Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-31-1124/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-03
Bylos Nr.: e2-31-1124/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01637-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Lapėnienė
Ieškovas: A. O. K.
Atsakovas: D. V.
Trečiasis asmuo: notarė Dainora Jievaitytė
Advokatai: Laurynas Didžiulis, Jolita Urbaitytė

Kategorijos

2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-31-1124/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01637-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.2.4.2.3; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, Ingai Bakšaitei,dalyvaujant ieškovei A. O. K., ieškovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

atsakovei D. V., atstovės D. V. atstovams advokatui Tomui Šedbarui ir advokatui Laurynui Didžiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. K. ieškinį atsakovei D. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – notarė Dainora Jievaitytė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu O. P. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 5–ajame notarų biure sudarytą testamentą (toliau ir – Testamentas, ginčo Testamentas); priteisti ieškovės naudai iš atsakovės jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2020 m. sausio 25 d. mirė ieškovės motina O. P., kuri turėjo dar vieną dukrą – D. V. (šios bylos atsakovė). Po motinos mirties liko palikimas – dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

3. Mirus motinai, ieškovė sužinojo, kad ji visą jai priklausiusį turtą (duomenys neskelbtini) testamentu paliko ieškovės seseriai – atsakovei D. V., tuo tarpu ieškovei jokios minėto turto dalies nepaskyrė. Kadangi susiklosčiusi situacija neatitiko tuo metu egzistavusių faktinių aplinkybių (t. y. ieškovės ir jos motinos tarpusavio santykių, jos pozicijos dėl palikimo perdavimo konkrečiam įpėdiniui, motinos sveikatos būklės ir kt.), ieškovės nuomone, testamente išreikštas patvarkymas (dėl savo turto paskyrimo vienai iš dukrų, tuo pačiu atimant paveldėjimo teisę iš kitos dukros) neatitiko tikrosios ieškovės motinos valios bei prieštaravo tikriesiems jos ketinimams. Pažymėtina, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, vienas tokių pagrindų yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį sudaręs veiksnus asmuo jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

4. Šalių motina ilgą laiką sirgo įvairiomis ligomis, 2007 m. jai buvo nustatytas depresijos epizodas (ji skundėsi nuolatine įtampa, galvos skausmais, atminties pablogėjimu, apatija, mieguistumu). Dėl minėtų sveikatos sutrikimų ji buvo gydoma VšĮ Psichikos sveikatos centro stacionare (Vasaros g. 5, Vilniuje), diagnozė – pasikartojantis sunkios depresijos epizodas (F33.2) bei organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Vėliau, ligai atsinaujinant, šalių motina periodiškai buvo guldoma į tą pačią psichiatrijos ligoninę (Ribinių susirgimų, taip pat Gerontologijos skyrius). 2009 m. jai buvo nustatyta galvos smegenų išorinė ir vidinė hidrocefalija, lėtinė išemija. Dėl šių susirgimų ji gydėsi Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje. Būklei negerėjant, 2011 m. motina buvo nukreipta į VšĮ Vilkpėdės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių (ten buvo gydoma nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d.), skundėsi dideliu bendru silpnumu, galvos skausmais, atminties sutrikimais, pablogėjusiais gebėjimais apsitarnauti, vėliau ji buvo gydoma VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje (2011 m. gruodžio 15 d.–2012 m. balandžio 25 d.). Nepaisant ilgalaikio gydymo, jos būklė ir toliau blogėjo – akivaizdžiai susilpnėjo atmintis, pakito mąstymas (tapo nekritiška), pasitaikydavo dalinio orientacijos sutrikimo atvejų. Dėl šių priežasčių jai tapo sunkiau bendrauti, orientuotis kasdieniame gyvenime. Pasitaikydavo, kad šalių motina kartais supainiodavo įvykius ar žmones, ne iš karto susiorientuodavo pažįstamoje aplinkoje, pamiršdavo pažįstamų bei giminių vardus ir pan.. Įvertinę minėtus sutrikimus, ją apžiūrėję medikai nustatė progresuojančią kraujagyslinę demenciją, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą bei organinę depresiją.

5. Taigi, šalių motina, nors ir nebuvo pripažinta neveiksnia, dėl jai nustatytos progresuojančios degeneracinės smegenų ligos Testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Demencija pagal šios ligos klinikinį apibūdinimą yra liga, pažeidžianti ne tik asmens pažintines funkcijas, bet ir atmintį, mąstymą bei valią. Ginčijamame dokumente (testamente) užfiksuotas motinos patvarkymas jai priklausančio turto atžvilgiu neatitiko tikrosios jos valios, dėl ko šis sandoris, esant akivaizdžiam jo trūkumui, – valios trūkumui, teisiniu požiūriu yra ydingas. Dėl to mirusiosios O. P. testamentas, remiantis CK 1.89 straipsniu, kaip sandoris, turintis esminių trūkumų bei neatitinkantis galiojančio teisinio reguliavimo, pripažintinas negaliojančiu.

6. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, be kita ko, būtina įvertinti ginčijamo sandorio (testamento) turinį jo pagrįstumo, naudingumo, protingumo bei kt. aspektais. Vertinant mirusiosios O. P. sudarytąjį testamentą šiais aspektais pažymėtina, kad tarp ieškovės ir jos motinos buvo susiklostę itin glaudūs bei artimi ryšiai – jos rūpinosi viena kitos reikalais, dalijosi kasdienio gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, o, atsiradus būtinybei, padėdavo viena kitai, taip pat kartu švęsdavo šeimos šventes ir pan.. Nepaisant šalių motinos charakterio ypatumų, o vėliau ir ligos nulemto elgsenos pasikeitimo, ieškovės ir jos motinos tarpusavio ryšys buvo itin stiprus bei artimas. Ieškovė rūpinosi motinos sveikatos priežiūra, būtinų jos poreikių patenkinimu, taip pat padėjo jai įvairiais buities bei kitais klausimais (vykdė jos pavedimus). Motina besąlygiškai pasitikėjo ieškove, dažnai kreipdavosi į ieškovę pagalbos. Ypač tai jai tapo aktualu 2010 m., kuomet atsakovė D. V. užmezgė ir ėmė palaikyti nesantuokinius ryšius su L. S., o vėliau ir apgyvendino jį tame pačiame bute, kuriame gyveno šalių motina (minėtas būstas joms priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise). Šalių motina skaudžiai dėl to išgyveno, kadangi minėtas asmuo su ja elgėsi nepagarbiai, nuolat ją įžeidinėjo, kėlė konfliktines situacijas. Ji ne kartą minėjo, kad bijo L. S., dėl to visą laiką patiria įtampą bei savo namuose jaučiasi nesaugiai. Sužinojusi šias aplinkybes, ieškovė motinai pasiūlė laikinai apsigyventi jos namuose, tuo pačiu sprendžiant kito būsto įsigijimo klausimą, tačiau, kadangi ieškovė gyvena penktame aukšte, motina su šiuo pasiūlymu nesutiko ir dar kurį laiką liko gyventi savo bute. Nepaisant to, visą tą laiką šalių motina skundėsi, jog D. V. ir L. S. ją ir toliau skriaudžia, t. y. grasina ją pripažinti neveiksnia bei išvežti visam laikui į psichiatrinę ligoninę ir tokiu būdu užvaldyti jai priklausančią buto dalį. Taip pat ji minėjo, jog iš jos kambario dingo didelė dalis jai priklausančių daiktų. Kadangi atsakovė ir jos sugyventinis nei į ieškovės, nei į ieškovės sutuoktinio prašymus taip nebesielgti nereagavo, ieškovė patarė motinai kreiptis į teisėsaugos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo aukščiau minėtų asmenų atžvilgiu pradėjimo (ieškovės žiniomis, motinai dėl jos atžvilgiu naudoto psichologinio smurto bei vagysčių kreipėsi ne kartą, tačiau pradėti baudžiamojo persekiojimo veiksmus buvo atsisakyta). Kadangi įtempti motinos santykiai su atsakove ir nuolatinis stresas stipriai paveikė motinos sveikatą, būklei pablogėjus, teko kreiptis į gydymo įstaigas dėl palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugų jai teikimo, o vėliau ir dėl jos apgyvendinimo globos įstaigoje „Senevita“. Tačiau, net ir būnat globos namuose, D. V. ir L. S. išpuoliai motinos atžvilgiu tęsėsi – motina ne kartą skundėsi, kad jie ją gąsdina telefonu bei atvykdami į globos įsitaigos patalpas. Motina sakė ieškovei, jog jie reikalauja nutraukti santykius su ieškove, o taip pat sakė mananti, kad jie siekia užvaldyti jos turtą. Todėl, norėdama apsisaugoti nuo jų, motina apsisprendė savo mirties atveju D. V. nepalikti jokio turto. 2012 m. lapkričio 20 d. notarų biure buvo patvirtintas šalių motinos testamentas, pagal kurį visą jai priklausantį turtą motina paliko ieškovei. Ieškovė buvo sutarusi su motina, kad ji, priėmusi palikimą, esant reikalui ir pagal galimybes, pasirūpins D. V. (ji buvo įsitikinusi, kad L. S. yra nesąžiningas ir naudojasi jos dukra, taip pat, kad ateityje jis gali siekti perimti visą D. V. turtą). Motinai surašius ieškovės naudai testamentą, D. V. ir L. S. vizitai pas motiną kuriam laikui baigėsi. Situacijai išsisprendus, motina tapo ramesnė, jos nuotaika žymiai pagerėjo.

