Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mariaus Alšausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. S., G. S., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, jog 2025-02-07 antstolis, vadovaujantis CPK 771 str., surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-89-3030, kuriuo konstatuota, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai objektyvių duomenų apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagrindu 2022-10-14 išduotame vykdomajame rašte nurodytų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių 8.1 ir 8.2 papunkčių nevykdymą, t. y. 2024-11-15, 2024-11-16, 2024-11-17, 2024-12-20, 2024-12-21, 2024-12-22 L. S. nevykdė minėtos sutarties 8.1 papunkčio, o 2024-11-01, 2024-11-03, 2024-11-05, 2024-11-08, 2024-11-17, 2024-11-19, 2024-12-02, 2024-12-05, 2024-12-10 – 8.2 papunkčio. Teismo sprendimo nevykdymas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė aktyviais, piktybiškais ir tendencingais L. S. veiksmais 2024-11-15, 2024-11-16, 2024-11-17, 2024-12-20, 2024-12-21, 2024-12-22 nesudarant sąlygų G. S. susitikti su vaikais, o 2024-11-01, 2024-11-03, 2024-11-05, 2024-11-08, 2024-11-17, 2024-11- 19, 202412-02, 2024-12-05, 2024-12-10 kliudant G. S. nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais. Šias išvadas patvirtina išieškotojo G. S. rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nuosekliai išdėstytos aplinkybės, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte nurodyta informacija. Kadangi skolininkei teismas jau du kartus yra skyręs baudas ir mažos baudos nepadarė didelio poveikio skolininkei, vadovaudamasis CPK 771 str., prašo skirti skolininkei L. S. baudą iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo atvejį išieškotojo G. S. naudai.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė rašytinę išvadą dėl nepilnamečių O. ir D. S. interesų.

4. Išvadoje nurodoma, jog iš teismui teikiamų dokumentų – vaiko situacijos vertinimo anketų ir kt., matyti, kad mažamečiai O. S. ir D. S. neturi susiformavusios neigiamos nuostatos tėčio (G. S.) atžvilgiu. Dar nagrinėjant L. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 Teismo psichologei išsakė, kad su tėčiu būti patinka - su juo susitikti jiems neleidžia mama, nurodydama, kad tėtis juos muša, o mušimo sąvoka jiems sunkiai suprantama. Teismo psichologės vertinimu ši nuostata jiems suformuota iš aplinkos. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio socialinių paslaugų centre buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suinteresuoti asmenys buvo įpareigoti vykdyti teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką (L. S.), dalyvauti mediacijoje, siekiant kompromisų ir sprendimų, tinkančių abiem pusėms, pozityviai bendrauti vaikų akivaizdoje ir nekonfliktuoti, skatinti vaikų bendravimą su tėvu (jei vaikai nenori, leisti jiems tai pasakyti tėvui (L. S.)) taikyti vaikams tinkamas auklėjimo priemones ir vengti fizinių bausmių, nekelti streso vaikus filmuojant ir klausinėjant perteklinių dalykų. Šalys su jiems sudarytu pagalbos planu sutiko, tačiau teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos L. S. nevykdo, argumentuodama, kad bendrauti su tėčiu nenori patys vaikai, pati nesudaro galimybės jiems apie nenorą bendrautis tėčiui išsakyti tiesiogiai. O aktualiu metu ji socialinių paslaugų teikimo iš viso atsisakė, argumentuodama, kad socialinių paslaugų teikimas tik trikdo jos buitį ir kasdienę rutiną, ji nepatenka šeimų, priskirtinų kokiai nors rizikos grupei. Tokiu būdu vertintina, L. S. teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečių bendravimo su jų tėčiu tvarka, nevykdo tyčia ir nesat tam jokių pateisinamų priežasčių. Nagrinėjamu atveju iš Skyriaus Teismui teikiamų duomenų akivaizdu, kad L. S. jau ilgą laiką nesant tam pateisinamų priežasčių nevykdo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2022 nustatytos tėvo - G. S. bendravimo su sūnumis O. S. ir D. S. tvarkos, ko pasėkoje yra pažeidžiami iš nepilnamečių O. ir D. S. interesai, todėl Skyrius neprieštarauja, kad teismas taikytų įstatymo nustatytas sankcijas jos atžvilgiu už teismo sprendimo nevykdymą, nes iki tol taikytos priemonės L. S. atžvilgiu, apie kurias savo pareiškime nurodo ir pareiškėjas, buvo neveiksmingos. Skyrius sutinka su pareiškėjo pareiškime išdėstytais argumentais, kad už kiekvieną teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo atvejį L. S. būtų skiriama 300 eurų bauda. Taip pat pažymima, kad Skyrius atlikęs administracinį tyrimą L. S. jau tris kartus skyrė administracines nuobaudas dėl to, kad ji nevykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nustatytos vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos, panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai nepilnamečių O. S. ir D. S. interesams, nesudarė galimybės vaikų ir tėvo bendravimui, ryšio palaikymui, dėl ko daroma žala jų emociniam vystymuisi: 1. 2023-02-20 nutarimu nubaudė pagal LR ANK 73 str. įspėjimu; 2. 2024-01-11 nutarimu pagal LR ANK 73 str. 2 d. 50 eurų bauda; 3. 2024-12-19 nutarimu pagal LR ANK 73 str. 2 d. 60 eurų bauda. Nutarimai įsiteisėję. Taip pat 2023-10-17 Skyrius pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydamas L. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 245 straipsnį, kadangi ji neužtikrindama vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, nustatytos teismo sprendimu. Dėl Skyriaus pareiškimo L. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40960-23.

