Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-651/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-12Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-03-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
1A-124-651/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07221-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
A. K.
Civilinis ieškovas
D. Š.
Advokatai
Asta Mačernytė, Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-651/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07221-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,gynėjai advokatei Astai Mačernytei,gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,išteisintajam A. K. (A. K.),civilinei ieškovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. atleistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo V. Š. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui.

A. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukė.

Civilinės ieškovės D. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 8 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamojo A. K. paliko nenagrinėtą. Kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. kaltinamas dėl neatsargumo pažeidęs darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas, t. y. 2018 m. vasario 11 d., 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresas (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas 2011 m. lapkričio 22 d. atestuotas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimo D Nr. 026342), 2005 m. spalio 20 d. atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (pažymėjimas B Nr.174873), nuo 2014 m. gruodžio 1 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) krovos darbų organizatoriumi, būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai, neužtikrino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 punkto reikalavimus: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 3.1.3., 3.2.4., 3.2.5. reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 33.5. papunkčio, 36, 37, 39 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“ 38., 39., 39.4. punktų reikalavimus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42 patvirtintų „Dokininko mechanizatoriaus, valdančio kėlimo kranus, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 56C“ 106, 109, 123, 124, 129 punktų reikalavimus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 23 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų „Krovos darbų organizatoriaus pareiginių nuostatų“ 4, 13, 16 punktų reikalavimus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. liepos 12 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų „Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13“ 1.5 punkto reikalavimą.

2. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas darbdaviu dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas, t. y. 2018 m. vasario 11 d. 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresas (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nesudaręs su D. K. darbo sutarties, elgdamasis nerūpestingai nekoordinavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu už darbų saugą A. M., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, būtų supažindinti su galimais kilti pavojais ir rizikos veiksniais, atliekant metalo laužo krovimo į laivą darbus, naudojant kėlimo įrenginius – kranus ir stambiagabaritinius krovimo įtaisus (konteinerius), tuo pažeisdamas Darbo kodekso 42 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus, Darbuotojo instruktavimo ir mokymo 27 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Krovėjo-pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų Nr. 2“ 1.6, 1.6.4 punktų reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“ 48.1 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5“ 59 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Darbininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7“ 437.1., 437.2., 437.3 punktų reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7“ 1, 3, 18, 34, 40.5, 44, 321, 322 punktų reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9“ 1, 38 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 3.1.3., 3.2.4., 3.2.5. punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.2., 36.4., 36.5., 36.10., 36.11., 42.12. punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. K. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) baudą. Iš A. K. priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. Š. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamąjį A. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodamas tuo, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje. A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nesudaręs su D. K. darbo sutarties, elgdamasis nerūpestingai, nekoordinavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu už darbų saugą A. M., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, būtų supažindinti su galimais kilti pavojais ir rizikos veiksniais, atliekant metalo laužo krovimo į laivą darbus, naudojant kėlimo įrenginius – kranus ir stambiagabaritinius krovimo įtaisus (konteinerius), dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas 2018 m. vasario 11 d. 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresas (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sunkiai sužalota D. K. sveikata. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ne tik teisės aktus, kurie buvo pažeisti, bet ir nustatyti, kad pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis įstatyme numatytiems padariniams kilti. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą nulėmė tai, kad esant ribotam matomumui, krovos darbai buvo vykdomi nepaskyrus signalininko, kuris stebėtų krovinio judėjimo kelią ir ženklais ar kitais signalais/ priemonėmis palaikytų ryšį su krano operatoriumi. Netinkamos kvalifikacijos, neapmokytų ir tinkamai neinstruktuotų darbuotojų siuntimas atlikti krovos darbus į kitą įmonę priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp A. K. padarytų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių.