7. Maždaug 2013 m. šalių motina persikėlė į Senjorų socialinės globos namus (esančius (duomenys neskelbtini)). Po kurio laiko motina ieškovei pranešė, kad pas ją buvo atėjusi D. V.. Ji minėjo, kad jos susipyko, nes atsakovė neatidavė jai priklausančio buto raktų, taip pat kad reikalavo pakeisti sudarytą testamentą. Į ieškovės klausimą, ar motina ketina tai padaryti, motina atsakė, kad tokios galimybės ji net nesvarstė. Maždaug po kelių mėnesių atėjusi aplankyti motinos ieškovė susitiko atsakovę D. V.. Kadangi jos apsilankymais motina daugiau nebesiskundė, ieškovė neprieštaravo, kad atsakovė ir toliau ją lankytų. Ieškovė į atsakovės ir šalių motinos santykius nesikišo. Be to, pati D. V. vengė bendrauti su ieškove, todėl, vengdama galimų konfliktų, ieškovė motiną stengdavosi lankyti kitomis dienomis nei atsakovė. O. P. buvimo gydymo ir globos įstaigose metu ieškovė ją lankydavo vieną–du kartus per savaitę, o nuo 2019 m. spalio mėn. (t. y. jos būklei pablogėjus) į ligoninę vykdavo ne mažiau nei keturis kartus per savaitę. Kartu su ieškove šalių motinos poreikiais rūpinosi ieškovės sutuoktinis V. K. bei vaikai L. Z. ir R. J.. Jie visi atnešdavo jos pageidaujamų maisto produktų, ar kitų jai reikalingų daiktų, kalbėdavosi apie jai svarbius dalykus, dalindavosi naujienomis, taip pat kartu švęsdavo jos ir savo šventes. Iki pat šalių motinos mirties jų santykiai išliko artimi ir draugiški, motina džiaugėsi jai skiriamu dėmesiu ir dėkojo jiems už rūpestį. Taigi, ieškovės santykiai su motina buvo pagrįsti pasitikėjimu bei abipusiu rūpinimusi, jokių nesutarimų ar pykčių tarp jų nebuvo, ieškovė motinos atžvilgiu jokių veiksmų, priešingų jos interesams, niekuomet neatliko, priešingai, ieškovė ir jos šeima rūpinosi motina ir stengėsi jai padėti.

8. Esant tokiems ieškovės bei jos motinos tarpusavio santykiams, žinia apie pakeistą motinos testamentą ieškovei buvo labai netikėta. Tai, kad motina nieko ieškovei nepaaiškinusi ir jos apie tai net neinformavusi staiga ir kardinaliai pakeitė savo nuostatą dėl paveldėjimo, ieškovę labai nustebino ir sukėlė pagrįstų abejonių šio veiksmo teisėtumu. Šio veiksmo teisėtumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi daugiau nei septynerius metus motina apie pakeistą testamento turinį ieškovei nieko nesakė, nors ieškovė visą laiką su ja palaikė gerus tarpusavio santykius. Akivaizdu, kad toks situacijos nenuoseklumas prieštarauja įprastai logikai, o tai sudaro pagrindą manyti, jog O. P. nesuvokė tikrosios savo atliktų veiksmų reikšmės ir iš to kylančių pasekmių, o gal net neįstengė jų prisiminti. Ieškovės manymu, (duomenys neskelbtini). sudarytas O. P. testamentas yra akivaizdžiai ydingas bei neatitinkantis jos tikrosios valios (t. y. nėra tikroji jos valios išraiška), kas yra esminė sąlyga jo panaikinimui.

9. Dar viena aplinkybė, sudaranti pagrindą O. P. sudarytojo testamento turinį vertinti kaip aiškiai neteisingą, yra ta, kad sudarytuoju testamentu paveldėjimo teisė, nesant objektyvių tokio veiksmo priežasčių, buvo atimta iš menkai materialiai apsirūpinusio asmens, t. y. iš ieškovės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso tik dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), daugiau jokio nekilnojamojo turto ieškovė nėra įgijusi. Nuo 2004 m. gruodžio 14 d. ieškovė yra senatvės pensininkė, jos gaunamos socialinio draudimo pensijos dydis – 330 Eur. Minėtos pajamos yra vienintelis ieškovės pragyvenimo šaltinis – kitų pajamų ieškovė negauna, santaupų taip pat neturi. Kadangi šiuo metu ieškovei yra beveik 75 metai, jokių galimybių užsidirbti papildomai ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį ieškovė neturi. Be to, ieškovei yra nustatyta daug įvairių susirgimų, dėl kurių ji vartoja daug medikamentų.

10. Taigi, mirusiosios O. P. testamentas, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko atsakovei D. V., o iš kitos savo dukros t. y. ieškovės, paveldėjimo teisę atėmė, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, yra aiškiai nenaudingas bei priešingas ieškovės, kaip jos įpėdinės, interesams. Būtent minėtas akivaizdus sudarytojo sandorio nelogiškumas sudaro pagrindą pagrįstai teigti, jog testamento sudarymo metu O. P. nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės bei nesuvokė iš šių veiksmų atsirasiančių pasekmių turinio.

11. Ieškovė, jos atstovė byloje vykusių teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

12. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti; taip pat prašo priteisti jos naudai iš ieškovės jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad ieškinyje yra teigiama, jog šalių motina sirgo demencija, tačiau būtent ieškovė ir siekė, kad šalių motinai tokia diagnozė būtų nustatyta.

14. A. D. V. ir ieškovė yra skirtingų tėčių, atsakovė buvo jaunesnis vaikas, tarp šalių yra labai didelis amžiaus skirtumas (14 metų). Ieškovė buvo vaikas iš pirmos šalių motinos santuokos, o aš D. V. – iš antros. Ieškovė visada buvo priešiškai nusiteikusi tiek atsakovės, tiek šalių motinos atžvilgiu.

15. Buvo laikas, kai ieškovė buvo įgijusi šalių motinos pasitikėjimą. Tai buvo 2012 metai, kai motina, atsakovės iniciatyva, 2011 m. gruodį buvo paguldytą į Sapiegos slaugos ligoninę. Motina skundėsi juosmens stuburo dalies skausmais, kurių nepavyko sumažinti gydant ambulatoriškai, todėl ją reikėjo paguldyti į ligoninę, kad būtų galima atlikti išsamius neurologinius tyrimus. Tuo metu su motina pradėjo intensyviai bendrauti ieškovė. Ieškovė nuteikė motiną prieš atsakovę, nors atsakovės santykiai su motina visada buvo geri, būtent atsakovė (ir iki tol, ir vėliau) rūpinosi visais motinos reikalais.

16. 2012 m. vasarį motinai buvo atlikti tyrimai, nustatyti specialūs poreikiai, atsakovė ketino parsivežti motiną į namus. Tačiau, kartą atėjusi į ligoninę, atsakovė sužinojo, kad motina yra ruošiama ilgalaikei slaugai globos namuose „Senevita“. Atsakovė nustebo, nes motina ne kartą buvo kategoriškai išsakiusi savo nuomonę minėtu klausimu, t. y. kad ji turi savo butą ir pageidauja būti slaugoma namuose. Tačiau dokumentai buvo sutvarkyti ir ieškovė su savo sūnumi L. Z. pergabeno motiną į „Senevitą“ (ten dirbo ieškovės vyro sesers dukra). Atsakovės santykiai su motina buvo galutinai sugadinti, atsakovė buvo kaltinama įvairiausiais dalykais, tuo metu motina panaikino įgaliojimą atsakovei, kuris buvo sudarytas dėl buto renovacijos reikalų, ir pasirašė pirmąjį įgaliojimą ieškovei. Atsakovė pastebėjo, kad motina labai pasikeitė – ji būdavo aktyvi, energinga, visuomet išsakanti savo nuomonę, o „Senevitoje“ tapo vangi, abejinga, niekuo nebesidominti. Ji buvo labai agresyviai nusiteikusi atsakovės atžvilgiu, dėl to atsakovė labai stebėjosi. Kadangi įgaliojimus turėjo A. K., atsakovė neturėjo teisės rūpintis motinos gydymu, domėtis jai paskirtais medikamentais, tačiau motiną ji vis tiek lankė, kartais nuveždavo ir jos drauges, kurios taip pat stebėjosi, kaip yra pasikeitusi šalių motina. Kartą atsakovė, atvykusi pas motiną vakarinių vaistų jai davimo metu, pamatė slaugytoją, duodančią jos motinai saują tablečių (4–5), kurios buvo sumestos motinai į burną. Atsakovei buvo pasakyta, kad tai yra vaistai nuo visų ligų. Vėliau iš „Senevitą“ aptarnaujančios psichiatrės atsakovė sužinojo, kad tai buvo „tiapridalis“, „haloperidolis“, t. y. labai stiprūs slopinantys medikamentai. Turbūt būtent tuo metu ir buvo sudarytas ieškinyje minimas testamentas, apie kurį atsakovė nieko nežinojo. Vėliau, 2012 pavasarį, kai motina peršalo (dėl personalo nerūpestingumo maudymo metu) ir susirgo obstrukciniu bronchitu (labai sunkia forma), ji buvo perkelta į Marcinkevičiaus ligoninę, taip pat ji išreiškė norą nebegrįžti į „Senevitą“. Marcinkevičiaus ligoninėje motina vėl buvo slapta slopinama. Motinos draugė, ją lankydama, atkreipė dėmesį, kad vakare jai daromos injekcijos. Pasiteiravus gydytojo, paaiškėjo, kad jokių injekcijų jai nėra paskirta (tai buvo „relanium“). Teko ieškoti motinai kitos globos įstaigos. Ji laikinai buvo patalpinta į Vilkpėdės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Tolimesnei ilgalaikei globai buvo pasirinktas Gerontologijos ir reabilitacijos centras Kalvarijų g., reikėjo tik šiek tiek palaukti.

