- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-908-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04041-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finginas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jormeta“
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormeta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-638-971/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finginas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jormeta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finginas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 247,90 Eur skolą, 2 638,24 Eur delspinigius, 40 Eur sumą, susijusią su skolos išieškojimu, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Jormeta“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei Vokietijoje eksploatuotą ekskavatorių-krautuvą FUCHS MHL 320C, o atsakovė įsipareigojo sumokėti Sutartyje nurodytą kainą – 49 000 Eur ir PVM.
3. Nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. po technikos perdavimo atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 59 290 Eur, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 28 d. Teigė, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 52 042,10 Eur, tačiau likusi 7 247,90 Eur skolos suma iki šios dienos liko nesumokėta. Atsakovė likusios už įsigytą techniką sumos nusprendė ieškovei nesumokėti, kaip neatsiskaitymo priežastį nurodė tariamai ekskavatoriaus-krautuvo generatoriaus modelio neatitikimą. Ieškovės teigimu, atsakovė, perimdama įsigytą techniką, ją apžiūrėjo ir jokių pretenzijų per 1 mėnesio laikotarpį nuo techninės apžiūros atlikimo ir techninio paso Lietuvos Respublikoje išdavimo momento ieškovei nepareiškė. Ieškovė, norėdama taikiai išspręsti ginčą, atsakovei ne kartą siūlė serviso paslaugas. Ieškovė taip pat sutiko, kad atsakovė įsigytą techniką grąžintų, tačiau atsakovė nesutiko su visais ieškovės pasiūlytais tarp šalių kilusio ginčo dėl perduotos technikos kokybės sprendimo būdais. Teigė, kad ginčo detalės generatoriaus tariamas neatitikimas, atsakovei buvo tik priežastis neatsiskaityti su ieškove, nes atsakovė iki šiol naudojasi ekskavatoriumi – krautuvu. Atsakovė praleido ne tik bendrą 2 metų garantinį terminą, bet ir 6 mėnesių ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamos kokybės įsigytos technikos ginčo išsprendimo. Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį ir yra praleidusi prievolės atsiskaityti už įsigytą techniką terminą, kuris pasibaigė 2019 m. birželio 28 d., todėl iš atsakovės turi būti priteisti Sutartyje nustatyti delspinigiai, kurie ieškinio pateikimo dieną sudaro 2 638,24 Eur (7 247,90 Eur x 0,02 proc. x 1 820 d.).
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškovės prašomą priteisti skolą ir delspinigius, jeigu ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovė nutylėjo faktines aplinkybes dėl parduoto iš dalies nekokybiško įrenginio. Atsakovė daug kartų žodžiu ir raštu teikė ieškovei pretenzijas dėl pristatyto netinkamos modifikacijos generatoriaus, kuris yra netinkamas įsigytam ekskavatoriui – krautuvui. Teigė, kad ieškovė atsakovei kartu su įsigytu įrenginiu pardavė seno tipo 3 diržų generatorių (originalus generatorius yra 2 diržų), kuris yra nuo senesnio modelio krautuvo ir pagal technines sąlygas negali būti montuojamas nusipirktame krautuve. Atsakovė supratusi, kad ieškovė nesiekia kooperuotis ir geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos, informavo ją, kad, ieškovei iš dalies neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovė sumažina šalių sudaryto sandorio kainą nuo 59 290 Eur iki 52 042 Eur, nes už 7 247,90 Eur bus įsigytas naujas generatorius krautuvui iš UAB „Alwark“ (15 KW galingumo už 59 99 Eur + PVM).
6. Atsakovės nuomone, tai ieškovė yra skolinga atsakovei 12 385 Eur (įskaičius PVM) dėl iš dalies netinkamos kokybės technikos pardavimo. Teigė, kad dėvėtų generatorių, tinkančių įsigytai technikai iš ieškovės, nėra, todėl atsakovė bus priversta įsigyti naują generatorių už 19 632,98 Eur. Nurodė, kad parduotą ginčo detalę – generatorių – ieškovė galės pasiimti po to, kai atsakovei sumokės 12 385 Eur. Atsakovė sutinka, kad krautuvas gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo kaina be generatoriaus viršija rinkos vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 7 247,90 Eur skolą, 2638,24 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 926,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 402 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovei 2024 m. spalio 28 d. į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą ir nepanaudotą 100 Eur sumą už liudytojų kvietimą.
8. Teismas nustatė, kad šalys Sutartimi susitarė dėl naudoto ekskavatoriaus – krautuvo, kurio komplektacijoje buvo numatytas ir generatorius, pardavimo. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo– pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl neatsiskaitymo už parduotą naudotą ekskavatorių – krautuvą ir dėl daikto kokybės (komplektiškumo). Atsakovė nėra sumokėjusi visos Sutartyje numatytos ekskavatoriaus – krautuvo kainos, daliniais mokėjimais ieškovei yra sumokėjusi 52 042,10 Eur, o likusios 7 247,90 Eur sumos yra nesumokėjusi. Atsisakymą sumokėti likusią kainos dalį atsakovė grindžia aplinkybe, jog parduotas daiktas turi trūkumų, todėl šia suma sumažina technikos kainą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovei iki Sutarties sudarymo buvo pateikti duomenys apie ekskavatoriaus – krautuvo būklę (nuotraukos, filmuota medžiaga). Teismas nustatė, kad krautuvas atsakovei perduotas 2019 m. birželio 17 d., o technikos priėmimo–perdavimo aktą atsakovės vadovas pasirašė tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybę įsitikinti perkamo krautuvo, generatorius būkle, juo labiau, kad pati atsakovė ketino generatorių susimontuoti į įsigytą techniką. Atsakovė pusantro mėnesio turėjusi galimybę tikrinti daikto kokybę, komplektiškumą, per šį laiką atlikdama dalinius mokėjimus ieškovei, įrenginio priėmimo–perdavimo aktą pasirašė be jokių pastabų. Dokumente jokie daikto kokybės, komplektiškumo trūkumai nenurodyti. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė nepagrįstais atsakovės atstovo teiginius, kad atsakovė neturėjo galimybės akte nurodyti pastabų, nes aktą paruošė ieškovė.
