Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Š. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas antstolės A. K. teikimas dėl nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, Š. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 260 MGL (9 791,60 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 173 MGL (6 515,18 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaityta jo laikino sulaikymo diena – nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 23 d. ir nustatyta, jog baudos, kuri turi būti sumokėta dydis yra 171 MGL (6 439,86 Eur). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 18 d. 2018 m. vasario 20 d. teismo patvarkymu baudžiamasis įsakymas dėl Š. B. skirtos baudos priverstinio išieškojimo pateiktas vykdyti antstoliui.2018 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas, iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų persiųstas, antstolės A. K. teikimas dėl nuteistajam Š. B. skirtos baudos pakeitimo. Teikime antstolė nurodė, kad Š. B. baudos nesumokėjo, šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. 2018 m. gegužės 28 d. antstolė gavo skolininko (nuteistojo) Š. B. prašymą dėl baudos pakeitimo viešųjų darbų bausme, prašymą motyvuojant tuo, jog neturi galimybių sumokėti baudą. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. P. atsiliepimu su teikimu nesutiko. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi teismas antstolės teikimą atmetė. Nutartyje apygardos teismas konstatavo, kad nuteistasis Š. B. nuo antstolės nuslėpė aplinkybę, jog sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią jo sutuoktinei atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas, o nuteistasis iš sutuoktinės gavo 10 000 Eur kompensaciją grynaisiais pinigais. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis galimai specialiai siekia išvengti jam paskirtos baudos sumokėjimo. Nuteistasis Š. B. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir tenkinti antstolės A. K. teikimą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.Nuteistasis skunde nurodo, jog aplinkybę, kad sudarė povedybinę sutartį ir pagal ją iš sutuoktinės gavo 10 000 Eur kompensaciją nuslėpė ne specialiai, bet nepagalvojęs, kad ji yra reikšminga. Skunde nurodo, kad jam priklausiusi MB (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų, apie kuriuos sužinojusi nuteistojo sutuoktinė panoro nutraukti santuoką. Nuteistasis teigia nesutikęs santuoką nutraukti bendru sutarimu, todėl pasiūlė jai perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Anot nuteistojo Š. B., kadangi vienam kreditoriui tuo metu turėjo sumokėti 9 000 Eur, paprašė sutuoktinės jam sumokėti 10 000 Eur kompensaciją, o iš šių pinigų sumokėjo kreditoriui. Nuteistasis skunde nurodo, kad antstolei šių aplinkybių nenurodė, nes asmeniškai iš sutuoktinės gautų pinigų nebeturėjo ir negalvojo, kad ši aplinkybė yra reikšminga. Prie skundo pridedami jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. B. skundas atmetamas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis Š. B. ir jo sutuoktinė I. B. 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y. tuo metu, kai vyko baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas 2017 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Alytaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biure, pas notarę R. S., pasirašė povedybinę sutartį. Šia sutartimi I. B., už jai nuosavybės teise atitenkantį ir iki tol sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 0,2230 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,1299 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui Š. B. iki šios sutarties sudarymo sumokėjo 10 000 Eur kompensaciją grynaisiais pinigais. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis nuslėpė nuo išieškojimą pagal jam priimtą baudžiamąjį įsakymą vykdančios antstolės aplinkybes apie sudarytą povedybinę sutartį ir gautą 10 000 Eur kompensaciją ir padarė išvadą, kad tokiais veiksmais jis galimai siekė išvengti priverstinio baudos išieškojimo, todėl nutarė antstolės teikimo pakeisti nuteistajam paskirtą baudą į viešuosius darbus, netenkinti.Nuteistasis skunde tvirtina, jog aplinkybės, kad gavo 10 000 Eur kompensaciją antstolei jis nenurodė todėl, kad šių pinigų realiai nebeturi, juos sumokėjo kreditoriui pagal 2016 m. pasirašytus vekselius. Iš nuteistojo prie skundo pridėtų