17. Net iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo spręsti apie motinos sirgimą psichine liga – demencija. Nei viename ieškovės su ieškiniu pateiktame medicininiame dokumente nėra įvardijama demencijos liga. Priešingai, kartu su ieškiniu pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra pažymėta, kad motina visada buvo sąmoninga, kontaktiška. Kaip buvo minėta, motina, nors kurį laiką ir nevaikščiojo bei sunkiai pajėgė savimi fiziškai pasirūpinti, vėliau atsigavo. Motina nesirgo demencija, todėl ši liga ir nebuvo pažymėta jokiame medicininiame dokumente.

18. Aplinkybę, kad motina buvo psichiškai sveika, gerai orientavosi, turėjo puikią atmintį, patvirtina ir „Lryto.lt“ publikacijos apie ją. Paskutinės publikacijos buvo daromos net 2018 m..

19. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė, šalių motinai apsigyvenus Gerontologijos centre, reikalavo pakeisti 2012 m. sudarytą testamentą, tačiau to būti negalėjo, kadangi atsakovė nieko nežinojo apie 2012 m. sudarytą testamentą – nei ieškovė, nei jos motinai apie tai atsakovei nieko nesakė. Apie 2012 m. testamentą atsakovei tapo žinoma tik iš ieškinio turinio.

Šalies argumentai

20. Ieškovės teiginiai dėl motinos sirgimo demencija yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Šalių motina ginčo testamento sudarymo metu buvo visiškai veiksni, sąmoninga, orientuota, ji suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Notarė įsitikino šalių motinos psichine būkle dėl atitinkamo testamento sudarymo motyvų.

21. Atsakovė, jos atstovai byloje vykusių teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo byloje – notarė Dainora Jievaitytė, atsiliepimu į ieškinį prašė dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus bei teisinius argumentus; priteisti trečiojo asmens – notarės Dainoros Jievaitytės, naudai visas jos šioje civilinėje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 18 d. notarė Dainora Jievaitytė patvirtino O. P. testamentą (Notarinio registro Nr. DJ-8805). Testamentas yra patvirtintas ne notaro biure, o Gerontologijos ir reabilitacijos centre, esančiame Kalvarijų g. 323, Vilniuje, kuriame tuo metu gyveno testatorė O. P. (remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 28 straipsnio 2 dalimi). Minėta aplinkybė yra pažymėta ir Testamento tekste. Ieškovės ginčijamas Testamentas visiškai atitinka jo formai ir turiniui teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o taip pat visiškai atitinka O. P. Testamento sudarymo metu turėtą ir notarei Dainorai Jievaitytei išreikštą tikrąją valią bei teisėtus interesus. N. D. Jievaitytei prieš Testamento notarinį patvirtinimą buvo pateiktas pačios O. P. ranka 2013 m. lapkričio 12 d. surašytas pareiškimas, kuriame testatorė išdėstė ginčo Testamento sudarymo motyvus. Jame aiškiai nurodyta, kodėl O. P. nusprendė visą po jos mirties likusį turtą palikti savo dukrai – atsakovei D. V.. Notarei prieš Testamento patvirtinimą taip pat buvo pateiktas UAB „Šeimos medicinos klinika“ 2013 m. lapkričio 7 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame pažymėta, kad vienintelė (pagrindinė) liga, kuria tuo metu serga O. P., yra „organinė depresija“ (ligos kodas F06:33). Ligos anamnezėje atitinkamai nurodyta, kad O. P. yra „orientuota laike ir erdvėje, kontaktiška [...] Pacientė pati atsako už savo veiksmus“. Prieš patvirtindama ginčijamą Testamentą, notarė Dainora Jievaitytė iš valstybinių registrų taip pat gavo bei atsakingai patikrino šiuos duomenis ir dokumentus: duomenis iš VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro apie O. P., duomenis iš VĮ „Registrų centro“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro apie O. P.. Visi notarei Dainorai Jievaitytei prieš Testamento patvirtinimą pateikti ir pačios notarės surinkti dokumentai liudijo, kad O. P., nepaisant jos garbingo amžiaus, yra veiksni tiek de jure, tiek de facto, todėl ji supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, taip pat ir gali išreikšti savo tikrąją valią dėl sudaromo Testamento ir juo daromų patvarkymų turinio.

24. Testamento sudarymo metu notarė Dainora Jievaitytė ne tik asmeniškai bendravo su O. P., tačiau taip pat balsu perskaitė sudaromo Testamento tekstą ir išaiškino siekiamo sudaryti vienašalio sandorio teisines pasekmes (NĮ 30 straipsnis). O. P., pasirašydama po Testamento tekstu, atitinkamai patvirtino, kad Testamento tekstas yra suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis jos valią, priimtas bei pasirašytas.

25. Notarė Dainora Jievaitytė, tik patikrinusi visų jai pateiktų ir jos pačios surinktų dokumentų ir juose užfiksuotų duomenų visumą (NĮ 51 straipsnis), taip pat įsitikinusi vienašalį sandorį sudarančio asmens tapatybe, teisnumu ir veiksnumu (NĮ 31 straipsnis), nustatė, jog jokių faktinių ir/ar teisinių kliūčių Testamento sudarymui nėra, todėl jį galima patvirtinti. Galiausiai, notarė Dainora Jievaitytė Testamente atliko tvirtinamąjį įrašą (NĮ 36 straipsnio 1 dalis), užregistravo Testamentą notarinių veiksmų registre (NĮ 37 straipsnis) ir perdavė duomenis į VĮ „Registrų centro“ Testamentų registrą dėl Testamento įregistravimo.

26. Notarei D. Jievaitytei tik susipažinus su ieškiniu ir jo priedais tapo žinomos aplinkybės apie O. P. ligos istoriją, jai diagnozuotas ligas bei šalutinius susirgimus, taip pat taikytus gydymo metodus ir laikotarpius.

Atsiliepimas

27. Nagrinėjamu atveju kartu su šiuo atsiliepimu į ieškinį pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. P. Testamento sudarymo metu buvo visiškai veiksni tiek de facto, tiek de jure. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Testamento sudarymo ir notarinio tvirtinimo metu O. P. nebuvo pripažinta neveiksnia, ar ribotai veiksnia, jokiu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu. Minėtą aplinkybę ieškinyje pripažįsta ir pati ieškovė. Be to, minėtą aplinkybę patvirtina ir notarės Dainoros Jievaitytės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas išrašas iš VĮ „Registrų centro“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro apie testatorę. Taigi, O. P. ginčijamo Testamento sudarymo metu teisine prasme (de jure) buvo laikoma visiškai veiksnia ir galinčia sudaryti ginčijamą Testamentą. Pasisakant dėl O. P. de facto veiksnumo pažymėtina, kad notarei Dainorai Jievaitytei prieš Testamento patvirtinimą buvo pateiktas UAB „Šeimos medicinos klinika“ 2013 m. lapkričio 7 d. išrašas iš medicininių dokumentų. Notarė Dainora Jievaitytė neturėjo jokio pagrindo abejoti jai pateikta gydymo įstaigos išduota informacija apie O. P. psichinės sveikatos būklę ir gebėjimą išreikšti savo tikrąją valią. Be kita ko, notarė Dainora Jievaitytė Testamento sudarymo metu asmeniškai bendravo su testatore ir notarei nekilo nei menkiausios abejonės, kad ji gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ar jų valdyti. Jei notarei būtų kilę tokių abejonių, ji būtų atidėjusi notarinio veiksmo atlikimą (NĮ 29 straipsnis) arba iš viso atsisakiusi atlikti tokį notarinį veiksmą (NĮ 40 straipsnis). Kadangi notarė Dainora Jievaitytė tokių aplinkybių nenustatė, ji neturėjo jokio pagrindo atsisakyti atliki prašomo notarinio veiksmo. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad notarė Dainora Jievaitytė pagrįstai vertino ir sprendė, jog O. P. yra veiksni tiek de facto, tiek de jure, todėl Testamento sudarymas ir tvirtinimas notarine tvarka yra galimas, o notarinio veiksmo atlikimo atidėjimas (NĮ 29 straipsnis), ar atsisakymas jį atlikti (NĮ 40 straipsnis), būtų nepagrįstas. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų/ pagrįstų, kad ginčo Testamento sudarymo metu O. P. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti, ieškinys yra grindžiamas išimtinai ieškovės daromomis prielaidomis. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. P. ginčijamo Testamento sudarymo metu buvo veiksni tiek de facto, tiek de jure.

