- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-950-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- L. K., L. K. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Advokatai
- Stasė Kazlauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-260-375/2010 pagal S. M. ieškinį atsakovei L. K. K., trečiajam asmeniui Kauno m. 6 –ojo notarų biuro notarei Jolantai Rulienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-3) prašė pripažinti 2005-12-28 dovanojimo sutartį Nt.1776, sudarytą tarp J. M. ir L. K. K. negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu (t. 3, b. l. 9-11) ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2005-12-28 dovanojimo sutartį Nt.1776, sudarytą tarp J. M. ir L. K. K. negaliojančia, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 250 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 50 Lt žyminį mokestį bei 113,80 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2005-12-28 Kauno m. 6-ajame notarų biure buvo patvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kurią šalių tėvas J. M. padovanojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiame bute gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. 2006-08-21 J. M. mirė. Ieškovė reikalavimą pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia grindžia tuo, jog J. M. sutarties sudarymo metu dėl savo sveikatos sutrikimų nesuvokė sudaromo sandorio pasekmių ir nesiekė šiuo sandoriu sukurti, pakeisti ar panaikinti savo teises ir pareigas, buvo tendencingai sąlygotas atsakovės valios. 2003-09-02 Vilniaus 19-ajame notarų biure J. M. buvo patvirtinęs testamentą, kuriuo jis ginčo butą buvo nusprendęs po savo mirties palikti ieškovei. 2007-10-09 ieškovės prašymu buvo skirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė J. M. psichinei būsenai nustatyti ginčijamo sandorio metu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-oji teismo psichiatrijos komisija 2007-12-28 pateikė išvadą, jog yra daugiau duomenų už tai, kad J. M. 2005-12-28 dovanojimo sutarties momentu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Atsakovės reikalavimu 2008-12-11 nutartimi buvo paskirta pakartotinė pomirtinė J. M. teismo psichiatrijos ekspertizė. 2009-05-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis teismo psichiatrijos skyrius pateikė išvadą, jog J. M. sandorio sudarymo metu 2005-12-28 buvo tokios psichinės būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Teismas nurodė, jog nesivadovauja notarės Jolantos Rulienės paaiškinimais, kadangi notarė neturi specialių medicininių žinių, o patį J. M. matė trumpai, pastarajam sandorį pasirašant automobilyje. Teismas kritiškai vertino liudytojų parodymus, nes įžvelgė pačių liudytojų galimą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas darė išvadą, kad liudytojų parodymų neatitikimą faktinei ligos istorijos medžiagai konstatavo teismo psichiatrijos ekspertai savo 2009-04-28 išvadoje. Teismas vadovavosi ekspertų išvadomis. Ieškovės reikalavimų pagrindą sudarė aplinkybė, kurią reikėjo įrodyti, jog jos tėvas J. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios psichinės būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, jog esant visiškai priešingiems šalių paaiškinimams ir jų kviestų liudytojų parodymams antroji ekspertizės išvada ne tik nepaneigė, bet pakartotinai patvirtino pirmosios ekspertizės išvadą, jog sandorio sudarymo metu J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Išvados yra pakankamai išsamios, visaapimančios, pagrįstos visa pateikta bylos medžiaga, tame tarpe ir J. M. medicininiais dokumentais, kuriuose yra ir duomenų ne tik apie fizinę, bet ir apie psichinę sveikatą, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas pažymėjo, jog 2007-03-27 posėdžio metu buvo peržiūrėta ir išklausyta prie antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėta laikmena. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, jog praėjus nepilnai trims mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo J. M. tvirtino, jog jis buto nedovanojo. Tai, kad J. M. turėjo psichinės sveikatos problemų patvirtina ir įrašai jo medicininiuose dokumentuose, kuriuos kvalifikuotai aptarė ir įvertino ekspertai.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 16-20) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. pagal CK 1.89 str., 6.465 str., 6.470 str., 6.472 str. nuostatas ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl 2005-12-28 dovanojimo sutarties nuginčijimo, kadangi ji nebuvo sutarties šalimi;
2. teismo proceso metu buvo pažeistos J. M., tuo metu dar esančio gyvo, teisės, kadangi jo dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu;
3. byloje pati ieškovė pripažįsta, kad J. M. buvo veiksnus. Nėra duomenų, kad J. M. turėjo proto negalią ar sirgo psichine liga. Be to, teismo psichiatrų komisija nedavė kategoriškos išvados, kad J. M. sandorio sudarymo metu dėl psichikos sveikatos būklės galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti;
4. teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų bei neįvertino pateiktų dokumentų, patvirtinančių kad J. M. bijojo sesers S. M., dėl ko galėjo nurodyti, jog buto nedovanojo.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 34-38) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1. S. M. ieškinio reikalavimų tenkinimas išspręstas po J. M. mirties, įvykusios 2006-08-21, t.y. atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams, kurių sekoje S. M., būdama J. M. dukra, tapo jo įpėdine (CK 5.5 str.). Remiantis CK 6.470 straipsnio 4 dalies nuostatomis teisė ginčyti dovanojimo sutartį suteikiama dovanotojo įpėdiniui, todėl S. M. turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl dovanotojo J. M. sudaryto sandorio;
