Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis A. M. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas:

2018 m. vasario 11 d. 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas 2011-12-22 atestuotas darbdaviui - UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu asmeniu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimo D Nr. 026342), 2005-10-20 atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (pažymėjimas B Nr.174873), nuo 2014-12-01 paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) krovos darbų organizatoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai, neužtikrino, jog UAB (duomenys neskelbtini) paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, tuo pažeisdamas:

• Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus:

„1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės <...>, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti”.

30 straipsnio reikalavimus: “Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.”,

neužtikrino, jog darbuotojai būtų supažindinti su galimais kilti pavojais ir rizikos veiksniais atliekant metalo laužo krovimo į laivą darbus naudojant kėlimo įrenginius - kranus ir stambiagabaritinius krovimo įtaisus (konterinerius), tuo pažeisdamas:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimus:

„21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.“,

pavedė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui D. K. vykdyti į laivą kraunamo metalo laužo krovimo įtaiso - metalinio pusiau atviro konteinerio, prikabinėtojo funkcijas, nesuteikęs informacijos apie esamą ir galimą riziką, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti šį darbą, kada ir kaip surinkti iš konteinerio iškritusias krovinio dalis, nepaskyręs darbui su kranu signalizuotojo arba neapmokęs D. K. atlikti ir signalizuotojo funkcijas, nenustatęs pasikeitimo signalais tarp prikabinėtojo ir kranininko būdus, nesukoordinavęs kranininko ir krovinio prikabinėtojo D. K. darbo ir neužtikrinęs, kad iš laivo kranu nuleidžiant metalinę dėžę - pusiau atvirą konteinerį, prikabinėtojas D. K. nebus nuleidžiamo krovinio zonoje, nenurodė kranininkui krovinį – dėžę-konteinerį nuleisti tik prikabinėtojui esant matomumo zonoje ir gavus jo signalą, tuo pažeidė:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) reikalavimus:

„3.1.3. Privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija.“

3.2.4. Darbas privalo būti organizuojamas taip, kad darbuotojas galėtų saugiai rankomis užkabinti ar atkabinti krovinį ir šis darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų įrenginio darbą;

3.2.5. Visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą."

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 33.5. papunkčio, 36, 37, 39 punktų reikalavimus:

„33. Kranininkas privalo: 33.5. krovinį kelti ar perkelti tik pagal stropuotojo ir (arba) signalininko duodamus jam signalus, taip pat vykdyti krano darbo vadovo nurodymus;

36. Krano darbo vadovas privalo:

36.2. užtikrinti, kad visos kėlimo operacijos būtų planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

36.4. paskirti reikiamą kiekį stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų;

36.5. kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. <...>

36.10. paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga. Signalininko funkcijas gali atlikti ir tas pats stropuotojas, kuris užkabina arba atkabina krovinį, jeigu jis gerai mato visą krovinio kelią, o jį nuolat mato kranininkas;

36.11. nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir kranininko būdus (rankų gestus, žodinį, telefono, radijo ryšį ar kt.). Dirbant savaeigiais strėliniais kranais, kurių strėlė ne ilgesnė kaip 10 metrų, leidžiama naudotis žodiniais signalais;

36.13. pažymėti įspėjamaisiais ženklais krano veikimo zoną ir užtikrinti, kad joje nebūtų pašalinių asmenų atliekant krovinių kėlimo darbus;

37. Kroviniams užkabinti ir atkabinti skiriami stropuotojai. Stropuotojus tvarkomuoju dokumentu paskiria arba krano savininkas, arba asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Stropuotojai turi būti išmokyti perduoti žodinius pranešimus ir ženklus rankomis pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“. Stropuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nustato juos paskyręs darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

38. Stropuotojai turi vykdyti krano darbo vadovo nurodymus.

39. Stropuotojas privalo: <...> 39.4. kontroliuoti krovinio kėlimo (perkėlimo) procesą ir apie jo eigą informuoti kranininką ženklais rankomis ar žodiniais pranešimais; <...>”

• UAB (duomenys neskelbtini) 2010-07-02 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42 patvirtintų "Dokininko mechanizatoriaus, valdančio kėlimo kranus, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.56C” 106, 109, 123, 124, 129 punktų reikalavimus:

106. Dirbdamas stropuotojas ar signalininkas naudojasi nustatyta signalizacijos ženklų sistema. Leidžiamas abipusis radijo telefoninis ryšys, esant blogam matomumui, nepakankamam apšvietimui, rūkui, nepalankioms atmosferinėms sąlygoms, jeigu operatorius blogai mato signalininko ženklus arba keliamą krovinį. Nesant tokiam ryšiui, krano darbas turi būti sustabdytas.

109. Be signalininko ar stropuotojo komandos krano operatorius neturi teisės savarankiškai atlikti kokius nors judesius su kroviniu.

123. Dirbti krovininių įrenginių gervininkais, kranininkais bei stropuotojais ir signalizuotojais leidžiama asmenims, išėjusiems atitinkamą apmokymą.

124. Laivo pakrovimo darbų metu, kai nenaudojami nešiojami valdymo pultai, prie kiekvieno liuko turi būti paskirtas signalizuotojas. <..>

129. Signalizuotojui draudžiama duoti ženklą krovinio nuleidimui, jeigu kas nors yra <...> krovinio formavimo vietoje ant denio, prieplaukoje ir pan..”,

• UAB (duomenys neskelbtini) 2016-09-23 generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų "Krovos darbų organizatoriaus pareiginių nuostatų” 4, 13, 16 punktų reikalavimus:

„4. KDO tiesiogiai vadovauja bendrovės ir rangovų darbuotojams (dokininkams mechanizatoriams, kranininkams, krovėjams ir kt.), vykdantiems krovos darbus, <...>, kontroliuoja krovos darbų eigą bei jų atlikimą.

13. Planuodamas darbų vykdymą ir darbuotojų paskirstymą darbams KDO privalo: <...> 13.3. Aiškiai ir suprantamai informuoti darbuotojus apie atliekamą darbą, reikalavimus jo atlikimui ir galimus pavojus;

16. Vykdydamas darbus su keliamaisiais kranais KDO privalo:

16.3. Jeigu reikalinga nustatyti ryšio palaikymo būdus tarp kranininko ir stropuotojo, skirti signalizuotoją ar grupės vyresnįjį, nustatytais atvejais tiesiogiai vadovauti darbams;”

• UAB (duomenys neskelbtini) 2004-07-12 generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų „Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13” 1.5 punktu reikalavimą:

„1.5 Jei iš kabinos matosi ne visa krano darbo zona arba jei tarp kranininko ir kabinėtojo nėra radijo ar telefono ryšio, skiriamas signalizuotojas perduoti kabinėtojo signalinius ženklus kranininkui”. Dėl to 23.52 val. krovėjui–pagalbiniam darbuotojui D. K. nuo krantinės renkant iškritusį metalo laužą laivo kraną valdęs operatorius nuleisdamas dėžę-konteinerį ant krantinės ir nematydamas po juo buvusio darbuotojo parbloškė D. K., prispaudė jo abi kojas bei vilko grindiniu, dėl ko šis patyrė didelę plėštynę traiškytinę dešinės blauzdos žaizdą, atvirą skeveldrinį intrasąnarinį dešinės blauzdos kaulų viršutinio trečdalio lūžį bei kairio kulnikaulio lūžį - t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino, parodė, kad eina UAB (duomenys neskelbtini) krovos darbų organizatoriaus pareigas. 2018 m. vasario 11 d., 20.00 val., krovos darbuotojus nuvežė prie laivo. Jie buvo keturiese. Darbuotojų pavardžių nurodyti negali, tai ne UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, darbuotojai nuolat keičiasi. Buvo vakaras. Reikėjo kabinti metalo laužą, krauti į laivą. Pats asmeniškai darbuotojus nuvedė į darbo vietą, parodė, kaip reikia kabinti dėžę, kur stovėti. Kol dėžė kyla į laivą, darbuotojai turėdavo metalą paimti. Procesas trunka 5-6 min. Kai buvo atvykęs po 20.00 val. iki įvykio, viskas vyko normaliai. Apie 23.50 val. buvo pakeliui prie laivo, kai jį informavo apie įvykį. Jam pranešė, kad, leisdamas ant žemės dėžę, krano operatorius prispaudė žmogų. D. K. neturėjo ten būti, jis turėjo būti 15 m atstumu nuo laivo. Kai dėžė yra pakelta, po kroviniu negali būti nei vienas darbuotojas. Jiems tai buvo išaiškinta. Įvykio vietoje darbuotojai jokių instrukcijų nepasirašė, tai yra jo, kaltinamojo, kaltė. Žodžiu buvo išaiškinta, bet žurnale darbuotojai nepasirašė. Jie turėjo kabinti metalo laužo dėžes į kilpas. Dirbdavo po du žmones prie kranų. Kodėl D. K. buvo po kranu, nežino. D. K. porininkas taip pat nežinojo, negalėjo pasakyti. Tuo metu matomumas buvo normalus, krovos darbų vieta buvo apšviesta. Krano operatorius dirbo normaliai, signalizuotojo nebuvo, dėl to jis, kaltinamasis, prisipažįsta kaltu. Turėjo būti paskirtas darbuotojas ant laivo borto, kuris turėjo stebėti iš viršaus, duoti signalus, kada pakelti, kada nuleisti konteinerį. Šis darbuotojas rodo gestais visiems, tai yra krano operatoriui, kitiems darbuotojams, kad leidžiama dėžė ir reikia pasitraukti. Įprastai būna skiriamas signalizuotojas. Tuo metu jis, kaltinamasis, pamanė, kad matomumas geras, todėl signalizuotojo nepaskyrė. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) apie 25 metus, apie 10 metų tose pareigose. Jis, kaltinamasis, iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neprašo. Tą darbą atlieka vadovas arba pavaduotojas. Vakare, ateidami į darbą, dispečerinėje gauna sąrašą, kiek ir kokių darbuotojų gaus. Čia būna subrangovo darbuotojai. Žmonės ateina į jų rūbinę. Nepamena, ar tą vakarą A. K. buvo terminalo teritorijoje. Terminale krovos darbai vyksta nuolat. Yra pastovių darbuotojų, bet yra ir darbuotojų kaita. Kai prispaudė žmogų, jam, kaltinamajam, iš karto pranešė krano operatorius. Jis paaiškino, kad jo nepastebėjo, tik išgirdo, kai pradėjo šaukti žmonės ir pats D. K.. Buvo du kranai, prie kiekvieno krano dirba du asmenys, vienu metu kabinama viena dėžė. Metalo laužo krovimas vykdomas kartą ar du per mėnesį. Ar D. K. buvo dirbęs anksčiau tokį darbą, negali atsakyti. D. K. turėjo rinkti iškritusias šiukšles tuo metu, kai dėžė buvo nuleista ant žemės, ir sumesti atgal į dėžę. Negali pasakyti, ar jis teisingai suprato savo funkcijas. Jis, kaltinamasis, po įvykio klausė krano operatorių, ar gerai matėsi aplinka. Jie atsakė, kad normaliai. Leidžiant dėžę, jeigu darbuotojai stovėjo prie laivo borto, krano operatorius galėjo jų nematyti. Laivas jau dalinai buvo pakrautas. Nuo krantinės laivas nutolęs apie 80 cm. Tokiu atveju, kai prieš pradedant krovos darbus, krano operatorius nemato, yra blogas matomumas, jį, kaltinamąjį, apie tai informuoja. Šiuo atveju tokios informacijos nebuvo. Darbo vietoje darbuotojai pirmą kartą instruktuojami pirmą darbo dieną, kai ateina į jų teritoriją. Buvo susitarimas, kad atėję į darbą pirmą kartą žmonės yra instruktuojami, jiems duodama atmintinė, kurią jie pasirašo. Supažindinama su krovėjo instrukcija. Darbo eigoje neinstruktuoja. Konkrečioje darbo vietoje paaiškina darbo specifiką. Krovinių prikabinėjimas yra pats sudėtingiausias darbas. Konteinerio plotis yra 3 m, aukštis 1,5 m ir ilgis 7 m. Konteineris padedamas ant žemės, į jį įvažiuoja savivartis sunkvežimis, išverčia metalą, tada kranas kelia. Susitaikė su nukentėjusiuoju, buvo pasirašytas susitarimas dėl dalinės žalos atlyginimo, jis iki galo nebuvo įgyvendintas, nes D. K. mirė. Sutarta buvo su nukentėjusiuoju dėl 8000 eurų žalos atlyginimo, neskirstant į turtinę ir neturtinę žalą. Jis, kaltinamasis, pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Yra vedęs, turi du vaikus, sūnus dirba, dukra neįgali, sutuoktinė taip pat dirba.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas eina nuo pat įmonės įsteigimo- 2014 m. Įmonės veika: krovinių tvarkymas, krovos darbai. Pagrindinė darbų vieta – Klaipėdos uostas. Yra pasirašęs sutartis su didžiausiomis įmonėmis Klaipėdos uoste, krauna krovinius. Darbai specifiniai, komplikuoti ir sunkūs, laikino pobūdžio. Darbai vyksta, kuomet atplaukia laivai. Darbų eiga priklauso ir nuo oro sąlygų, jei laivų į uostą neįleidžia, tai ir darbo nėra. Įmonėje darbuotojų kaita labai didelė, darbo užmokestis nėra didelis, nes darbas nekvalifikuotas. Tenka darbuotojus kontroliuoti, nes jie nuolat keičiasi, bet yra darbuotojų, kurie dirba pastoviai. Daugiausiai dirba jūreiviai tarp reisų, savaitgaliais dirba studentai. Darbuotojus susiranda pagal skelbimus. 2018 m. vasario mėn. įmonėje dirbo 10-15 pagalbinių darbuotojų, keli specialistai, tai autokrautuvo vairuotojai, kurie turi pažymėjimus, atestatus. Su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, todėl visiems darbams vadovauja užsakovas. Būtent UAB (duomenys neskelbtini) konkretizuoja, į kokią pamainą, kiek, kokios kvalifikacijos darbuotojų reikia. Bendrauja su užsakovais telefonu, elektroniniu paštu. Yra atsakingi asmenys, kurie skirsto, planuoja darbus, patikslina užsakymus. Nagrinėjamu laikotarpiu užsakymus pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo - G. J.. D. K. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. viduryje norėdamas įsidarbinti. Iš karto neturėjo visų reikiamų dokumentų. Įsidarbinantis asmuo turi būti fiziškai pasiruošęs, turi pristatyti medicininius dokumentus. D. K. medicininę komisiją praėjo 2017 m., pateikė medicininę knygutę. Medicininė pažyma galioja du metus. D. K. pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Gavęs užsakymą, jis, kaltinamasis, susisiekė su D. K., D. K. atvyko, jie pasirašė sutartį. Jis, kaltinamasis, D. K. instruktavo, D. K. pasirašė žurnaluose. Įmonėje viso yra 7 žurnalai: priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, įvadinis, darbo vietos. Žurnalų yra gausybė, nes uoste, kaip ir statybose, yra labai pavojinga zona. Darbuotojus instruktuoja jis, kaltinamasis, duoda pasirašyti. Įmonėje patvirtinta instruktavimo tvarka, kaip to reikalauja 2012-08-10 LR valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas, nustatantis darbuotojų saugos ir instruktavimo tvarką. Darbuotojus instruktuoja kiekvieną kartą priimdamas juos į darbą, nepriklausomai prieš kiek laiko jis buvo atleistas. Jei būna kažkoks specializuotas užsakymas, naujas darbas, instruktuoja, supažindina su tvarka, koks darbas bus atliekamas. Kadangi darbo pobūdis specifiškas, darbuotojai apmokomi ir supažindinami su darbo pobūdžiu uosto teritorijoje pagal jiems paskirtus darbus būtent toje darbo vietoje, kurioje dirbs. Su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojus vietoje apmoko krovos darbų organizatorius, o ne UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Laikinai į kitą darbo vietą pasiųstų darbuotojų instruktavimą reglamentuoja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įsakymo 27 str. 1 p., jis juo ir vadovavosi. Jis, kaltinamasis, šį darbą dirba jau 15 m., žino, kokie darbai gali būti atliekami. Darbuotojai visada supažindinami su įmonės vidaus taisyklėmis, tvarka, jiems išaiškinama, kaip elgtis darbo vietoje svetimoje teritorijoje, darbuotojai apmokomi tinkamai. Su D. K. darbo sutartis buvo sudaryta. Sutartis pasirašyta 2018 m. vasario mėn., tik Sodrai nebuvo pranešta apie D. K. įdarbinimą, D. K. buvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas, žurnalai tai patvirtina. Nors instruktavimo tvarka neprivaloma, gali pacituoti Taisyklių 11 punktą: „jei asmuo siunčiamas laikinam darbui į kitą įmonę ar įstaigą, jis instruktuojamas pagal įmonės ar įstaigos, į kurią siunčiamas laikinam darbui, instruktavimo tvarką. Darbuotoją instruktuoja darbdavys ar darbdavį atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas.“ Tačiau instruktuoja jie, UAB (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Instrukcijose taip pat yra nurodyta, kad esant specifinei įmonės veiklai, sudaromos terminuotos darbo sutartys tik tam tikram darbui atlikti, tam tikram kroviniui ar laivui pakrauti. Darbuotojus instruktuoti neprivaloma jeigu tarp darbo sutarčių ne daugiau nei 90 kalendorinių dienų. Mano, kad pagal šią instrukciją, jis, kaltinamasis, net neprivalėjo vasario 11 d. D. K. apmokyti, nes jis buvo gruodžio mėnesį pas juos dirbęs ir atleistas iš darbo sausio pradžioje. 2018 m. vasario 11 d. D. K. jau buvo trečią kartą priimtas pas jį dirbti, du periodus jis sėkmingai, tvarkingai išdirbo, buvo apmokytas, instruktuotas, žinojo ir dirbo tą darbą kuo puikiausiai. Sutinka, kad Sodrai apie D. K. įdarbinimą laiku nepranešė. Už tai Valstybinė darbo inspekcija jam, kaltinamajam, paskyrė baudą, baudą jis sumokėjo. Sodrai pranešimo nepateikė laiku, nes įvyko sistemos klaida. Sodros internetiniame puslapyje, jungiantis su el. parašu, buvo nurodyta, kad sistemos klaida. Sisteminių trukdžių pasitaiko visada. Prie Sodros sistemos jungėsi 2018-02-10, 23.15 val., o D. K. nuo vasario 11 d. turėjo pradėti dirbti. Darbo sutartį pasirašė vasario 10 d. D. K. sakė, kad dabar yra laisvas, gali dirbti. D. K. atrodydavo pavargęs, tačiau būdavo blaivus, jis, kaltinamasis, prieš pamainą tikrindavo blaivumą. Kur tuo metu gyveno D. K., nežino, dėl darbo susitardavo telefonu. Nukentėjusiojo brolis A. K. taip pat dirbo pas juos. Vasario 11 d. D. K. buvo paskirti stropavimo darbai prie laivo metalo laužo pakrovimo. Tuo metu buvo kraunami 2-3 laivo triumai, prie kiekvieno triumo dirba du asmenys poroje. D. K. poroje dirbo, jei neklysta, su S. S., ilgamečiu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Jis, kaltinamasis, pravedė instruktažą, nuvežė į teritoriją, suorganizavo leidimus. Nors jis yra kaltinamas, kad nepaskyrė signalizuotojo krovos darbams, tačiau jis to daryti negali, nes darbai vyksta svetimoje teritorijoje. Jis, kaltinamasis, apmokė darbuotojus, juos instruktavo, suteikė darbo aprangą. Pabrėžia, kad remiantis pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi su UAB (duomenys neskelbtini), už darbo tvarką ir užsakymo vykdymą uosto teritorijoje atsako uosto koordinatorius, darbų vadovas. Jis, kaltinamasis, negali reguliuoti darbo laivams, žmonėms. Apie įvykį telefonu jam pranešė kitas darbuotojas, dirbęs poroje, pasakė, kad prispaudė D. K.. D. K. neturėjo būti šalia konteinerio, jis turėjo būti už 10-15 m nuo tos vietos. Jų užduotis buvo prikabinti tą dėžę su kroviniu, įsitikinti, kad krovinys gali būti tvarkingai keliamas ir jie turi saugiu atstumu pasišalinti nuo krovinio. Krovinį kranas kelia, ten šimtai tonų svoris, tai nesaugi vieta, darbuotojai turi pasitraukti ir išlaukti, kol krovinį pakels kranas, iškratys į laivo triumą ir tuščią nuleis. Ir tik kuomet tuščią konteinerį pastato ant žemės, jie vėl ateina ir vėl prikabina kablius. Darbo pobūdį darbuotojams išaiškina uoste, tai ne jo, kaltinamojo, darbas. Jis nežino, kokius darbus jiems skirs. D. K. buvo skiriami pagalbiniai darbai, tai yra teritorijos tvarkymas, valymas, konteinerių valymas, krovinio tvirtinimas. D. K. technikos nevairavo, pažymėjimų neturėjo, todėl galėjo eiti tik krovėjo ir pagalbinio darbuotojo pareigas. Valstybinė darbo inspekcija atliko išsamų šio įvykio tyrimą, pateikė išvadas, konstatavo, kodėl šis nelaimingas atsitikimas įvyko. Jis, kaltinamasis, sutinka su inspekcijos išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo metalo laužo krovimo į laivo triumą darbų organizavimo. Buvo ribotas matomumas, nepaskirtas signalizuotojas. Jis, kaltinamasis, neprivalėjo paskirti signalininko. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbina asmenis, juos instruktuoja, palydi į darbo vietą, pasirūpina, kad jie būtų tinkamai instruktuoti, aprengti, o visą darbą organizuoja, valdo, skirsto stividoras, uosto darbuotojas, kuris atsakingas už pamainos darbą. Stividorai keičiasi kas pamainą. Jis, kaltinamasis, neturi teisės jiems aiškinti ką daryti svetimos įmonės teritorijoje. Jis, kaltinamasis, buvo pirmasis, kuris nukentėjusįjį aplankė ligoninėje kitą rytą. Dokumentų pasirašyti jam nevežė. Jis tą rytą turėjo su savimi rankoje dokumentą, kurį vežė į Klaipėdos universitetinės ligoninės administraciją. Buvo teikiamas prašymas ligoninės vadovybei įvardinti traumos sunkumą. Valstybinei darbo inspekcijai tai vienas pagrindinių dokumentų, kuris įvardina būklę, sužalojimo mastą. Jei būtų lengvo pobūdžio, nesunkus sužalojimas, tokio tyrimo nebūtų, bet kadangi buvo pripažintas sunkus sveikatos sutrikdymas, tyrimas buvo atliekamas darbo inspekcijoje, prokuratūroje ir policijoje. Vasario 12 d., 8.00 val., jam, kaltinamajam, paskambino vyriausiasis darbo inspektorius, klausė, kas ir kaip įvyko, liepė kuo greičiau susisiekti su gydymo įstaiga ir gauti šį dokumentą, tai yra pažymą apie traumos sunkumą. Jis, kaltinamasis, nuvežė šį dokumentą ligoninės administracijai, ten uždėjo antspaudą, kad gauta, o po to jis nuėjo į traumatologinį skyrių, kur po operacijos gydėsi D. K.. D. K. buvo po narkozės, nelabai sąmoningas, nebuvo galimybės susišnekėti su juo. Tada jis, kaltinamasis, paskambino D. K. broliui, paklausė, ar žino apie tą situaciją, vėliau su juo susitiko, davė pinigų, nes jautėsi atsakingas už savo darbuotoją. Vėliau pas D. K. buvo atvykęs 12-15 kartų. Darbo inspektorius pateikė jam reikalingų dokumentų sarašą, vieną šių dokumentų vasario 15 d. vežė D. K. pasirašyti į ligoninę. Tai buvo paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. Tyrimo negalima pradėti be paaiškinimo dėl nelaimingo įvykio, kurį pateikia ir pasirašo visos šalys. Jam, kaltinamajam, reikėjo paimti paaiškinimą iš D. K.. Kai paaiškėjo, kad padaryti sunkūs sužalojimai, valstybinė darbo inspekcija pati ėmėsi veiksmų. Su D. K. poroje dirbęs S. S. taip pat pateikė paaiškinimą. Vasario 14 d. buvo pas D. K., jis buvo sunkios būklės, negalėjo pats parašyti paaiškinimą, viską papasakojo žodžiu. Tada jis, kaltinamasis, pats surašė paaiškinimo tekstą iš D. K. žodžių ir sekančią dieną atvežė paaiškinimą pasirašyti D. K.. D. K. paaiškino, kad prikabinėjo krovinį, darbą žinojo gerai, rinko šiukšles prie krantinės ir jį prispaudė konteineriu. D. K. pasirašytą paaiškinimą pateikė Valstybinei darbo inspekcijai ir policijai. Tyrimas buvo nelengvas. Su D. K. santykiai buvo normalūs, jis ant jo, kaltinamojo, nepyko. Kol vyko tyrimas, su D. K. bendravo, davė jam pinigų gydymui, davė pinigų ir D. K. broliui. Yra čekiai, parašai. Bendros sumos neskaičiavo, davė apie 1 000 eurų, vežė maisto produktus, pirko jam išrašytus medikamentus, pleistrus. Davė savo asmeninius pinigus, ne bendrovės. Pripažįsta, kad nebuvo laiku perduota informacija Sodrai apie nukentėjusiojo įdarbinimą, už tai jau yra nubaustas. Kaip darbdavys, visas savo pareigas įvykdė. Kaltu nesijaučia. Darbo inspekcija nustatė, kad įvykio metu buvo tamsu, rūkas, naktinė pamaina. S. S. pasakojo, kad jis buvo nuošaliau, rūkė, vilkikų judėjimas buvo, buvo tamsu, nakties metas. Sakė nesuprantąs, kaip D. K. atsidūrė prie tos krantinės, ką veikė. D. K. turėjo ir pats įsitikinti, kad yra saugu, kad nėra krovinio, judančio virš jo. Jis, kaltinamasis, alkotesteriu patikrina darbuotojų blaivumą. Atlyginimą mokėjo grynais pinigais. Buvo nustatytas valandinis atlygis už atliktą darbą. Uostas teikė atskaitas po kiekvienos pamainos- kiek žmonių, kiek valandų, kokį darbą dirbo. Mokama buvo 2 kartus per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas pagal apskaitos žiniaraštį, pagal išdirbtą laiką, darbų kiekį. Mokama nuo nustatyto minimalaus valstybės nustatyto atlyginimo ir į viršų, 2018 m. buvo apie 3 eurai už valandą. Prieš tai D. K. dirbo du periodus, pas jį buvo nedraudiminiai laikotarpiai, jis pateikė pažymas, buvo fiksuotos prastovos, nes laiku nepateikė dokumentų. Vidutinio D. K. atlyginimo nurodyti negali, kadangi jis dirbo skirtingą laiką per mėnesį. Pranešimai apie darbo pabaigą Sodrai pateikti laiku, Sodrai pranešama apie darbo pabaigą per 3 darbo dienas po darbo pabaigos. Buvo atvejis gruodžio mėnesio gale, kai D. K. dingo, nepateikė jokio pateisinančio dokumento. Todėl Sodrai buvo pranešta vėliau. Po 2017 m. gruodžio pabaigos D. K. vėl buvo įdarbintas vasario 12 d. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki vasario 11 d. D. K. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, buvo dingęs, telefonu neatsiliepė. Darbo sutartis su D. K. buvo pasirašyta vasario 10 d. Tą dieną prieš darbą buvo susitikę. Jis, kaltinamasis, D. K. vežė į darbą. Įvykis buvo vasario 11 d. Vasario 10 d. D. K. dirbo pagal darbo sutartį. Sodrai apie D. K. įdarbinimą pranešė vasario 12 d., kai pavyko išsiųsti pranešimą. Tuo metu įdarbino kelis darbuotojus ir Sodrai nepavyko pranešti apie jų visų įdarbinimą. Šiuo atveju įvyko Sodros sisteminė klaida. Susisiekti su Sodros atsakingu asmeniu nepavyko, nes buvo savaitgalis. D. K. atvežė vasario 11 d. į darbo vietą, prieš 20.00 val., jis dirbo ir naktį prieš tai, vasario 10 d. D. K. dirbo nuo vasario 10 d. vakaro. Pasirašytoje sutartyje buvo nurodyta, kad jis pradeda dirbti nuo vasario 11 d. D. K. dirbo naktį iš vasario 10 d. į 11 d. Sutartys buvo dvi, vieną sudarė vasario 10 d., bet pranešimas nepraėjo, reiškia ji neįsigaliojo, kadangi pranešimą pavyko išsiųsti tik 11 d., sutartį perrašė, kad nuo 11 d. pradeda dirbti. Iš naujo pasirašė darbo sutartį. Sutartį pasirašė darbo vietoje. Taigi, buvo pasirašytos dvi darbo sutartys, viena pasirašyta vasario 10 d., kita – vasario 11 d. D. K. instruktuojamas buvo vasario 10 d. pagal visas instrukcijas. D. K. išklausė stropuotojo mokymo programą, šie dokumentai buvo pateikti valstybinei darbo inspekcijai. Buvo teikiama eilė dokumentų, tyrėja ėmė tik pagrindinius dokumentus, ėmė įvairius žurnalus, apmokymo pažymėjimų neėmė. Kada buvo atliktas mokymas, nepamena, galimai 2017 m. prieš priimant pirmą kartą į darbą. Daugiau mokymų nebuvo. Nežinojo, kokius darbus atliks D. K. vasario 10-11 d., į konkrečią darbo vietą pats nėjo, darbo vietos neapžiūrėjo. Pagalbiniai darbuotojai dirba krovos darbus, kartais tenka perkrauti kažkokius krovinius, kartais pavalyti, pašluoti teritoriją, sandėlį. D. K. kokius darbus dirbo įvykio dieną, sužinojo apie tai vėliau. D. K. kabinėjo dėžes su metalu. Jis, kaltinamasis, dažniausiai atveža darbuotojus į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir juos palieka. Vieta nuošali, autobusai iki ten nevažiuoja. Jis, kaltinamasis, taip pat parveža po darbo žmones. Jis į svetimą teritoriją negali lįsti. Turi leidimą patekti į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vasario 10-11 d. terminalo teritorijoje dirbo 4-5 asmenys. Su darbuotojais už darbą buvo atsiskaityta visiškai. Kadangi nežino iš anksto, kokius darbus dirbs jo darbuotojai, instruktuoja pagal visus vyraujančius darbus, pagal suderintas instrukcijas. Nagrinėjamu atveju jis nežinojo, kad nebus paskirtas signalizuotojas. Jis, kaltinamasis, darbuotojas „nuomuoja“. Darbuotojai vietoje turi būti instruktuojami pagal tas sąlygas, funkcijas, kokias jie atliks. Jis, kaltinamasis, atlieka tik pirminius įvadinius instruktavimus. Uosto teritorijoje papildomą instruktavimą, priklausomai nuo atliekamų darbų, turi atlikti tos įmonės darbų saugos vadovas ar pamainos vadovas, turi supažindinti su konkrečiu darbu. Liudytojas P. K. ir D. K. instruktavimo žurnaluose pasirašė iki nagrinėjamo įvykio. Liudytojas A. K. buvo įdarbintas oficialiai. Jis buvo tinkamai instruktuotas, pasirašė žurnaluose. Su D. K. palaikė draugiškus santykius, jie susitaikė ir D. K. jam pretenzijų nereiškė. Nukentėjusysis ketino tai pareikšti teismo posėdyje. D. K. atlygino apie 1 000 Eur. D. K. lankė ir šiam gyvenant nakvynės namuose. D. K. neįformintas dirbo antrą naktį. Tai įvyko dėl sisteminės klaidos Sodros sistemoje. Su P. K. prieš keletą metų buvo verslo partneriais. Darbuotojų mokymai buvo vykdomi tą pačią dieną, kaip nurodyta protokole. Mokymai vyko apie pusvalandį. Mokymai vyko pagal Krovinių kabinėjimo programą. Darbuotojų atestavimas vykdomas priklausomai nuo programos. Žinios tikrinamos apklausos būdu, užduodant klausimus. Darbuotojui žodžiu pateikiama apie 15 klausimų. Atestacijoje P. K. nedalyvavo, jis dalyvavo sudarant mokymo žinių patikrinimo programą. Atestacijos protokolas nesuklastotas. Ar šiame mokyme dalyvavo P. K., nepamena, mokymo programa yra suderinta su P. K.. Jie programą derino kartu, pasirašė, patvirtino. Programą derino remiantis LR Saugos ir sveikatos įstatymu. Įmonėje jis, kaltinamasis, vienintelis turi darbų saugos atestacijos pažymėjimą. Atestacijoje dalyvavo visi sąraše nurodyti asmenys. Priešingai nei teigia liudytojai, jis darbuotojui nemokėdavo darbo užmokesčio po kiekvienos jų pamainos. Kartais avansu jiems duodavo šiek tiek grynųjų pinigų. Darbo užmokestį mokėjo grynaisiais pinigais pagal žiniaraščius. Darbo užmokestį apskaičiuodavo jis pats, buhalterio neturėjo. Darbo užmokestį paskaičiuodavo pagal terminalo pateiktą tabelį, kuriame buvo nurodytas išdirbtų valandų skaičius. Teigia, kad nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi. Būdamas ligoninėje D. K. pasirašė paaiškinimą apie nelaimingą atitikimą, darbo sutartį, nes buvo pakeista sutarties data. D. K. pradinę darbo sutartį pasirašė automobilyje vasario 10 d., antrą sutartį pasirašė ligoninėje, kuomet apie jo įdarbinimą nepavyko pranešti Sodrai. Jis, kaltinamasis, D. K. instruktavo terminalo rūbinėje, bet teisiškai net neturėjo to daryti, nes D. K. jau buvo dirbęs gruodžio mėnesį. Vienintelį instruktažą, kurį jis turėjo gauti pagal galiojančias taisykles, turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pamainos vadovas, supažindinti su konkrečiomis darbo sąlygomis, taisyklėmis, krovos metodais, saugos reikalavimais. Susipažinęs su byloje esančiais darbuotojų sąrašais, mato, kad D. K. priimtas dirbti vasario 9 d.