6. Pažymima, kad išieškotojas G. S., tenkindamas išimtinai savo interesus, nuolat įtraukia įvairias institucijas (VTAS ir pan.). Toks suinteresuoto asmens elgesys neigiamai veikia ir taip priešiškai nusistačiusių O. S. ir D. S. nuomonę ir didina norą su juo nebendrauti. Sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo skolininkės L. S. valios, bet ir nuo vaikų noro. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Nors teismo nutartimi yra patvirtinta G. S. bendravimo su O. S. ir D. S. tvarka, vykdant teismo procesinius sprendimus būtina atsižvelgti ne tik į besąlyginį jų vykdymą, bet ir į vaikų interesus ir gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Bendravimas su suinteresuotu asmeniu prieš vaikų valią gali sukelti vaikams neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Antstolis tiesiog surašė įpareigojimą, tačiau visai nesiekė išsiaiškinti koks sprendimo variantas vykdymo procese labiausiai atitinka vaikų interesus ir poreikius. Viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaikų interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Atkreipia dėmesį, kad vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Be kita ko, prašė antstolio surašyti aktą pagal CPK 771 str. 1 d. nustatytą tvarką ir nurodyti sprendimo neįvykdymo priežastį - vaikas ar vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau antstolis apskritai šio prašymo nesprendė, dėl ko netinkamai vykdė savo kaip antstolio funkcijas.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų tėvas G. S. savo pastangas deda ne santykių su sūnumis gerinimui, o santykių su manimi ir vaikais bloginimo linkme, savo elgesiu kelia įtampą tarp šalių. Vietoje to, kad bendradarbiautų, toliau gilina konfliktinę situaciją, kurią pats ir sukėlė. G. S. daro viską, kad jo sukelta įtampa tarp šalių tik didėtų, dėl ko finansiškai nukenčiu aš ir vaikai. Sutinka, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaikais nėra vykdoma pilna apimtimi tačiau būtina atsižvelgti, kad tai įvyko tik dėl išimtinai jos, L. S., kaltės, nes faktiškai buvo kitų priežasčių, ką ir nurodė antstoliui teikiant paaiškinimus ir papildomai nurodo dabar, detalizuojant atsiliepime. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Nors teismo nutartimi patvirtinta G. S. bendravimo su sūnumis tvarka, tačiau, vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką ir formalų jų laikymąsi, bet ir į vaikų interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Antstolio prašymas skirti baudą priešingas vaikų interesams. Prašė netenkinti antstolio prašymo skirti skolininkei L. S. baudą iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo atvejį išieškotojo G. S. naudai.