10. Teismas nurodė, jog UAB „Alwark“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad padaryta magneto generatoriaus defektacija, kliento turimas magneto generatorius netinka turimai mašinai (yra seno tipo), todėl reikia originalaus magneto generatoriaus. Tačiau iš šio akto turinio nėra aišku, kaip, kokiu būdu minėta defektacija buvo atlikta, koks generatorius apžiūrai / defektacijai buvo pateiktas (ar būtent ieškovės perduotas generatorius). Akto skiltyje „Pastabos“ esančios nuotraukos yra itin mažo formato, prastos kokybės (praktiškai neįžiūrimos), jokia kita vaizdinė medžiaga (nuotraukos, filmuota medžiaga), kurioje būtų fiksuota generatoriaus ir krautuvo apžiūra, defektacijos eiga, bylai pateikta nebuvo. Teismas iš atsakovės pateiktų nuotraukų nenustatė generatoriaus tinkamumo atsakovės įsigytam krautuvui. Teismas išklausęs liudytojo E. V. ir atsakovės direktoriaus V. M. pokalbio garso įrašą nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, įraše nėra užfiksuota, kad liudytojas pripažino, jog atsakovei buvo pateiktas netinkamas (seno modelio) generatorius. Nurodė, kad tiek liudytojas, tiek atsakovės vadovas įraše kalba apie magnetą, o ne apie generatorių. Teismas pažymėjo, kad, teikdamas parodymus teisme, E. V. nurodė, jog atsakovė domėjosi ir magnetine plokšte.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (dėl prekės priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, pateikimo techninei apžiūrai (Sutarties 3.2.2. punktas), atsiskaitymo), nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, pretenzijose nurodydama, kad generatorius netinkamas, kad esą gavo atsakovės veiklai netinkamą techniką, nesutiko su ieškovės pasiūlymais, kad ieškovė pati sumontuotų generatorių ar kad atsakovei būtų grąžinta už krautuvą sumokėta kaina, o atsakovė grąžintų krautuvą ieškovei. Pretenzijose ne kartą nurodydama, kad atsakovė pati šalins daikto (generatoriaus) defektus ir montuos naują generatorių. Atsakovė ekskavatorių – krautuvą savo veikloje naudoja (eksploatuoja) jau daugiau nei penkerius metus, nors už jį nėra iki galo atsiskaičiusi su ieškove, naujo generatoriaus įsigijusi ir susimontavusi į įsigytą techniką taip pat nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodomas įsigytos technikos trūkumas, net jeigu jis egzistuoja, nėra esminis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama mažinti įsigytos technikos kainą, nepagrindė ir neįrodinėjo, kokia krautuvo be generatoriaus kaina būtų protinga.
12. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje Sutartyje numatytas delspinigių dydis 0,02 proc. už dieną yra protingas, atitinka teismų praktiką. Abi šalys yra verslo subjektai, Sutarties projektas buvo derinamas su atsakove, atsakovė darė Sutarties teksto korekcijas. Teismas nurodė, kad atsakovė ilgą laiką delsė atsiskaityti su ieškove už įsigytą techniką, nors ja naudojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius nėra pagrindo.
13. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties teismas pažymėjo, kad be atsakovės prašymo neturi pagrindo pritaikyti ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl 2 638,24 Eur delspinigių priteisimo teismas patenkino. Teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jormeta“ (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti papildomus įrodymus. Prašo priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teigia, kad byloje nevisapusiškai surinkti ir įvertinti įrodymai. Šalims nesutariant dėl generatoriaus techninės specifikacijos, modelio, serijos ir galimybės juo naudotis, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti poreikį skirti byloje teismo ekspertizę ir neturėjo pagrindo šio klausimo nesvarstyti vien dėl to, kad tokio prašymo nepareiškė atsakovė. Jei teismas manė, jog teisingam ir tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios, šalių pateiktų įrodymų nepakanka padaryti teismo išvadoms, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo savo iniciatyva. Jei teismui trūko informacijos apie fotonuotraukų kokybę, raišką ir jų metaduomenis, kurios yra sudedamoji 2019 m. lapkričio 5 d. akto dalis, akivaizdu, kad šios informacijos teismas galėjo paprašyti iš atsakovės papildomai, nes atsakovė patikslinti ir pateikti patikslintus duomenis turėjo galimybę.
14.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėstė aplinkybes apie vaizdo medžiagą, kuri yra siurprizinė atsakovei, todėl tokia pozicija vertintina kaip šališka, o išvados paremtos prielaidomis, abejonėmis, įvertinant tik dalį įrodymų, o ne jų visumą. Faktą, kad nebuvo atskleista bylos esmė, patvirtina tai, kad šalims nebuvo pasiūlyta pateikti ekskavatoriaus – krautuvo eksploatavimo instrukcijos su techninėmis specifikacijomis, o tai būtų sudarę galimybę teismui įsitikinti atsakovės atsiliepime išdėstyto faktinio pagrindo teisingumu ir pagrįstumu.
14.3. Teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtrauktas A. S. (A. S.), nes teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi jis atsiuntė netinkamo modelio generatorių, ir apie tai šalys nežinojo.
14.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė sudarydama Sutartį neatskleidė parduodamos technikos trūkumo, kuris išryškėjo vėliau, t. y. dėl netinkamo generatoriaus modelio, techninės specifikacijos ir serijos. Teigia, kad nei tarp šalių vykusiame susirašinėjime, nei 2019 m. gegužės 20 d. komerciniame pasiūlyme, nei 2019 m. gegužės 21 d. Sutartyje, nei 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nei 2019 m. birželio 18 d. priėmimo–perdavimo akte ieškovė nenurodė jokių parduodamos technikos trūkumų, todėl atsakovės įsigytas naudotas ekskavatorius – krautuvas turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad krautuvas iki 2019 m. gegužės 21 d. sutarties sudarymo buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, įvertinant tai, kad ieškovė žinojo, jog tarpininkas, parduodamas transporto priemonę, t. y. A. S., yra išmontavęs generatorių iš krautuvo. Akivaizdu, kad visa rizika dėl daikto techninės būklės buvo perkelta apeliantei. Nurodo, jog liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas E. V. nepatvirtino, kad įrenginio pardavimo atsakovei metu veikė generatorius ir būtent tokio modelio įrenginį atsiuntė A. S..