Civilinė ieškovė D. Š. parodė, kad nukentėjusysis D. K. yra jos brolis. Po nagrinėjamo įvykio D. labai bijojo, kad gali netekti kojos. Gydytojai sakė, kad gali tekti amputuoti koją, bet neteko. Iki įvykio brolis buvo sveikas. Po įvykio jam buvo nustatytas neįgalumas. Ligoninėje buvo gydomas 2-3 mėnesius. Jis norėjo dirbti, visur po truputį dirbdavo. Darbdaviai su juo nenorėjo sudaryti sutarties, kadangi jis neturėjo paso. D. K. su broliu A. K. gyveno bendrabutyje, esančiame Rumpiškės gatvėje. A. K. šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamos vietos. Brolį D. palaidojo ji, D. Š.. D. K. mirė nuo narkotinių medžiagų perdozavimo, ne nuo sužalojimo. Palaiko susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp brolio ir UAB (duomenys neskelbtini) 8000 eurų bendrai sumai. Po įvykio brolis pas ją gyveno apie pusę metų. Jis negalėjo vaikščioti, parsivežė jį iš ligoninės vežimėlyje. Brolis kaltinamajam A. K. skambino kelis kartus, bet šis nekėlė ragelio, tada rašė žinutes. Iš ligoninės brolis daug kartų rašė, prašė, kad atneštų pleistrų. A. K. gal 3 pleistrus yra atnešęs. Pati D. pirko pleistrus. D. toliau buvo gydomas slaugos namuose apie 1,5 mėnesio. D. A. K. klausė, kokią gaus kompensaciją už įvykį, buvo atsakyta, kad nieko negaus. Apie įvykį jai, D. Š., pasakojo brolis, pasakojo, kad dirbo apie savaitę iki įvykio, sakė, kad nebuvo oficialiai įdarbintas, nes neturėjo paso. Pasą buvo praradęs ir tik išėjus jam iš ligoninės gavo pasą. Jis tvirtino, kad apie savaitę iki įvykio dirbo pas A. K., į darbą važiavo kiekvieną dieną. Kai atvažiavo į ligoninę, brolis sakė, kad buvo A. K. su dokumentais kažkokiais, darbo saugos žurnalais atėjęs ir davė pasirašyti. UAB (duomenys neskelbtini) 8 000 eurų žalą atlygino. Prašo iš kaltinamojo A. K. taip pat priteisti 8 000 Eur neturtinę žalą. Kaltinamajam A. M. pretenzijų nereiškia.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą dėl 8 000 Eur žalos atlyginimo. Nusprendė nedetalizuoti turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Ligonių kasai UAB (duomenys neskelbtini) žalą atlygino. Kaltinamasis A. M. kaltę pripažįsta, nusikalto pirmą kartą, todėl mano, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Nukentėjusysis D. K. būdamas gyvas kaltinamajam A. M. atleido, jie susitaikė, susitarė dėl 8 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kad toks susitarimas buvo, gali patvirtinti 5 asmenys. UAB (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur žalą atlygino D. Š..

Liudytojas R. P. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) dokininku-mechanizatoriumi. Bendrovės vadovas yra V. Š., pats dirba bendrovėje apie 12 m. tose pačiose pareigose. 2018-02-11 atėjo į savo darbo vietą, gavo paskyrimą. Kai atėjo į darbą, pamainos vadovas A. M. davė užduotį ir jis, liudytojas, nuėjo dirbti. Tą dieną jį paskyrė dirbti su laivo kranu, o vidurnaktį įvyko nelaimė. Statant ant žemės metalinę dėžę, į kurią kraunamas metalas, buvo prispaustas žmogus. Poroje su nukentėjusiuoju dirbęs žmogus pradėjo jį, liudytoją, stabdyti, bet buvo per vėlu. Kaip suprato, tą metalinę dėžę pastatė nukentėjusiajam ant kojų. Jis, liudytojas, turėjo pripildytą metalo laužu dėžę įkelti į laivą ir iškratyti, po to pasisukti ir tuščią dėžę nuleisti į krantinę. Paprastai tuo metu darbuotojai būna atsitraukę į šoną. Jie žino, kad turi būti atsitraukę. Į dėžę metalą krauna mašinos. Kai dėžė yra ant žemės, darbuotojai užkabina dėžę ir vėl nueina. Įvykio metu eilinį kartą pasisuko ir nuleisdamas dėžę ant krantinės, ja prispaudė nukentėjusįjį. Tada ant krantinės stovintis prikabinėtojas gestais jam pradėjo rodyti, kad būtina pakelti dėžę. Nukentėjusiojo ir jo porininko asmens duomenų nežino. Įvykio metu apšvietimas buvo silpnas, be to, dėžė dėl savo gabaritų šiek tiek užstojo vaizdą. Buvo žiema, tamsu. Įvykio metu teritorijos apšvietimas neveikė, buvo nelabai apšviesta. Apšvietimui laivo priekyje buvo pastatytas mobilus kranas, tačiau jis nėra skirtas apšviesti teritorijai, o apšviečia darbo zoną. Kažkiek šviesos nuo jo patenka į teritoriją. Krane šviesa vos šviečia. Laivo denis apšviečiamas, o ant krano strėlės apšvietimo nėra. Nepamena, ar buvo pranešęs vadovui, kad trūksta apšvietimo. Tą dieną pamainos vadovu buvo A. M.. Negali atsakyti, kur įvykio metu buvo A. M.. Po įvykio iš karto paskambino A. M.. Atvyko policijos pareigūnai, užregistravo įvykį. Ilgai laukė atvykstančių greitosios medicinos pagalbos medikų. Darbovietėje buvo reguliariai instruktuojamas, pasirašydavo už tai, vyksta egzaminai. Jis, liudytojas, prieš nuleidžiant dėžę visada pažiūri, kad nesužalotų žmonių. Nuleisdamas dėžę nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusiojo darbo drabužiai buvo seni ir murzini, atšvaitai susidėvėję. Nematė, ar prikabinėtojai turėjo šalmus. Darbo eigoje jis matė abu asmenis. Kai jie užkabindavo dėžės žiedus, nukentėjusiojo porininkas, kurio drabužiai buvo ryškesni, parodydavo, kad dėžė užkabinta ir pasišalindavo. Nukentėjusysis stovėdavo iš kitos pusės, jis, liudytojas, jo beveik nematė. Dėžės plotis yra apie 3 m, ilgis 6-7 m, aukštis 2-2,5 m. Leidžiamas į apačią konteineris dalinai užstoja vaizdą apačioje. Be to, dalį krantinės teritorijos užstoja aukštas laivo bortas. Tą dieną darbas prasidėjo nuo 20.00 val. Jis, liudytojas, dirbo nuo pamainos pradžios tą patį darbą. Ar nukentėjusysis dirbo taip pat nuo pamainos pradžios, nežino. Matė, kad yra du darbuotojai- du prikabinėtojai. Gali būti, kad iki nelaimės buvo padaryta 30 krovimo ciklų. Jis, liudytojas, savo darbo saugos taisykles žino. Tą dieną instruktažo nebuvo, tik paskirtas darbas. Yra susipažinęs su visais instruktažais. Pakeliant ar nuleidžiant metalinę dėžę signalas iš krano nėra duodamas, nes nėra techninių galimybių. Signalą, kad dėžė prikabinta ir galima ją kelti, duodavo tas ryškesnius drabužius vilkėjęs darbininkas. Antrasis, tai yra nukentėjusysis, buvo kitoje dėžės pusėje. Jis, liudytojas, jį blogai matė. Dėžė prikabinama iš dviejų pusių. Nukentėjęs asmuo buvo toliau nuo laivo. Negali atsakyti, ar jie tik vieną kraną aptarnavo. Ne visada matydavo abu darbuotojus. Kartais matydavo, kad abu kartu nueina į šoną, kartais jų ir nematydavo. Eksperimento metu aplinkybės visiškai neatitiko. Laivas stovėjo kitaip, krantinė ne ta, jos aukštis ne toks, buvo kitos oro sąlygos, buvo šviesus paros metas, lijo.

