- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1096-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui P. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 14 d. pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2409,64 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė 2013 m. birželio 21 d. sprendimu tenkino R. U. (V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. globėjo) prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, globėjui buvo kompensuota 2409,64 Eur žala, kurią nusikaltimu padarė atsakovas. Atsakovas 2014 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, minėtas nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Piniginės lėšos mokėjimo nurodymu buvo pervesto į R. U. sąskaitą. Nurodė, kad ieškovė įgijo regreso teisę iš atsakovo teismo tvarka išieškoti lėšas, kurias išmokėjo R. U..
Atsiliepimas
2. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad buvo nuteistas dėl sutuoktinės ir jų vaikų mamos nužudymo. Teigė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jam nebuvo suteikta savalaikė ir efektyvi teisinė pagalba, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, be to, jis nepadarė nusikaltimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2409,64 Eur žalos atlyginimo ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, Gedimino pr. 30, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke, banko kodas 70440. Teismas priteisė iš atsakovo P. V. 54 Eur žyminio mokesčio valstybei.
3.1. Teismas pažymėjo, kad nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas atsakovo (baudžiamojoje byloje – nuteistojo) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio atmetė. Dėl to konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie neobjektyvų ir šališką baudžiamąjį procesą nepagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
3.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kompensavusi 2409,64 Eur žalos atlyginimą, įgijo regreso teisę reikalauti šios sumos iš atsakovo, atsakingo už žalos padarymą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantas apeliaciniu skundu ir kitu procesiniu dokumentu, atsiųstu po ieškovės pateikto atsiliepimo, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Atsakovas yra nuteistas už nusikaltimą, kurio net nebuvo.
4.2. Atsakovas nepadarė nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose.
4.3. Atsakovas pristatytas į teismo posėdį nebuvo.
4.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė atsakovo skundą (V. prieš Lietuvą).
4.5. Nuosprendis baudžiamojoje byloje yra niekinis, nes buvo pažeistos konstitucinės teisės, viešojo administravimo įstatymas, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškovas remiasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis, todėl, nukentėjusiajam atlyginusi žalą, turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka.
5.2. Peticijos pateikimas EŽTT neturi įtakos sprendimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 atsakovas P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409/2014 nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmetė. Nustatyta ir tai, jog į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2013 m. birželio 16 d. kreipėsi R. U. (V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. globėjas) su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-4534 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė R. U. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu darytą žalą tenkinti iš dalies, išmokėti 8320 Lt (2409,64 Eur) kompensaciją, lėšas pervedant į R. U. sąskaitą. 2013 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į R. U. sąskaitą pervedė 8320 Lt (2409,64 Eur) kompensaciją.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Byloje ginčas kilo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė, kompensavusi 2409,64 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, prašė ją priteisti iš atsakingo asmens – atsakovo. Apelianto nuomone, jis nusikaltimo nepadarė, baudžiamasis procesas vyko pažeidžiant jo konstitucines teises, kitus įstatymus, dėl to nuosprendis yra niekinis, be to, aplinkybė, kad EŽTT yra priimtas atsakovo skundas dėl nuosprendžio, suteikia prielaidas spręsti, kad ieškinys turėtų būti atmestas.
10. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė ieškinį atsakovui reiškia pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį (regreso teisė į žalos padariusį asmenį). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi byloje yra vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą.
11. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (1.34)7R-4534 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pagrindu pagal 2013 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą lėšas pervedė į R. U. sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovė yra valstybės įgaliota institucija, kuri vykdo įstatymų leidėjo jai pavestą funkciją valstybės lėšomis kompensuoti nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokia ieškovės teisė nustatyta ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
12. Teisėjų kolegija, atlikusi apelianto procesinių dokumentų analizę ir vertinimą, pabrėžia, kad apeliantas iš esmės nesutinka su dėl jo vykusiu baudžiamuoju procesu bei jam Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskelbtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
13. Kaip žinoma, baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis) ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 straipsnis), jei nėra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 straipsnis, 338 straipsnis). Aptartas reglamentavimas aiškiai ir įsakmiai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskelbtas įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti vykdomas, o jo procesas ir pats nuosprendis negali būti dar kartą peržiūrimas ir / ar vertinamas šioje civilinėje byloje. Svarbu ir tai, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje teismas negali vertinti ar baudžiamojo proceso metu kitoje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos atsakovo konstitucinės ir / ar kitos teisės, ar įsiteisėjęs nuosprendis yra pagrįstas. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai apie netinkamą baudžiamąjį procesą atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad EŽTT yra priimtas atsakovo skundas dėl nuosprendžio, neteikia pagrindo spręsti kitaip, nes, kaip jau minėta, įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti vykdomas.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendintoja, atstovaudama valstybei, privalo neperžengdama savo kompetencijos ribų imtis priemonių, kad būtų sugrąžintos valstybei priklausančios lėšos tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl prašoma priteisti išmokėta pinigų suma laikytina valstybės patirta žala. Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014, jame nurodyta nusikalstama veika, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės, atstovaujančios valstybei, prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246–6.249 straipsniai).
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusįjį asmenį ir atsakovą siejo žalos atlyginimo santykiai, ieškovė, avansu kompensavusi atsakovo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, pagrįstai prašė ją atlyginti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės teisės normas teisėtai konstatavo, jog ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
16. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.