3.2. Nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą rašytinį susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti pirminį darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais pagal užsakovo pateiktas instrukcijas, atitinkančias atliekamo darbo pobūdį. Šiuo atveju taip padaryta nebuvo. Šias aplinkybės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. K. duoti parodymai. Jų patikrinti teisme nebuvo galima, nes asmuo mirė, tačiau buvo galima palyginti juos su surinktais byloje duomenimis, liudytojų parodymais, kurie patvirtina tai, kad D. K. nebuvo supažindintas su darbų saugos reikalavimais ir nebuvo instruktuotas. Taip pat teismas neturėjo pagrindo vadovautis A. K. pateiktu atestacijos protokolu ir laikyti mokymą patvirtinančiu dokumentu. Valstybinei darbo inspekcijai ir teismui pateikta tik šio dokumento kopija, nepateiktos pažymėjimų kopijos. Testavimo dokumentų nebuvimas patvirtina tai, kad darbuotojai nebuvo atestuojami. Šias aplinkybes patvirtino ir komisijoje tariamai dalyvavusio asmens pripažinimas, jog jis tik pasirašė protokole, bet nedalyvavo jokiame mokyme ir testavime. Įmonėje dirbusių darbuotojų P. K., R. S., A. K. parodymai patvirtina, kad įmonėje niekada nebuvo mokomi ir atestuojami pagal krovą vykdančio asmens mokymo programą. A. K. paskui pats pripažino, jog atestavimas ir mokymai užtruko apie 30 min., kas visiškai neatitinka mokymo programos reikalavimų.

3.3. Pagal susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti darbuotojų tikslinį/ papildomą instruktavimą. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas A. M. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas, t. y. neatliko darbuotojų instruktavimo. O pagrindinis D. K. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. pats asmeniškai nenuvyko į darbo vietą ir nepasirūpino savo darbuotojo saugumu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai ir A. K. paaiškinimai patvirtina, jog darbuotojai nebuvo instruktuojami, nes iš anksto nėra žinoma, kokius darbus darbininkai turės dirbti.

3.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo kelias dienas jau iki įvykio. Pats A. K. pripažino, jog darbo sutartis buvo perrašyta, motyvuojant tuo, kad 2018 m. vasario 10 d. dėl Sodra sistemos gedimo nepavyko įkelti pranešimo į sistemą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas paneigia išteisintojo paaiškinimus, jog darbo sutarties negalėjo įkelti dėl sistemos klaidos. A. K. pranešimą dėl kito asmens įdarbinimo padarė 2018 m. vasario 10 d. 23.26 val., t. y. šiuo atveju sistemos klaidos nemetė. A. K. nepateikė ir 2018 m. vasario 10 d. darbo sutarties, ji nebuvo užfiksuota ir darbo sutarčių registracijos žurnaluose. Šios faktinės aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, jog darbo sutartį pasirašė data – 2018 m. vasario 11 d., bet jau po įvykio atsigavus ligoninėje. Pranešimas apie įdarbinimą pateiktas 2018 m. vasario 11 d. 23.58 val., t. y. jau po įvykio. Teismo argumentas, jog nelegalus darbas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis yra paviršutiniškas, neanalizuojant kitų iš darbo santykių atsirandančių darbdavį atstovaujančio asmens įsipareigojimų instruktuoti darbuotojus įvadiniu instruktažu bei pirminiu konkrečioje darbo vietoje. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. A. K. nebuvo darbo vietoje, todėl nesusipažinęs su konkrečiomis darbo sąlygomis, darbų atlikimo eiga, negalėjo informuoti D. K. apie rizikos veiksnius. A. K. nebuvo ribojamas patekimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, jis turėjo leidimą, todėl pateikimas į teritoriją ribojimas šiuo atveju neturi juridinės ir faktinės reikšmės sprendžiant A. K. atsakomybės klausimą. A. K. nustatęs, kad nepaskirtas signalizuotojas ir neturėdamas įgaliojimų jį paskirti, privalėjo kreiptis į teritorijos pamainos viršininką, jog toks asmuo būtų paskirtas ar imtasi kitų atsargumo priemonių, jog krovinys būtų ne tik pakeliamas, bet ir nuleidžiamas. Reikalavimas instruktuoti darbuotoją konkrečioje darbo vietoje numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos“ 21.4., 21.6., 83 punktuose.

3.5. Skunde nurodė, kad pripažinus A. K. kaltą pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, iš jo civilinei ieškovei turi būti priteista 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. K. grubiai pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei kitus teisės aktus, ir dėl nerūpestingumo pasikėsino į labiausiai saugomą gėrį – žmogaus sveikatą. Dėl to nukentėjusiojo artimieji prarado ne tik socialinio draudimo garantijas, išmokas, tačiau patyrė skausmingus išgyvenimus, abejones dėl ateities laisvai judėti ir pan.