28. Vien tik aplinkybė, kad O. P. sudarydama ginčo Testamentą pakeitė savo valią, kurią prieš tai buvo išreiškusi 2012 m. lapkričio 20 d. testamente, savaime nereiškia, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas testatorei nesuprantant savo veiksmų reikšmės ir/ar negalint jų valdyti. Testatorė savo 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškime detaliai išdėstė, kodėl ji nusprendė visą turtą, kuris liks po jos mirties, palikti tik dukrai – atsakovei D. V.. Nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos testatorės ankstesnės valios pasikeitimui. Be to, net jei atsakovė D. V. savo naudai įkalbėjo ar paprašė O. P. sudaryti naują testamentą (šiuo atveju ginčo Testamentą), vadovaujantis CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, tokie veiksmai nėra laikytini neteisėtais ir turinčiais įtakos Testamento galiojimui.

29. Notarė Dainora Jievaitytė savo pareigas atliko tinkamai ir kvalifikuotai. Šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta viskas, ko yra pagrįsta ir protinga reikalauti iš notaro, kad būtų užtikrintas sudaromo vienašalio sandorio (Testamento) teisėtumas (NĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

30. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

31. Testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią. Vienas iš testamento negaliojimo pagrindų yra tai, kad jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Galimos situacijos, kai asmuo nėra pripažintas neveiksniu šioje srityje, tačiau kitiems įpėdiniams kyla rimtų abejonių, ar sudarydamas testamentą testatorius gebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

32. Pagal CK 1.89 straipsnį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kitaip tariant, CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį, neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Kitais žodžiais tariant, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

33. Vis tik akcentuotina ir tai, kad mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

34. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio asmens sudarytas sandoris CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad tokio asmens gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant jo paties, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie tokio asmens sveikatos būklę. Tokiose bylose teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog asmuo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios asmuo prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, mirusio asmens gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

36. Pažymėtina, kad pagal laisvo įrodymų vertinimo principą net ir teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgti į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

37. Pateiktais duomenimis, šalių motina O. P. mirė 2020 m. sausio 25 d..

Šalies argumentai

38. Byloje pateiktu 2000 m. spalio 10 d. O. P. testamentu, notarinio registro Nr. 5 9098, ji visą jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., paliko savo dukrai A. O. K.; 1/2 jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliko dukrai D. V.; butą, esantį (duomenys neskelbtini)., bei visą kitą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, ji lygiomis dalimis paliko dukterims A. O. K. ir D. V..

39. Į bylą pateiktas 2007 m. rugpjūčio 7 d. O. P. testamentas, notarinio registro Nr. 3774, kuriuo ji visą jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., paliko savo dukrai A. O. K., o visą jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį, bei visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, paliko dukrai D. V.. Be kita ko, minėtame testamente buvo nurodytas įpareigojimas įpėdinei D. V., priėmusiai palikimą, palaidoti testatorę šeimos kape, organizuoti gedulingus pietus, prižiūrėti kapus bei remontuoti paminklą.

40. Į bylą pateiktas 2012 m. lapkričio 20 d. O. P. testamentas, notarinio registro Nr. 3240, sudarytas dalyvaujant liudytojoms – L. P. bei M. R., pagal kurį O. P. jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises bei visą kitą turtą, ji paliko dukrai A. O. K. (šios bylos ieškovei). Testamentas pasirašytas testatorės bei dalyvavusių liudytojų. Testamente nurodyta, kad jis patvirtintas Globos namuose „Senevita“.

41. 2013 m. gegužės 27 d. socialinių darbuotojų pildytoje informacijoje apie O. P. socialinį savarankiškumą nurodoma, kad O. P. gyvena su dukros A. K. šeima, dukra A. K. neturi galimybės suteikti jai reikiamos priežiūros, kadangi ji slaugo savo sergantį sutuoktinį, todėl O. P. rekomenduotina teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugas institucijoje.

42. 2013 m. spalio 21 d. notaro patvirtintu pareiškimu O. P. panaikino įgaliotinei A. O. K. išduotą įgaliojimą, patvirtintą notarės 2012 m. lapkričio 30 d..

43. 2013 m. spalio 22 d. Keturšalė sutartis dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Gerontologijos ir reabilitacijos centro bei O. P. ir D. V..

44. 2013 m. lapkričio 18 d. testamentu, notarinio registro Nr. DJ-8805, (ginčo Testamentas) O. P. jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises, ji paliko dukrai D. V. (šios bylos atsakovei). Testamente nurodyta, kad jis pasirašytas ir patvirtintas Gerontologijos ir reabilitacijos centre, esančiame Kalvarijų g. 323, Vilniuje. Testamentą patvirtino notarė Dainora Jievaitytė, Testamente pažymėdama, kad ji įsitikino testatorės veiksnumu. Testamente, be kita ko, pažymėta, kad „testamento tekstas man notaro balsiai perskaitytas, mano suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis mano valią, priimtas ir pasirašytas“, prie šios žymos yra O. P. parašas, bei ranka parašytas jos vardas bei pavardė.

Atsiliepimas

45. Kartu su notarės atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas O. P. 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškimas, adresuotas Vilniaus 15–ajam notarų biurui, kuriame nurodoma, kad jos duktė – D. V. 2013 m. sutartimi įsipareigojo mokėti Gerontologijos centrui jai išlaikyti reikiamą pinigų sumą, taip pat nurodoma, kad duktė D. ją lanko ir prižiūri, nuperka vaistus, apmoka išlaikymo ir kitas išlaidas; taip pat 2013 m. lapkričio 18 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų santrauka, remiantis kuria, įrašų minėtame registre apie O. P. nėra; 2013 m. lapkričio 14 d. Gyventojų registro tarnybos išrašas apie O. P.; taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. išrašas iš medicininių dokumentų apie O. P., kuriame nurodyta vienintelė diagnozė –organinė depresija, taip pat pažymėta, kad ji – orientuota laike ir erdvėje, kontaktiška, pati atsako už savo veiksmus.

46. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais (ligos istorijomis bei asmens sveikatos istorijomis, medicininėmis kortelėmis) ir bylos medžiaga. Kai minėta, asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai būtent ir patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė. Byloje paskirtą ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė, išsamiai ekspertizės akte aptarusi bei įvertinusi jai pateiktus duomenis – medicininius duomenis (asmens sveikatos, ligos istorijas), nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, pateikė prielaidinę išvadą, kad 2013 m. lapkričio 18 d. ginčijamo Testamento sudarymo metu O. P. turėti psichikos sutrikimai – organinė depresija, organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas, tikėtinai neturėjo esminės įtakos visapusiškai teisingai suvokti sudaromo Testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Iš pateikto ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertė atitinkamą išvadą padarė įvertinusi O. P. sveikatos būklės aprašymus artimu ginčijamo Testamento sudarymui laikotarpiu.