14.5. Apeliantės pateiktame garso įraše yra užfiksuotas E. V. ir V. M. pokalbis dėl ginčo detalės – magneto generatoriaus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas yra neteisus, kad šio pokalbio metu buvo kalbama apie magnetinę plokštę, o ne apie generatorių. Būtent E. V. įvykusio pokalbio metu pripažino, kad galėjo parduoti netinkamo modelio generatorių (pokalbyje įvardytas magnetas). Atsakovės vadovas V. M. ne kartą pokalbio metu nurodė, kad dėl parduoto netinkamo magneto (generatoriaus) negali dirbti visu pajėgumu, dirba tik 50 proc., o liudytojas patvirtino, kad nieko negali padaryti iki galo, kol negavo visų pinigų pagal šalių sudarytą Sutartį. Garso įraše liudytojas atsakovės vadovui siūlo išspręsti šią problemą – įdėti kitą generatorių – ir teigia, kad reikia ieškoti originalo, kurį galima užsakyti iš Vokietijos, o tai maksimaliai kainuotų 2 500 Eur, o ne 10 000 Eur.
14.6. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatkreipė dėmesio į tai, kad, pagal pateiktas fotonuotraukas (2019 m. liepos 18 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d.), atsakovė tiek žodžiu, tiek siųsdama vaizdinę medžiagą informavo ieškovę, kad perduotas generatorius yra netinkamas ir yra seno tipo. Apeliantės nuomone, ieškovė, per tarpininką įsigijusi ekskavatorių – krautuvą, turėjo pareigą įsitikinti, ar jis tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog parduota technika nebuvo su trūkumais. Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga prisiimti visą riziką dėl paslėptų (ir (ar) jai nežinomų) įrenginio trūkumų.
14.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad vieno mėnesio garantinis terminas neturėjo ir negalėjo būti siejamas su techninės apžiūros atlikimo ir techninio paso Lietuvos Respublikoje išdavimo momentu (Sutarties 3.1.4. punktas). Įsigyta transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama, todėl, anot apeliantės, techninė apžiūra privaloma viešajame eisme dalyvaujančiai technikai.
14.8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė delsė pranešti apie generatoriaus netinkamumą ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų per trumpiausią terminą pareikšti pretenziją, yra nepagrįsta. Atsakovė, kad jos įsigytas krautuvas – ekskavatorius neatitiko jam keliamų reikalavimų, įrodinėjo UAB „Alwark“ 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų paslaugos suteikimo aktu dėl nustatyto generatoriaus trūkumo, taip pat 2020 m. kovo 6 d. UAB ,,Alwark“ elektroniniu pranešimu apie siūlomo ekskavatoriaus – krautuvo generatoriaus 59 99 Eur kainą, 2024 m. balandžio 29 d. autorizuoto centro UAB „Mobile Heavy Machinery“ raštu Nr. 2400567 dėl siūlomo įsigyti generatoriaus kainos, kuri sudaro 19 632, 98 Eur (įskaitant PVM). Apeliantės nuomone, šie įrodymai paneigia liudytojo parodymus apie tai, kad tokio tipo ir modelio generatoriaus kaina yra apie 2 500 Eur, paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus apie tai, kad byloje šalys nepateikė rašytinių įrodymų apie realią tokio įrenginio kainą rinkoje. Todėl atsakovė tvirtina, kad apžiūrėjus krautuvo generatorių paaiškėjo, kad jis negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, nes buvo nustatyti esminiai trūkumai (parduota seno tipo ir netinkamo modelio elektrotechninė dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atliktų darbų akte ir komerciniuose pasiūlymuose nurodytos detalės kainą.
14.9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ekskavatorius – krautuvas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir reikalavimas sumažinti pirkimo kainą prieštarauja vienas kitam. Teigia, kad krautuvas yra veikiantis, tačiau juo negalima pasinaudoti visa apimtimi, nes dėl neveikiančio generatoriaus nėra galimybės panaudoti magnetinės plokštės, iškraunant smulkųjį metalo laužą. Kol neatliktas darbas ir nepakeista detalė, nurodyti 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų akte, nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė, būdama pirkėja ir reikalaudama sumažinti pirkimo kainą, pasirinko nepagrįstą savo teisių gynimo būdą. Atsakovė krautuvo pirkimo kainos sumažinimą siejo su 2020 m. kovo 6 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. komerciniuose pasiūlymuose nurodyta suma, t. y. būsimais nuostoliais, kuriuos atsakovė patirs šalindama įsigytos technikos trūkumus. Ieškovė perdavė atsakovei specializuotą techniką – krautuvą, skirtą metalo laužo krovos darbams, minėta technika skiriasi savo parametrais – darbo valandomis, naudojimo intensyvumu, pagaminimo metais, sudedamosiomis dalimis ir kitais požymiais, todėl sudėtinga būtų nustatyti tikslią krautuvo su nurodytais trūkumais rinkos vertę, todėl atsakovės pasirinktas įrodinėjimo objektas (pirkimo kainos mažinimo riba) šios bylos kontekste yra tinkama. Atsakovė įrodė, kad jai parduotas daiktas yra su trūkumais, kurie atsirado iki daikto pardavimo momento, įrodė daikto pirkimo kainos mažinimo dydį, į tai irgi neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Finginas“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš apeliantės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Alwark“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas surašytas praėjus beveik penkiems mėnesiams po technikos su generatoriumi perdavimo apeliantei. Iš atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto nėra galimybės nustatyti, kaip, kokiu būdu minėta defektacija buvo atlikta, koks generatorius apžiūrai buvo pateiktas. Teigia, kad generatorius, skirtingai nuo ekskavatoriaus – krautuvo, neturi atskiro identifikacinio numerio, todėl nei komerciniame pasiūlyme, nei Sutartyje jis nebuvo nurodytas. Nurodo, kad apeliantė, praėjus beveik penkiems mėnesiams po įsigyto įrenginio jai perdavimo, defektacijai galėjo pateikti bet kokį kitą generatorių teigdama, neva tai tas pats generatorius, kurį 2019 m. birželio 17 d. jai perdavė ieškovė. Byloje įrodymų, jog apeliantė defektacijai pateikė tą patį generatorių, kurį jai perdavė ieškovė kartu su krautuvu 2019 m. birželio 17 d., nėra. Nurodo, kad vizualiai neįmanoma nustatyti generatoriaus tinkamumo ekskavatoriui – krautuvui.
15.2. Nurodo, kad liudytojo E. V. ir atsakovės vadovo V. M. pokalbio garso įraše nėra užfiksuota, kad liudytojas pripažino, jog apeliantei buvo pateiktas netinkamas (seno modelio) generatorius. Teigia, kad apeliantės argumentas, jog neva teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. S., nepagrįstas. Ieškovė pateikė važtaraštį, Sutartį, komercinį pasiūlymą, PVM sąskaitą faktūrą ir kitus įrodymus, nė viename iš šių dokumentų apeliantės minimas asmuo nėra nurodytas nei kaip ieškovės atstovas, nei kaip siuntėjas. Teigia, kad nei ieškovė, nei apeliantė teismo neprašė byloje skirti ekspertizės.