11. E-sveikata G. S. informaciją mato, tačiau viskas tuo neapsiriboja. L. S. yra neteisi sakydama, kad ji neprivalo teikti jokios informacijos, nes pvz. vaikų ugdymo klausimais tėvai turi tartis, taip pat turi tartis į kokius būrelius vaikus leisti. Kitas pavyzdys, kad aš negalėjau dalyvauti O. rugsėjo 1 šventėje, nes L. S. manęs piktybiškai neinformavo kokią mokyklą lankys O. Pažymėtina, kad G. S. per TAMO sistemą negalėjo matyti, kokią mokyklą pradės lankyti O. S. Su D. S. darželiu bendrauju nuolatos ir gaunu informaciją. Antstoliui pažymima, kad vykdomais raštas, dėl priteisto išlaikymo vaikams yra išduodamas kiekvieną kartą įsigaliojus teismo sprendimui, todėl pats vykdomojo rašto išdavimo faktas neįrodo apie teismo sprendimo vykdymą ar nevykdymą. Teismo pateiktuose dokumentuose, matyti kad yra pakeistas L. S. ir vaikų gyvenamosios vietos adresas (pas L. S. mamą) tačiau iš O. S. pasakojimo panašu, kad jie gyvena ne pas močiutę bute, o nuomojamo namo dalyje jam nežinomu adresu. L. S. nuo 2025 m. vasario mėnesio pradžios 5 kartus buvo paprašyta nurodyti vaikų gyvenamąjį adresą, tokie atvejai tik įrodo L. S. nenorą bendradarbiauti (Priedas Nr. 9). Kadangi L. S. neleidžia vaikų pasiimti iš jų ugdymo įstaigos, o gyvenamosios vietos adreso G. S. nežino, nes L. ją slepią, todėl ji nevykdo taikos sutarties punkto 8.1. Taip pat G. S. pažymi, kad jau kelintas mėnesis, vaikai atvežami tėvui prie LIDL parduotuvės. L. S. atvežusi vaiku perduoti tėvui, prie parduotuvės LIDL ne tik kad neskatina vaikų važiuoti su tėvu, tačiau, juos nuolat filmuoja (vaikų teisių išvadose buvo nurodyta, kad vaikus filmuoti galime tik asmeniniam albumui) dėl ko vaikai tikrai jaučiasi išsigandę (vaikus aplankius ugdymo įstaigose jie bendrauja atvirai apsikabina, juokiasi). Vaikams net neleidžiama išlipti, jie sėdi automobilyje, tėvui praveriamas automobilio langas ir visas bendravimas vyksta taip, kad mama tik kelia visiems stresą savo filmavimu ir komentarais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiu atveju beveik neįmanoma bendrauti, nes L. S. visada pastato automobilį prie gatvės, kur pravažiuoja visi miestą kertantys krovininiai automobiliai. 2025-02-07 bandant įkalbėti D. važiuoti pas G. S., mama ne tik kad neskatino jo tai daryti, tačiau pokalbio metu uždarė automobilio langą ir nuvažiavo. 2025-02-07 paėmus O. S. iš L. S. jis paklausė, ką mes įdomaus veiksime, nes paminėjo, kad jeigu būtu likęs su mama, jie būtu važiavę pramogauti, tačiau jis atsisakė, o D. S. labiau norėjo pramogauti. Paklausus O., ar dažnai mama taip siūlo, tai jis atsakė, kad visada kai G. S. atvažiuoja pasiimti, mama siūlo jiems veikti tai ką jie mėgsta. Pažymėtina ir tai, kad O. turi savo telefoną, kurio Nr. L. S. specialiai nepateikė, nors buvo įpareigota tarnybų daugiau nei prieš metus. G. S. per trečiuosius asmenis sužinojo O. telefono Nr., tačiau L. S. jį užblokavo. Iki užblokuojant telefono Nr. O. man kelis kartus skambino, labai noriai bendravo, taip pat daug susirašinėjome per „Viber“ programą, tačiau pastebėjo mama ir didžiąją dalį mūsų susirašinėjimo ištrynė. Pastebėjus mūsų bendravimą, L. S. užblokavo ir šią programą, dabar ji atblokuoja, patikrina ką rašiau ir vėl užblokuoja (programa man rodo kada yra užblokuota ir kada buvo atblokuota). Negana to, L. S. parašė pati negražią žinutę vaidindama, kad tai daro O., tačiau vėliau ištrynė. Paklausius O. ar jis rašė, jis atsakė kad kažką ten darė mama, o jis parašyti man negali. (Priedas Nr. 10); 2025-02-08 O. S. nupirkus LEGO konstruktorių, paprašius, kad kai sudės jis padarytų nuotrauką ir atsiųstų, tačiau jis nuliūdo ir pasakė, kad to padaryti negalės, paklausius kodėl, jis atsakė, kad pas juos namuose yra mamos taisyklė, jis gali bendrauti su tėčiu tik mamai leidus. Ar tikrai normalu, kad mama kuri deklaruoja leidžianti bendrauti su tėvu, turi tokias taisykles namie, juk kalba eina ne apie svetimą žmogų, o apie teisėtą vaikų tėvą. Pastaruoju metu L. S., leidžia vaikams paskambinti G. S. iš savo telefono Nr., bet visi skambučiai vyksta vėlų vakarą, vaikai kai skambina sako, kad jau turi eiti miegoti ir pasako labanaktis. G. S. požiūriu tai yra daroma specialiai, vaikai turi pakankamai laisvo laiko vakarais, tuo labiau, kad taip daroma ir jų atostogų metu, kas dar labiau įtikina, kad taip daroma specialiai. L. S. teigia, kad leidžia bendrauti su vaikais, tačiau neva jie to nenori. Pažymėtina, kad atvykus į vaikų darželį ar į mokyklą kurią lankė O. S. buvo pasakyta, kad aš iš jos negaliu pasiimti vaikų, nes L. S. yra parašiusi raštą, kad vaikų tėvui neperduoti. Kaip jau minėta O. S. telefono Nr. yra užblokuotas, ar tikrai dar gali būti klausimų L. S. skatina ir leidžia bendrauti ar visgi visomis priemonėmis trukdo. Taip pat, kaip rašo pati L. S., ji per 3 metus jau yra bausta 3 kartus administracine tvarka, 4 kartus skirtingi teisėjai ar/ir teisėjų kolegijos paskyrė baudas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, šiuo metu vaiko teisių prašymu yra pradėta baudžiamoji byla (prokuratūra metus laiko rinko įrodymus ir šiuo metu pateikė teismui) L. S. atžvilgiu, dėl netinkamo motinos valdžios panaudojimo. Akivaizdu, kad L. S. stokoja geranoriškumo ir realiai riboja vaikų bendravimą su tėvu, visomis įmanomomis priemonėmis, tai konstatavo ir paskutinis teismas (Priedas Nr.11). Pažymėtina ir tai, kad kol vyksta šios bylos nagrinėjimas, L. S. ir toliau piktybiškai pažeidė bendravimo tvarką daugiau nei 20 kartų.