Liudytojas K. N. parodė, kad dirba darbų saugos specialistu UAB (duomenys neskelbtini), yra atsakingas ir už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir už rangovų darbuotojų saugą ir sveikatą. Žino, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) padalinyje. Buvo operatyviai informuotas apie įvykį. Nukentėjo rangovo darbuotojas, kuriam buvo sulaužytos kojos. Kadangi įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, tyrimą atliko Darbo inspekcija. Jie tik teikė parodymus, informaciją, rinko dalyvių ir liudytojų paaiškinimus. Jis, liudytojas, taip pat parašė paaiškinimą Darbo inspekcijoje. Kranininką pažįsta seniai, su juo dirba nuo 2008 m., dažnai susitinka. Krovėjus taip pat pažinojo, kadangi kartą per savaitę ar dažniau tikrina jų blaivumą. D. K. buvo matęs ne kartą, jis nebuvo pakliuvęs neblaivus, problemų dėl jo nebuvo. Instruktavimą ir paaiškinimus kaip elgtis duoda krovos darbų organizatorius, tai yra tiesioginis vadovas, kuris skirsto darbus. Jis, liudytojas, kontroliuoja, ar yra parašas žurnale, ar darbuotojas tikrai buvo instruktuotas. Jis, liudytojas, tikrina darbuotojų blaivumą alkotesteriu, įsitikina, ar visi darbuotojai buvo instruktuoti. Yra 4 pamainos, kiekvienoje pamainoje yra skirtingas vadovas. Šios pamainos vadovas buvo A. M.. Instruktavimas nėra kasdieninis, dokininkus instruktuoja kartą per metus, taip yra nustatyta patvirtintoje tvarkoje, o rangovo darbuotojus taip pat instruktuoja kartą per metus, bet darbuotojai keičiasi, tai su jais būna sudėtingiau. Būna, kad atėjęs darbuotojas net nežino, kurioje įmonėje dirba. Jie yra instruktuojami įteikiant lapą, kurio abiejose pusėse yra instrukcija. Lapas įduodamas darbuotojui, ir jis pasirašo žurnale. Darbo vietoje, priklausomai nuo darbo apimties, sudėtingumo, yra atliekamas papildomas žodinis instruktažas, darbuotojas supažindinamas, kaip elgtis darbo vietoje, darbuotojas papildomai nepasirašo. UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojai pagal išankstinį užsakymą atlieka paprastus nekvalifikuotus darbus. Pagal dabar galiojančią instruktavimo tvarką už rangovo darbuotojų pirminį instruktavimą atsako ir jį vykdo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas arba jo atstovas, o darbuotojams atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietą, jie taip pat privalo darbuotojus instruktuoti pagal atliekamą darbą. UAB (duomenys neskelbtini) turi atskirą instrukciją, parengtą krovėjams, ir pagal ją instruktuoja darbuotojus. Instrukcija bendra visiems, yra paruošta pagal jų atliekamus pagrindinius darbus. Nukentėjusysis D. K. dirbo krovėju. Krovėjams skiriami paprastesni darbai. Pagrindinis reikalavimas yra žinoti, kokie pavojai gali būti kiekvienoje darbo vietoje. Dirbant prie krovinių kilnojimo iš laivų, pagrindinis pavojus yra pats krovinys, dėžė, darbuotojas privalo saugotis ir pasitraukti saugiu atstumu. Tas saugus atstumas gali būti 5 m ar daugiau, ten vietos atsitraukimui buvo pakankamai. Dirbant prie krovinio prikabinėjimo darbuotojas turi stebėti procesą, ir, kai krovinys leidžiamas žemyn, būti saugiame atstume. Prieš pakeliant krovinį, darbuotojas taip pat turi atsitraukti į šoną. D. K. buvo pakankamai arti tos vietos, kur nuleidžiama dėžė, o dėžė, mano, užstojo matomumą kranininkui. D. K. atsidūrė kitoje pusėje už dėžės ir kranininkas jo nepamatė. Darbas vykdomas nuolat, kranininkas procesą kartoja daugybę kartų per pamainą, tai yra gana greitas procesas, kas keletą minučių. Kranininkas žino, kad apačioje nieko neturi būti. Apačioje esantys krovėjai užkabinę dėžę pasitraukia į šoną. Kai dėžė pakeliama į laivą, jie apžiūri teritoriją. Jei teritorijoje yra likę metalo likučiai, metalą surenka į krūvą krantinėje ir vėl pasitraukia į saugią vietą. Jiems pasitraukti saugiai laiko pakanka. Jis, liudytojas, UAB (duomenys neskelbtini) žurnalų netikrina, tikrina tik savo žurnalus. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus supažindina ir raštu, ir žodžiu. Pagal reikalavimus reikia kartą per metus instruktuoti. Instruktuojamas taip pat tik pradėjęs dirbti darbuotojas, po to jis instruktuojamas kartą per metus, bet krovėjai yra instruktuojami dažniau, nes būna, kad nedirba kurį laiką, ateina po kelių mėnesių, tada vėl iš naujo yra instruktuojami. Reikėtų žiūrėti į žurnalą, kada D. K. buvo instruktuotas, bet jis dirbo jau ne pirmą dieną. Pagal nustatytą tvarką, prieš kiekvieną pamainą pamatęs darbuotojus, kiekvienas darbų vadovas, tame tarpe ir A. M., turi patikrinti, ar darbuotojas įrašytas žurnale, ar jis yra instruktuotas ir pasirašęs žurnale. Taip turėtų būti daroma prieš kiekvieną pamainą, tokia yra nustatyta tvarka įmonėje. Ar vadovai laikosi šios tvarkos, negali pasakyti. Instrukcijos, kuri yra įteikiama subrangovui, pavadinimas yra „Krovėjų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 60“, gal Nr. 61, tiksliai neįsidėmėjo. Po įvykio žiūrėjo žurnale, ar D. K. buvo instruktuotas, ir žurnalo kopijas davė tyrėjui. Darbuotojų apranga yra gelsvos spalvos ir ant jos yra atšvaitai, tačiau pati apranga yra dėvėta ir murzina. Pas juos dirba trijų rangovų darbuotojai, tai jų darbuotojai beveik visi su panašiai nudėvėtais rūbais ateina, atšvaitai vos matosi. Užsakymai dėl darbuotojų teikiami telefonu SMS žinute, užsakymą teikia terminalo vadovas. Parašo trumpąją žinutę rangovo vadovui ir gauna atsakymą žinute. Žinutė trumpa, joje rašoma, kad darbas yra prie laivo ir reikalingas žmonių skaičius. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas kiekvieną dieną atveždavo savo darbuotojus. Teritorijoje būdavo tik pradžioje iki jiems pradedant darbus. Tai pakankamai logiška, kadangi toliau atsakomybė pereina terminalui. Darbdavys privalo užtikrinti ir savo darbuotojų, ir rangovo darbuotojų saugą ir sveikatą. Yra papildomi teisės aktai, kurie nurodo, kaip elgtis, kai darbdavių susitarimu darbuotojas dirba svetimoje teritorijoje svetimos įmonės naudai. Ten nurodyta, kad susitarimu atsakomybė gali pereiti tai įmonei, kurios naudai dirba darbuotojas. Numatytas ir toks variantas, kad darbuotojo, dirbančio kitoje įmonėje, instruktavimo tvarka yra atskiras dokumentas ir toks variantas minimas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Ten numatyta, kad turi būti koordinatorius. Koordinatorius dažniausiai yra įmonės vadovas arba įmonės saugos darbų specialistas iš vienos ir kitos pusės. Šiuo atveju koordinatorius yra jis, liudytojas, ir A. K.. Tai, ką darė A. K., užteko. Jis atveždavo darbuotojus, dalyvaudavo darbų skirstyme ir paskirsčius darbus, UAB (duomenys neskelbtini) pamainos vadovas nukreipdavo darbui ir prižiūrėdavo darbą. To užtenka, kad darbuotojai būtų saugūs. Kad pamainos vadovas privalo instruktuoti darbo vietoje rangovų darbuotojus, yra numatyta jų pareiginiuose nuostatuose. Pareiginiuose nuostatuose abstrakčiai parašyta, kad turi instruktuoti pavaldžius darbuotojus. Šiuo atveju taip pat yra tiesioginis pavaldumas, kadangi skirsto darbus, teisiškai gal ir nėra, nes tai svetimos įmonės darbuotojas. Konkrečioje darbo vietoje darbuotojus instruktuoja pamainos vadovas žodžiu, jis nėra fiksuojamas žurnale, kadangi yra trumpas instruktažas ir keblu nešiotis žurnalą į kiekvieną darbo vietą. Kad darbuotojas nebūtų instruktuotas darbo vietoje, negali būti, UAB (duomenys neskelbtini) pamainų vadovai pareigingi, visada instruktuoja. Mano, kad instruktavimas yra pakankamas, kadangi darbas, kurį dirbo D. K., yra itin nesudėtingas. Su UAB (duomenys neskelbtini) pasiųstais darbuotojais jis, liudytojas, bendraudavo asmeniškai. Šie darbuotojai yra prastesni už UAB (duomenys neskelbtini) dokininkus-mechanizatorius, galinčius dirbti įvarius darbus ir valdyti techniką. Rangovo darbuotojai technikos nevaldydavo, atsakingo darbo taip pat nedirbdavo. Apie rizikos veiksnius parašyta jų instrukcijose, kurias jiems duoda pirmą kartą atvykus į darbo vietą. Instrukcija buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Periodinis instruktažas yra pravedamas kartą per metus. D. K. tokį darbą dirbo ne pirmą dieną, tas laivas stovėjo taip pat ne pirmą dieną. Negali tikslai atsakyti, kokius darbus anksčiau dirbo D. K., jis dirbo prieš tai apie pusmetį. Darbuotojų sąrašą gauna pamainos vadovas. Instrukcijoje nėra konkrečiai nurodyta, kad krovėjo pareiga yra pasitraukti į saugią vietą. Ten parašyta abstrakčiai, kad keliant krovinį jie privalo laikytis saugaus atstumo nuo krovinio, nepriklausomai ar krovinys keliamas aukštyn, ar leidžiamas žemyn. Jei yra signalizuojama kranininkui, signalizuoja vienas, Jeigu keli signalizuos, bus sumaištis. Signalizuoja vienas iš tų dviejų darbuotojų, kurie užkabina krovinį, šiuo atveju - dėžę. Užkabinus kablius už abiejų šonų, žmogus, kuris yra veidu į kraną, pakelia ranką ir traukiasi į šoną. Atsitraukus nuo krovinio atstumą turi išlaikyti iki dėžė nusisuka į laivą. Dėžės grąžinimo atveju ten neturi būti darbuotojo. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas žodinis instruktavimas, kurį kiekvieną kartą, prieš pradedant dirbti, atlieka pamainos vadovas. Vadovas nurodo, kad surinkus metalo laužą, reikia pasitraukti, kadangi bus leidžiama dėžė. Dėžė kaskart leidžiama į tą pačią vietą kelių metrų tikslumu. Jam, liudytojui, yra žinoma iš liudytojų paaiškinimų, kad žodinis instruktavimas prieš nagrinėjamą įvykį atliktas buvo. Jis, liudytojas, dalyvavo ikiteisminio tyrimo atliktame eksperimente. Eksperimento metu tuo pačiu kranu prie tokio paties laivo buvo nuleista strėlė. Dėžės šiuo atveju nebuvo, ir buvo stebima, kokiu atstumu galima matyti strėlės leidimą iš krano kabinos. Jis pats į kraną nelipo, eksperimente dalyvavo policijos atstovai, kraną valdė R. P.. Įvykio aplinkybės su eksperimentu nesutampa, nes jų laivas galėjo būti daugiau ar mažiau pakrautas, eksperimentas atliktas kitoje teritorijoje, kitoje krantinėje dienos metu, dėžė užkabinta nebuvo. Eksperimento tikslas buvo nustatyti, ar gali kranininkas iš savo kabinos matyti tą vietą, kur yra leidžiama dėžė, ar jis gali dirbti be papildomo signalizuotojo. Buvo nustatytas ribinis matomumas- vos matėsi. Eksperimente dalyvavo policijos pareigūnai, jis, liudytojas, ir R. P.. Įvykio metu kranininkui signalizavo vienas iš krovėjų. Atskiras signalizuotojas skiriamas tuo atveju, kai kranininkas nemato stovinčio ant žemės. Tokiu atveju signalizuotojas stovi ant laivo borto ir tuomet kranininkas mato signalizuotoją, o signalizuotojas mato krantinę. Šiuo atveju kranininkas tiesiogiai matė signalizuotoją, esantį ant krantinės. Galima sakyti, kad abu krovėjai buvo signalizuotojais. Signalizuoja tas, kuris atsisukęs į kraną tuo metu. Jie patys pasiskiria, kuris iš kurios pusės dėžės stovi. Dėžė visada nuleidžiama išilgai laivo, vienas žmogus stovi vienoje pusėje nugara į laivą, kitas - kitoje pusėje veidu į laivą. Jie prikabina kablius, o tas, kuris mato kraną, pakelia ranką ir pasitraukia į šoną. Šiuo atveju kranininkas matė dėžę ir žmogų ant žemės, todėl nebuvo atskiro signalizuotojo. Kranininkas turėjo matyti žemę, kadangi jis neturi teisės kelti dėžės pagal spėjimą, jis kelia pagal komandą. Signalizavo vienas iš rangovo darbuotojų. Iki šio įvykio ir po įvykio saugos taisyklų pažeidimų šioje srityje pastebėta nebuvo. Jis, liudytojas, stebėjo šį procesą ne vieną kartą. Jokių skundų nebuvo dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, jie dirbo normaliai, kaip numatyta. Kai jis stebėjo darbą, darbuotojai pasitraukdavo į šoną arba eidavo prie kitos dėžės, jei tokia būdavo. Grįždavo prie dėžės tada, kai dėžė stabiliai stovėdavo ant žemės. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus.

