- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-198-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomkara“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor Lizingas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomkara“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor Lizingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomkara“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Luminor Lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB ,,Tomkara“ 60 599,94 Eur skolą, 2 440,51 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikos bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB ,,Tomkara“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus lėšas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 ir 739 straipsniuose, turtines teises bei kitą turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 63 040,45 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams ir atsiskaityti su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-10668-328/2023; nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka, įpareigojant antstolį nustatyti reikalavimo patenkinimo eilę bei leistiną mėnesinę piniginių lėšų sumą, kuria atsakovei leidžiama disponuoti.
3. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, reiškiamų reikalavimų pobūdį, ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė į reikalavimus vykdyti įsipareigojimus nereaguoja, be jokios pateisinamos priežasties vengia atsiskaityti su ieškove, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu, taip pat aplinkybes, jog teismui nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų, tiksli jos turtinė padėtis, padarė išvadą, kad egzistuoja grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą tenkino.
4. Teismas, vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekdamas be pagrindo nevaržyti atsakovės teisių, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtinės teisės bei kitas turtas, priklausantis atsakovei ir esantis pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 63 040,45 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tomkara“ prašo panaikinti 2023 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atskirojo skundo argumentai:
5.1. Atsakovės vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos visiškai nepagrįstai ir neracionaliai, aiškiai pažeidžiant ekonomiškumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principą.
5.2. Pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių paskirtis nėra sukaupti kuo daugiau atsakovės turto.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovė nurodo, kad šio ginčo atveju nėra prielaidų grėsmei, kad atsakovė nevykdys teismo sprendimo ar vilkins jo įvykdymą, ir ieškovė tokių aplinkybių nepagrindė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.4. Byloje nėra jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Be to, pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (galbūt didelė), vien ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB ,,Luminor Lizingas“ prašo atsakovės UAB „Tomkara“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas vienu iš pagrindų atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino aplinkybę, jog teismui nėra žinoma atsakovės tiksli turtinė padėtis. Nepaisant to, atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, kartu su atskiruoju skundu nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės mokumą ir turimas galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė yra stabiliai ir pelningai veikianti bendrovė, o ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, atsakovė į nagrinėjamą bylą pateiktame atsiliepime į ieškinį pati pripažįsta patirianti finansinius sunkumus, trukdančius atsiskaityti su ieškove, o tai savaime patvirtina egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, didelę ieškovės reikalavimo sumą, tikimybė, jog atsakovė gali elgtis nesąžiningai su ieškove, objektyviai yra akivaizdžiai didesnė, ir egzistuoja objektyvi rizika, kad atsakovė gali vengti vykdyti galbūt ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.
6.2. Atsakovė atskirajame skunde ieškovės argumentų dėl vengimo bendradarbiauti ir nepagrįsto neatsiskaitymo neginčija bei jokių priežasčių, kurios galėtų pateisinti tokį elgesį, nenurodo. Ieškovės vertinimu, atsakovė pripažįsta skundžiama nutartimi teismo konstatuotų atsakovės nesąžiningų veiksmų egzistavimo faktą. Deklaratyvus atsakovės pareiškimas, jog byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, neneigiant teismo konstatuotų atsakovės nesąžiningų veiksmų, sudaro pagrindą atskirojo skundo argumentus dėl neįrodyto atsakovės nesąžiningumo atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovės vertinimu, atsakovės vengimas vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei sudaro objektyvią riziką, kad atsakovė gali vengti vykdyti ir galbūt ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.
6.3. Ieškovė pažymi, kad atsakovė turi galimybę disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gali vykdyti kasdienines ūkines operacijas, mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, teikti paslaugas savo klientams ir t. t., todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų ir yra visiškai pagrįstos. Ieškovė pažymi CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytus būdus, kai teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
6.4. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė savo mokumo, gebėjimo įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą ir nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų areštą. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo, patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, esant įstatyme numatytoms jų taikymo sąlygoms.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
10. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenustatė duomenų, jog ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu. Atskiruoju skundu atsakovė neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (t. y. tikėtino (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) ieškinio pagrįstumo) egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apeliacine tvarka ginčo dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra, ir dėl šios sąlygos plačiau nepasisakytina.
11. Atskiruoju skundu atsakovė iš esmės ginčija antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų konstatuoti grėsmę, jog atsakovė nevykdys teismo sprendimo ar vilkins jo įvykdymą, o ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių aplinkybių nepagrindė. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (galbūt didelė), ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė į reikalavimus vykdyti įsipareigojimus nereaguoja, be jokios pateisinamos priežasties vengia atsiskaityti su ieškove ir toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teismui nėra žinoma atsakovės pozicija dėl pareikštų reikalavimų ir tiksli atsakovės turtinė padėtis.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
14. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑351‑302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-454 943/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo ir (ar) atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1092‑943/2016; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1067-467/2023).
17. Pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra jį teikiančio byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinė pareiga. Asmuo, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga tokią aplinkybę įrodyti, pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius priešingos šalies nesąžiningą elgesį – iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (pvz., turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
18. Nagrinėjamoje byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiai ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti apeliantės nesąžiningumą kaip sąlygą ieškovės prašomiems laikiniems apribojimams (turto areštui) taikyti. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nurodo, jog ieškovė nepateikė savo nurodytas aplinkybes dėl galimo atsakovės nesąžiningumo patvirtinančių įrodymų.
19. Šiuo atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja aplinkybe, kad ieškovės reikalavimo suma yra didelė, atsakovė vengia bendradarbiauti ir, ieškovės vertinimu, nepagrįstai neatsiskaito su ieškove ir nenurodo priežasčių, kurios galėtų pateisinti tokį elgesį. Pažymėtina, kad vien ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nepatenkino ieškovės reikalavimų dėl skolos padengimo ir ieškovė reikalavimus atsakovei reiškia teisme, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kadangi atsakovės prievolių vykdymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas.
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka, tačiau teikia prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 6 mėnesių laikotarpiui, nurodydama, kad šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl negali iš karto įvykdyti prievolės ieškovei, tačiau ypač neapsunkinus atsakovės veiklos šią prievolę ji bus pajėgi įvykdyti per 6 mėnesių laikotarpį. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo argumentus, kad atsakovės nepagrįstas vengimas atsiskaityti su ieškove, didelė ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma ir atsakovės atsiliepime į ieškinį pripažįstamas finansinių sunkumų patyrimo faktas lemia akivaizdžiai didesnę tikimybę, kad atsakovė gali elgtis su ieškove nesąžiningai. Įvertinus ieškovės nurodomus argumentus, tačiau byloje nesant įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovė sąmoningais veiksmais siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, kaip teigia ieškovė, gali elgtis su ieškove nesąžiningai ir neketina vykdyti teismo sprendimo.
21. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1067-467/2023 ir joje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Laikinosios apsaugos priemonės savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1193-943/2020).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir byloje nenustatyta objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti bent tikėtiną išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo, t. y. jos siekio išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, ketinimų perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat nepateikė bent minimalių įrodymų, konkrečiai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti skolos ieškovei grąžinimo. Todėl byloje nesant įrodymų apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir tokiu būdu siekti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
23. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta sąlygų visuma, kuri būtina tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės UAB „,Luminor Lizingas“ prašymą buvo netinkamai pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Luminor Lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.