paprastųjų vekselių matyti, kad 2016 m. liepos 10 d., 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. spalio 5 d. nuteistasis kreditoriui A. K. išdavė paprastuosius vekselius bendrai 9 000 Eur sumai, kurių sumokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. Ant paprastųjų vekselių yra padaryti įrašai, kurie patvirtina, kad 9 000 Eur skola kreditoriui buvo sumokėta 2017 m. rugpjūčio 1 d. Išnagrinėjus nuteistojo skundą bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteistajam Š. B. buvo paskirta 171 MGL (6 439,86 Eur) bauda, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 24 d. Povedybinė sutartis dėl nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje perleidimo ir kompensacijos nuteistajam sumokėjimo buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 16 d. Pagal šią sutartį nuteistojo Š. B. sutuoktinė 10 000 Eur kompensaciją jam sumokėjo dar iki vedybų sutarties sudarymo, o nuteistasis beveik visus gautus pinigus – 9000 Eur 2017 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo kreditoriui A. K. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo turtui ikiteisminio tyrimo metu taikomas nebuvo, tačiau neabejotina, jog Š. B. buvo žinoma apie jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir galimas taikyti sankcijas. Teismo nuomone, nors formaliai kompensacijos gavimo ir povedybinės sutarties sudarymo metu nebuvo taikytas laikinas teisės disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu apribojimas, tačiau Š. B. turėjo įvertinti riziką, jog teismui skyrus piniginę baudą jis turės ją sumokėti. Šiuo atveju Š. B. gavęs kompensaciją ją panaudojo atsiskaityti tik su keliais kreditoriais, tokiu būdu suteikdamas jiems prioritetą. Š. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskiriant baudą (t. 2. b.l. 179), nors žinojo apie savo turtinę padėtį. Po baudžiamojo įsakymo priėmimo, dirbdamas ir turėdamas pareigą savanoriškai sumokėti baudą per du mėnesius – to nedarė. Baudos priverstinį išieškojimą perdavus antstoliui, nuteistasis nutraukė darbo sutartį. Taigi nuteistasis savo veiksmais sukūrė baudos išieškojimo negalimumo situaciją. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo nuteistojo nesąžiningumą.Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo keisti nuteistajam baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą į viešuosius darbus nėra. Remiantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, teismo paskirta bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti nuteistojo sutikimu pakeista viešaisiais darbais tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų ją sumokėti. Kaip minėta, baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuteistajam Š. B. buvo paskirta 171 MGL (6 439,86 Eur) bauda buvo priimtas 2017 m. lapkričio 24 d. Tačiau, nuteistasis iki 2018 m. balandžio 30 d. turėjo darbą ir neprašė antstolės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nesumokėjo net dalies jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apygardos teismui teiktame atsiliepime pastebėta, kad nuteistasis turi aktyvių ir antstolės galimai nepatikrintų banko sąskaitų, kuriose gali būti lėšų baudos išieškojimui. Nors nuteistasis Š. B. šiuo metu nedirba ir neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingo amžiaus, nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų trukdyti jam gauti legalių pajamų, todėl neatmestina tikimybė, kad ateityje jų gali turėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl institucijų aktyvesnio vaidmens surandant ar susigrąžinant turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo patikrintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo turtinės padėties pokyčiais baudžiamojo proceso metu, taip pat neaišku ar buvo išnaudotos visos galimybės surasti ir susigrąžinti nuteistajam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl apie tai informuotina Valstybinė mokesčių inspekcija. Ši valstybės institucija, veikianti valstybės vardu išieškojimo procese, turėtų įvertinti nuteistojo povedybinės sutarties sąlygas (turto vertės ir kompensacijos proporcingumo aspektu) bei kitus nuteistojo turtinės padėties pokyčius, ir spręsti klausimą dėl šių sandorių ginčijimo bei restitucijos taikymo poreikio.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį.

Apie šį teismo sprendimą informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.