Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finginas“ ieškinį atsakovei UAB „Jormeta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė 2019-05-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19/05-21, pagal kurią ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (pirkėjui) Vokietijoje eksploatuotą ekskavatorių - krautuvą FUCHS (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 2005 m., pradirbtos darbo valandos - 12 000 motovalandų, strėlės ilgis - 9,5 m, kilnojama kabina, generatorius, oro kondicionierius, motoras DEUTZ 85 kw, padangų likutis 50 proc., o atsakovė įsipareigojo atitinkančią sutarties reikalavimus prekę priimti ir sumokėti už ją sutartyje nurodytą kainą – 49000 Eur ir PVM (Sutarties 1.1., 2.1. punktai). Pagal sutarties 2.2. punktą atsakovė per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti ieškovei 10000 Eur avansinį mokėjimą (sumokėtas 2019-05-29), o likusią prekės kainos dalį sumokėti pavedimu į atsakovės sąskaitą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, prekės pirkėjui perdavimo ir jos techninės apžiūros atlikimo / techninio paso gavimo Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 10-12). Ekskavatorius – krautuvas į Lietuvą atgabentas ir atsakovei faktiškai perduotas 2019-06-17 (1 t., b. l. 169). Turto priėmimo-perdavimo aktas buvo surašytas 2019-06-18, tačiau atsakovės direktoriaus V. M. faktiškai pasirašytas ir atsiųstas ieškovės atstovui vadybininkui E. V. tik 2019-08-02 (1 t., b. l. 190-192). Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2019-06-18 PVM sąskaitą faktūrą AUTO19 Nr. 0042 59290 Eur su PVM sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019-06-28. Atsakovė 2019-06-30, 2019-07-04, 2019-07-29, 2019-07-30, 2019-07-31, 2020-08-09 atliko dalinius mokėjimus, iš viso sumokėjo ieškovei 52042,10 Eur, o likusios 7247,90 Eur sumos nesumokėjo (1 t., b. l. 13, 14), motyvuodama tuo, kad parduotas daiktas su trūkumais – parduotas krautuvas nepilnos komplektacijos, t. y. pateiktas netinkamo modelio generatorius, kurio nėra galimybės sumontuoti.

Tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.305 straipsnis). Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl neatsiskaitymo už parduotą naudotą ekskavatorių - krautuvą ir dėl daikto kokybės (komplektiškumo).

Sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, šalys išreiškia valią ne tik dėl atitinkamos prekės pirkimo-pardavimo, tačiau ir dėl atlyginimo (kainos) už ją. Tai esminė sutarties sąlyga. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė dėl sutarties dalyko – naudoto ekskavatoriaus - krautuvo, kurio komplektacijoje numatytas ir generatorius, ir dėl kainos – 59290 Eur su PVM.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra sumokėjusi visos sutartyje numatytos daikto – ekskavatoriaus - krautuvo kainos. Atsakovė, kaip minėta, daliniais mokėjimais sumokėjo ieškovei 52042,10 Eur, o likusios 7247,90 Eur sumos nesumokėjo. Atsisakymą sumokėti likusią kainos dalį atsakovė grindžia aplinkybe, jog parduotas daiktas turi trūkumų, todėl šia suma mažintina daikto kaina.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė įsigijo ne naują, o naudotą ekskavatorių - krautuvą 2019-05-20 komercinio pasiūlymo (1 t., b. l. 112), 2019-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo pateikti duomenys apie ekskavatoriaus - krautuvo būklę (nuotraukos, filmuota medžiaga). Kaip paaiškino liudytojas E. V., atsakovė (jos vadovas V. M.) reikalavo detalios informacijos apie ketinamą įsigyti krautuvą ir tokią informaciją „Fuchs“ atstovai pateikė; po kelių dienų atsakovė nusprendė pirkti krautuvą. Liudytojas E. V. parodė ir atsakovės atstovas V. M. neneigė, kad jis buvo informuotas apie tai, jog ankstesnis savininkas krautuvą naudojo be generatoriaus. E. V. parodė ir tai, kad ieškovė pasiūlė atsakovei sumontuoti generatorių Marijampolėje, tačiau, siekiant sutaupyti transportavimo išlaidas, atsakovė pasiūlė pati susimontuoti generatorių, pasidaryti aptarnavimą, su kuo ieškovė sutiko. Krautuvas atsakovei faktiškai perduotas 2019-06-17, o turto priėmimo-perdavimo aktą atsakovės direktoriaus V. M. pasirašė tik 2019-08-02. Kaip parodė liudytojas E. V., V. M. atsisakė iš karto pasirašyti perdavimo dokumentus, motyvuodamas, kad dar reikia patikrinti daiktą (prekę).

CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkėjo teisės patikrinti daiktus įgyvendinimo tvarka. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę patikrinti parduodamus daiktus prieš mokėdamas kainą ar prieš priimdamas daiktus bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkėjas neprivalo atlikti tokio daiktų patikrinimo, kurio metu būtų nustatomi visi galimi daiktų trūkumai (defektai). Protingo patikrinimo apimtis visų pirma priklauso nuo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, prekybos papročių, parduodamų daiktų savybių, sutarties šalių tarpusavio santykių, techninių priemonių patikrinimui buvimo ir pan. Be to, naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pati prekė – naudota technika, lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Įsigyjant jau anksčiau naudotą techniką, pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų, kaip įsigydamas naują.

Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė klaidingas faktines aplinkybes tiek dėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (teigė, kad aktas pasirašytas 2019-06-18), tiek dėl generatoriaus pristatymo po pusantro mėnesio nuo ekskavatoriaus-krautuvo perdavimo (byloje nustatyta, kad jie buvo perduoti atsakovei kartu tą pačią dieną). Šiuo atveju tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po faktinio krautuvo perdavimo atsakovei (2019-06-17) iki turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (2019-08-02), t. y. per pusantro mėnesio, atsakovė turėjo daugiau nei pakankamai laiko bei galimybę įsitikinti perkamo krautuvo, generatorius būkle, juo labiau, kad pati atsakovė ketino generatorių susimontuoti. Pusantro mėnesio turėjusi galimybę tikrinti daikto kokybę, komplektiškumą, per šį laiką atlikdama dalinius mokėjimus ieškovei (iš viso 40000 Eur), atsakovė turto priėmimo-perdavimo aktą pasirašė be jokių pastabų, jokie daikto kokybės, komplektiškumo trūkumai akte nenurodyti. Atsakovės atstovo M. Martinaičio teiginiai, kad atsakovė neturėjo galimybės akte nurodyti pastabų, nes aktą paruošė ieškovė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad pačios atsakovės iniciatyva pirkimo-pardavimo sutartyje numačius nuostatą, jog 1 mėn. garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo techninės apžiūros atlikimo ir techninio paso Lietuvos Respublikoje išdavimo momento (Sutarties 3.1.4. punktas) (žr. 1 t., b. l. 176-180), atsakovė nusprendė ekskavatoriaus – krautuvo techninės apžiūros neatlikti, nes jis esą nedalyvauja viešame eisme.

UAB „ALWARK“ atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad padaryta magneto generatoriaus defektacija; kliento turimas magneto generatorius netinka turimai mašinai (yra seno tipo); reikia originalaus magneto generatoriaus. Iš šio akto nėra galimybės nustatyti, kaip, kokiu būdu minėta defektacija buvo atlikta, koks generatorius apžiūrai/defektacijai buvo pateiktas (ar būtent ieškovės perduotas generatorius). Akto skiltyje „Pastabos“ esančios nuotraukos yra itin mažo formato, prastos kokybės (praktiškai neįžiūrimos), jokia kita vaizdinė medžiaga (nuotraukos, filmuota medžiaga), kurioje būtų fiksuota generatoriaus ir krautuvo apžiūra, defektacijos eiga, į byla pateikta nebuvo. Iš atsakovės pateiktų kitų nuotraukų (1 t., b. l. 60-65, 163-164) vien vizualiai taip pat neįmanoma nustatyti generatoriaus (ne)tinkamumo atsakovės įsigytam krautuvui. Liudytojo E. V. ir atsakovės direktoriaus V. M. pokalbio garso įraše, priešingai nei teigia atsakovė, nėra užfiksuota, kad E. V. pripažino, jog atsakovei buvo pateiktas netinkamas (seno modelio) generatorius. E. V. V. M. nurodė, kad pastarojo atsiųstų nuotraukų nematė; jeigu atsakovė sako, tai galbūt neina magneto įdėti, neginčija atsakovės teiginių, tačiau siūlo išspręsti šią problemą – įdėti kitą magnetą, kurį galima užsakyti iš Vokietijos, kas maksimaliai kainuotų 2500 Eur, o ne 10000 Eur; akcentuoja netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, delsimą atsiskaityti, siūlo problemos sprendimo būdus, tarp jų ir galimybę atsakovei atsisakyti sutarties bei grąžinti už daiktą sumokėtą kainą, tačiau V. M. nė su vienu pasiūlymu nesutinka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek V. M., tiek E. V. kalba apie magnetą, o ne generatorių. Teikdamas parodymus teisme, E. V. parodė, kad atsakovė domėjosi ir magnetine plokšte, bet ieškovė neturėjo; mano, kad atsakovė iki šiol nepirko naujo generatoriaus, nes neturi magnetinės plokštės.