15.3. Ieškovės manymu, apeliantė neįrodinėjo aplinkybės, jog jai parduota technika (krautuvas) yra nekokybiška, ji taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog kartu su krautuvu parduotas generatorius yra nekokybiškas. Apeliantė tik mėgino įrodyti, kad kartu su įrenginiu parduotas generatorius neva yra netinkamas. O tai reiškia, kad apeliantė kėlė ne parduoto daikto kokybės, o parduoto daikto (krautuvo) asortimento (komplektiškumo) klausimą. Teigia, kad šiuo atveju negali būti taikomos CK 6.334 straipsnio nuostatos jose bendrosiose prievolių teisės nuostatose kainos mažinimas nenustatytas, t. y. šis teisių gynimo būdas taikomas ne asortimento, bet kokybės sąlygų pažeidimų padariniams šalinti. Teigia, kad apeliantė priėmė jai parduotą krautuvą (kartu su generatoriumi), jį naudojo (ir naudoja iki šiol) ir nepranešė ieškovei apie atsisakymą jį priimti, todėl apeliantė turi pareigą sumokėti visą Sutartyje įsigytos techniko numatytą kainą.
15.4. Teigia, kad būtent apeliantės iniciatyva į Sutartį buvo įtraukta sąlyga, numatanti pareigą apeliantei per 7 darbo dienas po technikos priėmimo pateikti ją techninės apžiūros atlikimui Lietuvos Respublikoje ir techninio paso gavimui. Šios pareigos apeliantė neįvykdė. Teigia, kad apeliantė, pažeisdama Sutarties 3.2.2. punktą, pati priėmė sprendimą neatlikti krautuvo techninės apžiūros, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) ji atsisakė galimų pretenzijų ieškovei dėl parduoto krautuvo trūkumų ateityje. Su Sutarties 3.2.2. punktu taip pat yra susijusi kita apeliantės iniciatyva į Sutartį įtraukta sąlyga, numatanti, jog vieno mėnesio garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo techninės apžiūros atlikimo ir techninio paso Lietuvos Respublikoje išdavimo momento (3.1.4. punktas). Kadangi apeliantė iki šiol neįvykdė Sutarties 3.2.2. punkte numatytos pareigos, garantinio termino pradžia turėtų būti laikoma diena, kada suėjo Sutarties 3.2.2. punkte numatytas 7 darbo dienų terminas. Ekskavatorius – krautuvas faktiškai buvo perduotas apeliantei 2019 m. birželio 17 d., todėl nuo šios dienos skaičiuojant 7 darbo dienas garantinio termino pradžia yra 2019 m. birželio 28 d. Ieškovės nuomone, vieno mėnesio garantinis terminas pasibaigė 2019 m. liepos 28 d. Teigia, kad per visą garantinio termino laikotarpį apeliantė nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl jai parduotos technikos tariamų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. posėdžio metu apeliantė apeliacinį skundą palaikė, teismo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą palaikė, teismo prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. posėdžio metu žodine nutartimi teisėjų kolegija apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus nutarė priimti, kadangi papildomai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo bylą nagrinėjant apeliacine instancija yra išspręstas.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą įsigyti: naudotą ekskavatorių – krautuvą FUCH MHL 320, 2005 m., indent. Nr. (duomenys neskelbtini), už 49 000 Eur + PVM, kuris eksploatuotas Vokietijoje. Krautuvo techniniai duomenys nurodyti pasiūlyme: variklis – (duomenys neskelbtini); pradirbtos darbo valandos – 12 000 val., strėlės ilgis – 9,5 m, kilnojama kabina, generatorius, oro kondicionierius, bendroji masė – 22 t, sunkioji važiuoklė, beorės padangos, maksimalus greitis 20 km / h, mėlynos spalvos.
22. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei Vokietijoje eksploatuotą ekskavatorių – krautuvą FUCHS MHL 320C, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2005 m., pradirbtos darbo valandos – 12 000 motovalandų, strėlės ilgis – 9,5 m, kilnojama kabina, generatorius, oro kondicionierius, motoras (duomenys neskelbtini), padangų likutis 50 proc., o atsakovė įsipareigojo atitinkančią sutarties reikalavimus prekę priimti ir sumokėti už ją sutartyje nurodytą kainą – 49 000 Eur ir PVM (Sutarties 1.1., 2.1. punktai).
23. Pagal Sutarties 2.2. punktą, atsakovė per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turėjo sumokėti ieškovei 10 000 Eur avansinį mokėjimą, kuris sumokėtas 2019 m. gegužės 29 d., ir dėl to ginčo nėra, o likusią prekės kainos dalį sumokėti pavedimu į atsakovės sąskaitą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, prekės pirkėjui perdavimo ir jos techninės apžiūros atlikimo / techninio paso gavimo Lietuvos Respublikoje.
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ekskavatorius – krautuvas FUCHS MHL 320C į Lietuvą atgabentas 2019 m. birželio 17 d. Iš 2019 m. birželio 18 d. turto priėmimo–perdavimo akto turinio matyti, kad ekskavatorius – krautuvas FUCHS MHL 320C buvo perduotas atsakovei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. birželio 18 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą AUTO19 Nr. 0042, kurios suma 59 290 Eur su PVM, nurodyta, kad sąskaitą apmokėti iki 2019 m. birželio 28 d. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. ieškovei už įsigytą prekę iš viso sumokėjo 52 042,10 Eur.
Dėl ekspertizės paskyrimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą, teismo šališkumo
25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalims nesutariant dėl generatoriaus techninės specifikacijos, modelio, serijos ir galimybės juo naudotis, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti byloje teismo ekspertizę ir neturėjo pagrindo šio klausimo nesvarstyti vien dėl to, kad tokio prašymo nepareiškė atsakovė. Jei pirmosios instancijos teismas manė, jog teisingam ir tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingos specialios žinios, šalių pateiktų įrodymų nepakanka padaryti teismo išvadoms, galėjo ir turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo teismo iniciatyva.
26. Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Akcentuotina, kad ši norma nėra įpareigojančioji. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis).