Atsiliepimas

4. Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

5. Išteisintasis A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti.

5.1. Atsiliepime nurodė, kad kaltinamajame akte, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nustatyta, kokiu būdu D. K. darbas lėmė nelaimingą atsitikimą, tad pareikštas kaltinimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Už darbų saugą ir žmonių sveikatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu buvo paskirtas A. M., kuris esant ribotam matomumui nepaskyrė signalininko, stebinčio krovinio judėjimo kelią ir ženklais, ir kitais signalais/priemonėmis palaikančio ryšį su krano operatoriumi. A. K. jokių darbo tvarkos teisės aktų pažeidimų, kurie būtų lėmę nelaimingą atsitikimą, nepadarė. Neturėjo jokių galimybių užtikrinti darbų saugą objekte, t. y. konteinerių terminalo teritorijoje, bei dėl to prisiimti atsakomybę. Pagal sudarytą dvišalę sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti darbų saugą objekte. Tai gi teismas nenustatė A. K. veikų, kurios būtų susijusios priežastiniu ryšiu su įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, civilinė ieškovė D. Š. prokuroro skundo reikalavimus palaikė, nuteistojo A. M. gynėja advokatė Asta Mačernytė prašė skundo netenkinti, išteisintojo gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas ir išteisintasis A. K. prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, tačiau skundu prašo priimti naują nuosprendį tik dalyje dėl A. K. išteisinimo, o likusioje dalyje nuosprendžio neskundžia. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija nepasisako dėl nuosprendžio dalies, kuria A. M. atleistas BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo V. Š. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui.

8. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir juos išdėstęs išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, priėjo prie išvados, kad A. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi ne jų visuma, o išimtinai prioritetą suteikė tam tikriems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų, vertindamas įrodymus, juos išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadas bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažeidimų nepadarė.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nusikalstamos veikos sudėties – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako specialusis subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, tame tarpe iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresas (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), 23.52 val., krovėjui–pagalbiniam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui D. K. nuo krantinės renkant iškritusį metalo laužą, laivo kraną valdęs operatorius, nuleisdamas dėžę-konteinerį ant krantinės ir nematydamas po juo buvusio darbuotojo, parbloškė D. K., prispaudė jo abi kojas bei vilko grindiniu, dėl ko šis patyrė didelę plėštinę traiškytinę dešinės blauzdos žaizdą, atvirą skeveldrinį intrasąnarinį dešinės blauzdos kaulų viršutinio trečdalio lūžį bei kairio kulnikaulio lūžį, dėl ko D. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija.

12. Nukentėjusysis D. K., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, tačiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kyla tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotam asmeniui A. M., kuris 2018 m. vasario 11 d., 20.00 val., Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresas (duomenys neskelbtini), krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas 2011 m. lapkričio 22 d. atestuotas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujančiu asmeniu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pažymėjimo D Nr. 026342), 2005 m. spalio 20 d. atestuotas keliamųjų kranų darbų vadovu (pažymėjimas B Nr. 174873), nuo 2014 m. gruodžio 1 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovos darbų organizatoriumi ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai, neužtikrino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje. Pažymėtina, kad šiuos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies niekas neginčija.

13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo 2018 m. vasario 11 d. Klaipėdos uoste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotas asmuo A. M., bet ir A. K.. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudaręs su nukentėjusiuoju D. K. darbo sutarties, elgdamasis nerūpestingai nekoordinavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu už darbų saugą A. M., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti naujoje darbo vietoje, būtų supažindinti su galimais kilti pavojais ir rizikos veiksniais, atliekant metalo laužo krovimo į laivą darbus, naudojant kėlimo įrenginius – kranus ir stambiagabaritinius krovimo įtaisus (konteinerius), tuo pažeidė:

13.1. Darbo kodekso 42 straipsnio 4 dalies reikalavimus – darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais;

13.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimus: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; 6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 punkto reikalavimus – darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 3.1.3, 3.2.4, 3.2.5. punktų reikalavimus: 3.1.3) privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai; 3.2.4) darbas privalo būti organizuojamas taip, kad darbuotojas galėtų saugiai rankomis užkabinti ar atkabinti krovinį ir šis darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų įrenginio darbą; 3.2.5) visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą. Ypatingų saugos priemonių privaloma imtis tais atvejais, kai krovinys yra vienu metu keliamas dviem ar daugiau darbo įrenginiais nepalydimiems kroviniams kelti ir privalo būti užtikrintas koordinuotas visų įrenginių operatorių darbas;