47. Į bylą pateiktų O. P. medicininių dokumentų, aptartų ekspertizės akte, duomenimis, O. P. 2008 m. gydyta Vilkpėdės ligoninėje, diagnozuota – (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad ji užmarši, depresiška. Nenori gyventi viena namuose nes jaučiasi nesaugi, gerai atsiliepia apie dukras, atmintis šiek tiek sutrikusi, diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 14 d. įraše pažymėta, kad buvo pilnai orientuota, klampaus, aplinkybiško mąstymo, diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas; spalio 22 d. psichologo įraše – orientuota laike, situacijoje, bendras protinis darbingumas atitinka amžiui keliamus reikalavimus; kliedesinių, suvokimo sutrikimų neišsako, pažinimo sutrikimų nenustatyta. 2009 m. gegužės 19 d.–2009 m. liepos 22 d. aprašyta psichikos būsena – orientuota vietoje, laike, kontaktas geras, mąstymas klampokas. 2009 m. rugsėjo 28 d. atliktas trumpasis protinės būklės tyrimas, gauti 29 balai (pažintinių funkcijų sutrikimo nėra). 2009 m. gruodžio mėn. psichiatrė įrašė, kad O. P. būklė pablogėjo, ji tapo išsiblaškiusi, įtempta, apatiška, nuotaika ženkliai pablogėjo. 2009 m. gruodžio 28 d.–2010 m. sausio 21 d. gydant aprašyta psichikos būsena – pilnai orientuota, kontaktas pakankamas; mąstymas nuoseklus, tempas sulėtėję, dėmesio koncentracija susilpnėjusi; atliktas psichologinis įvertinimas – lėtas psichinės veiklos darbo tempas, dėmesio koncentracijos sunkumai, pakankama trumpalaikė mechaninė atmintis, apsunkintas žodinės informacijos įsiminimas. 2010 m. sausio 21 d.–2010 m. vasario 13 d. gydant įrašuose pažymėta – kad buvo sąmoninga, kontaktiška, orientuota. 2010 m. rugpjūčio 11 d.–2010 m. lapkričio 16 d., gydant Vilkpėdės ligoninėje, įrašuose pažymėta, kad buvo sąmoninga, kontaktiška. 2010 m. spalio 15 d. atliktas MMSE testas, gauta 27 balai, įrašas – pažinimo sutrikimo nėra; 2011 m. sausio 18 d. atliktas MMSE testas, gauta 27 balai. 2011 m. kovo 30 d.–2011 m. birželio 11 d., gydant Vilkpėdės ligoninėje, pažymėta, kad buvo sąmoninga, kontaktiška. 2011 m. liepos 16 d.–2011 m. rugpjūčio 22 d., gydant Vilkpėdės ligoninėje, taip pat pažymėta, kad buvo sąmoninga, kontaktiška. 2011 m. rugpjūčio 25 d. namuose aplankyta slaugytojo ir soc. darbuotojos, nurodyta, kad skundų neišsako, rami, pilnai orientuota savyje, aplinkoje, mąstymas nuoseklus, kartu su paciente gyvena dukra su vyru, kalba noriai, namuose orientuojasi gerai. 2011 m. rugpjūčio 25 d. MMSE – 23 balai, Blessedo demencijos skalė – 1 balas (sutrikimo nėra). 2011 m. gruodžio 13 d. apylinkės psichiatrės įrašyta: atvežė dukters sugyventinis, pacientė apžiūrėta, kalba logiškai, labai konfliktiški santykiai su dukra ir jos sugyventiniu; šiuo metu depresijos simptomų nestebima. 2011 m. gruodžio 13 d., atlikus MMSE testą, buvo gautas 21 balas – lengvas kognityvinis sutrikimas. 2011 m. gruodžio 15 d.–2012 m. balandžio 25 d., gydant Sapiegos ligoninėje, diagnozuotas organinis depresinis sutrikimas. 2011 m. gruodžio 30 d. atliktas MMSE testas, gauta 24 balai, protokole pažymėta, kad pilnai orientuota laike ir vietoje, atliko visus nurodytus veiksmus, pakartojo žodžius, neatliko kopijavimo užduoties ir mintinio skaičiavimo. 2012 m. sausio 3 d. psichiatro konsultacijoje įrašyta – kontaktas prasmingas, ligonė palaiko pokalbį, orientuota pilnai, adekvačių emocijų, į klausimus atsako aiškiai, savo situacijai kritiška, mąstymas nuoseklus, logiškas, atminties sutrikimų nekonstatuota, padaryta išvada – šiuo metu depresijos simptomatikos nekonstatuojama. 2013 m. vasario 18 d.–2013 m. vasario 28 d., gydant M. M. ligoninės vidaus ligų skyriuje, diagnozuota organinė depresija; aprašyta būklė – serga depresija, pacientė kontaktiška; psichiatro konsultacija – organinė depresija F06.33; įrašyta, kad pacientės somatinė būklė pagerėjo, tačiau pacientė atžymi psichologinį nerimą, nemigą, „psichologinę negerovę“.

48. 2013 m. vasario 28 d.–2013 m. birželio 28 d., gydant Vilkpėdės ligoninėje, diagnozuota – organinė depresija, kita kraujagyslinė demencija ir kitos somatinė ligos. Ligos istorijoje įrašyta – kontaktas apsunkintas dėl somatinės būklės, eilę metų progresuoja lėtinė smegenų išeimija, apie dešimt metų – depresijos požymiai; aprašant psichikos būseną, įrašyta – vangi, depresiška, bloga klausa, pabraukta spausdintame tekste – sąmoningas, nekontaktiškas, dezorientuotas; 2013 m. kovo 7 d. įrašyta – bendra būklė pastarosiomis dienomis be dinamikos, išlieka dementiška, rami, naujų skundų neišsako; 2013 m. gegužės 14 d. įrašyta – nerimastinga dėl šeimyninių problemų; 2013 m. gegužės 16 d. įrašyta – pastarosiomis dienomis atžymi nerimą, sunkumą, bendrą silpnumą; palatos kaimynės atžymi nuolatinį stresą dėl ligonės artimųjų elgesio lankymo metu; 2013 m. gegužės 20 d. įrašyta – ligonė atrodo išsekusi, depresiška, atžymi bendrą silpnumą, prastą nuotaiką; 2013 m. gegužės 23 d. – bendra būklė pastarosiomis dienomis be ryškios dinamikos, rami, depresiškos nuotaikos. 2013 m. gegužės 22 d. konsultuota psichiatro – ambulatoriškai nustatyta organinė depresija, būklė patenkinama; 2013 m. gegužės 23 užpildytame MMSE protokole gautas 21 balas; kitų dienų įrašuose pažymėta – atžymi bendrą silpnumą, vangoka, depresiškos nuotaikos, pastarosiomis dienomis atrodo sujaudinta, nerimastinga; 2013 m. birželio 21 d. gydančios gydytojos įrašyta – ligonė labai nerami, susijaudinusi, kankina nemiga, nuotaikos svyravimai, 2013 m. birželio 25 d. įrašyta – teigia, kad yra „draskoma“ abiejų dukrų, nenori išvykti iš stacionaro, 2013 m. birželio 26 d. psichiatro konsultacijos aprašymas – blogėja regėjimas, klausa, mąstymas smulkmeniškas, klampus, išgyvena dėl būklės bejėgiškumo, nuotaika pažeminta, labili, greitai išsenka, atžymi traumuojančią konfliktinę situaciją dėl turto, dukrų santykių, aktyvios psichopatologijos nėra, blogėja kognityvinės funkcijos, kritika, elgesys adekvatus situacijai, anamnezė – organinė depresija; dinamikoje ryškėja depresijos ir pažintinės veiklos nusilpimo požymiai, MMSE – 20 balai – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, blessed – 15 balų – vidutinis pablogėjimas, dgn. – kita kraujagyslinė demencija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas F01.8., organinė depresija F06.33. 2013 m. birželio 26 d. užpildytas MMSE testo protokolas, kad ji nežinojo, kurie yra kalendoriniai metai ir kuri mėnesio diena, atliko tik vieną elementarų mintinio skaičiavimo veiksmą, neskaitė, nerašė ir neatliko kopijavimo užduoties, įrašyta – nemato. 2013 m. birželio 26 d. užpildytoje Blessedo skalėje pažymėta, kad nesugebėjo suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, atsiminti trumpo pirkinių sąrašo, kartais pasiklysta pažįstamose vietose, neatsimena neseniai buvusių įvykių, turi polinkį gyventi praeitimi, emocijų nevaldymas ir dirglumas, sumažėjęs emocinis atsakas, interesų praradimas, sumažėjusi iniciatyva ir didėjanti apatija. 2013 m. birželio 27 d. dienyne įrašyta: „atrodo nervinga, susijaudinusi, ypač po dukrų apsilankymo“; 2013 m. birželio 28 d.: „savijauta pablogėjusi, ligonė nervinga, labilios nuotaikos“. Gydant M. M. ligoninėje, 2013 m. birželio 28 d.–2013 m. liepos 11 d. diagnozuota organinė depresija, pažymėta: „bendra būklė vidutinio sunkumo, kontaktiška. <...> Psichiatro k-ja (07-03): Organinė depresija (I 06.33)“.

49. Iš atskiros O. P. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos, pradėtos 2013 m. rugpjūčio 6 d., įrašų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. O. P. konsultavo psichiatras, aprašyta jos psichikos būsena: guli lovoje, bendrauja noriai. Visapusiškai teisingai orientuota, kalba sklandi, gana turtinga, pavartoja įvairius terminus. Atrodo įsitempusi, nuotaika pažeminta su nerimu, bet tai stengiasi neigti. Vengia kalbėti apie esamą situaciją, bet ilgai pasakoja apie praeities dalykus. Mąstymas gana smulkmeniškas, reikia gražinti prie buvusios temos. Dėmesys išsenkantis, nepastovus. Šiuo metu demencijos nestebima.

50. O. P. asmens sveikatos istorijoje iš UAB „Šeimos medicinos klinikos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 17 d., 2013 m. spalio 24 d. aprašyta psichiatro konsultacija (artimas ginčo Testamento sudarymui laikotarpis): „Psichiatro k-ja namuose. <...> iš turimų dokumentų žinoma, kad pacientei anksčiau buvo nuotaikos svyravimai, lyg depresijos epizodai. Bendrauja ramiai, teigia, kad jaučiasi gan gerai, mąstymas smulkmeniškas. Vietoje, laike bei savyje orientuota teisingai. Emocijos labilios, nuotaika kiek pažeminta. Haliucinacijas, kliedėjimo idėjas, suvokimo sutrikimus neigia. Dgn.: F06.33 Organinė depresija“. 2013 m. lapkričio 19 d. aprašyta kita psichiatro konsultacija: „Psichiatro konsultacija. Obj.: Nerimastinga, verksminga, orientuota vietoje, laike, savyje. Emocijos labilios, stebima astenizacija. Suvokimo sutrikimų, kliedesių idėjų neišpasakoja. Dgn.: F06.33 Organinė depresija (gyd. D. M.)“. Ekspertizės akte, aprašant O. P. medicininius duomenis, nurodyta, kad nuo 2016 m. rašoma diagnozė organinė depresija. Nuo tada pastebėti pirmieji demencijos simptomai, bet jie nebuvo stipriai išreikšti. Personalo žodžiais, būklė, atmintis paskutiniu metu blogėja. Orientuota savyje, dalinai – laike. Žino, kur yra. Aritmetinius veiksmus atlieka sunkiai, daiktus pažįsta. Psichozės reiškinių nestebima, suicidinių minčių neišsako. Dgn.: F06.33 Organinė depresija. F03 Nepatikslinta demencija (psichiatras K. K.)“.

