- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-167-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04300-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- O. S., notarė L
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei E. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys O. S., notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. birželio 20 d. turto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės motinos O. S. ir ieškovės sesers atsakovės E. K. (toliau – ir atsakovė), kuri patvirtinta notarės L. M.. Ieškovė prašė teismo taikyti restituciją – atsakovei dovanotą turtą grąžinti ginčo šalių motinai. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad jos motina šiuo metu nesiorientuoja aplinkoje ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos gyvena globos namuose. Ieškovės teigimu, sandorio sudarymo metu nebuvo išreikšta tikroji jos motinos valia, todėl dovanojimo sutartį prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teismas ieškinį priėmė 2025 m. sausio 6 d. rezoliucija.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti. Atsakovės teigimu, ieškovė neturėjo teisės pareikšti tokio ieškinio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-979-1141/2025, nutarčiai įsiteisėjus nutarė grąžinti ieškovei 220 Eur žyminio mokesčio, panaikinti 2024 m. gruodžio 16 d. teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 580 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie trečiojo asmens O. S. neveiksnumą ar ribotą veiksnumą. Ieškovė į bylą pateikė savo motinos 2025 m. birželio 2 d. jai išduotą ir notarės patvirtintą įgaliojimą disponuoti savo motinos banko sąskaita, turimu nekilnojamuoju turtu, motinos vardu sudaryti sandorius, atstovauti ją gydymo įstaigose, Sodroje, Registrų centre, kitose įstaigose ir įmonėse, motinos vardu teisme pareikšti ieškinius, atstovauti teisme ir kt.
5. Ieškovė ginčija jos motinos ir sesers sudarytą dovanojimo sandorį, remdamasi CK 1.89 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.91 straipsnio 1 dalimi. Spręsdamas dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį nurodė, kad šiuo atveju yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau tuo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Kiti asmenys ginčyti tokį sandorį įgyja teisę tik kaip įstatyminiai įpėdiniai, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo miršta. Kitu atveju, veiksnaus asmens sudarytą sandorį turi teisę ginčyti pats veiksnus asmuo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nors byloje yra pateiktas trečiojo asmens O. S. įgaliojimas ieškovei pareikšti teisme jos vardu ieškinius ir atstovauti ją teisme, tačiau ieškinys nėra pareikštas O. S. vardu. Akcentavo, kad ieškinio padavimo metu minėtas įgaliojimas dar nebuvo išduotas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl bylą nutraukė. Pažymėjo, kad pilnamečiai vaikai turi teisę paduoti teismui prašymą dėl asmens (tėvo, motinos) pripažinimo neveiksniu. Tokiais atvejais teismo paskirtas globėjas, turto administratorius turi teisę globojamo asmens vardu ir interesais pareikšti ieškinius dėl sandorių nuginčijimo CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vadovaujantis teismų praktika, konstatavus ieškovės netinkamumą, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą – ieškovei pasiūlyti pakeisti šalį kita (tinkama) ieškove bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius ir tik ieškovei atsisakius – bylą nutraukti (panašus atvejis yra teismų praktikoje, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-950-485/2010). Šiuo atveju po 2025 m. sausio 4 d. ieškinio priėmimo, ieškovė teismui pateikė 2025 m. birželio 2 d. įgaliojimą, kuriuo trečiasis asmuo (dovanojimo sutarties šalis) įgaliojo ieškovę jos vardu pareikšti ieškinius, ją atstovauti teisme, t. y. atsirado atstovavimo teisiniai santykiai. Ieškovės teigimu, vadovaujantis trečiojo asmens duotu įgaliojimu, ieškovė yra tinkama ją atstovauti teisme.
1.2. Nors ieškovė ir nėra tiesioginė dovanojimo sutarties santykių dalyvė, tačiau ginčijamo sandorio panaikinimas sukeltų teisines pasekmes jos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio šalis (dovanotoja) yra ieškovės motina, bei į tai, kad įstatymu yra įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti ir jais rūpintis, motinos per gyvenimą sukaupto viso nekilnojamojo turto netekimas (ženkliai suprastėjusi turtinė padėtis), ieškovei tiesiogiai apsunkina vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Be to, esant prastai motinos sveikatos būklei, pažeistų teisių gynybos realizavimo galimybės jai pačiai yra praktiškai neįmanomos (ji nežino, kad turtą padovanojo, nežino kokį turtą turėjo, kur nakvojo).