Pažymėtina, kad nė viena iš šalių neprašė skirti byloje ekspertizės, apklausti kaip liudytoją minėtą atliktų darbų perdavimo-priėmimo sudariusį UAB „ALWARK“ atstovą, nors teismas iškėlė šiuos klausimus ir siūlė tą padaryti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys (šiuo atveju atsakovė), turinčios įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė/pateikė jų nepakankamai.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (dėl prekės priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pateikimo techninei apžiūrai (Sutarties 3.2.2. punktas), atsiskaitymo), nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, pretenzijose nurodydama, kad generatorius netinkamas, kad esą gavo atsakovės veiklai netinkamą daiktą, nesutiko su ieškovės pasiūlymais, kad ieškovė pati sumontuotų generatorių ar kad atsakovei būtų grąžinta už krautuvą sumokėta kaina, o atsakovė grąžintų krautuvą ieškovei. Pretenzijose ne kartą nurodydama, kad atsakovė pati šalins daikto (generatoriaus) defektus ir montuos naują generatorių (žr. 2019-08-19, 2020-03-13, 2020-03-24, 2020-05-04, 2024-05-09 pretenzijas/pranešimus), to iki šiol taip pat nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė ekskavatorių – krautuvą savo veiklai naudoja (eksploatuoja) jau daugiau nei penkerius metus, nors už jį nėra pilnai atsiskaičiusi, naujo generatoriaus įsigijusi ir susimontavusi nėra, kas leidžia, pagrįstai teigti, kad atsakovės nurodomas daikto trūkumas, net jeigu jis egzistuoja (o tai, kaip minėta, nėra šioje byloje įrodyta), nėra esminis, atsakovė įsigytą daiktą iki šiol naudoja pagal paskirtį, todėl turi pareigą už jį pilnai atsiskaityti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, prašydama mažinti daikto kainą, jokiais objektyviais įrodymai nepagrindė ir neįrodinėjo, kokia krautuvo be generatoriaus kaina būtų protinga ir adekvati.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė, nepagrįstai atsisakydama mokėti parduoto ekskavatoriaus – krautuvo kainą, pažeidė sutartį ir prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7247,90 Eur skolos priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2638,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 7247,90 Eur skolos sumos, taikant 0,02 proc. delspinigių normą, už laikotarpį nuo 2019-06-28 iki ieškinio pateikimo 2024-06-21.

CK 6.71 straipsnis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Šalių sudarytos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) uždelsęs atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovei) 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti šalių sudarytoje sutartyje numatytas netesybas – delspinigius už sutartinės prievolės pažeidimą – prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė delspinigių skaičiavimo pagrindo, paties paskaičiavimo neginčijo; nors ir prašė mažinti delspinigius, tačiau tokio prašymo nemotyvavo, nenurodė ir neįrodinėjo delspinigių mažinimo pagrindų.

Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje numatytas delspinigių dydis 0,02 proc. už dieną laikytinas protingu, atitinkančiu ir teismų praktiką. Abi šalys yra verslo subjektai, sutarties projektas buvo derinamas su atsakove, atsakovė darė sutarties teksto korekcijas. Atsakovė ilgą laiką delsė atsiskaityti, nors naudojasi įsigytu daiktu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo be atsakovės prašymo pritaikyti ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 2638,24 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 12 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 224 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 2178 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso patyrė 2402 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 2402 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta ir nepanaudota 100 Eur suma už liudytojo iškvietimą.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Jormeta“ 7247,90 Eur skolą, 2638,24 Eur delspinigius, 40 Eur ieškojimo išlaidų kompensaciją, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9926,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-07-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2402 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Finginas“.

Grąžinti atsakovei UAB „Jormeta“ 2024-10-28 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėtą ir nepanaudotą 100 Eur sumą už liudytojų kvietimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.