51. Ekspertizės akte pažymima, kad 2012–2013 m. laikotarpiu medicininėje dokumentacijoje fiksuoti konfliktai tarp O. P. dukrų. Nors konfliktų turinys bei aplinkybės nebuvo detaliau aprašytos, tačiau testatorei neabejotinai tai kėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, nerimą, įtampą, kas galėjo turėti įtakos ir pačių santykių su dukromis kokybei, o testatorei būdingi organinio tipo asmenybės pakitimai, lydimi akcentuotų isterinių bruožų (emocinio labilumo, smulkmeniškumo, klampumo, perdėto emocinio reagavimo į egzogeninę provokaciją su greitu perėjimu į dirglumą ir nuotaikos svyravimus, egocentriškumo, demonstratyvumo, polinkio pasiduoti aplinkybių įtakai, savo išgyvenimų dramatizavmo, aplinkinių dėmesio siekimo) galėjo turėti įtakos ir testatorės priimamiems sprendimams dukrų atžvilgiu nuo 2012 m. birželio mėn.. O. P. savo reikalus tvarkyli patikėjo A. O. K., 2012 m. lapkričio 20 d. testamentu paliko jai visą savo turtą, o jau nuo 2013 m. birželio mėn. atsisakė vykti į A. O. K. namus, anuliavo jai išduotą įgaliojimą, 2013 m. lapkričio 18 d. testamentu savo turtą paliko D. V..

52. Ekspertizės akte nurodoma, kad, progresuojant smegenų kraujagyslių, aterosklerozei palaipsniui išryškėja greitas protinės veiklos ir dėmesio išsekimas, padidėjęs užmaršumas, nuovargis, nesugebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesio ilgesniam laikui, o, esant psichinei įtampai, galimas ryškus dėmesio koncentracijos ir mąstymo sutelkimo nusilpimas, greitas jo išsekimas, visų psichinių procesų sulėtėjimas – pasireiškia žymi astenizacija iki apatijos, vangumo, atsiribojimo, pasyvumo, abejingumo savo ir kitų likimui, sutrinka informacijos įsiminimas ir suvokimas (analizė), kas sąlygoja, kad būdami tokioje būsenoje asmenys gali būti iš dalies paveikiami, t. y. gali pasiduoti kitų asmenų valiai, jų teiginiams, stokoti valios jėgų ir atkaklumo ginant savo požiūrį, gali nepilnai įvertinti visas sudaromo juridinio sandorio aplinkybes ir gali pasyviai sutikti su siūlomu variantu neįvertinus galimų pasekmių, tačiau objektyvių duomenų pagrįsti tokiai prielaidai nepakanka. Nuo 2013 m. birželio mėn. aprašoma stabilesnė O. P. emocinė būklė, o duomenys apie ginčijamo testamento sudarymo aplinkybes yra ypatingai skurdūs.

53. Teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su aptartomis ekspertizės akto išvadomis, t. y. kad 2013 m. lapkričio 18 d. ginčijamo Testamento sudarymo metu O. P. turėti psichikos sutrikimai tikėtina neturėjo esminės įtakos jai visapusiškai teisingai suvokti sudaromo testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės akto trūkumai nenustatyti, ekspertizės išvada yra motyvuota, nurodomas pagrindimas, kodėl buvo padaryta atitinkama išvada (papildomus argumentus (paaiškinimu) ekspertė nurodė teismo posėdžio metu (žr. toliau šį sprendimą)), ekspertizės metu buvo tirta O. P. būklės kaita atskirais laikotarpiais. Vertinant ekspertizės aktą kaip visumą matyti, kad ekspertės pateikta išvada yra pakankamai pagrįsta atlikto tyrimo eiga ir iš jos išplaukia. Ekspertizės akte chronologine tvarka įvardinti bei aptarti ekspertizės atlikimui pateikti rašytiniai (medicininiai) įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys, susiję su O. P. sveikatos būkle, bei pateiktos civilinės bylos duomenys, o atitinkama išvada padaryta įvertinus minėtų duomenų visumą.

Šalies argumentai

54. Teismo posėdyje apklausta ekspertizės aktą surašiusi ekspertė papildomai paaiškino, kad vien sutrikimai, kurie buvo konstatuoti O. P., sudaro pagrindą spręsti apie jos pajėgumą suprasti savo veiksmų reikšmę, tačiau šiuo atveju buvo pažymėtas ir stresą keliantis namiškių elgesys (dėl šio aspekto pritrūko duomenų). Asmenys su tokiais sutrikimais galėtų būti lengviau įtakojami, bet konkrečių duomenų, kad O. P. buvo daryta neteisėta įtaka, nebuvo. Būtent O. P. asmenybės bruožais lėmė tokį jos apsisprendimą. Medicininiai duomenys yra pakankami, juose nefiksuojamas grubus psichikos sutrikimas, medicininiuose dokumentuose nėra detalizuojama tik tai, kiek įtakos O. P. turėjo namiškių arba dukrų elgesys, kuris trikdė jos būklę. Teikiant išvadą, buvo vertinamas testamento sudarymo momentas, ekspertė pažymėjo, kad nuo 2013 m. gegužės mėnesio nebuvo aprašomi grubūs O. P. pažintinės veiklos sutrikimai. Psichikos būklė buvo kintanti, buvo svyruojančios pažintinės būklės, kartais lyg buvo fiksuota demencija. Nuo vasario mėnesio O. P. buvo gydyta ligoninėje, buvo nurodyta – kraujagyslinė demencija, tačiau, pasikeitus aplinkai, jos pažintinės funkcijos pagerėdavo. Psichiatrai stebėjo jos psichikos būklę, 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažymėjo, kad demencija nestebima. O. P. psichiatro buvo konsultuota taip pat ir kitą dieną po ginčo testamento sudarymo, matyti tam tikri emociniai sutrikimai, bet demencijos reiškiniai neaprašyti, jie nestebėti ir visu kitu laikotarpiu, tik 2019 m., 2020 m. O. P. jau buvo diagnozuojama demencija. Ekspertė paaiškino, kad demencija negali atsirasti, ar išnykti, demencijai taip pat yra būdingas blogėjimas. Šiuo atveju buvo aiškiai aprašytas būtent O. P. namiškių elgesys, kuris turėjo jai įtakos (dėl to gali pablogėti būklė, asmuo gali neatlikti testo užduočių, taip pat gali būti gaunamas prastesnis pažintinių funkcijų rezultatas). Ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad vėliau demencija nebuvo stebėta, šiuo atveju būklė buvo panašesnė į pseudodemenciją, kai būklė pablogėja dėl emocinės būklės. Ekspertė akcentavo, kad šiuo atveju buvo vertinta visų O. P. konstatuotų susirgimų visuma (iš atskirų požymių išvada nėra daroma, yra vertinama visuma), tačiau byloje nėra duomenų, kad jos susirgimai buvo tiek išreikšti, kad jie būtų sutrikdę O. P. galimybes suvokti. Ekspertė pažymėjo, kad organinis asmenybės sutrikimas nėra psichinis sutrikimas, tai yra labiau asmenybės sutrikimas, asmuo gali elgtis laisva valia, kaip nori, kaip jam atrodo. Testamento sudarymo momentas, sprendimų priėmimas ir jų keitimas pagal tuometines aplinkybes kaip tik leistų daryti išvadą apie nesutrikusį mąstymą, sąmonę, t. y. kad asmuo priima savo sprendimus. Pasak ekspertės, O. P. būdingi asmenybės bruožai galėjo lemti tai, kad jos elgesys keitėsi priklausomai nuo to, kokie buvo jos santykiai su dukromis, šiuo atveju yra fiksuoti nesutarimai tai su viena, tai su kita dukra, ir tai galėjo turėti įtakos jos sprendimo priėmimui. Kiekvieno žmogaus valia gali keistis, todėl vienu metu viena valia gali būti tikroji, kitu – kita. Sveikas asmuo taip pat gali keisti nuomonę, jis gali būti egocentriškas ir pan.. Susijaudinimas, liūdesys yra tam tikri simptomai, kartais jie gali būti adekvatūs, jei asmuo yra susijaudinęs. O. P. daug metų buvo gydyta dėl depresijos epizodų, tačiau tai nėra progresuojantis sutrikimas, jis yra epizodinis, pagydomas, asmuo gali gyventi visavertį gyvenimą. Verksmingumas ir pan. yra senatviniai dalykai, O. P. buvo būdingi ir isteriniai asmenybės bruožai, jos nuotaika labiau svyruodavo. Tačiau O. P. nebuvo nenustatyti tokie sutrikimai ir tokie sindromai, kurie sutrukdytų jai suvokti savo veiksmų reikšmę, ir turėtų įtakos jos veiksmų reikšmei Testamento sudarymo metu. Ekspertė nurodė, kad ne visi, bet tik grubūs, sutrikimai sutrikdo gebėjimą suvokti savo veiksmus. Šiuo atveju nėra duomenų, kad O. P. turėti sutrikimai, kurie buvo fiksuoti medicininiuose dokumentuose, būtų grubiai įtakoję O. P. veiksmų reikšmę, kaip ir duomenų, kad ji buvo tokios psichikos būklės, kuri jai būtų iš esmės sutrikdžiusi galimybę suvokti savo veiksmus. Šuo atveju nepakako duomenų išvadai, kad O. P. buvo daryta neteisėta įtaka, ar konkrečius veiksmus sieti su Testamento sudarymo metu.

