Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant R. Č., dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovei advokatei L. B., atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui E. J. Š., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei R. M., išvadą teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės girtavimą, netinkamą elgesį ir kt., vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 šios kategorijos bylose teismams yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir tokią nuostatą kildina iš Konstitucijos 29 str.2 d. aiškinimo. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad tokio pobūdžio ginčų teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, paminėtų nuostatų laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas papildomai išklausęs vaiko tėvus, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimą, ištyręs 2015-01-13 abiejų vaiko tėvų buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, 2016-01-08 neįsiteisėjusį nuosprendį Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-132-972/2016, apeliacinės instancijos teismui pateiktus vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-08-26 ir 2015-10-05 atsakymus šalims, priešingos išvados padaryti negali. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Visų pirma šioje byloje neįrodytas atsakovo priklausymas nuo alkoholio . Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas buvo koduotas nuo priklausomybės nuo alkoholio bei šis kodas nustojo veikti po ausies operacijos ir atsakovas vėl pradėjo gerti yra visiškai neįrodytas. Iš vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos nustatyta, jog šiuo metu šalių sūnui yra saugiau gyventi su tėvu, apie kurį vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė neigiamos charakteristikos pateikti negali. Priešingai iš jos paaiškinimo nustatyta, jog atsakovas stengiasi dėl sūnaus, ši institucija nuolat stebi šalių šeimą. Apeliaciniame skunde pati ieškovė nurodo savo buvusį polinkį į alkoholizmą, tai įrodo ir bylos medžiaga ( t.2, b.l.19), todėl akivaizdu, jog šiuo metu kol vyksta jos sveikimo procesas vaikui yra saugiau su atsakovu. Kolegija įvertina paminėto neįsiteisėjusio nuosprendžio aplinkybes, neleidžiančias teigiamai charakterizuoti ieškovės. Šis nuosprendis vertintinas su kartu su vaikų teisių skyriaus atstovės paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog ieškovė yra linkusi į konfliktines situacijas. Šį paaiškinimą patvirtina ir tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti ieškovės sukeltų konfliktinių situacijų įrodymai(t.1, b.l.149, 160, 167, 168-170, t.2, b. l.9, 23-24).

Bylos medžiaga, kita iškelta civilinė byla dėl buto, kuriame dabar gyvena ieškovė įrodo, jog tarp šalių santykiai yra konfliktiški. 2015-04-16 nutartimi šalių sūnaus gyvenamoji vieta kaip laikinoji apsaugos priemonė šioje byloje buvo nustatyta su tėvu ir jis nuolat gyvena su tėvu, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Klaipėdoje. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog vaikas tik iki 2015-03-05 nuolat gyveno su ja. Byloje nustatyta, jog vaikas bendrauja su mama, pasilieka pas ją miegoti.

2015-01-13 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais įvertintos abiejų vaiko tėvų gyvenimo sąlygos kaip tinkamos vaikui. Iš apeliantės paaiškinimo nustatyta, kad ji , netekusi teisių į butą, kuriame dabar gyvena ir parsiveda vaiką bendraujant su juo, išvažiuotų su vaiku gyventi į Kretingą pas pusbrolį, kuris gyvena su daliniais patogumais. Atsakovas paaiškino, kad jis dabar butą nuomojasi ir sutinka nuomotis toliau Klaipėdoje, jeigu tektų jo butą, kuriame dabar gyvena ieškovė parduoti. Iš vaiko teisių skyriaus atstovės paaiškinimo nustatyta, jog Kretingoje nebūtų tinkamos sąlygos vaikui gyventi, nors ieškovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad ir kaime vaikai gali gyventi. Tačiau šios bylos kontekste vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su mama prieštarautų jo interesams, nes yra grėsmė, jog gali tekti keisti ikimokyklinio ugdymo įstaigą , bloginti jo buities sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje įrodyta konfliktinė, nepalanki vaikui, neatitinkanti jo interesų situacija kuomet šalių vaikas ieškovės buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) turi keletą pusbrolių, iš kurių su vienu girtaudavo (t.1, b.l.154). Byloje nenustatyta tokių neigiamų atsakovo šeimos aplinkos sąlygų, nėra įrodytas neigiamas vaiko ryšys su tėvu, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko interesai bus pažeisti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalių sūnaus apklausos akte nustatyta, jog šalių sūnui reikalingas stabilumas, rami, pastovi, saugi aplinka ir visos kitos paminėtos vertybės, kurios būtinos vaiko vystymuisi ( t.1, b.l.185). Šalių sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis yra 5 metų amžiaus, paminėtas aktas įrodo, jog vaikas nori gyventi su abiem tėvais, jo nuomonė yra išklausyta. Šis aktas taip pat įrodo, jog vaikas yra paveiktas tėvų konfliktų, jam būtina yra ramybė, todėl papildoma apklausa pažeis jo interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės gydymosi nuo polinkio į alkoholį metu nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove nėra teisinio pagrindo. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šalių sūnus bendrauja su ieškove pagal nustatytą tvarką ir šalių norus bei galimybes, vaikas nėra atskirtas nuo motinos, ji dalyvauja ir ikimokyklinio ugdymo veikloje, ir pasiima vaiką pas save, todėl jos kaip motinos teisės nėra pažeistos. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog kita civilinė byla dėl buto padalijimo neturi jokios įtakos šiam ginčui, nes šios bylos šalių gyvenamosios vietos vertintinos kaip laikinos su butų nuomos perspektyva.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės nepilnamečio vaiko R. M. išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, 2015-01-26, iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant A. G. uzufrukto teisę į priteistas lėšas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismas nenurodė, jog toks išlaikymas priteisiamas nepilnamečio vaiko R. M. tuo pažeidžiant jo turtines teises, tačiau šis apeliacinio skundo motyvas visiškai nepagrįstas. Susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo rezoliucine dalimi nenustatyta kitokia formuluotė, nei šios kategorijos bylose įprasta. Pirmosios instancijos teismas akcentavo šių lėšų priteisimą R. M. nustatydamas jo tėvui tik uzufrukto teise tvarkyti gaunamą išlaikymą.

Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nuo 2015-01-26 yra pagrįsta, nes pridėta laikinųjų apsaugos priemonių byla įrodo, jog šalių vaikas dar 2015 m. vasario 05 dieną gyveno su ieškove, nes atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Šis klausimas Klaipėdos apygardos teisme išspręstas 2015-04-16 patenkinu s atsakovo prašymą, tačiau ieškovei nurodant jog vaikas gyvena nuolat su atsakovu nuo 2015-03-05 yra pagrindas patikslinti šią teismo sprendimo dalį, nurodant , jog išlaikymas iš ieškovės priteistinas nuo 2015-03-05 , nes eemiantis CK 3.200 straipsnio nuostata, nurodančia, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl iš esmės naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais , išskyrus nepilnamečio vaiko išlaikymo pradžios datos patikslinimą , nėra teisinio pagrindo( CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-06 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti jo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui R. M. priteisimo iš R. M. ir nustatyti, kad išlaikymas priteisiamas nuo 2015-03-05.