Liudytojas R. S. parodė, kad trejus metus dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jo darbdavys yra A. K.. Darbo vietos bei darbo pobūdis buvo įvairūs, tekdavo ir konteinerius valyti, ir aikšteles tvarkyti. Eidavo dirbti vien tik į UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo krovėju, dokininku, tvarkytoju. D. K. pažinojo, tačiau dėl didelės darbuotojų kaitos, jo visai nepamena. Vakarais darbuotojai būdavo instruktuojami, tai darydavo pamainos viršininkas, skirstydamas darbus. Nauji darbuotojai pasilikdavo, perskaitydavo instrukcijas, pasirašydavo. A. K. atveždavo į darbo vietą, o jau toliau terminale darbus koordinavo terminalo pamainos viršininkas. A. K. instruktuoja kas pusę metų. Jis perskaito saugumo technikos instrukciją, kaip dirbti su kranais. Ir paskaitydavo, ir paaiškindavo. Jis, liudytojas, buvo pastovus darbuotojas, savo darbą žinojo ir dirbo kiekvieną pamainą. Naujus darbuotojus visada supažindindavo su darbo pobūdžiu, su instrumentais. Dirbti prie krano retai skirdavo. 2018-02-11 jis, liudytojas, dirbo, bet prie konteinerių, jis tik iš dokininko sužinojo apie nelaimingą atsitikimą. Pats yra dirbęs prie kranų. Žino, kad ten dirbant, reikia stebėti kraną, kranininkas gali nepastebėti darbuotojo, reikia žiūrėti, kai kelia ar leidžia konteinerį ir tuo metu pasitraukti. Kol dėžės nepadeda ant žemės, negalima prie jos prieiti, reikia laikytis atstumo, nes nežinai, kur leidžiama dėžė pasisuks. Kai dėžė pastatoma ant žemės, galima prieiti ir užkabinti. Kai užkabini, laikai kilpą paėmęs rankoje, kranininkas darbuotoją mato ir po truputį kelia, kol įtempia. Kol kelia, galima šalia būti. Nuleidžiant dėžę, prie jos būti negalima, nes dėžė gali bet kur pasisukti ir prispausti. Atsitraukiant geriau būti prie krano. Krovikai būna du, vienas eina į vieną pusę kabinti, kitas - į kitą pusę. Specialaus signalizuotojo nėra, yra kranininkas ir du prikabinėtojai. Apšvietimas normalus, yra įrengtas apšvietimas kranuose. Šviestuvai yra aikštelėje ir toje vietoje, kur stovi kranas. Toje vietoje, kur įvyko nelaimė, aikštelė apšviesta, viskas matyti. Apšviesta buvo nuo kranų. Yra du važinėjantys kranai ir abu šviečia. Kai pakelia dėžę, jei kas iškrito, darbuotojai patraukia, kad metalo laužas nemaišytų pravažiavimui. Viskas yra matoma. UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba iki šiol. Darbo užmokestį grynais pinigais už darbo dienas mokėjo A. K.. Dirbo nuo 20.00 val. iki 8.00 val. arba nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Nustatytas darbo užmokestis - 25 eurai už dieną. Pasibaigus darbo dienai pasirašydavo žiniaraštyje. Ar A. K. instruktavo dėl darbo su kranais, negali atsakyti. Į darbą darbuotojus atveža A. K., pasirūpina, kad darbuotojai praeitų pro vartus. Iki jų darbo vietos A. K. neidavo. Darbo vietoje A. K. nebūna, čia jau yra stividorius. Instruktuoja darbo vietoje stividorius, kuris dirba pamainoje. Stividorius nurodo, kur stovėti, kaip nuleisti, kaip parodyti kranistui, kad keltų. Vieną dėžę prikabina du asmenys. Kol dėžę pakelia ir nuleidžia, tvarko aikštelę. Terminalo žurnale pasirašydavo vieną kartą, kiekvieną dieną nepasirašinėjo. Jis, liudytojas, buvo supažindintas su darbo taisyklėmis. Instrukcijų skaičiaus nežino. Jokių atmintinių nedavė. Rūbinėje, kur skirsto darbus, supažindinama su instrukcija. Su instrukcija supažindina pamainos viršininkas, jis duoda pasirašyti. Kurio yra pamaina, tas ir instruktuoja. Įvykio dieną pamainos vadovu buvo A. M.. Tą dieną instruktavimo nebuvo, prieš pamainos pradžią susirinkus pamainos vadovas išskirstė darbus. Su tais, kurie skiriami dirbti prie krano, pamainos vadovas pakalba. Kai ateina nauji darbuotojai, jiems darbo pobūdį išaiškina stividorius. Pirmas dienas stividorius parodo, pasako, paaiškina, kaip dirbti, išaiškina, kad reikia atsitraukti nuo krovinio. Darbo vietoje naujokams parodo kaip prikabinti, kaip prilaikyti dėžę, kur pasitraukti. Pasako nestovėti po dėže, užkabinus trauktis į šoną. Pasitraukti reikia saugiu atstumu nuo dėžės, kad kas ant galvos neužkristų. A. K. nežino, kokius darbus dirbs jo darbuotojai. Kokius darbus UAB (duomenys neskelbtini) pamainos viršininkas paskirs, tokius ir dirba. Per visą laiką, kiek dirba, jokiuose mokymuose ar seminaruose nebuvo. Krovinių kabinėtojo pažymėjimo neturi. Jei iš dėžės iškrenta daugiau krovinio, tada turi stabdyti kraną ir tvarkyti, iššluoti tą vietą. Dažniausiai metalo surinkimas trunka apie 2 min. Surenki metalą ir traukiesi į šoną. Jei kas negerai, kranininkui duodamas ženklas. Darbuotojai turi specialią aprangą su atšvaitais, turi šalmus. Darbo rūbai normalūs, viskas šviečia. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas P. K. parodė, kad šiuo metu dirba statybose, vykdo individualią veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) seniai nebedirba. (duomenys neskelbtini)dirbo 2013-2014 m. Pas kaltinamąjį A. K. dirbo 2018 m. vasarį. Dirbo kelias dienas naktinėje pamainoje, nuo 20.00 val. iki 8.00 val. Už naktį mokėjo 20-25 Eur. Sumokėdavo atlyginimą važiuojant namo, A. K. parveždavo darbuotojus ir po darbo. D. K. pažinojo iš senesnių laikų. Kas pasiūlė jam darbą, nepamena. A. K. atveždavo į darbą, ten persirengdavo, tada juos nuvesdavo į vietą, parodydavo ką dirbti. Jie (duomenys neskelbtini) krovė metalo laužą. Terminalo rūbinėje buvo darbo rūbai, juos ir vilkėdavo. Įvykio dieną jis, liudytojas dirbo su nukentėjusiuoju D. K.. Kokį darbą tą dieną reikės dirbti, pasakydavo darbų vadovas, jo pavardės nepamena. Jis, liudytojas, turėjo prie metalinės dėžės prikabinti metalinėmis grandinėmis stropus, po to pasitraukti toliau. Buvo pasakyta, kad užkabinus stropus būtina pasitraukti nuo tų dėžių, kai jas kelia kranas. Prieš pradėdami dirbti, instrukcijų nepasirašė. Apie 2 val., kuomet kranas pakėlė metalinę dėžę, D. nuėjo surinkti iškritusio metalo. Kranininkas jo nepastebėjo, ar pats D. nepastebėjo nuleidžiamos dėžės. Atsimena, kaip jis, liudytojas, atsisuko ir pamatė, kaip dėžė prispaudė D. koją ir dar tą koją velka. Buvo vienas nuo kito 5-10 m atstumu. Pagal instrukciją, nuleidžiant dėžę, D. turėjo būti šalia jo, liudytojo, tačiau jis rinko metalo laužą. Jei būtų anksčiau pamatęs, kad leidžia dėžę, būtų D. apie tai pasakęs, lieptų pasitraukti. Jiems buvo sakoma, kad būtų saugūs, kad atsitrauktų. Tuo metu aikštelė buvo apšviesta. Signalizuotojas paskirtas nebuvo. Pamatęs, kad D. koja prispausta, pradėjo šaukti kranininkui, ženklais rodyti, kad keltų dėžę į viršų. Kranininkas dėžę pakėlė. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Kadangi praėjo daug laiko po įvykio, prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pamena, kad kažkas jam pravedė instruktažą, o kas, nepamena, tas asmuo jam neprisistatė. Dirbo su D. poroje. A. K. tą dieną į darbą atvežė 4-5 asmenis. Instruktavimas buvo atliktas dėl darbo prie konteinerių, kadangi prie jų dirbo. Nepamena, ar pats kaltinamasis A. K. darbuotojus instruktavo darbų saugos klausimais. Terminale jokių instrukcijų, atmintinių nedavė. Aprangą turėjo savo, liemenes jiems davė. D. K. dirbo su savo darbiniais rūbais, su liemene. Liemenės švietė. Jų apranga buvo vienoda. Terminale darbų vadovas, galimai kaltinamasis A. M., žodžiu išaiškino, kad reikės metalines dėžes prikabinti metalinėmis grandinėmis, sakė, kad kažkiek reikia atsitraukti nuo dėžės ją prikabinus. Išaiškinta buvo visiems darbuotojams, nežino, ar D. tai girdėjo. Instruktavimas vyko rūbinėje arba einant iki darbo vietos, tiksliai nepamena. Darbininkams buvo parodyta, kaip reikia prikabinti dėžę, jis liudytojas, tokį darbą dirbo pirmą kartą. Kas parodė, nepamena. D. K. stropus kabino iš vienos dėžės pusės, o jis, liudytojas, - iš kitos pusės. Užkabinus stropus, kranininkui gestu reikia parodyti, kad keltų dėžę. Dėžė labai didelė, į ją įvažiuoja krovininis automobilis ir išverčia metalą. Jei iš dėžės iškrenta metalas, didesnius metalo likučius iš karto surinkdavo, mažesnius - vėliau. Didesnius metalo likučius surinkdavo kuomet konteineris buvo pakeliamas į laivą. Kai dėžę pakėlė, jis, liudytojas, nuėjo į šoną, atsisuko, ir D. pradėjo šaukti. Kas įvyko, jis nematė, mano, kad D. rinko iškritusius metalo likučius. Su kranininku bendravo gestais, duodavo ženklą, kai reikėdavo palaukti ar kai galėdavo kelti. Matėsi, kada dėžė leidžiama. Kai dėžė nuleidžiama, gestais nerodoma. Važiuojant namo A. K. mokėjo darbo užmokestį už kiekvieną išdirbtą dieną. Po nagrinėjamo įvykio dirbo iki ryto. Ryte susitiko su A. K., jis kiekvieną rytą atvažiuodavo parsivežti darbuotojų. Tai buvo paskutinis jų susitikimas. Gal ryte ir pasirašė kažkokius dokumentus, tiksliai nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. K. parodė, kad pas kaltinamąjį A. K. dirbo du mėnesius. Jo faktinė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Į darbą veždavo A. K.. Jis, liudytojas, 2018-02-11 nedirbo. Pas A. K. pradėjo dirbti 2017 m. spalio ar lapkričio mėn. Atvykus į (duomenys neskelbtini), terminalo darbuotojas nurodydavo, kokį darbą reikės dirbti. Jam, liudytojui, buvo mokama 17 Eur už vieną dieną, be to, jam pirko pakelį cigarečių, tai yra viso buvo mokama 20 Eur. A. K. juos tik atveždavo, neaiškino, kokius darbus jie turės dirbti. Darbus skirdavo terminalo pamainos vadovas. Jis, liudytojas, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Terminale dirbo pagalbinius darbus, tai yra valė sandėlį, krovė metalą ir pan. Metalą kraudavo į mašinas. 2018-02-11 jam paskambino P. K., pasakė, kad broliui atsitiko nelaimė ir jį išvežė jį į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę iš pačio ryto, brolis buvo komoje, nieko nepapasakojo. Komoje išbuvo 2-3 dienas. Vėliau brolis pasakė, kad jam užkrito konteineris ant kojos. P. K. sakė, kad užkrito konteineris ant brolio ir jis yra ligoninėje. Su A. K. apie įvykį nekalbėjo. Policijos įstaigoje tyrėja rodė jam įvairius žurnalus, kuriuose buvo įrašyta jo pavardė, tačiau tvirtina, kad tie parašai tikrai ne jo. Su A. K. darbo sutarties nepasirašė. Pas A. K. įmonėje jokių dokumentų taip pat nepasirašė. A. K. darbo užmokestį pats mokėjo, kai vežė darbuotojus namo. Žiniaraštyje jis, liudytojas, nepasirašydavo. A. K. į darbą atveždavo 4-5 darbininkus. Ar juos instruktavo, nematė. Persirengdavo rūbinėje terminalo teritorijoje, ten davė liemenę ir šalmą. Brolis pasakojo, kad A. K. vieną kartą buvo atėjęs pas jį į ligoninę. Brolis nepasakojo, kad pasirašė kažkokius dokumentus A. K.. Kaltinamąjį A. M. jis pažįsta. A. M. parodydavo darbus, kuriuos reikės dirbti. Instruktažų nepravesdavo. Prieš darbo pradžią sveikatos patikrinimas jam atliktas nebuvo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. Š. parodė, kad eina UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Šioje įmonėje dirba nuo 1995 metų. Karjerą pradėjo nuo krovos darbų organizatoriaus pareigų, kopė karjeros laiptais, 2002 m. paskirtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. A. M. įmonėje pradėjo dirbti dokininku-mechanizatoriumi, nuolat kėlė kvalifikaciją, mokėsi, kol užėmė pakankamai aukštas pareigas įmonėje. Su A. M. teko kartu dirbti, vadovavo pamainai, kurioje A. dirbdavo. A. M. charakterizuoja teigiamai. A. M. nemažai davė įmonei savo darbu, patirtimi ir žiniomis, yra draugiškas, atsakingas, pareigingas, išmanantis savo darbą. Konteinerių terminalas apgailestauja dėl įvykio, nemano, kad tai tyčinė klaida, kurią A. M. padarė. Apgailestauja, kad nukentėjo žmogus, stengiasi kompensuoti netektį. Jis, liudytojas, pasižada būti atsakingu už A. M..Suvokia, kad turi šį asmenį stebėti, prižiūrėti, padėti, suteikti pagalbą, kalbėtis su juo, kad panašūs atvejai nepasikartotų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Matosi su A. M., kai šis dirba savo pamainoje. Kiekvieną dieną nesusitinka, nes dirba slenkančiu grafiku. Per savaitę susitinka 4 kartus. Mano, kad kaltinamajam daro teigiamą poveikį. A. M. labai išgyvena dėl šio įvykio, ne kartą kalbėjosi ta tema. Mano, kad šis jų bendravimas, pokalbiai padarys teigiamą įtaką kaltinamajam. Paaiškino, kad įmonė turi ribotus darbuotojų išteklius, kiek pakanka normaliam darbo ciklui atlikti, bet dėl tam tikrų aplinkybių susidaro tam tikras darbo krūvis: laivai ateina ne visada laiku, ne pagal grafiką dėl orų, vėjo ir pan. Laivų susidaro pakankamai nemažai, automatiškai tuo metu terminalas patiria problemą dėl žmogiškųjų išteklių, todėl turi sudarę sutartis su keliomis įmonėmis, kurios teikia nekvalifikuotus žmones darbams atlikti pagal UAB (duomenys neskelbtini) paraiškas. Darbas nėra naujas, tuos krovinius krauna pakankamai seniai. Mano, kad šis nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl to, kad nebuvo paskirtas signalizuotojas. Bet tai nebuvo esminė priežastis. Signalizuotojas labiau skirtas nuleidžiant krovinį į triumą. Kada yra iškeliamas krovinys, kranininkas mato, žino, kur dėti tą dėžę. Negali pasakyti, kodėl šiuo atveju kranininkas nematė, kur stato dėžę. Erdvės buvo daug, vietos dėžei pastatyti pakankamai. Signalizuotojas dažniausiai statomas laivuose, kada kraunamas krovinys į laivus, kai dedama dėžė, kranininkas pilnai valdo situaciją, jis mato, nes pakankamai geras yra apšvietimas. Apšvietimas geras, kranus gaminanti įmonė užtikrina apšvietimą, jei krano šviestuvai dega, apšvietimo, koks yra reikalingas pagal darbo saugos reikalavimus, pakanka. Be to, laivas turi ir savo apšvietimą, todėl nemano, kad nagrinėjamu atveju trūko apšvietimo. Galimai susidarė šešėlis nuo dėžės ir nukentėjusysis pateko į šešėlį, tokia prielaida yra. Pagal sutartį įmonės, kurios siunčia jiems darbuotojus, atsakingos už darbuotojų atestaciją ir sveikatą. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovai, teikdami paraiškas dėl žmonių skaičiaus, praneša, kokie darbai bus atliekami. Darbo vietoje krovos darbų organizatorius praveda trumpą instruktažą tiek jų darbuotojams, tiek ir subrangovo. Darbuotojai supažindinami su darbu, rizikos faktoriais, išaiškinama, kokių saugumo reikalavimų reikia laikytis. Medicininiais darbuotojų dokumentais privalo pasirūpinti subrangovas. Sutinka būti laiduotoju. Sutinka su bet kokio dydžio užstatu. Jis neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nustatyto važiavimo greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos.

Liudytojas P. K. parodė, kad ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas iki 2015 m. Įmonės direktore 2017 m. buvo O. J.. Buvo atestuotas, kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbų saugos klausimais ir turi visus reikiamus dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) jis apmokymų nevykdė, darbuotojų neinstruktavo, ten darbuotojus instruktavo A. K.. Atestacijoje nedalyvavo, viską darydavo A. 2017 m. spalio 2 d. protokole yra jo, liudytojo, parašas, A. atnešdavo dokumentus, jis pasirašydavo. Visada instruktavimus vykdė A. K.. UAB (duomenys neskelbtini) jis, liudytojas, nedirbo, su A. K. yra pažįstami, bendraudavo, pažinojo A. K. tėvą.

Liudytoja I. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2014 m. Iš pradžių ėjo pardavimų vadybininkės pareigas, nuo 2015 m. dirba administratorė. Jos darbo specifika - dokumentų administravimas, bendravimas su darbuotojais. Turi patirties su personalo valdymu, pavaduodavo personalo vadybininkę, tekdavo bendrauti su darbuotojais, tvarkyti jų dokumentus. Su kaltinamuoju A. M. dirba toje pačioje įmonėje. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, A. M. grafikas slenkantis. Po darbo su A. M. nebendrauja. Jai yra žinoma (duomenys neskelbtini) veiklos specifika, saugos reikalavimai. Su įmonės vadovybe teko kalbėti apie įvykį. A. M. veiksmus vertina kritiškai, supranta jo kaltę. Sutinka būti laiduotoja. Sutinka sumokėti 1 000 Eur užstatą. Mano, kad A. M. darys teigiamą įtaką. Anksčiau neteista, taip pat nebausta administracine tvarka. Jei teismas skirtų ją laiduotoja, stengsis kontroliuoti, paskambinti atsakingiems darbuotojams, kontroliuoti, ar viskas vykdoma pagal taisykles ir normas.