1.3. Ieškovei susiformavo pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kurie turi būti saugomi ir ginami. Ieškovė kartu su atsakove ir motina 2022 m. lapkričio 10 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi sutarė, jog visas po tėvo mirties likęs turtas atiteks vienai motinai, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė vykdys jų žodinį susitarimą ir šį motinos turtą jos pasidalins lygiomis dalimis po motinos mirties.
1.4. Neteisinga teigti, kad reikalavimo teisę nuginčyti dovanojimo sandorį ieškovė turėtų įgauti tik po motinos mirties, ar iš naujo teikiant identišką ieškinį motinos vardu, nes tai niekaip neatitiktų teismų praktikoje akcentuojamų koncentruotumo, ekonomiškumo ir kooperacijos principų bei civilinio proceso tikslų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtas teisme ir bylą nutraukė. Pažymi, kad ginčijamas sandoris yra nuginčijamas, o ne niekinis, kaip bando aiškinti ieškovė. CK 1.78 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nėra įstatymo nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė ginčyti dovanojimo sutartį.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl jos, kaip dovanotojos dukros, pareigos rūpintis motina dėl tariamai apsunkintos šios pareigos vykdymo ar dėl neva pažeistų teisėtų lūkesčių, kylančių iš menamo „žodinio susitarimo“, yra deklaratyvūs ir negali būti pripažinti teisiškai reikšmingais sprendžiant dėl jos teisės pareikšti ieškinį savo vardu.
2.3. Ieškovės nurodoma teismų praktika yra visiškai netaikytina nagrinėjamam ginčui dėl esminių faktinių aplinkybių skirtumo.
2.4. Sutinka su teismu, kad nepaisant susidariusių atstovavimo santykių, ieškinys yra paduotas pačios ieškovės vardu, o dovanojimo sutartį gali ginčyti tik pati dovanotoja. Ieškovė negali būti laikoma tinkamu subjektu ginčyti dovanojimo sutartį, nes ji nėra šios sutarties šalis, ieškinio pareiškimo metu nebuvo įgaliota atstovauti dovanotojai, taip pat nėra įgijusi įpėdinio statuso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla kaip nenagrinėtina teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. birželio 20 d. turto dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės motinos O. S. ir ieškovės sesers atsakovės E. K., kuri patvirtinta notarės L. M.. Ieškovė prašė teismo taikyti restituciją – atsakovei padovanotą turtą grąžinti šalių motinai. Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad šalių motina šiuo metu nesiorientuoja aplinkoje ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos gyvena globos namuose. Ieškovės teigimu, sandorio sudarymo metu nebuvo išreikšta tikroji jos motinos valia, todėl dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio 1 dalies ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl bylą nutraukė.
12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą – ieškovei pasiūlyti pakeisti šalį tinkama ieškove bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius, ir tik ieškovei atsisakius – bylą nutraukti. Anot apeliantės, neteisinga teigti, jog reikalavimo teisę nuginčyti dovanojimo sandorį ieškovė turėtų įgauti tik po motinos mirties, ar iš naujo teikiant identišką ieškinį motinos vardu, nes tai niekaip neatitiktų teismų praktikoje akcentuojamų koncentruotumo, ekonomiškumo ir kooperacijos principų bei civilinio proceso tikslų. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria nurodytai apeliantės argumentacijai.
13. CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis).
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovo interesais ir skirta, be kita ko, ekonomiškesniam ir greitesniam bylų nagrinėjimui užtikrinti, kita vertus, bylų grąžinimas nagrinėti iš naujo be pakankamo teisinio pagrindo šiems siekiams prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Dėl to, konstatavus ieškovo netinkamumą apeliacinės instancijos teisme, klausimas, ar tuo pagrindu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, spręstinas atsižvelgiant į tai, kokią įtaką toks bylos grąžinimas turės civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimui individualių bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023).
15. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tai neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje. Šios bylos situacijoje svarbus momentas yra tai, jog atsakovė dar atsiliepime į ieškinį išreiškė savo poziciją dėl ieškovės netinkamumo, todėl ieškovė, naudodamasi profesionalaus teisininko paslaugomis, turėjo įvertinti šias aplinkybes ir imtis atitinkamų procesinių veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik, kad nesiėmė kokių nors veiksmų minėtai situacijai spręsti, tačiau priešingai – viso teismo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji yra tinkama ieškovė šioje byloje. Kaip matyti iš ieškovės pateikto dubliko į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, jame ieškovė aiškiai nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, jog ieškovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė ir jai nepriklauso reikalavimo teisė reikšti ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Analogišką poziciją ieškovės atstovas išsakė ir 2025 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 00:27 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesutiko ją pakeisti kita (tinkama) ieškove, ir tik teismui priėmus jai nepalankų procesinį sprendimą, pakeitė savo poziciją, t. y. atskirajame skunde pradėjo teigti, kad apylinkės teismas pirmiausia turėjo pasiūlyti jai pakeisti ieškovę tinkama ieškove. Pabrėžtina, kad ieškovė atskirajame skunde laikosi viena kitai prieštaraujančių pozicijų. Viena vertus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pakeisti ieškovę tinkama ieškove, kita vertus, nurodo, kad vadovaujantis trečiojo asmens duotu įgaliojimu, ieškovė yra tinkama ją atstovauti teisme. Taigi, ieškovė iš esmės ir toliau tvirtina, kad ji yra tinkama ieškovė šioje byloje.
16. Vadovaujantis ieškovės į bylą pateiktais procesiniais dokumentais (dubliku, atskiruoju skundu) bei 2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duotais paaiškinimais dėl ieškovės tinkamumo šioje byloje, matyti, kad ieškovė savo tinkamumą reikšti ieškinį iš esmės sieja su trečiojo asmens O. S. 2025 m. birželio 2 d. jai suteiktu įgaliojimu, kuriuo ieškovė turi teisę O. S. atstovauti įvairiose įstaigose, institucijose, įskaitant ir teisme motinos vardu reikšti ieškinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas įgaliojimas nesuteikė ieškovei teisės šioje byloje reikšti tokio pobūdžio ieškinio dėl kelių priežasčių: pirma, ieškinys pareikštas ne O. S. vardu, o ieškovės vardu; antra, ieškinys teisme pareikštas dar prieš įgaliojimo sudarymą (ieškinys pateiktas 2025 m. sausio 6 d., o įgaliojimas išduotas 2025 m. birželio 2 d.). Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovė viso teismo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie tai, kad jos motina negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad turimu įgaliojimu ieškovė atstovauja teisėtu pagrindu.
17. Anksčiau nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl bylą nutraukė.
18. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
19. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė bylą nutraukdamas, kadangi veiksnaus asmens sudarytą sandorį turi teisę ginčyti pats veiksnus asmuo, šiuo atveju O. S., o ne ieškovė savo vardu. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovei laikantis pozicijos, kad ji yra tinkama ieškovė šioje byloje, bylos grąžinimas į pirmosios instancijos teismą vien tam, kad teismas formaliai ieškovei pasiūlytų pakeisti ją kita ieškove, neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos nutraukimo klausimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės 780 Eur bylinėjosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė bankinio mokėjimo išrašo kopiją, patvirtinančią, kad buvo sumokėta nurodyta suma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu, kadangi iš bankinio mokėjimo pervedimo išrašo kopijos matyti, kad mokėjimas atliktas 2025 m. rugpjūčio 7 d., pagal sąskaitą faktūrą Nr. KU.00475. Iš bylos duomenų matyti, kad minėta sąskaita buvo išrašyta už tripliko parengimą. Nesant įrodymų, patvirtinančių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsakovės prašymas netenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.