. B. (gim. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės ir darbdavei pageidaujant; dėl turimo teistumo beveik neįmanoma susirasti darbą; piniginių lėšų, nekilnojamojo ir kitokio turto neturi; kai dirbo nuo 2019 m. spalio 18 d. vairuotoju ekspeditoriumi, gaudavo 722 Eur atlyginimą, o atskaičius skolas likdavo mažiau nei 400 Eur šeimos pragyvenimui; šeimoje dar auga 16 m. amžiaus dukra E. B., o su žmona gyvena atskirai, nes jų santykiai pašlijo po jo nuteisimo.

6. Išanalizavęs Š. B. prašymo argumentus, vykdomosios bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti antstolės teikimo. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas jau buvo netenkinęs tokio pat antstolės teikimo (teikimas Nr. T-42-361/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1S-236-387/2018) atmetė nuteistojo skundą ir apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį paliko galioti, be kita ko, motyvuodamas, jog: nuteistasis iki 2018 m. balandžio 30 d. turėjo darbą ir neprašė antstolės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nesumokėjo net dalies jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos; nors nuteistasis šiuo metu nedirba ir neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingo amžiaus, nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų trukdyti jam gauti legalių pajamų, todėl neatmestina tikimybė, kad ateityje jų gali turėti; po baudžiamojo įsakymo priėmimo, dirbdamas ir turėdamas pareigą savanoriškai sumokėti baudą per du mėnesius – to nedarė; baudos priverstinį išieškojimą perdavus antstoliui, nuteistasis nutraukė darbo sutartį; taigi nuteistasis savo veiksmais sukūrė baudos išieškojimo negalimumo situaciją; šios aplinkybės akivaizdžiai rodo nuteistojo nesąžiningumą.

7. Šiuo atveju nuteistasis prašyme vėl remiasi tuo, jog neturi darbo, jokio turto, tačiau nutyli paminėtas jam nepalankias jo nesąžiningo elgesio vykdant bausmę aplinkybes, kurios rodo, jog jis tiesiog išsisukinėja nuo likusios baudos dalies sumokėjimo. Beje, išieškota tik mažiau nei pusė iš skirtos baudos. Akcentuotina, jog po to, kai teismas netenkino pirmojo antstolės teikimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, aukštesnįjį išsilavinimą, vadovavimo įmonei patirties turintis, jaunas ir darbingumo amžiaus nuteistasis visgi sugebėjo įsidarbinti, dirbti ir iš darbo užmokesčio antstolei pavyko išieškoti arti trečdalio skolos išieškotojos naudai. Todėl dabar, vos nutraukęs darbo santykius (2022 m. vasario 14 d.) ir tai padaręs dėl neaiškių priežasčių, formaliai teigdamas, jog to pageidavo darbdavė ir dėl dukros sveikatos būklės, nuteistasis akivaizdžiai siekia išvengti likusios daugiau nei pusės baudos sumokėjimo valstybei.

8. Taigi nors dabar nuteistasis nedirba ir negauna darbo užmokesčio, neturi jokio realizuotino turto, iš kurių galėtų sumokėti visą skirtą baudą arba iš kurio šią baudą būtų galima išieškoti priverstinai, tačiau vien tokių formalių sąlygų taikyti BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatą ir pakeisti baudą viešaisiais darbais šiuo konkrečiu atveju nepakanka. Teismas nevykdo formalaus teisingumo, o turi užtikrinti, jog būtų pasiekti nuosprendžiu skirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Už tyčinę savanaudišką nusikalstamą veikas, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistajam skirta švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė. Be to, BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta galimybė pakeisti teismo paskirtą baudą viešaisiais darbais arba areštu yra teismo teisė, bet ne pareiga, apie šią galimybę, tik įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Baudos pakeitimas viešaisiais darbais yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta.

9. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistasis nesistengia sumokėti likusios baudos ne dėl objektyvių ar neįveikiamų jam kliūčių. Dirbti, būti aktyviu darbo rinkos dalyviu, jis tikrai gali. Turimas teistumas tikrai nesudaro kliūčių šiam darbingam, sveikam vyrui įsidarbinti ar pačiam įkurti verslą ir dirbti, o kartu išlaikyti šeimą bei sumokėti visą skirtą baudą (likusią jos dalį). Todėl nuteistajam Š. B. paskirtą baudą (likusią didžiąją jos dalį) pakeisti į viešuosius darbus nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Angelės Kvaraciejienės teikimo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Dalius Jocys