Nukentėjusysis D. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-02-11 paskambino A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar yra darbo. Jis atsakė, kad yra ir jis 2018-02-11, apie 20.00 val., atvyko į (duomenys neskelbtini). Yra ten dirbęs ir anksčiau, todėl žinojo kur eiti ir kaip elgtis. Užsiregistravo pas apsaugą, kai atvyko, ir jį įleido. Į darbą atvyko blaivas, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Darbo vietoje susitiko pažįstamą P. K.. Jo į darbo vietą jis nesivedė, bet buvo anksčiau davęs telefono numerį, kuriuo pats susisiekdavo dėl darbo. Prieš pradedant darbą gavo šviesą atspindinčią liemenę ir šalmą. Jo darbas su P. K. buvo toks: nuleidus metalinę dėžę jie turėjo prikabinti grandinę. Tada kranas įtempdavo metalinę dėžę ir į ją įvažiuodavo krovininis automobilis bei iškraudavo metalą. Tada kranas keldavo metalinę dėžę ir ją išversdavo į laivą. Po to vėl dėžę nuleisdavo. Tą vakarą dirbo su dviem kranais. Stovint vietoje, kur įvyko nelaimė, jis norėjo patraukti metalo gabalą ir nesitikėjo bei nepastebėjo, kad taip greitai nuleidžia metalinę dėžę. Iš pradžių pajuto, kad jį stumtelėjo, tada jis nukrito ir prispaudė kojas ir vilko grindiniu. Pradėjo rėkti. P. K. kranininkui rodė, kad pakeltų dėžę. Žinojo, kad negalima eiti į aikštelę kol nenuleido dėžės, bet ėjo, nes nesitikėjo, kad taip greitai nuleis. 2018-02-15, laikotarpyje nuo 10.00 val. iki pietų, pas jį į ligoninę atvyko A. K. ir pateikė jam pasirašyti žurnalus. Kaip pats suprato, šie žurnalai susiję su sauga. Konkrečiai žurnalų nurodyti negali, jų pavadinimų nežino. Jam ligoninėje tyrėja parodė 2018-02-11 darbo sutartį Nr. 113 ir jis atpažįsta prie jo pavardės parašą kaip savo. Šią sutartį taip pat pasirašė 2018-02-15 po to, kai išvyko policijos pareigūnai po apklausos. Taip pat patvirtina, kad stropuotojo pažymėjimo jis neturi. Su darbų sauga supažindintas nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) pirmą kartą pradėjo dirbti 2017 metų rugsėjo mėnesį. Kad pas A. K. galima dirbti sužinojo iš kaimyno, kuris ir davė telefono numerį. Paskambino A. K. ir pasakė, kad nori dirbti, jis pasakė, kad kitą dieną gali dirbti. Kitą dieną susitiko, jis jį nuvežė į darbo vietą, ten paleido, nesakė kokius darbus turės atlikti, nepasakė kaip saugiai elgtis darbe. Tiesiog pasakė, kad turės atlikti įvairius darbus, kuriuos jam nurodys atlikti įmonės darbuotojas. Visą laiką dirbant UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pagalbinius darbus. Jokių dokumentų A. K. nedavė pasirašyti. Negali atsakyti kiek kartų buvo įdarbintas į UAB (duomenys neskelbtini) ir kiek kartų buvo atleistas, nes nei pirmą kartą, t. y. 2017 rugsėjo mėnesį, nei vėliau nėra pasirašęs darbo sutartyje, darbo saugos instruktavimo žurnaluose, atleidimo dokumentuose, todėl ir nežino kada jo darbas prasidėdavo, kada baigdavosi. 2018-02-11 prieš nelaimę UAB (duomenys neskelbtini), o tiksliau pas A. K., dirbo jau porą dienų, t. y. 2018-02-09 dirbo senajame terminale, o 2018-02-10 „(duomenys neskelbtini)“, ten kur ir įvyko nelaimė. Kur yra senasis terminalas, adreso nežino, įmonės pavadinimo taip pat, bet gali parodyti kur jis dirbo. Senajame terminale prieš darbą jis nepasirašė jokių dokumentų. A. K. parvežė darbuotojus automobiliu. Su juo tuo metu buvo P. K. ir R. A.. 2018-02-10 eidamas dirbti į (duomenys neskelbtini) teritoriją pasirašė dokumentą, kad praeina į teritoriją. Dokumentą, kuris leidžia patekti į teritoriją, pasirašydavo A. K. automobilyje. Tą dokumentą, kad patenka į teritoriją, paduodavo kas nors iš darbuotojų, arba nunešdavo A. K.. Vėliau jokių dokumentų nepasirašė, t.y. nei ant darbo sutarties, nei ant darbo saugos instruktavimo žurnalų. 2018-02-09 dėl darbo skambino A. K. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jam sakė, kad dėl kitos dienos darbo, t.y. 2018-02-10 pasiskambintų po pietų, apie trečią valandą. Jis paskambino, sakė, kad dirbti reikės. Daugiau jam nebeskambino, nes A. K. iš karto pasakė, kad darbo bus. Jis tik jam skambino pasakyti nuo kur reikia jį paimti į darbą. 2018-02-11 prieš darbą, apie 19.30 val., nuo Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, esančio (duomenys neskelbtini), jį paėmė A. K., atvežė prie UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos ir išleido. Su juo tuo metu dar važiavo P. K., R. S. ir K. K. ir dar vienas asmuo, kurio vardo neatsimena. Nei automobilyje, nei prieš įeinant į terminalo teritoriją nepasirašė nei ant vieno dokumento, išskyrus ant dokumento, kad patenka į teritoriją. A. K. tuo metu su juo pro vartus nepraėjo, iki rūbinės nelydėjo. Galimai jis buvo atvykęs vėliau, bet jis to nežino, po to kai jį išleido iš automobilio prieš 20.00 val., daugiau su juo nesusitiko iki nelaimės. Nei 2018-02-09, nei 2018-02-10, nei 2018-02-11 A. K. nepasakė jam saugotis, nelįsti po pakeltu kroviniu, saugoti rankas, nenurodė kur negalima eiti, kaip elgtis atsitikus nelaimei. A. K. iš vis nežinodavo kokius darbus reikės dirbti. Įvykio metu, 2018-02-11, A. K. nėjo su jais į teritoriją, todėl mano, kad ir tuo metu nežinojo kokius darbus jie turės dirbti. Darbo žurnaluose, sutartyje, visur kur reikėjo, pasirašė 2018-02-15, kokią tiksliai valandą, neatsimena. Prieš pietus A. K. atvyko jį į ligoninę ir davė pasirašyti ant darbo sutarties bei darbo saugos instruktavimo žurnalų. Tiksliai pasakyti žurnalų pavadinimų negali, nes neįsidėmėjo, A. K. davė pasirašyti ne viename žurnale. Kaip minėjo, tuose žurnaluose, kuriuose pasirašė ligoninėje, anksčiau nėra pasirašinėjęs. Tačiau kaip suprato, A. K. ligoninėje davė pasirašyti kad yra supažindintas su darbų sauga nuo 2017m. rugsėjo mėnesio. 2018-02-15 pasirašė dokumentuose, nes nesuprato, kad daro blogai, buvo po operacijos, jautėsi silpnai, buvo po narkozės. Ką sakė, tą darė. Prieš darbą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas su baltu šalmu, kurio vardas Artūras, pasakė, kad bus atliekami krovos darbai, ir liepė saugotis. Senesni darbuotojai sakė, kad saugotų rankas, kad neprispaustų. Konteinerio užkabinėtoju 2018-02-10 dirbo pirmą kartą, o 2018-02-11 dirbo antrą kartą. Iki to nėra atlikęs tokių darbų. Pakėlus metalinę dėžę, ėjo paimti iškritusio metalo. Povilas ėjo pirmas paimti metalo, jis spėjo paimti ir pasitraukti, o jis -ne. Žinojo, kad po pakeltu kroviniu eiti negalima, taip pat ir po pakelta metaline dėže, todėl jis, nukentėjusysis, apsižvalgė, dėžės nebuvo, todėl ėjo pakelti metalo. Nesuprato kaip taip greitai nuleido dėžę. Mano, kad krano vairuotojas turėjo jį matyti, jeigu, prieš nuleisdamas dėžę, apsižvalgė. Galimai jei krano vairuotojas jau pradėjo leisti dėžę neapsižvalgęs, jo jau nebematė, nes užstojo dėžė, tačiau kaip minėjo, prieš pradedant leisti dėžę, krano vairuotojas turėjo jį matyti, jo laivo bortas neužstojo. Garsinio signalo apie nuleidžiamą dėžę nebuvo. Signalizuotoju dirbti nebuvo apmokytas. Nežino signalizuotojui keliamų reikalavimų bei jo rodomų ženklų. Žino tik vieną judesį – „kelti“. Tačiau niekas nerodė krano darbuotojui jokių signalų. Nepasirašė dokumentuose, tačiau žinojo, kad turi saugotis, kad negalima lysti po pakeltu kroviniu. Jis priėjo tada, kada buvo saugu, tačiau nelaimė atsitiko, nes nepastebėjo, kad greitai buvo nuleista metalinė dėžė. Šiuo metu be ramentų gali nueiti iki tualeto, tačiau ilgesnius nuotolius be ramentų negali nueiti. Gydytojas sako, kad koja dar nėra visiškai sugijusi, dar pūliuoja ir jei iki galo nesugis, pjaus. Geria papildus, daro mankštas, kad koja sugytų. Jam buvo parodyti žurnalai: Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo kopija, kuriame 2017-09-28, 2017-12-11 ir 2017-12-11 datos; Darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija, kuriame 2017-09-27 ir 2018-02-11 datos; Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo kopija, kuriame 2017-09-28, 2017-12-11 ir 2018-02-11 datos; Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalo kopija, kuriame 2017-09-28, 2017-12-11 ir 2018-02-11 datos; Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopija, kuriame 2017-09-28, 2017-12-11 ir 2018-02-11 datos; Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo kopija, kuriame 102, 111 ir 114 eilutėse prie savo pavardės atpažino savo parašus. Apie tai nurodė ir tyrėjai, kai ji buvo atvykusi į ligoninę apklausti, kad ant šių žurnalų pasirašė po operacijos, o ne prieš pradedant dirbti. Taip pat ligoninėje jam buvo parodyta darbo sutartis, kurioje atpažino savo parašą. Ant sutarties taip pat pasirašė po operacijos, o ne prieš darbą. Šiuo metu vaikšto be ramentų, tačiau dėl savo sveikatos sutrikdymo negali susirasti darbo, viena koja stipriai šlubuoja. Gydytojas pranešė, kad kojos amputuoti nereikės, tačiau pilnai neatsistatys (1 t., b.l. 53-55, 56-57, 58-60, 63, 66-67, 82-83).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas kranininko R. P. krantinės matomumas iš laivo krano (1 t., b. l. 121-131).

Iš 2018-02-12 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018-02-12 įvykio vietoje alkotesteriu patikrinti R. P., A. M., P. K. buvo blaivūs. Patikrinus per duomenų bazę, informacijos, kad D. K. ir P. K. dirba, nėra (1 t., b. l. 1).

Iš 2018-02-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - krantinė 143A, adresu (duomenys neskelbtini). Prie krantinės stovi laivas pavadinimu „U. B.“. Trečiasis laivo kranas nusuktas į kairę pusę. Tarp raidžių „A“ ir „B“ nuo krantinės į rytus 7,7 m atstumu yra pirštinės, nuo krantinės 10 m atstumu, ta pačia kryptimi yra kraujo dėmė 30x40 cm dydžio. Ant grindinio nuo kraujo dėmės 3 m šiaurės kryptimi 18 cm skersmens lygiagrečios tempimo žymės. Metalinė krano dėžė 4x7 m. dydžio (1 t., b. l. 39-46).

UAB (duomenys neskelbtini) 2018-03-06 raštu Nr. S1-036 pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad kompaktiniame diske yra du vaizdo įrašai. Pirmasis pavadinimu: „2 - 2018-02-11 23-30-00-006“. Įrašo pradžia 23.30.00 val., pabaiga - 23.58.31 val. Vaizdas nespalvotas, garso nėra. Matomas laivas su užrašu ant šono „U. C.“. Ant laivo 4 kranai. Lauke tamsu, iš laivo pajungtas apšvietimas įvairiose vietose. Teritorijoje vaikšto žmonės, važiuoja automobiliai, į laivą keliamos metalinės dėžės, vykdomi darbai. Įvykio vietos vaizdo įraše nesimato, vaikščiojančių žmonių bruožų išskirti nėra galimybės dėl atstumo. 10 minučių iki įvykio fiksuojama kiekvieno krano darbas - metalinės dėžės pakėlimas, nuleidimas. Nuo kairės pusės pirmas kranas 23.46.10 val. iš laivo pradeda kelti dėžę pasvirusioje padėtyje. 23.47.15 val. dėžę padeda ant žemės. 23.51 val. kranas dėžę horizontalioje padėtyje kelia į laivą. 23.52.50 val. dėžės nebesimato. 23.54.50 val. dėžė pasvirusioje padėtyje keliama ant žemės, 23.56.27 val. - padedama ant žemės. Trumpam sustabdomi darbai, tačiau vėliau darbus pradeda vykdyti toliau. Nuo kairės pusės antras kranas 23.45.30 val. pradeda kelti dėžę nuo laivo pasvirusioje padėtyje. 23.46.03 val. padeda dėžę ant žemės. 23.48.35 val. pradeda kelti dėžę į laivą horizontalioje padėtyje. 23.49.22 val. dėžės nebesimato. 23.50.19 val. dėžė pasvirusioje padėtyje keliama ant žemės. 23.51.18 val. dėžė padedama. 23.52.30 val. dėžė horizantalioje padėtyje keliama į laivą. 23.53.30 val. dėžės nebesimato. 23.55.02 val. dėžė pasvirusioje padėtyje keliama ant žemės. 23.56.03 val. dėžė padedama ant žemės. Trumpam sustabdomi darbai, tačiau vėliau darbus pradeda vykdyti toliau. Nuo kairės pusės trečiasis kranas 23.45.00 val. yra atsisukęs į kranto pusę, dėžės nesimato. 23.50.15. val. dėžę horizantalioje padėtyje kelia į laivą, 23.50.39 val. dėžės nebesimato. 23.59.01 val. dėžę kelia iš laivo pasvirusioje padėtyje, leidžia ant žemės. Ar padedama dėžė, nesimato, užstoja konteineriai. 23.54.30 val. dėžė pasvirusioje padėtyje keliama į laivą. 23.55.10 val. dėžės nesimato. Toliau darbai nebevykdomi. Nuo kairės pusės ketvirtasis kranas labiausiai nutolęs nuo kameros. 23.45.00 val. kranas atsisukęs į kranto pusę. Dėžės nesimato. 23.52.17 val. horizontalioje padėtyje dėžė keliama į laivą. 23.52.36 val. dėžės nesimato. 23.53.51 val. pasvirusioje padėtyje dėžę kelia į krantinę. 23.54.04 val. dėžės nesimato dėl konteinerių. Trumpam sustabdomi darbai, tačiau vėliau darbus pradeda vykdyti toliau. 23.58.31 val. įrašo pabaiga Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „2 - 2018-02-11 23-58-31-240“. Įrašo pradžia 23.58.32 val., pabaiga - 00.14.59 val. Pirmojo įrašo vaizdo tęsinys. 00.10.46 val. atvyksta policija (1 t., b. l. 48-51, 2 t., b. l. 183).

A. K. naudoto mobilaus ryšio telefono išklotinėse užfiksuoti įeinantys bei išeinantys skambučiai, SMS žinutės bei ryšiai su darbuotojais ir kitais asmenimis (2 t., b. l. 23-33).

Iš 2019-07-03 Klaipėdos AVPK KP SNTV 2 - ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., išklotinės analizę už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-02-20, nustatyta, kad iš numerio (duomenys neskelbtini) skambinta bei rašytos SMS žinutės į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. K.. Paskutinį kartą su minėtu abonentu bendravo 2018-02-11, 17.58 val., siuntė SMS žinutę. Taip pat pagal prisijungimo bokštų adresus 2018-02-11 matyti, kad 20.00 val. A. K. buvo prisijungęs adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31-33).

Sodros duomenų sistemos išraše užfiksuoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jų įdarbinimo bei atleidimo datos (2 t., b. l. 50-53).

Iš 2018-03-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (7.2.E) SI-9952 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018-02-11 23.58 pateikė direktorius A. K. elektroniniu parašu pasirašytą 2018-02-11 1-SD pranešimą Nr. P-2 apie D. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018-02-12 (2 t., b. l. 46-49).

Iš 2018-05-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (7.2.E) SI-23344 matyti, kad duomenys apie D. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB (duomenys neskelbtini) nesidubliuoja, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) yra pateikusi 12-SD pranešimus apie D. K. nedraudžiamuosius laikotarpius nuo 2017-11-01 iki 2017-11-13 ir nuo 2017-12-22 iki 2017-12-31 (2 t., b. l. 55-62).

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-05-28 išvados Nr. G 914/2018(03) matyti, kad D. K. nustatyti sužalojimai: didelė plėštinė - traiškytinė dešinės blauzdos žaizda, atviras skeveldrinis intrasąnarinis dešinės blauzdos kaulų viršutinio trečdalio lūžis bei kairiojo kulnikaulio lūžis. D. K. paimto kraujo serume rasta 0,01 ‰ etilo alkoholio, kas rodo, kad nukentėjusysis buvo blaivus. D. K. padarytas atviras dešiniojo blauzdikaulio kūno lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.13.) (2 t., b. l. 74-75).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. K. pagal 2018-03-08 reikalavimą pateikti skaitmeninę laikmeną, kurioje laikomi UAB (duomenys neskelbtini) darbo dokumentai, pateikė stacionarų kompiuterį „LG“ (2 t., b. l. 155-159).

Iš 2019-05-07 specialisto išvados Nr. 11K-91 (18) matyti, kad stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko standžiojo disko „Seagate“ (s/n: (duomenys neskelbtini)) kataloguose ir laisvosiose srityse nėra informacijos, susijusios su 2018-02-11 darbo sutartimi Nr. 113 dėl D. K. įdarbinimo (2 t., b. l. 88-89).

Iš 2019-06-11 kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolo matyti, kad kompiuterio kietasis diskas „SEAGATE“ buvo prijungtas prie specialisto kompiuterio panaudojant rašymo blokavimo įrenginį „WIEBETECH F. U.“. A. K. sudarius sąlygas valdyti savo kompiuteryje esančią informaciją, pastarasis peržiūrėjo dokumentus esančius kompiuteryje, tačiau 2018-02-11 sudarytos darbo sutarties Nr. 113 su D. K. nerado. A. K. nurodė, kad darbo sutartys buvo saugojamos kompiuteryje pagal asmenų pavardes. Atlikus paiešką tekstinio formato dokumentuose pagal raktažodį (duomenys neskelbtini), dokumentas nerastas (2 t., b. l. 94-97).

Iš 2019-06-11 kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint kompiuterį, ieškant 2018-02-11 darbo sutarties Nr. 113, sudarytos su D. K., atlikus paiešką tekstinio formato dokumentuose su raktažodžiu „113“, dokumentų nerasta. Kompiuteryje laikomi naujausieji dokumentai yra parengti 2015 metais (2 t., b. l. 98-101).

Iš 2018-12-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-330 (18) matyti, kad nustatyti, kuris parašas Darbo sutarčių registravimo žurnale atliktas pirmiau - eilutės Nr. 112 skiltyje „Darbuotojo parašas...“ esantis R. A. parašas, ar eilutės Nr. 113 skiltyje „Darbdavio fizinio asmens arba darbdavio atstovo...parašas...“ esantis A. K. parašas, negalima. Yra tikimybės, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale pirmiau buvo pasirašytas eilutės Nr. 113 skiltyje „Parašai / instruktuojamojo“ esantis R. A. parašas, o po to eilutės Nr. 114 skiltyje „Parašai / instruktuojančiojo“ esantis A. K. parašas. Nustatyti, kuris parašas Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale atliktas pirmiau - eilutės „2018-02-10“ dėl R. A. instruktavimo skiltyje „Parašai / instruktuojamojo“ esantis R. A. parašas, ar eilutės „2018-02-11“ dėl D. K. instruktavimo skiltyje „Parašai instruktuojančiojo“ esantis A. K. parašas, negalima (2 t., b. l. 110-113).

Iš 2019-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-32 (19) matyti, kad tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, Darbo sutarčių registracijos žurnale A. K. vardu pasirašė ne A. K.. Nustatyti, ar aukščiau išvardintuose dokumentuose A. K. vardu pasirašė A. K. ar kitas asmuo, negalima (2 t., b. l. 127-130).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados 2019-03-20 Nr. 11K-18 (19), 11K-53 (19) matyti, kad tirti pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartyse 2017-09-27 Nr. 102, 2017-12-10 (be numerio) ir 2018-02-11 Nr. 113 D. K. vardu pasirašė D. K.. Tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale bei darbo sutarčių registracijos žurnale D. K. vardu pasirašė D. K. (2 t., b. l. 139-142).

Iš 2018-02-19 UAB (duomenys neskelbtini) darbų saugos specialisto K. N. pateiktų dokumentų matyti, kad 2014-11-13 UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. S14-008. Iš šios sutarties matyti, kad Užsakovas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ užsako, o Vykdytojas UAB (duomenys neskelbtini) atlieka tam tikrus krovos ir su krova susijusius darbus Užsakovo teritorijoje. Vykdytojo teikiamų paslaugų užsakymą reglamentuoja Užsakovo pateikta paraiška, kuri perduodama Vykdytojui iš anksto. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad „<...> Pamainos darbui vadovauja ir Vykdytojo darbuotojų atliekamus darbus kontroliuoja Užsakovo pamainos vadovas – krovos darbų organizatorius <...> “. Iš 2018-02-11 „Vykdytojo darbuotojų sąrašo“ matyti, 2018-02-11, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją pateko darbuotojai: D. K., S. S., R. S., R. A. ir P. K.. Įvykio metu dirbęs kranininkas R. P. 2007-09-20 baigė Portalinio krano mašinisto mokymo programą (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 018702) (2 t., b. l. 171-180).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018-03-28 rašto Nr. S1-048 matyti, kad komunikacija tarp jų bendrovės atstovų ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo užsakant darbuotojus krovos darbams atlikti yra vykdoma SMS žinučių pagalba nurodant reikalingą darbuotojų skaičių tos dienos naktinei pamanai ir sekančios dieninei. Darbuotojų kvalifikacija nenurodoma, nes dauguma darbų susiję su krovinių kabinėjimu ir pagal susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu jo siunčiami darbuotojai privalo turėti krovinių kabinėtojo (stropuotojo) pažymėjimus. 2018-02-11, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotojas G. J. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. K.. Žinutės turinys: „Sveikas, nakčiai 6, rytoj 4“. Nurodytas darbuotojų skaičius pagal vadovo pateiktą apsaugai sąrašą atvyko į teritoriją 20 val. (3 t., b. l. 3, 51).

Iš 2018-10-26 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų Vykdytojo darbuotojų sąrašų matyti, kad D. K. į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas pateko: 2018-02-11; 2018-02-10; 2018-02-09, 2018-02-03; 2018-02-02; 2018-01-30; 2018-01-29; 2018-01-28; 2018-01-26; 2018-01-25; 2018-01-22; 2018-01-21; 2018-01-20; 2018-01-19, 2017-11-21, 2017-10-20, 2017-10-13, 2017-09-29 (3 t., b. l. 50, 52-105).

Iš 1997-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. 37 matyti, kad A. M. nuo 2014-12-01 paskirtas krovos darbų organizatoriumi (3 t., b. l. 10-12).

Iš 2018-04-23 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. N. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2010-07-02 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42 patvirtintą „Dokininko mechanizatoriaus, valdančio kėlimo kranus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 56C“, UAB (duomenys neskelbtini) 2016-09-23 generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų „Krovos darbų organizatoriaus pareiginius nuostatus“ (3 t., b. l. 4-6, 13-29, 30-35).

Iš 2018-11-30 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. S1-185 matyti, kad įmonė pateikė A. M. Darbų saugos pažymėjimo, Keliamųjų kranų darbo vadovo pažymėjimo bei atestacijos pažymėjimo kopijas (3 t., b. l. 117-120).

Iš 2018-12-07 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. S1-188 nustatyta, kad stropuotojui pareiginiai nuostatai nėra rengiami, nes neturi tokių darbuotojų, kurie atliktų tik stropuotojo darbą, be to, šį darbą atliekantis asmuo privalo baigti atitinkamus mokymus ir turėti pažymėjimą. Pateikia UAB (duomenys neskelbtini) 2004-07-12 generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą „Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 13“ (3 t., b. l. 122-128).

Iš VRM CDB duomenų išrašo matyti, kad D. K. 2018-02-11, 2018-02-10, 2018-02-03, 2018-02-02, 2018-01-30, 2018-01-29, 2018-01-28, 2018-01-26, 2018-01-25, 2018-01-22, 2018-01-21, 2018-01-20, 2018-01-19 nebuvo įdarbintas (3 t., b. l. 146-147).

Iš 2018-02-23 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. pateikė: Darbuotojų saugos pažymėjimą Nr. 316349, 2018-02-11 darbo sutartį Nr. 113, sudarytą su D. K., kurioje nurodyta sutarties įsigaliojimo data ir darbuotojo darbo pradžios data - 2018-02-12, 2018 m. vasario darbo apskaitos žiniaraštį, 2018-02-11 vykdytojo darbuotojų sąrašą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinio bei darbo vietoje instruktavimo, supažindinimo su pareiginiais nuostatais bei vidaus tvarkos taisyklėmis, darbo sutarčių registracijos, gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalus, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinę instrukciją“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintus „Krovėjo-pagalbinio darbininko pareiginius nuostatus Nr. 2“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintą „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr.5”, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintą „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6.7.“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8 d. patvirtintų „Atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9“, 2017-12-10 darbo sutartį, 2017-09-27 Nr. 102, sudarytas su D. K. (3 t., b. l. 159-154-157, 159-160, 161, 163-193, 4 t., b. l. 23-91, 92-94).

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

Aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.). Taigi, darbdavys minėtomis sąlygomis atsako tik tiek, kiek jis nustatyta tvarka nėra perdavęs savo atsakomybės darbų saugos srityje įgaliotam asmeniui. Iš to seka, kad šio nusikaltimo subjektas yra arba įmonės vadovas, arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje asmuo.

Kaltinamasis A. K. kaltinamas tuo, kad būdamas darbdaviu dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas: 2018 m. vasario 11 d. 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. 143A, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nesudaręs darbo sutarties su D. K., elgdamasis nerūpestingai nekoordinavo su UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu už darbų saugą A. M., jog UAB (duomenys neskelbtini) paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, būtų supažindinti su galimais kilti pavojais ir rizikos veiksniais atliekant metalo laužo krovimo į laivą darbus naudojant kėlimo įrenginius - kranus ir stambiagabaritinius krovimo įtaisus (konteinerius), tuo pažeisdamas:

• Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 4 dalies reikalavimus: „4. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.“

• Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus:

„1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; <...>

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; <...>

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;“

• 27 str. (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1, 2 dalies reikalavimus:

„1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...>

2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. <...> Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.“

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 punkto reikalavimus:

„21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.“

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintos „ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos“ 21.4., 21.6., 83 punktų reikalavimus:

“21.4. Užtikrina, kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;

21.6. Organizuoja darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą, instruktuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus – priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais;

83. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.”

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Krovėjo-pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų Nr. 2“ 1.6., 1.6.4. punktų reikalavimus:

“1.6. Dirbti darbą tik iš anksto susipažinus su saugiais darbo metodais, išklausius ir raštiškai susipažinus su atliekamo darbo saugos instrukcijomis ir nurodymais, būtinai naudoti asmenines ir kolektyvines apsaugines priemones paskirto darbo atlikimui.

1.6.4. Vadovas instruktuoja darbo saugos darbo vietoje instruktažu, atitinkamus įrašus registruojant žurnale." Neapžiūrėjęs konkrečios darbo vietos ir nenustatęs galimų kilti pavojų ir rizikos veiksnių ir apie tai neinformavęs darbuotojų, pavedė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui D. K. vykdyti į laivą kraunamo metalo laužo krovimo įtaiso - metalinio pusiau atviro konteinerio, prikabinėtojo funkcijas, nesuteikęs informacijos apie esamą ir galimą riziką, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti šį darbą, kada ir kaip surinkti iš konteinerio iškritusias krovinio dalis,

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5“ 48.1., punktų reikalavimus:

“48. Krovimo darbus vykdyti draudžiama, kai:

48.1. Gervininkai, kranininkai, stropuotojai neatestuoti, nepaskirtas darbų vykdytojas;”

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.6.7.“ 437.1., 437.2., 437.3. punktų reikalavimus:

“437.1. Atlikti stropuotojo ir signalizuotojo funkcijas leidžiama asmenims nuo 18 metų, patikrintiems medicininės komisijos ar tinka dokininko – operatoriaus darbui, atitinkamai apmokytiems, išklausiusiems instruktažą, atestuotiems ir turintiems nustatyto pavyzdžio pažymėjimą.

437.2. Stropuotojai ir signalizuotojai turi būti mokėti perduoti žodinius pranešimus ir ženklus rankomis pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24. d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).

437.3. Signalizuotojas yra technologinės grandies vyresniuoju, jai vadovauja ir atsako už darbų saugumą. Signalizuotojui draudžiama dirbti su signalizavimu nesusijusius darbus.”

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Atliekančio pakrovimo-iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9“ 1, 38 punkto reikalavimus:

“1. UAB (duomenys neskelbtini) pakrovimo - iškrovimo darbus gali atlikti asmenys, praėję privalomą (periodinį) sveikatos patikrinimą, išklausę (pasirašytinai) įvadinį saugos ir sveikatos, saugos ir sveikatos, elektrosaugos neelektrotechninio personalo instruktavimus.