2. atmestinas apeliantės teiginys, kad buvo pažeistos J. M. procesinės teisės, nes jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, jis nebuvo apklaustas. Tokiais apeliacinio skundo teiginiais apeliantė gina J. M. procesines teises. J. M., dar būdamas gyvas, nebuvo davęs įgaliojimo L.K. K. atstovauti jį ir jo interesus teisme, todėl nesant įgalintai įgyvendinti J. M. teises ir pareigas teisme apeliantė, neturėdama tam teisės, nepagrįstai gina ne savo interesus;
3. ieškovė ieškinį grindė ne tik savo ir jos prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimais, bet duomenimis, užfiksuotais medicininiuose dokumentuose ir 2 teismo psichiatrinių ekspertizių konstatuotais teiginiais bei išvadomis. Juose ekspertai, turintys specialių žinių, įvertino ne atskiro J. M. elgesio momentą, bet išsamiai ir visapusiškai įvertinojo ligos ilgalaikę eigą ir stiprėjimą, ko sekoje davė objektyvias ir pagrįstas išvadas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu J. M. 2005-12-28 buvo tokios psichikos būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti;
4. apeliantė teiginiu, kad notarams J. M. psichikos būklė ir gebėjimas išreikšti savo valią sudarant 2003-2005 m. sandorius nesukėlė abejonių, grindžia J. M. gebėjimą suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Ekspertizės aktai aiškiai ir išsamiai pagrindė J. M. psichinės sveikatos nuolatinį blogėjimą, o trumpalaikis pasirašymas ant įgaliojimų notarams, neturintiems specialių medicininių žinių ir bendraujantiems su klientu vos keletą minučių, nepaneigia teismo ekspertų duotų išvadų;
5. byla nagrinėjama nuo 2006 metų, todėl atsakovė turėjo visas sąlygas pateikti į bylą reikšmingus dokumentus. Kadangi atsakovės pateikti dokumentai yra nesusiję su ginčo objektu, todėl jie, kaip neturintys ryšio su byla, pagrįstai neprijungti prie bylos pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pagrindinis apeliacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl to, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo laikomasi įrodinėjimo taisyklių, sprendžiant dėl sandorio - dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovės nurodytais faktiniais pagrindais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje tyrė ir vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus bei ekspertų išvadas ir padarė iš esmės teisingas išvadas.
Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., V. Z., bylos Nr. 3K-3-278/2009).
Nustatydamas J. M. būseną ginčijamo sandorio pasirašymo metu - 2005-12-28, teismas vertino byloje paskirtos J. M. ambulatorinės pomirtinės medicininės ekspertizės 2007 m. gruodžio 28 d. aktą, kurio išvadose konstatuota, jog yra daugiau duomenų už tai, kad J. M. 2005-12-28 dovanojimo sutarties metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taip pat teismas vertino pakartotinės pomirtinės medicininės ekspertizės išvadą, kad J. M. dėl eilės ligų bei dėl pažintinės veiklos sutrikimo, fiksacinės ir retrogradinės atminties nusilpimo, varginančio bendro silpnumo, dusulio, širdies skausmų, nemigos, sandorio sudarymo metu 2005-12-28 buvo tokios psichikos būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nustatydamas J. M. būseną ginčijamo sandorio pasirašymo metu, teismas taip pat vertino kitus byloje esančius įrodymus, notarės paaiškinimus, liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad byloje pateikti šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra labai prieštaringi. Byloje nustatyta, kad liudytojų gydytojos L. G. ir slaugytojos J. Š. parodymai prieštarauja teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms. Pažymėtina, kad abi paminėtos teismo psichiatrijos ekspertizės vienareikšmiškai nurodo, jog yra objektyvių duomenų, kad J. M. 2005-12-28 sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Turėdamas tokius ekspertinius duomenis, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ne tik juos, bet visą byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir visų liudytojų parodymus. Pažymėtina tai, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakovė nenurodė jokių konkrečių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog J. M. dovanojimo sutarties sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Kolegija konstatuoja, kad liudytojų parodymuose taip pat nėra konkrečių informatyvių duomenų, kurie įgalintų teismui spręsti, jog J. M., dovanodamas savo butą atsakovei, suprato savo veiksmų reikšmę. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą J. M. pomirtinės medicininės ekspertizės kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje darytina labiau tikėtina išvada, jog J. M., pasirašydamas 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.
Be to, byloje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003-09-02 J. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – atsakovei. Byloje nustatyta, kad ieškovė su J. M. kartu gyveno, jį prižiūrėjo, J. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartimi ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas atsakovei, kai tuo tarpu jai buvo paliktas ir kitas J. M. turtas – žemės sklypas, yra pagrindas teigti, kad toks sandoris būtų neprotingas, nepalankus ir/ar jo sąlygos nenaudingos pačiam J. M., gyvenančiam kartu su ieškove.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl 2005-12-28 dovanojimo sutarties nuginčijimo, kadangi pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį ji nebuvo sutarties šalimi. Pažymėtina, kad 2006-02-23 Kauno miesto apylinkės teismui priėmus ieškinį, o J. M. mirus 2006-08-21, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pasekoje ieškovė, būdama J. M. dukra, tapo jo įpėdine. CK 6.470 straipsnio 7 dalis nustato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Taigi, remiantis šia nuostata, ieškovė galėjo ginčyti 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.