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, todėl esant tokio pobūdžio ginčui teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva (ex officio) imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė arba pateikė jų nepakankamai.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 7 d., metu šalių klausė dėl ekspertizės skyrimo byloje ir liudytojų apklausos. Apeliantės atstovas nurodė, kad prašymo dėl ekspertizės skyrimo neteiks, kadangi remsis savo pateiktais įrodymais. Nurodydamas dėl prašymo skirti ekspertizę atsakovės atstovas akcentavo, kad ieškovė turi įrodyti, kad ji perdavė atsakovei tinkamą ekskavatoriaus – krautuvo generatorių, o ne priešingai, todėl mano, kad ekspertizės paskyrimas yra netikslingas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys po teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 7 d., iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui prašymo dėl ekspertizės paskyrimo šioje byloje. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės argumentai, kad teismas turėjo ekspertizę skirti savo iniciatyva, kai šalys nesiekia remtis ekspertizės išvadomis įrodinėjimo procese, teismui pasiūlius, nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskyręs byloje ekspertizės savo iniciatyva, nepažeidė proceso teisės normų.
29. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtrauktas A. S., nes teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi jis atsiuntė netinkamo modelio generatorių, ir apie tai šalys nežinojo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
30. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų prašiusios ir pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs klausimą dėl A. S. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 7 d., metu liudytojas E. V. teigė, kad A. S. yra jo draugas ir būtent jis dalyvavo pakraunant ekskavatorių – krautuvą kartu su jo detalėmis pristatymui į Lietuvą. Paklaustas, ar jis atsakovei parduotą techniką įsigijo iš A. S., liudytojas E. V. šias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad minėtas asmuo dalyvavo tik kaip tarpininkas, kuris garantavo, kad įsigytas ekskavatorius – krautuvas ir jam priklausančios detalės yra tinkamai pakrautos siuntimui ir išsiųstos į Lietuvą. Liudytojas tvirtino, kad paminėtas asmuo yra jo patikimas draugas, kuriuo jis labai pasitiki, tačiau jis nėra ieškovės parduotos technikos ankstesnis savininkas.
31. Pažymėtina, kad asmenys gali būti įtraukti į bylą kaip tretieji tik tuomet, kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad A. S. yra atsakovės įsigytos technikos ankstesnis savininkas, iš esmės nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš paminėto asmens pirko atsakovei parduotą techniką ar kad A. S. buvo atsakovei parduotos technikos savininkas, iš kurio ieškovė būtų nusipirkusi techniką. A. S. neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų nei ieškovei, nei atsakovei. Vertintina, kad šiuo atveju teismo sprendimas negalėjo ir negali turėti įtakos A. S. teisėms ir pareigoms, o jo neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nėra ir negali būti laikomas proceso teisės normų pažeidimu. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju įtraukti A. S. į bylą trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėstė aplinkybes apie vaizdo medžiagą, kuri yra siurprizinė atsakovei. Apeliantės nuomone, tokia teismo pozicija yra šališka.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 29 d. atsakovės atstovas advokatas M. M. pirmosios instancijos teismui pateikė vaizdo medžiagą, įrašytą į kompaktinį diską (toliau – CD) (DOK – 36163). Pirmosios instancijos teismas posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 7 d., metu tyrė rašytinius įrodymus. Teismas žiūrėjo atsakovės atstovo pateiktą vaizdo medžiagą ir liudininkui uždavė klausimus, susijusius su vaizdo įraše fiksuotomis aplinkybėmis, be to, klausimus liudininkui uždavė ir atsakovės atstovas.
34. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiai dėl siurprizinės vaizdo medžiagos yra nepagrįsti. Vaizdo įrašą pirmosios instancijos teismui pateikė pati atsakovė, teismas jį tyrė teismo posėdyje dalyvaujant abiem šalims, liudytojui buvo užduodami klausimai tiek teismo, tiek atsakovės atstovo. Tai patvirtina, kad vaizdo medžiaga buvo vertinama laikantis rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų (CPK 12 straipsnis). Todėl nėra pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba kad buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės. Pažymėtina, kad bylos išsprendimo rezultatas savaime nėra teisėjo šališkumo įrodymas. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nepagrįstais.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų įvertinimo
35. Byloje kilo ginčas dėl likusios atsakovės ieškovei nesumokėtos 7 247,90 Eur sumos už ekskavatorių – krautuvą FUCHS MHL 320C. Atsakovė motyvuodama tuo, kad parduotas ekskavatorius – krautuvas yra nepilnos komplektacijos, t. y. perduotas netinkamo modelio generatorius, kurio nėra galimybės sumontuoti, nusprendė pasinaudoti pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdu ir vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 2 punktu nusprendė ieškovės reikalauti, kad būtų mažinama parduoto ekskavatoriaus – krautuvo kaina.
36. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.
37. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
38. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.
39. Konkrečiu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ekskavatorius – krautuvas FUCHS MHL 320C atsakovei perduotas 2019 m. birželio 17 d. nuo to momento, kai buvo atgabentas į Lietuvą. Bylos duomenys patvirtina ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad 2019 m. birželio 18 d. technikos priėmimo–perdavimo aktas atsakovės vadovo buvo pasirašytas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Technikos perdavimo akte nėra nurodyta, kad nupirktas ekskavatorius – krautuvas FUCHS MHL 320C perduodamas su trūkumais ir pan. Pagal šalių sudarytą 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo– pardavimo sutartį šalys sulygo, kad vieno mėnesio garantijos terminas parduotam daiktui pradedamas skaičiuoti nuo techninės apžiūros atlikimo ir techninio paso Lietuvos Respublikoje išdavimo momento (Sutarties 3.1.4. punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi ekskavatoriaus – krautuvo techninę apžiūrą.
40. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023 17, 18 punktus).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę įrodinėjimo naštos paskirstymui šioje byloje turi tai, kad Sutarties 3.1.4 punkte nustatyta sąlyga faktiškai nebuvo įvykdyta, kadangi atsakovė neatliko ekskavatoriaus – krautuvo techninės apžiūros. Šios aplinkybės lemia tai, kad garantija pagal šalių sudarytą Sutartį šiuo atveju taikoma nėra, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė privalo įrodyti ne tik tariamą įsigytos technikos trūkumų faktą, bet ir tai, kad tie trūkumai egzistavo technikos perdavimo momentu arba, kad jie atsirado dėl priežasčių, buvusių iki technikos perdavimo atsakovei. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims vadovaudamasis bendrąja CPK 178 straipsnyje nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle.
42. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.
43. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
44. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nei 2019 m. gegužės 20 d. komerciniame pasiūlyme, nei 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, nei PVM sąskaitoje faktūroje arba 2019 m. birželio 18 d. perdavimo akte nebuvo nurodyta jokių parduodamos technikos trūkumų, todėl ji turėjo pagrįstą lūkestį, kad ekskavatorius – krautuvas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (metalo laužo krovai, įskaitant darbą su magnetine plokšte). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė sudarydama Sutartį neatskleidė parduodamos technikos trūkumo, kuris išaiškėjo vėliau, t. y. dėl netinkamo generatoriaus modelio, techninės specifikacijos ir serijos ginčo detalė nėra tinkama naudoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apeliantės argumentais.
45. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors šiame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.
46. Pirmiausiai iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino aplinkybes, kokia informacija apie ketinamą įsigyti techniką buvo suteikta apeliantei iki 2019 m. gegužės 21 d. sutarties sudarymo ir kokie veiksmai atlikti po įsigytos technikos perdavimo. Akcentuotina, kad dar iki 2019 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovės vadovas V. M. buvo informuotas, jog ankstesnis krautuvo savininkas įrenginį eksploatavo be ginčo detalės – generatoriaus, kadangi ši detalė buvo išimta iš ekskavatoriaus – krautuvo. Šių aplinkybių atsakovė neneigė. Taigi atsakovė, faktiškai perėmusi įsigytą techniką iš ieškovės, žinodama aplinkybę, kad ginčo detalė buvo išimta iš įrenginio, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausiai būdama apdairi ir rūpestinga pirkėja prieš pasirašydama technikos priėmimo–perdavimo aktą, turėjo įsitikinti, kad išimta detalė iš įrenginio, kuri nebuvo eksploatuojama, tinka įsigytai technikai ir ar ji tinkamai veikia. Atsakovė šių veiksmų neatliko ir 2019 m. birželio 18 d. priėmimo–perdavimo aktą pasirašė be jokių pastabų, todėl prisiėmė riziką dėl naudotos technikos būklės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad rašytinė pretenzija dėl generatoriaus buvo pareikšta tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo ekskavatoriaus – krautuvo perdavimo ir naudojimosi juo atsakovei atliekant darbus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė būtų nuslėpusi esminę informaciją apie parduodamą techniką ar pažeidusi pareigą atskleisti daikto trūkumus.
47. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti dokumentai – komercinis pasiūlymas, Sutartis, PVM sąskaita faktūra ir technikos perdavimo aktas – savo turiniu patvirtina tik šalių sutartinius įsipareigojimus, daikto pardavimo ir perdavimo faktą, tačiau jie patys savaime nesudaro pagrindo nuspręsti apie perduodamos technikos kokybę ar jos tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, parduodamo daikto kokybė gali būti įvertinama faktiškai jo perdavimo momentu ir naudojant daiktą pagal paskirtį per garantinį terminą, todėl šiais dokumentais grindžiamas apeliantės lūkestis dėl kokybės negali būti laikomas pagrįstu.
48. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nesiėmė aktyvių veiksmų ar nepasinaudojo protingu terminu pretenzijoms dėl netinkamos ginčo detalės – generatoriaus pareikšti.
49. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė į ieškovę pirmą kartą kreipėsi raštu 2019 m. rugpjūčio 19 d. su pretenzija, kurioje nurodo, kad likusią pagal Sutartį mokėti 9 290 Eur sumą sulaiko, iki bus išspręstas klausimas dėl ekskavatoriaus – krautuvo generatoriaus, kuris nėra tinkamas šiai įsigytai technikai. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad galima atvykti atsiimti generatorių ir pateikti tinkamą generatorių eksploatavimui. Nurodoma, kad generatorius gali būti iš naudotos analogiškos technikos, dirbusios ne daugiau 12 000 val., ir su vieno mėnesio garantija nuo jo sumontavimo į įsigytą techniką. Nurodoma, kad atsakovė yra gavusi jos veikloje netinkamą naudoti techniką. Ieškovė atsakyme į atsakovės pareikštą pretenziją nurodė, kad atsakovė į ieškovę dėl netinkamos kokybės generatoriaus kreipėsi po dviejų mėnesių. Atsakyme pažymima, kad atsakovė vengė sumokėti įsiskolinimą aštuonis mėnesius. Nurodoma, kad atsakovė įsigytos technikos ieškovei negrąžino, kad technikos priėmimo–perdavimo akte nėra jokių pastabų apie tai, kad perduota technika turi kokių nors trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
50. Pirmosios instancijos teismo vykusio 2025 m. sausio 7 d. posėdžio metu liudytojas E. V. teigė, kad 2019 m. po to, kai ieškovė kreipėsi dėl netinkamos detalės, jis su darbuotoju (šaltkalviu) nuvyko į atsakovės buveinės vietą ir ketino sumontuoti generatorių į ekskavatorių – krautuvą. Teigė, kad tą kartą atvyko pas atsakovę nesuderinęs vizito, todėl atsakovė su ekskavatoriumi – krautuvu vykusių darbų nestabdė. Nurodė, kad kitą kartą jis įspėjo atsakovę, jog atvyks pasiimti technikos tam, kad būtų galima sumontuoti generatorių į krautuvą. Liudytojui atvykus su specialiu transportu pasiimti technikos, ten esantys darbuotojai nurodė, kad iškvies policiją. Liudytojo teigimu, tąkart jis matė, jog ekskavatorius – krautuvas dirbo. Teigė, kad atsakovės vadovo atvykus pasiimti techniko nepavyko sutikti.
51. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 24 d. atsakovės pranešimo ieškovei turinio matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlymu transportuoti įsigytą techniką į (duomenys neskelbtini), į ten esančias dirbtuves. Nurodoma, kad atsakovė pati nusprendė pašalinti daikto trūkumus. Rašte nurodyta, kad atsakovė, sumontavusi tinkamą generatorių į techniką, grąžins ieškovei senąjį.
52. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ji ėmėsi visų aktyvių veiksmų ir pretenzijas dėl ginčo detalės pareiškė laiku. Pirma, atsakovė dėl tariamų generatoriaus trūkumų į ieškovę pirmą kartą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo ekskavatoriaus – krautuvo perdavimo ir jo faktinio naudojimo pradžios. Priėmimo – perdavimo aktas 2019 m. birželio 18 d. pasirašytas be jokių pastabų dėl technikos komplektacijos trūkumų. Antra, gavusi pretenziją ieškovė pasiūlė pati sumontuoti generatorių į ekskavatorių – krautuvą arba pervežti techniką į ieškovės serviso patalpas, atsakovės nurodomiems technikos trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė šių pasiūlymų atsisakė, tai yra, neleido nei sumontuoti generatoriaus, nei transportuoti technikos, o vėliau nurodė pati atliksianti remonto darbus. Trečia, atsakovė ir toliau eksploatavo įsigytą techniką savo veikloje, nepaisant deklaruojamų trūkumų, ir nesiėmė jokių skubių veiksmų tam, kad ginčo detalė būtų kuo greičiau patikrinta ar pakeista, todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
53. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatkreipė dėmesio į tai, kad, pagal atsakovės vadovo pateiktas fotonuotraukas, ji tiek žodžiu, tiek siųsdama vaizdinę medžiagą informavo ieškovę, kad perduotas generatorius yra netinkamas ir yra seno tipo. Apeliantės vertinimu, faktą, kad nebuvo atskleista bylos esmė, patvirtina tai, kad šalims nebuvo pasiūlyta pateikti ekskavatoriaus – krautuvo eksploatavimo instrukcijos su techninėmis specifikacijomis.
54. Konkrečiu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės vadovo pateiktas fotonuotraukas ir skundžiamame sprendime nurodė, kad iš atsakovės pateiktų kitų nuotraukų vien vizualiai taip pat neįmanoma nustatyti generatoriaus tinkamumo atsakovės įsigytam krautuvui. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančias atsakovės vadovo pateiktas foto nuotraukas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi iš tiesų iš pateiktų foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar iš tiesų ginčo detalė netinka įsigytam ekskavatoriui – krautuvui. Pažymėtina, kad, pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju būtent atsakovė (apeliantė) turėjo pareigą įrodyti generatoriaus trūkumų faktą ir jo neatitiktį įsigytai technikai.
55. Bet to apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo paprašyti šalių pateikti ekskavatoriaus – krautuvo eksploatavimo instrukciją ar techninę specifikaciją, taip pat atmestinas – būtent apeliantė rėmėsi teiginiu, jog generatorius neatitinka techninių reikalavimų, todėl ji privalėjo tokius duomenis pateikti pati, jei norėjo pagrįsti savo poziciją (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 12 straipsniu būtent šalis, besiremianti atitinkamomis aplinkybėmis, privalo pateikti pakankamus, aiškius ir patikimus įrodymus. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus. Esant tokio pobūdžio ginčui teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva (ex officio) imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, o šiuo konkrečiu atveju apeliantė, įrodymų nepateikė arba pateikė jų nepakankamai. Aptartos aplinkybės suponuoją išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimumus įrodymus ir proceso teisės normų tuo aspektu nepažeidė.
56. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojo E. V. parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino neteisingai, nes šis liudytojas telefoninio pokalbio su atsakovės vadovu V. M. metu pripažino, jog galėjo būti parduotas netinkamo modelio generatorius. Teismas, apeliantės nuomone, neteisingai interpretavo paminėtų asmenų pokalbio turinį, nuspręsdamas, kad kalbėta apie magnetinę plokštę, o ne apie generatorių. Apeliantė nurodo, kad liudytojas E. V. garso įraše tiesiogiai mini generatorių ir sutinka, kad reikėtų ieškoti „originalo iš Vokietijos“. Teismas šių duomenų, pasak apeliantės, nevertino visumos kitų įrodymų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
57. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio vykusio 2025 m. spalio 23 d. metu atsakovės atstovas nurodė, kad pateiktame garso įraše liudytojas ir atsakovės vadovas V. M. kalba apie magneto generatorių. Teigė, kad pokalbio įraše atsakovės vadovo minimas magnetas yra ta pati ginčo detalė – generatorius.
58. Teisėjų kolegija išklausiusi garso įrašo (DOK-4311), kuriame užfiksuotas liudytojo E. V. ir atsakovės direktoriaus V. M. pokalbis, pažymi, kad garso įraše aiškiai girdima diskusija, kurioje atsakovės direktorius V. M. konkrečiai kalba ir teiraujasi apie magnetą, teigia, kad jis netinka ir jo negalima sumontuoti į nusipirktą ekskavatorių – krautuvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog garso įraše nėra užfiksuota, kad liudytojas E. V. būtų pripažinęs, kad parduotos technikos detalė – generatorius – yra jai netinkama. Iš garso įrašo turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad pokalbyje šalių aptariama ta pati ginčo detalė (generatorius), nes tiek atsakovės vadovas, tiek liudytojas mini būtinybę montuoti detalę, jos galimą nesuderinamumą su įsigyta technika ir galimybę įsigyti kitą detalę, jeigu paaiškėtų, kad ši iš tiesų yra netinkama (CPK 185 straipsnis). Aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo padaryti išvados, kad, kaip nurodo apeliantė, garso įrašas vienareikšmiškai patvirtina ieškovės perduoto generatoriaus netinkamumą įsigytai technikai, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis būtų netinkamai įvertinęs ar padaręs nepagrįstas išvadas.
59. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Alwark“ 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nustatyta, kad generatorius netinkamas naudoti įsigytam ekskavatoriui – krautuvui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šio akto reikšmės kaip techninio įrodymo dėl detalės trūkumo.
60. Iš UAB „Alwark“ 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad minėta data buvo vykdomas magneto defektavimas. Akte konstatuota, kad kliento turimas magneto generatorius netinkamas turimai mašinai (yra seno tipo), nurodyta, kad reikia originalaus magneto generatoriaus. Akte yra fotonuotrauka. Generatoriaus atitikimas vertintas objektui – Terex Fuchs MHL320.
61. Įvertinusi paminėto akto turinį, teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad defektuotas generatorius iš tiesų yra ginčo detalė. 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta pristatytos patikrinimui detalės identifikacijos numerio, modelio, gamintojo duomenų ir pan. Nenurodytas detalaus defektacijos procesas: kaip konkrečiai tikrinta detalė, kokiu metodu, ar nuimtas nuo ekskavatoriaus, ar buvo sumontuotas, ar sujungtas su hidrauline sistema, ar tik vizualiai apžiūrėtas ir pan. Akte nurodomas tik bendro pobūdžio pastebėjimas, kad detalė „yra seno tipo ir netinka“. Be to, nėra fotomedžiagos, leidžiančios tiksliai identifikuoti generatorių ar jo sujungimą su Fuchs MHL320 modeliu. Nėra nurodyta, kad pristatytas patikrinimui generatorius neveikia ar pan., tik pažymėta, kad „reikia originalaus“. Be to iš atsakovės pateikto elektroninio laiško, kuriuo ji UAB „Alwark“ atstovų klausė dėl atlikto generatoriaus defektavimo akto taip pat matyti, kad pateiktame atsakyme nurodoma, jog nėra galimybės nurodyti konkrečių generatoriaus apžiūros aplinkybių.
62. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad UAB „Alwark“ 2019 m. lapkričio 5 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pats savaime nepatvirtina, jog parduodant ekskavatorių – krautuvą atsakovei buvo perduotas netinkamas ar trūkumų turintis generatorius. Šis dokumentas nesudaro pagrindo išvadai, kad tikrinta detalė yra ta pati, dėl kurios yra kilęs ginčas šioje byloje. Akte nėra jokių objektyvių duomenų apie generatoriaus neveikimą ar buvusius jo trūkumus technikos perdavimo atsakovei momentu. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą įvertino ir pagrįstai nenustatė, kad šis dokumentas įrodo ginčo detalės – generatoriaus – techninius trūkumus ar specifikacijos neatitikimus, kadangi dokumento turinys neleidžia patikimai identifikuoti nei tikrintos detalės, nei jos trūkumų egzistavimo jos perdavimo atsakovei momentu.
63. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ekskavatorius – krautuvas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir reikalavimas sumažinti pirkimo kainą prieštarauja vienas kitam.
64. Specialieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdai reglamentuojami CK 6.334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
65. Apeliantė savo argumentus grindžia CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kurios nurodo, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekskavatorius – krautuvas nuo perdavimo momento atsakovei buvo naudojamas pagal paskirtį, atsakovė juo vykdė komercinę veiklą ir ne tik neatsisakė įsigytos technikos, bet ir nesutiko, jog ieškovė paimtų techniką ir sumontuotų ginčo detalę – generatorių, kad įsitikinti, jog generatorius galimai yra netinkamas šiam krautuvui. Atsakovė taip pat nesutiko grąžinti įsigytos technikos ieškovei, turėdama pretenzijų dėl įsigytos technikos kokybės. Be to, apie tai, kad atsakovės įsigyta technika ankstesnio jos savininko buvo naudojama be ginčo detalės, žinojo, t. y. buvo informuota apie tai ieškovės prieš ją nusiperkant.
67. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės įsigyta technika yra tinkama naudoti. Vien aplinkybė, kad įsigytos technikos eksploatacija, atsakovės vertinimu, galėjo vykti ne visu pajėgumu, nesudaro pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų dėl pirkimo kainos sumažinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti sumažinti pirkimo kainą gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jei įrodoma, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, trūkumai egzistavo perdavimo momentu ir dėl jų sumažėjo daikto vertė. Be to, akcentuotina, kad apeliantė įsigijusi, kaip ji teigia, netinkamos kokybės techniką turėjo galimybę pasinaudoti ieškovės pasiūlymu sumontuoti ginčo detalę – generatorių – į ekskavatorių – krautuvą, tačiau nesutiko, motyvuodama tuo, kad pati atliks šiuos darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų suteikusi galimybę pačiai ieškovei įsitikinti dėl parduotos detalės tinkamo naudojimo technikai.
68. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė ne tik kad nebendradarbiavo su ieškove dėl ginčo detalės – generatoriaus – sumontavimo į įsigytą techniką, tačiau pati savo veiksmais eliminavo ieškovės galimybę įsitikinti jų buvimu ir galimybę pašalinti atsakovės nurodomus galimus trūkumus.
69. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio vykusio 2025 m. spalio 23 d. metu ieškovės atstovas dar kartą akcentavo aplinkybes, kad ieškovei nebuvo leista atvykus į atsakovės buveinės vietą pačiai sumontuoti ginčo detalės generatoriaus, nebuvo leista pasiimti technikos ir transportuoti ją į savo dirbtuves, galiausiai ieškovei net nebuvo pranešta, kad bus atliekama ginčo detalės – generatoriaus defektacija. Atsakovė jai iš esmės net neleido pačiai įsitikinti ar perduotas generatorius iš tiesų yra netinkamas įsigytai technikai.
70. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovės veiksmai nesuderinami su CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta sutarties vykdymo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė prisiėmė su savo pasirinkimu sumontuoti ginčo detalę į įsigytą techniką susijusią riziką.
71. Atsakovės pateikti 2020 m. kovo 6 d. ir 2024 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 87, 114) komerciniai pasiūlymai dėl ginčo detalės – generatoriaus – įsigijimo nėra įrodymas apie realų technikos vertės sumažėjimą jos perdavimo metu. Konkrečiu atveju šie įrodymai patvirtina tik galimas būsimas išlaidas įsigyjant atitinkamą detalę, jeigu tokia būtų reikalinga.
72. Visumos aukščiau aptartų aplinkybių kontekste sprendžiama, kad apeliantė neįrodė, jog jai parduota technika yra su trūkumais, kurie atsirado iki jos pardavimo momento. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė nepagrįstai atsisakydama mokėti parduoto ekskavatoriaus – krautuvo kainą, pažeidė Sutartį ir prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, yra pagrįstos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė likusią 7 247,90 Eur skolą pagal Sutartį, kuria atsakovei buvo perduotas ekskavatorius – krautuvas.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
75. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad ji patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė duomenis, kad patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. spalio 23 d. teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-908-730/2025. Iškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF 1316, kurios sumą sudaro 1 210 Eur, ir jos apmokėjimą pagrindžiantį tos pačios datos mokėjimo nurodymą. Pateikė 2025 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF 1357, kurios suma 484 Eur, ir tos pačios dienos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimo nurodymą. Iškovė nurodo, kad iš viso patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prašo jas priteisti iš atsakovės.
76. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju taikomas 2024 m. IV ketvirtis – 2 335,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90 Eur). Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio.
77. Už atstovavimą teisme taikomas Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas 0,1 koeficientas už vieną valandą. Taikant užpraėjusio ketvirčio (2025 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 387 Eur – maksimalus valandinis įkainis sudarytų 238,70 Eur (2 387 x 0,1). Ieškovės prašoma priteisti 484 Eur suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje viršija rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis truko 1 val. 37 min., o ieškovei tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas A. D., todėl prašoma priteisti suma laikytina neproporcinga, ir už ieškovės atstovavimą 2025 m. spalio 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei pasirengimą priteistina 238,70 Eur. Atsižvelgus į tai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir iš atsakovės ieškovei priteistina 1 448,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jormeta“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finginas“ 1 448,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.