38. Darbuotojui, be specialaus apmokymo, draudžiama atlikti takelažinius ir prikabinėjimo darbus.”

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7.“ 1, 3, 18, 34, 40.5, 44, 321, 322, punktų reikalavimus:

„1. Vykdyti pakrovimo – iškrovimo darbus, <...> ir atlikti pagalbines operacijas leidžiama tik asmenims, <...>, turintiems kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti šiuos darbus, išklausiusiems įvadinį ir pirminį (darbo vietoje) instruktavimą. Dokininkas – operatorius, (toliau – dokininkas), atlikdamas visus darbus, privalo su savimi turėti pažymėjimą.

Krovos su kranu į laivą darbams nepaskyrė darbų vadovo, neužtikrino ir nekontroliavo, jog krano darbui bus paskirtas signalizuotojas, nepaskyrė darbui su kranu signalizuotojo, nenustatė pasikeitimo signalų tarp prikabinėtojo ir kranininko būdus, nesukoordinavo kranininko ir krovinio prikabinėtojo D. K. darbo ir neužtikrino, kad iš laivo kranu nuleidžiant metalinę dėžę - pusiau atvirą konteinerį, prikabinėtojas D. K. nebus nuleidžiamo krovinio zonoje, nenurodė kranininkui krovinį – dėžę-konteinerį nuleisti tik prikabinėtojui esant matomumo zonoje ir gavus jo signalą, tuo pažeidė:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 3.1.3., 3.2.4., 3.2.5. punktų reikalavimus:

3.1.3. Privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija.

3.2.4. Darbas privalo būti organizuojamas taip, kad darbuotojas galėtų saugiai rankomis užkabinti ar atkabinti krovinį ir šis darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų įrenginio darbą.

3.2.5. Visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą.“

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.2., 36.4., 36.5., 36.10., 36.11. bei 42. 12. punktų reikalavimus:

“36. Krano darbo vadovas privalo:

36.2. užtikrinti, kad visos kėlimo operacijos būtų planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

36.4. paskirti reikiamą kiekį stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų;

36.5. kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. <...>

36.10. paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga. Signalininko funkcijas gali atlikti ir tas pats stropuotojas, kuris užkabina arba atkabina krovinį, jeigu jis gerai mato visą krovinio kelią, o jį nuolat mato kranininkas;

36.11. nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir kranininko būdus (rankų gestus, žodinį, telefono, radijo ryšį ar kt.). Dirbant savaeigiais strėliniais kranais, kurių strėlė ne ilgesnė kaip 10 metrų, leidžiama naudotis žodiniais signalais;

42.12. neleidžiama krovinio perkelti, jeigu po kroviniu yra žmonių.“

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5“ 59 punkto reikalavimus:

„59. Leidžiama nenaudoti signalizuotojo tais atvejais, kai kranininkas ar gervininkas gali pats ištisai stebėti krovinio pakabinimo įtaisą, visą triumo angą, o taip pat krovinio aikštelę ant kranto. Spręsti apie signalizuotojo panaudojimo reikalingumą gali tik vyresnysis kapitono padėjėjas, o kai krovimo darbus atlieka uostas – stividoras.“

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014-09-29 įsakymu Nr.1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.6.7.“ 1, 3, 18, 34, 40.5, 44, 321, 322, punktų reikalavimus:

• „1. Vykdyti pakrovimo – iškrovimo darbus, <...> ir atlikti pagalbines operacijas leidžiama tik asmenims, <...>, turintiems kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti šiuos darbus, išklausiusiems įvadinį ir pirminį (darbo vietoje) instruktavimą. Dokininkas – operatorius, (toliau – dokininkas), atlikdamas visus darbus, privalo su savimi turėti pažymėjimą.

3. Dokininkas privalo vykdyti darbų vadovo ir signalizuotojo nurodymus. Pereiti į kitą darbo vietą ir joje pradėti darbą galima tik pagal darbų vadovo nurodymus.

18. Dokininkas privalo krovą vykdyti pagal darbų vadovo (stividoriaus) nurodytą technologiją ir darbo eigoje jos nekeisti be atskiro darbų vadovo nurodymo.

34. Komandą krovinių perkėlimui gali duoti tik specialiai paskirtas dokininkas – signalizuotojas, vilkintis specialią skiriamos spalvos liemenę.

321. Tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas) nemato viso perkeliamo krovinio kelio ar stropuotojo, turi būti paskirtas signalizuotojas, kuris gerai matytų krovinio kelią ir stropuotoją.“ Dėl ko 23.52 val. krovėjui–pagalbiniam darbuotojui D. K. nuo krantinės renkant iškritusį metalo laužą laivo kraną valdęs operatorius nuleisdamas dėžę-konteinerį ant krantinės ir nematydamas krantinėje buvusio darbuotojo nuleidžiama dėže-konteineriu parbloškė D. K., prispaudė jo abi kojas bei vilko grindiniu, dėl ko šis patyrė didelę plėštinę traiškytinę dešinės blauzdos žaizdą, atvirą skeveldrinį intrasąnarinį dešinės blauzdos kaulų viršutinio trečdalio lūžį bei kairio kulnikaulio lūžį, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažįsta, mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir D. K. susižalojo darbo vietoje būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens, tai yra A. M., veiksmų. Kaltinamasis A. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja nuo 2014 m., su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė paslaugų teikimo sutartį, darbai atliekami terminalo teritorijoje, todėl visiems darbams vadovauja užsakovas - UAB (duomenys neskelbtini). Būtent UAB (duomenys neskelbtini) nurodo į kokią pamainą, kiek, kokios kvalifikacijos darbuotojų reikia. D. K. UAB (duomenys neskelbtini) su pertraukomis dirbo nuo 2017 m. Kiekvieną kartą įdarbinant asmenį jis, kaltinamasis, pats darbuotojus instruktuoja. Šiuo atveju su D. K. darbo sutartį pasirašė 2018-02-10, D. K. buvo supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, pasirašė visuose žurnaluose, buvo aprūpintas darbo apranga. Nepranešė Sodrai apie D. K. įdarbinimą, nes jungiantis prie Sodros internetinio puslapio įvyko sisteminė klaida. Kadangi (duomenys neskelbtini) darbų pobūdis specifinis, darbuotojai pagal jiems paskirtus darbus apmokomi ir supažindinami su darbo pobūdžiu būtent uosto teritorijoje. Kadangi krovos darbai vyko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jis, kaltinamasis, signalizuotojo paskirti net negalėjo. Po įvykio lankė D. K. gydymo įstaigoje, tačiau jokių žurnalų pasirašyti nevežė. D. K. tik pasirašė paaiškinimą dėl nelaimingo įvykio aplinkybių, taip pat pasirašė naują darbo sutartį.

Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

LR vyriausio valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte nustatyta, kad darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą įformina savo nustatyta tvarka tas darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas. Instruktuojama priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą; pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones; pradėjus naudoti naujas technologijas; pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Po instruktavimo darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo įsitikina, ar darbuotojas suprato, kaip pavestą darbą atlikti saugiai ir nepakenkti sau ir kitiems darbuotojams (Aprašo 12 punktas).

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad tarp užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdytojo UAB (duomenys neskelbtini) 2014-11-13 pasirašyta sutartis (toliau – Sutartis) Nr. S14-008 dėl krovos ir su krova susijusių darbų atlikimo užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (2 t., b.l. 174-177). Darbdavių bendrai veiklai koordinuoti, sudarant jų darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, UAB (duomenys neskelbtini) skiria darbdavio įgaliotus asmenis: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vadovą J. Ž., o Ro-ro ir generalinių krovinių terminale – Ro-ro ir generalinių krovinių terminalo vadovą J. Š. ir darbų saugos specialistą K. N.. Pamainos darbui vadovauja ir vykdytojo darbuotojų atliekamus darbus kontroliuoja UAB (duomenys neskelbtini) pamaininis darbų vadovas – krovos darbų organizatorius. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja organizuoti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų periodinį instruktavimą darbo vietoje saugos ir sveikatos srityje pagal jų atliekamus darbus ir profesijas. UAB (duomenys neskelbtini) prieš pradedant darbą organizuoja pirminį darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais pagal užsakovo pateiktas instrukcijas, atitinkančias atliekamo darbo pobūdį. UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už savo darbuotojų įvadinį instruktavimą, jų mokymą ir kvalifikaciją (Sutarties 3.1, 3.2, 3.9 ir 3.11 punktai).

Taigi, konkrečiu atveju sutartiniu pagrindu už pirminį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais buvo atsakingas bendrovės vadovas A. K.. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą užtikrinti darbų saugą objekte, tai yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bei dėl to prisiimti atsakomybę.

Įvykio metu atliekant darbus šame objekte darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas buvo krovos darbų organizatoriumi dirbęs A. M. (3 t., b.l. 10-12, 118, 119, 120, 132). Būtent kaltinamasis A. M. buvo objekto krovos darbų vadovas ir vadovavo visiems krovos darbams, įskaitant ir kėlimo kranais darbus, ir darbams, kuriuos atliko UAB (duomenys neskelbtini) pasamdyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Nukentėjusysis D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalus pasirašė po nelaimingo atsitikimo, juos pateikė pasirašyti A. K. jam gulint ligoninėje, su darbų sauga jis supažindintas nebuvo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis A. K. kategoriškai neigia. Nepavyko šių prieštaravimų pašalinti ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp D. K. ir A. K. metu (1 t., b.l. 82-83). Teismui nepavyko nukentėjusiojo apklausti, jo parodymus patikrinti ir prieštaravimus pašalinti, kadangi nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu mirė. Duomenys baudžiamojoje byloje gali tapti įrodymais tik po teismo atlikto duomenų tikrinimo. Teismas nuosprendyje gali remtis tik tokiais nukentėjusiojo parodymais, kurie yra patvirtinti teisme. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nebuvo. Civilinė ieškovė D. Š. nurodė teismui, kad lankant ligoninėje brolį Denisą, pastarasis sakė jai, kad A. K. buvo atėjęs su kažkokiais dokumentais, darbo saugos žurnalais, ir davė jam pasirašyti. D. Š. yra teismo pripažinta civiline ieškove šioje byloje, ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, už melagingų parodymų davimą neįspėta. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalų pasirašymą po įvykio, nėra. Dėl šių aplinkybių vadovautis vien tik nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jų nepatikrinus teisme, teismas neturi pagrindo. Šioje dalyje kitų proceso dalyvių parodymai skirtingi. Liudytojas R. S., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad kaltinamasis A. K. darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais instruktuodavo kas pusę metų. Jis perskaitydavo saugumo technikos instrukcijas, jas išaiškindavo. Liudytojas P. K., įvykio metu dirbęs kartu su nukentėjusiuoju D. K., nurodė, kad kažkas instruktuodavo darbuotojus, gal A. K.. Liudytojas K. N., UAB (duomenys neskelbtini) darbų saugos specialistas, patvirtino, kad už rangovo darbuotojų pirminį instruktavimą atsako ir jį vykdo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas arba jo atstovas, o darbuotojams atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietą, jie taip pat privalo darbuotojus instruktuoti pagal atliekamą darbą. UAB (duomenys neskelbtini) turi atskirą instrukciją, parengtą krovėjams, ir pagal ją instruktuoja darbuotojus. Pagal nustatytą tvarką, prieš kiekvieną pamainą pamatęs darbuotojus, kiekvienas darbų vadovas, tame tarpe ir A. M., turi patikrinti, ar darbuotojas įrašytas darbų saugos žurnale, ar jis yra instruktuotas ir pasirašęs žurnale. Kad pamainos vadovas privalo instruktuoti darbo vietoje rangovų darbuotojus, yra numatyta jų pareiginiuose nuostatuose.

Įvykio dieną krano operatoriumi dirbęs R. P. parodė, kad darbo vietoje apšvietimas buvo silpnas, šviesa sklido tik nuo laivo denyje pastatyto mobilaus krano, be to metalinė dėžė dėl savo gabaritų šiek tiek užstojo vaizdą, vaizdą užstojo ir aukštas laivo bortas. Buvo žiema, tamsus paros metas. Signalininkas paskirtas nebuvo, tik su D. K. poroje dirbęs darbininkas gestu parodydavo kai dėžę reikėdavo kelti. D. K., jis, liudytojas, blogai matė. Įvykio metu su D. K. dirbęs P. K. patvirtino, kad signalizuotojas tą dieną paskirtas nebuvo. Prieš pradedant dirbti, jie jokių instrukcijų nepasirašė. Terminale darbų vadovas A. M. tik žodžiu išaiškino, kad reikės metalinėmis grandinėmis prikabinti dėžes, įspėjo, kad kažkiek reikia atsitraukti nuo dėžės ją prikabinus. Krano operatoriui gestais parodydavo, kai dėžę reikėdavo kelti. Leidžiant konteinerį jokių gestų nerodė. Nukentėjusysis D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-02-11, į darbo vietą jį atvežė A. K., tačiau kartu su darbininkais nėjo su į teritoriją, nežinojo, kokius darbus jie turės dirbti. Prieš darbų pradžią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kurio vardas A., pasakė, kad bus atliekami krovos darbai, ir liepė saugotis. Anksčiau dirbę darbininkai taip pat sakė, kad jis saugotų rankas, kad neprispaustų. Signalizuotoju dirbti nebuvo apmokytas. Nežinojo signalizuotojui keliamų reikalavimų bei jo rodomų ženklų. Liudytojas S. S., uosto teritorijoje dirbęs pagalbinius darbus, parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas žodžiu išaiškino darbų saugą, tačiau instrukcijų, žurnalų. darbininkai nepasirašė.

Kėlimo kranų naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 36 punktas numato, kad 36 punktas, numato, kad krano darbo vadovas privalo: užtikrinti darbų su kranu planavimą, organizavimą, koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą; užtikrinti, kad visos kėlimo operacijos būtų planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; paskirti reikiamą kiekį stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų; kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus; paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga; nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir kranininko būdus (rankų gestus, žodinį, telefono, radijo ryšį ar kt.); pažymėti įspėjamaisiais ženklais krano veikimo zoną ir užtikrinti, kad joje nebūtų pašalinių asmenų atliekant krovinių kėlimo darbus ir kt. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kroviniams užkabinti ir atkabinti skiriami stropuotojai. Stropuotojus tvarkomuoju dokumentu paskiria arba krano savininkas, arba asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Stropuotojai turi būti išmokyti perduoti žodinius pranešimus ir ženklus rankomis pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“. Stropuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nustato juos paskyręs darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Taigi, neginčytinai nustatyta, kad esant nepakankamam matomumui, vykdant krovos darbus, signalininkas, kuris stebėtų krovinio judėjimo kelią ir ženklais palaikytų ryšį su krano operatoriumi, paskirtas nebuvo. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis D. K. pagal UAB (duomenys neskelbtini) Krovėjo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 54 (3 t., b.l. 132-145) instruktuotas nebuvo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba kaltinamasis A. M., direktorius V. Š. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.