55. Tiek aptarti ekspertės paaiškinimai, tiek ankstesniuose šio sprendimo punktuose aptarti ekspertizės, medicininių dokumentų duomenys, iš esmės paneigia ieškovės byloje įrodinėtas aplinkybes, kad testatorė O. P. ginčo Testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad ginčo Testamento sudarymo metu O. P. sirgo demencija, taip pat kad jai buvo daryta neteisėta įtaka (byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą daryti pastarąją išvadą (CPK 178 straipsnis)). Nors anksčiau šiame sprendime aptartuose 2013 m. birželio mėn. O. P. medicininiuose dokumentuose nurodoma diagnozė – kita kraujagyslinė demencija, vėlesniuose jos medicininiuose dokumentuose (artimesniuose taip pat ir ginčo Testamento sudarymo datai), minėta diagnozė nėra minima, priešingai, netgi yra pažymima, kad demencija nestebima. Vis tik, net jeigu atitinkama (demencijos) diagnozė ginčo Testamento sudarymo metu O. P. ir būtų nustatyta, net ir atsižvelgiant į tai, kad liga yra negrįžtamo pobūdžio, vien tai savaime nesudarytų pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčijamo Testamento sudarymo metu liga jau buvo pasiekusi tokią stadiją, kuri leistų daryti vienareikšmę išvadą apie O. P. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kai kiti byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į toliau šiame sprendime aptartus duomenis, kurie patvirtina, kad ne tik artimu ginčo Testamentui sudarymo laiku, bet ir dar ilgą laiką po ginčo Testamento sudarymo (dar ir 2016 m.) O. P. buvo pakankamai aktyvi, bendraujanti, palaikanti ryšius su artimaisiais, kitais asmenimis, orientuota laike bei erdvėje.

56. Kadangi esminė aplinkybė byloje – ar O. P. ginčo Testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – šalių buvo įrodinėjama ne tik atliktos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis: medicininiais dokumentais, šalių, liudytojų paaiškinimais, tarp jų – ir ginčo Testamentą tvirtinusios notarės, socialinių darbuotojų paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais, teismas, įvertinęs byloje esančių (jau aptartų ir toliau šiame sprendime aptariamų) įrodymų visetą, sprendžia, kad byloje nenustatytas teisinis kriterijus, sudarantis pagrindą spręsti, kad O. P. ginčo Testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, t. y. daryti priešingą ekspertizės aktui išvadą. Priešingai, įrodymų visuma byloje patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje nurodytas aplinkybes, o tai tuo pačiu sudaro pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą.

57. Iš esmės prieš pat ginčo Testamento sudarymą pateiktame 2013 m. lapkričio 7 d. išraše iš medicininių dokumentų apie O. P. nurodyta vienintelė diagnozė – (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėta, kad ji – orientuota laike ir erdvėje, kontaktiška, pati atsako už savo veiksmus.

58. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno O. P.. Ji pradėjo dirbti 2013 m. ir, jos manymu, O. P. taip pat atvyko 2013 m.. Jeigu gerai prisimena, O. P. atėjo į globos namus pati (naudodamasi vaikštynės pagalba). Iki 2015 m. ji dirbo socialine darbuotoja. Liudytoja nurodė, kad O. P. galėjo išreikšti savo mintis, gebėjo išsakyti savo nuomonę, buvo veiksni ir galėjo priimti sprendimus dėl savo interesų. Jos nuomone, jeigu žmogus serga demencija, tai nebūtinai jis yra neveiksnus. Asmenys, kurie serga demencija, neatpažįsta darbuotojų, šeimos narių, būna įtarūs, tuo tarpu O. P. puikiai atpažino vaikus, darbuotojus, neprisimena, kad ji būtų įtari. Neprisimena, ar O. P. turėjo problemų su atmintimi. Tarp O. P. dukrų buvo nesutarimų, jos abi dažnai lankė motiną, bet tą darė atskirai.

59. Pažymėtina, kad net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčo Testamento sudarymo, 2016 m. liepos 12 d. socialinės globos poreikio vertinimo anketoje nurodoma, kad O. P. dalyvauja bendruomeninėje veikloje, palaiko ryšius su artimaisiais, yra bendraujanti, komunikabili, orientuojasi laike bei erdvėje.

60. Byloje liudytoja apklausta I. S.–Ž. nurodė, kad bylos šalis pažįsta, ji dirbo (duomenys neskelbtini). 2016–2017 m. ten gyveno O. P., ji buvo viena aktyviausių gyventojų, teikdavo pasiūlymus, dalyvaudavo renginiuose, susirinkimuose. Jai teko su ja bendrauti. Nepastebėjo, kad O. P. būtų turėjusi psichikos sutrikimų, ji nebuvo irzli, neturėjo didybės manijos, su ja buvo paprasta bendrauti, lengva kalbėti įvairiomis temomis, ji dalyvaudavo viktorinose. Nepastebėjo, kad ji sunkiai orientuotųsi aplinkoje, kad turėtų atminties sutrikimų. Liudytoja nurodė, kad ji O. P. vardu ir jos prašymu rašė prašymą neįleisti anūkės jos lankyti, taip pat prašymą dėl informacijos teikimo D. V..

61. Byloje liudytoju apklaustas L. S. nurodė, kad bylos šalis pažįsta, su atsakove kartu gyvena, o su ieškove santykių nepalaiko. Testatorę pažinojo nuo 2011 m., jie gerai sutarė, turėjo bendrų interesų. Testatorė buvo labai praktiška, turėjo savo nuomonę. O. P. buvo pasakiusi, kas moka už jos gyvenimą slaugoje, tam ji po mirties ir paliks turtą, už tai mokėjo tik atsakovė, ieškovė nemokėjo. Nors 2012 m. O. P. būklė buvo prasta – ji vos judėjo, turėjo psichikos sutrikimų, buvo išsekusi, 2013 m. lapkričio mėn. jos būklė jau buvo gera. Būtent ieškovės iniciatyva O. P. rašė pareiškimus jo atžvilgiu, jis niekada negrasino O. P..

Šalies argumentai

62. Byloje liudytoju apklaustas V. K. (ieškovės sutuoktinis) teismo posėdžio metu nurodė, kad testatorę pažinojo nuo 1985 m., ji „laikė save aukščiau kitų“, visi turėjo klausyti jos nuomonės, ji kitų nuomonės neišklausydavo. Abiem dukroms kliūdavo nuo jos. Jeigu O. P. kas nors paprieštaraudavo, ji pykdavo, šaukdavo. Jos nuomonė per dieną keitėsi dešimt kartų, bendraudama su viena dukra keikė kitą dukrą, su kita bendraudama keikė kitą dukrą. Ji nelabai suprato savo veiksmų nuo 2009–2010 m.. Taigi, minėtas liudytojas iš esmės patvirtino aplinkybę, kad testatorė turėjo itin tvirtą, nors ir dažnai besikeičiančią, savo nuomonę, kitų nuomonės ji neklausydavo.

63. Byloje liudytoju apklaustas L. Z. (ieškovės sūnus) nurodė, kad tiek atsakovės, tiek ieškovės santykiai su testatorė buvo konfliktiški, jų santykiai buvo „banguojantys“. Mano, kad dėl atsakovės testatorė atsidūrė globos įstaigoje. Testatorės O. P. nuomonė ir nuotaikos dažnai keisdavosi, jai būdavo momentiniai atminties sutrikimai. 2012 m. O. P. jautėsi geriau, o 2013 m. jos fizinė būklė buvo sunki, jai buvo depresija, ji vartojo daug vaistų.

64. Ieškovės prašymu byloje apklausta liudytoja B. D. nurodė, kad abi šalis gerai pažįsta. O. P. taip pat pažinojo seniai, ji buvo energinga, tvarkinga, mylėjo abi dukras, jos santykiai buvo normalūs su abiem dukromis. O. P. buvo ūmaus charakterio, jai pasireikšdavo tai euforija, tai depresija, ji buvo valdinga. Liudytoja nurodė, kad O. P. ji lankė 2013 m. liepos mėn. ligoninėje, jos atmintis jau buvo „sušlubavusi“, pagrinde ji mintis buvo susikoncentravusi į atsakovės sugyventinį, ji buvo labai juo nepatenkinta. Liudytojos manymu, būtent jis kartu su atsakove darė įtaką O. P., kuri bijojo jų abiejų. O. P. kalbėdavo viena tema, tuomet pradėdavo kitą temą, tai reiškia, kad ji pamiršdavo ankstesnę temą. O. P. jai sakė, kad nebeturi atminties. Po 2013 m. liudytoja su O. P. daugiau nebendravo.

65. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje šios normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad negali būti įrodinėjama kitokiomis priemonėmis, jeigu tam tikra įrodinėjimo priemonė imperatyviai nustatyta atitinkamose CPK ir kitų įstatymų normose. Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Minėta, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu ginčijant mirusio asmens sudarytą sandorį bei tuo tikslu siekiant nustatyti tokio asmens tikrąją valią dėl sandorio, jo gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip liudytojų parodymai.