13.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.2., 36.4., 36.5., 36.10., 36.11., 42.12. punktų reikalavimus: 36.2) užtikrinti, kad visos kėlimo operacijos būtų planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 36.4) paskirti reikiamą kiekį stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų; 36.5) kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. Ypatingą dėmesį kreipti į tai, kad kranai nebūtų perkraunami, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami, kad vagonai, automobiliai ir platformos būtų tinkamai ir saugiai kraunamos; 36.10) paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga. Signalininko funkcijas gali atlikti ir tas pats stropuotojas, kuris užkabina arba atkabina krovinį, jeigu jis gerai mato visą krovinio kelią, o jį nuolat mato kranininkas; 36.11) nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir kranininko būdus (rankų gestus, žodinį, telefono, radijo ryšį ar kt.). Dirbant savaeigiais strėliniais kranais, kurių strėlė ne ilgesnė kaip 10 metrų, leidžiama naudotis žodiniais signalais; 42.12) neleidžiama krovinio perkelti, jeigu po kroviniu yra žmonių. Pasitikti krovinį galima, kai krovinys nuo žemės yra ne aukščiau kaip vieno metro aukštyje. Kai krovinys yra aukščiau, jo nukreipimui turi būti naudojami kobiniai arba atotampos. Krovinį atkabinti galima tik jam pasiekus žemę ir įsitikinus, kad krovinys padėtas stabiliai. Krovinį nuleidžiant arba keliant draudžiama stumti, nukreipiant krovinio nuleidimo ir (arba) kėlimo trajektoriją nuo vertikalios;

Žemesnės instancijos teismas

13.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Krovėjo-pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų Nr. 2“ 1.6, 1.6.4 punktų reikalavimus: 1.6) dirbti darbą tik iš anksto susipažinus su saugiais darbo metodais, išklausius ir raštiškai susipažinus su atliekamo darbo saugos instrukcijomis ir nurodymais, būtinai naudoti asmenines ir kolektyvines apsaugines priemones paskirto darbo atlikimui; 1.6.4) vadovas instruktuoja darbo saugos darbo vietoje instruktažu, atitinkamus įrašus registruojant žurnale;

13.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“ 48.1 punkto reikalavimus – krovimo darbus vykdyti draudžiama, kai gervininkai, kranininkai, stropuotojai neatestuoti, nepaskirtas darbų vykdytojas;

13.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9“ 1, 38 punktų reikalavimus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo – iškrovimo darbus gali atlikti asmenys, praėję privalomą (periodinį) sveikatos patikrinimą, išklausę (pasirašytinai) įvadinį saugos ir sveikatos, saugos ir sveikatos, elektrosaugos neelektrotechninio personalo instruktavimus; 38) darbuotojui, be specialaus apmokymo, draudžiama atlikti takelažinius ir prikabinėjimo darbus;

Žemesnės instancijos teismas

13.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7.“ 1, 3, 18, 34, 40.5, 44, 321, 322 punktų reikalavimus: 1) vykdyti pakrovimo – iškrovimo darbus, <...> ir atlikti pagalbines operacijas leidžiama tik asmenims, <...>, turintiems kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti šiuos darbus, išklausiusiems įvadinį ir pirminį (darbo vietoje) instruktavimą. Dokininkas – operatorius, atlikdamas visus darbus, privalo su savimi turėti pažymėjimą; 3) dokininkas privalo vykdyti darbų vadovo ir signalizuotojo nurodymus. Pereiti į kitą darbo vietą ir joje pradėti darbą galima tik pagal darbų vadovo nurodymus; 18) dokininkas privalo krovą vykdyti pagal darbų vadovo (stividoriaus) nurodytą technologiją ir darbo eigoje jos nekeisti be atskiro darbų vadovo nurodymo; 34) komandą krovinių perkėlimui gali duoti tik specialiai paskirtas dokininkas – signalizuotojas, vilkintis specialią skiriamos spalvos liemenę; 321) tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas) nemato viso perkeliamo krovinio kelio ar stropuotojo, turi būti paskirtas signalizuotojas, kuris gerai matytų krovinio kelią ir stropuotoją;