12. G. S. taip pat pažymi, kad L. S. savo atsakymu nepateisino jokių papildomų datų, L. S. atsakymas su melaginga informacija ir visiškai kitomis datomis nei nurodoma G. S. pareiškime yra tik teismo klaidinimas. L. S. nuolatos naudoja taktiką apskųsti visus sprendimus, naudojant skambias frazės kurios neatitinka realybės, tačiau situacija jau 3 metai nesikeičia, L. S. paskiriamos menkos baudos nemotyvuoja nustoti pažeidinėti bendravimo tvarkos. Teismui pažymėtina, kad pažeidžiant bendravimo tvarką, kenčia ne vien G. S., bet ir mažamečiai vaikai O. ir D. S., todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių tai nutraukti. Kadangi šeima jau išbandė visas priemones, pagalbos planas, mediacija, teisminė mediacija, teismo rekomenduotas psichologas, pakartotinis pagalbos planas, todėl G. S. mano, kad paskutinė likusi priemonė yra didelės baudos. Baudos tikslas yra pasiekti, kad nubaustas žmogus pakeistų savo elgesį, tačiau kaip matome elgesys nesikeičia, nes baudos palyginti mažos ir nemotyvuojančios keisti elgesį. Per beveik 3 metus, bendra baudų suma siekė apie 500 Eur. G. S. nori pabrėžti, kad jam pinigai iš L. S. nereikalingi, tačiau mano, kad didesnė suma galėtų pasiekti tikslą.

13. Skyrius byloje pateikė papildomus duomenis (DOK-32387) bei nurodė, kad siunčia papildomus, Skyriuje turimus dokumentus iš kurių matyti, kad L. S. ir toliau nevykdo teismo sprendimu nustatytos vaikų bendravimo su jų tėvu tvarkos. 2025-03-13 Skyriuje gautas pranešimas, kuris registruotas Nr. (duomenys neskelbtini) jo pagrindu buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, priimti vaiko situacijos vertinimo sprendimai, juose nustatyti rizikos veiksniai, pagalbos šeimai poreikis, vaiko teisių pažeidimai. Taip pat palaiko teismui siųstoje 2025-02-17 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius argumentus, Skyrius sutinka su pareiškėjo pareiškime išdėstytais argumentais, kad už kiekvieną teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo atvejį L. S. būtų skiriama 300 eurų bauda.

14. Skyrius byloje pateikė papildomus duomenis (DOK-37653) bei nurodė, kad Skyrius įvykdė Teismo įpareigojimą patikrinti L. S. šeimos aplinkos sąlygas adresu (duomenys neskelbtini) ir siunčia šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visą Skyriuje turimą informaciją apie šeimą Teismui pateikė, prašymų neturi, palaiko Teismui siųstoje 2025-02-17 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius argumentus.

15. Skyrius byloje pateikė papildomus duomenis (DOK-38624) bei nurodė, kad 2025-07-23 Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius įvykdęs teismo įpareigojimą patikrinti G. S. šeimos aplinkos sąlygas adresu (duomenys neskelbtini), persiuntė susipažinti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą 2025-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį persiunčia Teismui.

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis Mariaus Alšausko pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-08-27 sprendimu civ. b. Nr. e2-471-647/2021, be kita ko: i) nutraukė L. S. ir G. S. santuoką; ii) (pa)tvirtino tarp šalių 2021-07-29 sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurios pagrindu buvo išspręsti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo teikimo, turto dalybų bei kt.). Aptartas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-09-28.

21. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (pa)tvirtintos Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su L. S. Šalims susitarus dėl nuolatinės gyvenamosios vaikų vietos, šalys Taikos sutarties 8 punkte susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-12 nutartimi teismas tenkino G. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2022-10-14 išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 8.1 ir 8.2 papunkčių nuostatų nevykdymo.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-12 nutartimi civ. b. Nr. e2S-130-7894/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-12 (dėl vykdomojo rašto išdavimo) paliko nepakeistą.

24. Panevėžio apylinkės teismas 2023-03-09 nutartimi civ. b. Nr. 2VP-2019-837/2023 nutarė (pa)skirti L. S. 80 Eur baudą, mokamą G. S. naudai, už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-27 sprendimo, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais tvarka, nevykdymą.

25. 2024-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4776-1151/2024 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skolininkei L. S. skyrė 300 Eur baudą už Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2022 išduotame vykdomajame rašte nurodytų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių 8.1 ir 8.2 papunkčių nevykdymą.

26. Antstolis Marius Alšauskas tolimesniam vykdymui iš antstolės V. Ž. perėmė vykdomąją bylą Nr. 0113/22/01423 (dabartinis bylos numeris 0089/24/06704) (el. f. failas 16, p. 134).

27. 2025-02-07 antstolis Marius Alšauskas surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-89-3030 (el. b. failas 16, p. 4-10), kuriuo konstatuota, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai objektyvių duomenų apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagrindu 2022-10-14 išduotame vykdomajame rašte nurodytų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių 8.1 ir 8.2 papunkčių nevykdymą, t. y. 2024-11-15, 2024-11-16, 2024-11-17, 2024-12-20, 2024-12-21, 2024-12- 22 L. S. nevykdė minėtos sutarties 8.1 papunkčio, o 2024-11-01, 2024-11-03, 2024-11-05, 2024-11-08, 2024-11-17, 2024-11-19, 2024-12-02, 2024-12-05, 2024-12-10 – 8.2 papunkčio. Teismo sprendimo nevykdymas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė aktyviais, piktybiškais ir tendencingais L. S. veiksmais 2024-11-15, 2024-11-16, 2024-11-17, 2024-12-20, 2024-12-21, 2024-12-22 nesudarant sąlygų G. S. susitikti su vaikais, o 2024-11-01, 2024-11-03, 2024-11-05, 2024-11-08, 2024-11-17, 2024-11-19, 202412-02, 2024-12-05, 2024-12-10 kliudant G. S. nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaikais. Šias išvadas patvirtina išieškotojo G. S. rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nuosekliai išdėstytos aplinkybės, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte nurodyta informacija.

28. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

30. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

31. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

32. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

33. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

34. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo skirti L. S. baudą už konkrečiu sprendimu, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, nustatytų sąlygų nevykdymą. Antstolio teigimu, nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo atvejai yra susiję ne tik su aktyviais skolininkės veiksmas nesudarant sąlygų išieškotojui susitikti su vaikais ar su jais bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bet ir jos nesikooperavimu su G. S., nesiekiant spręsti, jos manymu, egzistuojančių problemų ar nesutarimų. Esant nustatytiems teismo sprendimo nevykdymo atvejams, nyksta (nesusiformuoja) natūralus nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys, o sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.

35. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. S. į teisėjos klausimą, ar nuo 2024 m. sausio mėn. yra fiksuota, kad tėvas netinkamai elgiasi, pasiėmęs vaikus, su vaikais, atsakė, kad yra vaikų teisių išvada, kad kartais noriu pas tėvą, kartais nenoriu ir vaikas sako, man tėvas neduoda paskambinti mamai, o papildomai nuo 2024 m. – nėra.

36. Iš teismui teikiamų dokumentų – vaiko situacijos vertinimo anketų ir kt., matyti, kad mažamečiai O. S. ir D. S. neturi susiformavusios neigiamos nuostatos tėčio (G. S.) atžvilgiu. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad dar nagrinėjant L. S. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 Teismo psichologei išsakė, kad su tėčiu būti patinka - su juo susitikti jiems neleidžia mama, nurodydama, kad tėtis juos muša, o mušimo sąvoka jiems sunkiai suprantama. Teismo psichologės vertinimu ši nuostata jiems suformuota iš aplinkos. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio socialinių paslaugų centre buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suinteresuoti asmenys buvo įpareigoti vykdyti teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką (L. S.), dalyvauti mediacijoje, siekiant kompromisų ir sprendimų, tinkančių abiem pusėms, pozityviai bendrauti vaikų akivaizdoje ir nekonfliktuoti, skatinti vaikų bendravimą su tėvu (jei vaikai nenori, leisti jiems tai pasakyti tėvui (L. S.)) taikyti vaikams tinkamas auklėjimo priemones ir vengti fizinių bausmių, nekelti streso vaikus filmuojant ir klausinėjant perteklinių dalykų. Šalys su jiems sudarytu pagalbos planu sutiko, tačiau teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos L. S. nevykdo, argumentuodama, kad bendrauti su tėčiu nenori patys vaikai, pati nesudaro galimybės jiems apie nenorą bendrautis tėčiui išsakyti tiesiogiai. O aktualiu metu ji socialinių paslaugų teikimo iš viso atsisakė, argumentuodama, kad socialinių paslaugų teikimas tik trikdo jos buitį ir kasdienę rutiną, ji nepatenka šeimų, priskirtinų kokiai nors rizikos grupei. Tokiu būdu vertintina, kad L. S. teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečių bendravimo su jų tėčiu G. S. tvarka, nevykdo tyčia, tęstinai, be pateisinamų priežasčių, išimtinai vadovaudamasi savo neigiamu nusistatymu G. S. atžvilgiu ir tai demonstruodama nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ką patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Tokiais veiksmais, nepagrįstai apribodama nepilnamečių vaikų bendravimą su vaikų tėčiu, L. S. daro nepateisinamai neigiamą žalą nepilnamečiams vaikams O. ir D. S.

37. Nagrinėjamu atveju, ir iš Skyriaus Teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad L. S. jau ilgą laiką nesant tam pateisinamų priežasčių nevykdo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2022 nustatytos tėvo - G. S. bendravimo su sūnumis O. S. ir D. S. tvarkos, ko pasėkoje yra pažeidžiami ir nepilnamečių O. ir D. S. interesai, todėl Skyrius ir neprieštarauja, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, kad teismas taikytų įstatymo nustatytas sankcijas jos atžvilgiu už teismo sprendimo nevykdymą, nes iki tol taikytos priemonės L. S. atžvilgiu, apie kurias savo pareiškime nurodo ir pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. S., buvo absoliučiai neveiksmingos. Atkreiptinas dėmesys, jog pati L. S. patvirtino, kad nuo 2024 metų vaikų tėvas tinkamai vykdo savo pareigas, duomenų, kad jis elgtųsi su vaikais netinkamai nėra.

38. Panevėžio apygardos teismas dar 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje civ. b. Nr. e2A-455-755/2023 pažymėjo, kad aptartos aplinkybės neleidžia spręsti dėl būtinybės keisti atsakovo bendravimo su vaikais būdus, trukmę ar periodiškumą ar vertinti, kad atsakovas negeba atliepti emocinių vaikų poreikių, daro jiems žalą, ir, kad toks bendravimas neatitinka šalių sūnų interesų palaikyti ryšį ir su tėvu, gyvenančiu skyrium nuo jų. Apeliantės akcentuojamas vaikų nenoras bendrauti su tėvu, kuris, beje, neatsispindi jų pokalbyje su psichologe, vertinamas kaip akivaizdžiai yra įtakotas ginčo šalių tarpusavio bendravimo problemomis, į kurias siekiama įtraukti ir vaikus ką patvirtina tėvų susirašinėjimo turinys, ne tik neatitinka psichologės pokalbių su vaikais metu išsakytų jų lūkesčių ir pastebėjimų šiuo klausimu, bet ir jų interesą palaikyti ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris siekia aktyviai dalyvauti savo sūnų gyvenime, nepaisant pačias šalis siejančių konfliktiškų santykių.

39. Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu nurodė, kad sutinka, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nėra vykdoma pilna apimtimi, tačiau būtina atsižvelgti, kad tai įvyko tik dėl išimtinai jos, L. S., kaltės, nes faktiškai buvo kitų priežasčių, ką ir nurodė antstoliui teikiant paaiškinimus.

40. Pažymėtina, jog nors L. S. antstoliui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl G. S. 2025-01-08 rašte išdėstytų aplinkybių, kurie, anot L. S. pateisina arba paneigia išieškotojo nurodytus teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo atvejus, tačiau, sutiktina su antstolio vertinimu, kad tokie L. S. paaiškinimai nepaneigia išvados, jog skolininkė nurodytomis datomis nevykdė teismo sprendimo. Skolininkės 2025 m. sausio mėn. rašte išdėstytus teiginius paneigia išieškotojo antstoliui pateiktame papildomame paaiškinime nurodytos aplinkybės, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys.

41. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

42. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad 100,00 Eur dydžio baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui už kiekvieną neįvykdymo atvejį išieškotojo G. S. naudai yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes.

43. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo (antstolio) pareiškimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui L. S. skirtina 100,00 Eur bauda už kiekvieną neįvykdymo atvejį suinteresuoto asmens G. S. naudai (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Paskirti skolininkei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną neįvykdymo atvejį išieškotojo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai už įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civ. b. Nr. e2-471-647/2021 pagrindu 2022 m. spalio 14 d. išduotame vykdomajame rašte nurodytų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių 8.1 ir 8.2 papunkčių nevykdymą.

Išaiškinti skolininkei, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų vykdymo (Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 7 dalis).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.