66. Kalbant apie liudytojų parodymų vertinimą, jų patikimumą, pažymėtina, kad aplinkybės, jog asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; liudytojų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Išvada dėl liudytojų parodymų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Šiuo atveju teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes bei darydamas atitinkamas išvadas, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, vertina visų reikšmingų bylai įrodymų kontekste.

67. Pažymėtina, kad dalis šiame sprendime nurodytų liudytojų patvirtino pakankamai gerą O. P. būklę tiek iki ginčo Testamento sudarymo, tiek ginčo Testamento sudarymo metu, tiek ir po šio Testamento sudarymo, t. y. gerą jos suvokimą, orientaciją ir t. t.. Tuo tarpu ieškovės prašymu kviestų liudytojų paaiškinimai dėl O. P. būklės buvo priešingi: V. K. (ieškovės sutuoktinis) teismo posėdžio metu nurodė, kad O. P. nelabai suprato savo veiksmų nuo 2009–2010 m.; L. Z. (ieškovės sūnus) nurodė, kad O. P. būdavo momentiniai atminties sutrikimai, 2013 m. jos fizinė būklė buvo sunki, jai buvo depresija; liudytoja B. D. nurodė, kad 2013 m. liepos mėn. O. P. atmintis jau buvo „sušlubavusi“, O. P. jai sakė, kad nebeturi atminties.

68. Esant tokiems prieštaravimams tarp byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, teismas, spręsdamas dėl konkrečių liudytojų parodymų įrodomosios galios, įvertina bei atsižvelgia į tai, jog priešingus kitų liudytojų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymams davę, ieškovės prašymu kviesti, liudytojai, buvo išskirtinai artimi ieškovei asmenys, susiję su ieškove artimais ryšiais, be to, atitinkamų jų parodymų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visuma.

69. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad, nors testatorė O. P. ginčo Testamento sudarymo metu turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų (organinė depresija, organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas), tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl savo turto palikimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad testatorės galimi argumentai nebūtinai atspindės vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, tačiau testatorė su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkama, jei nenustatyta, jog toks jos elgesys neatitinka jos tikrosios valios ir prieštarauja jos interesams (tolios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos). Tai, kad testatorės galimi argumentai dėl įpėdinio skyrimo nesutampa su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią. Kaip jau minėta, mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina.

70. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog testatorė O. P. būtų reiškusi nuogąstavimus dėl savo sudaryto ginčo Testamento ar pageidavimo pakeisti jo turinį (priešingai nei ankstesniais laikotarpiais, kai jos testamentas buvo keičiamas ne vieną kartą), nors nuo ginčo Testamento sudarymo iki testatorės mirties praėjo ilgas (daugiau nei šešerių metų) laikotarpis, o O. P. būklė, kaip minėta, dar ilgą laiką buvo pakankamai gerai (tik nuo 2016 m. pastebėti pirmieji demencijos simptomai, bet ir tuomet jie dar nebuvo stipriai išreikšti). Jau minėta, kad O. P., prieš sudarydama ginčo Testamentą, raštu (2013 m. lapkričio 12 d. pareiškime, adresuotame Vilniaus 15–ajam notarų biurui) nurodė sudaromo testamento motyvus, o būtent, kad jos duktė – D. V. įsipareigojo mokėti Gerontologijos centrui jai išlaikyti reikiamą pinigų sumą, taip pat nurodė, kad duktė D. V. ją lanko ir prižiūri, nuperka vaistus, apmoka išlaikymo ir kitas išlaidas. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina minėtų testatorės nurodytų motyvų realizavimo (jų faktinio pasireiškimo) aplinkybes.

71. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius didesnių nei 1 000 Eur laidojimo išlaidų apmokėjimą. 2013 m.–2019 m. vaistų pirkimo kvitus, 2017 m.–2019 m. O. P. išrašytus vaistų receptus. Taip pat duomenis apie atsakovės sudarytas draudimo sutartis: 2017 m. lapkričio 8 d. bei 2020 m. spalio 19 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (byloje kartu su ieškiniu pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, O. P. nuo 1992 m. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis minėto buto), draudimo, 2018 m. vasario 26 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (byloje kartu su ieškiniu pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, O. P. 1997 m. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis minėto buto), draudimo. Atsakovė taip pat pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, jo duomenimis, atsakovė atlikinėjo mokėjimus UAB „Prienų energija“ už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (2012 m. lapkričio 16 d. mokėjimas 115,34 Lt sumai, 2013 m. sausio 22 d. 394,35 Lt sumai, 2013 m. kovo 25 d. mokėjimas 100 Lt sumai, 2013 m. spalio 27 d. mokėjimas 55,09 Lt sumai), UAB „Būsto renovacijos agentūrai“ už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2019 m. gruodžio 30 d. mokėjimas 14,64 Eur sumai), Gerontologijos ir reabilitacijos centrui už O. P. suteiktas paslaugas (2013 m. gruodžio 16 d. mokėjimas 1 032,93 Lt sumai, 2015 m. vasario 21 d. mokėjimas 104,91 Eur sumai), Senjorų socialinės globos namams už O. P. suteiktas paslaugas (2016 m. gruodžio 28 d. mokėjimas 77,01 Eur sumai, 2017 m. sausio 28 d. mokėjimas 78 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 30 d. mokėjimas 77,20 Eur sumai) ir kt.. Atsakovė taip pat pateikė jos ir AB SEB banko 2014 m. balandžio 17 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 11 000 Lt kreditas būsto remontui, kredito sutartyje nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (atsakovės įsipareigojimai pagal minėtą sutartį yra įvykdyti).

72. Į bylą taip pat pateiktas 2019 m. spalio 21 d. prašymas Senjorų socialinės globos namų direktoriui, kuriame O. P. prašo jos palaikus perduoti UAB „Ritualas“, informaciją teikti tik jos dukrai D. V., taip pat 2017 m. birželio 2 d. O. P. prašymas visą informaciją apie jos sveikatos būklę ir visą kitą informaciją teikti tik jos dukrai D. V.. Būtent atsakovei buvo siunčiama (adresuojama) Senjorų socialinės globos namų informacija apie mokesčio už socialines paslaugas pasikeitimą, su ja atsakovė susipažindavo pasirašytinai (2018, 2019 m.), taip pat Gerontologijos ir reabilitacijos centro 2015 m. rugpjūčio 11 d. atsakymas dėl gauto pranešimo. Atsakovė, kaip O. P. atstovaujantis asmuo, yra pasirašiusi ir 2015 m. sausio 29 d. susitarime prie 2013 m. spalio 22 d. Keturšalės sutarties. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. teikė prašymą Gerontologijos ir reabilitacijos centro direktoriui dėl papildomos paslaugos O. P. suteikimo. O. P. 2013 m. spalio 12 d. prašyme dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo, skiltyje – artimieji, giminės, nurodoma būtent dukra D. V..

73. Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą teiktų įrodymų (ranka rašytų prašymų, pareiškimų, įgaliojimo; skundo, nutarimų, teismo nutarčių), teismas pažymi, kad visi jie yra datuoti dar iki ginčo Testamento sudarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog jau iki ginčo Testamento sudarymo santykiai tarp šalių buvo itin įtempti, kaip nurodė ekspertė, atitinkamas namiškių elgesys O. P. turėjo įtakos, O. P. būdingi asmenybės bruožai galėjo lemti tai, kad jos elgesys keitėsi priklausomai nuo to, kokie buvo jos santykiai su dukromis. Vis tik, artimu ginčo Testamento sudarymo laikotarpiu, kaip ir po ginčo Testamento sudarymo, matyti pastovi, nekintanti O. P. pozicija dėl jos turto bei atitinkamų klausimų sprendimo (vykdymo) perleidimo būtent atsakovei. Taigi, atitinkami, ieškovės į bylą teikti, įrodymai, nepaneigia teismo šiame sprendime jau padarytų išvadų.

74. Bylos įrodymų viseto pagrindu nenustačius, kad O. P. ginčo Testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, išreikšti valios dėl savo turto, ar kad jai buvo daryta neteisėta įtaka, spręstina, kad ginčo Testamente buvo išreikšta tikroji, pasikeitusi, lyginant su ankstesniais jos sudarytais testamentais (detaliau aptartais ankstesniuose šio sprendimo punktuose), pačios O. P. valia dėl jos turto, ieškovės ieškinys teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas 5 935,76 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai byloje apmokėti.

76. Trečiasis asmuo byloje – notarė Dainora Jievaitytė, pateikė duomenis apie jos šioje byloje turėtas 718,44 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.

77. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

78. Atsakovės ir trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

79. Ieškinį atmetus visiškai, atsakovės bei trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteisiamos visos jų šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagrindas bylinėjimosi išlaidų mažinimui nenustatytas, išsamūs duomenys apie sudėtingą ieškovės turinę padėtį į bylą nebuvo pateikti, be to, ieškovė jau pasinaudojo teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl ko pati proceso metu nepatyrė išlaidų. Byla vertintina, kaip pakankamai didelės apimties, sudėtinga, byloje buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, vyko ne vienas teismo posėdis.

80. Kitos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. O. K. atsakovės D. V. naudai 5 935,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. O. K. trečiojo asmens byloje – notarės Dainoros Jievaitytės naudai 718,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja RasaLapėnienė