13.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5“ 59 punkto reikalavimus – leidžiama nenaudoti signalizuotojo tais atvejais, kai kranininkas ar gervininkas gali pats ištisai stebėti krovinio pakabinimo įtaisą, visą triumo angą, o taip pat krovinio aikštelę ant kranto. Spręsti apie signalizuotojo panaudojimo reikalingumą gali tik vyresnysis kapitono padėjėjas, o kai krovimo darbus atlieka uostas – stividoras;

Žemesnės instancijos teismas

13.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Darbininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7“ 437.1., 437.2., 437.3 punktų reikalavimus: 437.1) atlikti stropuotojo ir signalizuotojo funkcijas leidžiama asmenims nuo 18 metų, patikrintiems medicininės komisijos ar tinka dokininko – operatoriaus darbui, atitinkamai apmokytiems, išklausiusiems instruktažą, atestuotiems ir turintiems nustatyto pavyzdžio pažymėjimą; 437.2) Stropuotojai ir signalizuotojai turi būti mokėti perduoti žodinius pranešimus ir ženklus rankomis pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24. d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014); 437.3) Signalizuotojas yra technologinės grandies vyresniuoju, jai vadovauja ir atsako už darbų saugumą. Signalizuotojui draudžiama dirbti su signalizavimu nesusijusius darbus.

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. BK 176 straipsnio prasme vien formalus specialiojo subjekto nustatymas ir dėl darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo (nesilaikymo) kilusių sunkių padarinių (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) konstatavimas nėra pakankamas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą. Svarbią reikšmę turi ir priežastinis ryšys tarp asmens, pripažinto specialiuoju subjektu, veikos ir kilusių padarinių, kurį turi nustatyti teismas pagal konkretaus įvykio faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartis Nr. 2K-130-458/2020).??? ???Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

15. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui.

16. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais (27 straipsnio 2 dalis). Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 13 d. pasirašė sutartį Nr. S14-008 „Dėl krovos ir su krova susijusių darbų atlikimo užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavių bendrai veiklai koordinuoti, sudarant jų darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiria darbdavio įgaliotus asmenis: Konteinerių terminale – konteinerių terminalo vadovą J. Ž., o Ro-ro ir generalinių krovinių terminale – Ro-ro ir generalinių krovinių terminalo vadovą J. Š. ir darbų saugos specialistą K. N. Pamainos darbui vadovauja ir vykdytojo darbuotojų atliekamus darbus kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamaininis darbų vadovas – krovos darbų organizatorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų periodinį instruktavimą darbo vietoje saugos ir sveikatos srityje pagal jų atliekamus darbus ir profesijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pradedant darbą organizuoja pirminį darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais pagal užsakovo pateiktas instrukcijas, atitinkančias atliekamo darbo pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už savo darbuotojų įvadinį instruktavimą, jų mokymą ir kvalifikaciją (Sutarties 3.1, 3.2, 3.9 ir 3.11 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas asmens instruktavimas yra privaloma saugios darbo aplinkos sukūrimo sąlyga.

18. Šios sudarytos sutarties pagrindu šalys susitarė, kad už pirminį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais atsakingas bendrovės vadovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti darbų saugą objekte, tai yra konteinerių terminalo teritorijoje. Toks šalių susitarimas atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10 punktą, kuriame numatyta, kad darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą įformina savo nustatyta tvarka tas darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas. Po instruktavimo darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo įsitikina, ar darbuotojas suprato, kaip pavestą darbą atlikti saugiai ir nepakenkti sau ir kitiems darbuotojams (Aprašo 12 punktas).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. inkriminuojamų veiksmų padarymo metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už saugą darbe, vidaus tvarkos reikalavimų vykdymą, pirminį darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais pagal užsakovo pateiktas instrukcijas, atitinkančias atliekamo darbo pobūdį.

20. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog A. K. kaltė pasireiškia tuo, kad jis neatliko pirminio darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais pagal užsakovo pateiktas instrukcijas, atitinkančias atliekamo darbo pobūdį. Teismas nesirėmė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

21. Baudžiamasis procesas yra griežtas ir formalus procesas, kurio pagrindinis principas skelbia, kad leistina tik tai, kas nustatyta įstatyme. Todėl visas įrodinėjimo procesas griežtai saistomas teisinėmis taisyklėmis, pagal kurias sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais ir ar ja galima grįsti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį teismo nuosprendį. Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, galiojanti nekaltumo prezumpcija griežtai draudžia priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį tada, kai byloje trūksta BPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

22. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas įvertina, ar tam tikri duomenys laikytini įrodymais, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 1–4 punktuose. Pirma, įrodymais laikomi tik tie duomenys, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi BPK aiškiai nustatyta, kaip turi būti atliekama liudytojo apklausa, krata ar kitas veiksmas, kuriuo renkami įrodymai. Jei nustatoma, kad, pavyzdžiui, liudytojui buvo grasinama, krata buvo atlikta be teisėjo nutarties ir pan., tokie duomenys neatitiks teisėtumo reikalavimo ir negalės būti teismo pripažinti įrodymais. Šiuo atveju kalbama ne tik apie BPK, bet ir apie kitus įstatymus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, nes pagal šio įstatymo nuostatas taip pat leidžiama rinkti duomenis, kuriuos teismas gali pripažinti įrodymais. Antra, įrodymai turi būti gauti teisėtais būdais ir juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Vadinasi, negali būti laikomi įrodymais iš anonimių šaltinių gauti duomenys, kurių negalima patikrinti (pavyzdžiui, anonimo parašytas raštelis apie tiriamus įvykius). Trečia, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie atitinka visus tris reikalavimus. Jei jie bent vieno iš trijų reikalavimų neatitinka, pavyzdžiui, yra gauti neteisėtais būdais, tai, nepaisant to, kad jie patvirtina bylai svarbias aplinkybes, tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Ar baudžiamojoje byloje esantys duomenys laikytini įrodymais (atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus) kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas. Kiti proceso dalyviai turi teisę siūlyti savo sprendimo variantą dėl duomenų (ne) pripažinimo įrodymais, tačiau ši nuomonė teismo nesaisto.

23. Pirmosios instancijos teismas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinio bei darbo vietoje instruktavimo žurnalo, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo, Gaisrinės saugos ir instruktažų registracijos žurnalo nustatė, kad nukentėjusysis D. K. 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. vasario 11 d. buvo instruktuotas pagal šešias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Taip pat, remiantis byloje esančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolu Nr. 10-1 nusprendė, kad D. K. 2017 m. spalio 2 d, buvo atestuotas pagal darbuotojų, dirbančių krovinių kabinėtojų darbus, saugos ir sveikatos programą, jo žinios patikrintos ir įvertintos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

24. Nukentėjusysis D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalus pasirašė po nelaimingo atsitikimo, juos pateikė pasirašyti A. K. jam gulint ligoninėje, su darbų sauga jis supažindintas nebuvo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus kaltinamasis A. K. kategoriškai neigė. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp D. K. ir A. K. metu. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nebuvo. Teismui nepavyko nukentėjusiojo apklausti, jo parodymus patikrinti ir prieštaravimus pašalinti, kadangi nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu mirė.

25. Civilinė ieškovė D. Š. nurodė teismui, kad lankant ligoninėje brolį D., pastarasis sakė jai, kad A. K. buvo atėjęs su kažkokiais dokumentais, darbo saugos žurnalais, ir davė jam pasirašyti. D. Š. yra teismo pripažinta civiline ieškove šioje byloje, ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, už melagingų parodymų davimą neįspėta. Tačiau kiti pirmosios instancijos teisme apklausti asmenys nepatvirtino, kad nukentėjusysis D. K. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalus pasirašė po nelaimingo atsitikimo. Liudytojas R. S., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad kaltinamasis A. K. darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais instruktuodavo kas pusę metų. Jis perskaitydavo saugumo technikos instrukcijas, jas išaiškindavo. Liudytojas P. K., įvykio metu dirbęs kartu su nukentėjusiuoju D. K., nurodė, kad kažkas instruktuodavo darbuotojus, gal A. K. Tokie liudytojų parodymai nepatvirtino fakto, kad nukentėjusysis D. K. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnaluose pasirašė jau po įvykio.

26. Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokurorės prašymą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė liudytoją M. L., kuris parodė, kad signalizuotojo, krovinių prikabinėtojo kvalifikaciją turėjo. Šią specialybę įgavo „(duomenys neskelbtini)“, kai dar buvo krova. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo dirbti be instruktažų. Mokymus pravedė čia esantis kolega ir parodė į A. K. Mokymai buvo kabinete, davė skaityti taisykles, pasirašė. Kai praėjo instruktažą reikėjo pasirašyti. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas E. K. patvirtino, kad protokole ne jo parašas, o instruktavimo žurnale yra jo parašai. Nurodė, jog nežino, ar buvo instruktažas dėl darbų saugos. Paaiškino, kad nedalyvavo darbų saugos mokymuose. Jam trumpai buvo paaiškinta kas ir kaip vyksta. Patvirtino, jog Gaisrinės saugos apskaitos, Darbuotojų supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnaluose jo parašai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie papildomai apklausti liudytojai jokių naujų aplinkybių nenurodė.

27. Be to, byloje atliktų Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2018 m. gruodžio 14 d. išvados Nr. 11K-330 (18), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 22 d. išvados Nr. 11K-32 (19), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. kovo 20 d. išvados Nr. 11K-18 (19), 11K-53 (19) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose darbo sutartyse 2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. 102, 2017 m. gruodžio 10 d. (be numerio) ir 2018 m. vasario 11 d. Nr. 113, Gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale bei darbo sutarčių registracijos žurnale D. K. vardu pasirašė D. K. Ekspertai atsakyti į klausimą, kuriuo metu, t. y. dokumentuose nurodytomis datomis ar po įvykio 2018 m. vasario 15 d., D. K. pasirašė minėtuose dokumentuose nustatyti negali. Nesant šiuos duomenis paneigiančių faktų, laikytina, kad nukentėjusysis pasirašė dokumentuose nurodytomis datomis.

28. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 301 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima vadovautis, nes nėra kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie saugos ir sveikatos instruktavimo žurnalų pasirašymą po įvykio.

29. Apeliantė nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis A. K. pateiktu atestacijos protokolu ir laikyti mokymą patvirtinančiu dokumentu. Valstybinei darbo inspekcijai ir teismui pateikta tik šio dokumento kopija, nepateiktos pažymėjimų kopijos. Testavimo dokumentų nebuvimas patvirtina tai, kad darbuotojai nebuvo atestuojami. Šias aplinkybes patvirtino ir komisijoje tariamai dalyvavusio asmens pripažinimas, jog jis tik pasirašė protokole, bet nedalyvavo jokiame mokyme ir testavime. Įmonėje dirbusių darbuotojų P. K., R. S., A. K. parodymai patvirtina, kad įmonėje niekada nebuvo mokomi ir atestuojami pagal krovą vykdančio asmens mokymo programą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Byloje nepateiktas atestacijos protokolas, tik jo kopija, tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusysis D. K. buvo atestuotas. Byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog atestacijos vykdavo. A. K. paskui pats pripažino, jog atestavimas ir mokymai užtruko apie 30 min. Byloje apklaustas atestacijoje dalyvavęs asmuo P. K. nurodė, kad jokioje atestacijoje nedalyvavo, bet pasirašė A. K. prašymu. Jis negalėjo patvirtinti laiko, nematė atestacijoje dalyvavusių ir atestuojamųjų asmenų. Remiantis šiais parodymais negalima paneigti, kad A. K. atestavo D. K.

30. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam D. K. buvo pravestas pirminis instruktažas, jis supažindintas su pareiginiais nuostatais, apmokytas dirbti krovinių prikabinėtoju, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog A. K. pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 4 dalį, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 21 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Krovėjo-pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų Nr. 2“ 1.6, 1.6.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Kroviko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“ 48.1 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus rankiniu būdu darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9“ 1, 38 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-8d patvirtintų „Dokininkui, dirbančiam uosto teritorijoje, darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6.7.“ 1 punktą.

31. Apeliantė skundė nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog D. K. dirbo nelegaliai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

32. Byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas Nr. (7.2E) SI patvirtina, kad D. K. valstybiniu socialiniu draudimu 2018 m. vasario 11 d. draustas nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. elektroniniu parašu 2018 m. vasario 11 d. pasirašytą I-SD pranešimą Nr. P-2 apie D. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2018 m. vasario 12 d., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė 2018 m. vasario 11 d., 23.58 val., t. y. jau po įvykio. A. K. nurodytos aplinkybės dėl SODRA sistemos gedimo, pateikiant dokumentus dėl nukentėjusiojo įdarbinimo, įtakos jo atsakomybės klausimą neturi, nes neginčytinai nustatyta, kad D. K. dirbo nelegaliai. Už tai A. K. buvo nubaustas administracine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1244-963/2018, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi, A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį 1 800 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vasario 12 d., leido atvykti į darbo vietą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) bendrovės darbuotojams: S. B., V. L., E. S., R. A., A. K., V. M., P. K., ir D. K., ir vykdyti darbo funkcijas (krovos darbus), nesudarius su jais darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įstatymų tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nustatyta nelegalaus darbo aplinkybė niekaip nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, nes nepaneigtas faktas, jog nukentėjusysis D. K. buvo tinkamai supažindintas su darbų sauga. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad D. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, iki įvykio dirbo ne vieną kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštas Nr. (7.2.E) SI-23344, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi 12-SD pranešimus apie D. K. nedraudžiamuosius laikotarpius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 26 d. pateiktų Vykdytojo darbuotojų sąrašas, kuriame nurodyta, jog D. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pateko: 2018 m. vasario 11 d.; 2018 m. vasario 10 d.; 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. vasario 3 d.; 2018 m. vasario 2 d.; 2018 m. sausio 30 d.; 2018 m. sausio 29 d.; 2018 m. sausio 28 d.; 2018 m. sausio 26 d.; 2018 m. sausio 25 d.; 2018 m. sausio 22 d.; 2018 m. sausio 21 d.; 2018 m. sausio 20 d.; 2018 m. sausio 19 d., 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. rugsėjo 29 d.

33. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2018 m. balandžio 5 d. Nelaimingo atsitikimo, įvykusio D. K., akte nurodė, kad pagal nustatytas aplinkybes nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo metalo laužo krovimo į laivo triumą darbų organizavimo, nes, esant ribotam matomumui, nebuvo paskirtas signalininkas, kuris turėjo stebėti krovinio judėjimo kelią ir ženklais ar kitais signalais/priemonėmis palaikyti ryšį su dokininku mechanizatoriumi (krano operatoriumi) ir, kad dėžė nebūtų neleidžiama ant krantinėje esančio darbuotojo. Tuo buvo pažeisti: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425 36 punktas (Krano darbo vadovas privalo paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga), 42. punktas (kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų – krovinių kėlimo vieta ir visa krano darbo zona turi būti gerai apšviesta. Kai blogai apšviesta krano darbo zona, tirštas rūkas, smarkiai sninga bei kt. ir kranininkas blogai mato stropuotojo duodamus signalus arba krovinį, krano darbas turi būti sustabdytas), 42.12. punktas (neleidžiama krovinio perkelti, jeigu po juo yra žmonių).

34. Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytų padarinių atsiradimo priežastis ir pagrindinė kilimo sąlyga yra ta, jog esant ribotam matomumui, krovos darbai buvo vykdomi nepaskyrus signalininko, kuris stebėtų krovinio judėjimo kelią ir ženklais ar kitais signalais/priemonėmis palaikytų ryšį su krano operatoriumi. Uosto krantinėje vykdyti darbai neatitiko Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36 punkto, kuriame nurodyta, kad krano darbo vadovas privalo paskirti stropuotoją signalininku, kuris turi palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su kranininku ir tiksliai nukreipti krovinį, jeigu kranininkas negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio nei tiesiogiai, nei su papildoma įranga, 42 punkto, kuriame nurodyta, kad kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų: krovinių kėlimo vieta ir visa krano darbo zona turi būti gerai apšviesta. Kai blogai apšviesta krano darbo zona, tirštas rūkas, smarkiai sninga bei kt. ir kranininkas blogai mato stropuotojo duodamus signalus arba krovinį, krano darbas turi būti sustabdytas; neleidžiama krovinio perkelti, jeigu po juo yra žmonių. Už šiuos pažeidimus pripažintas kaltu A. M., kuris tiesiogiai buvo atsakingas už šių darbuotojų saugos ir sveikatos aktų pažeidimus.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. K. nepadarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kurie turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo D. K. patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl laikytina, kad nėra įvykdyta baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį sąlyga. ???Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas A. K. išteisino pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

36. Netenkinus apeliacinio skundo dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo spręsti klausimo dėl civilinio ieškinio pagrįstumo civilinei ieškovei dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

37. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas