- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-574-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00606-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Congestus“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Congestus“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Congestus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, dėl 2023 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3SD-1423-(14.3.137 E.) panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Congestus“ prašė panaikinti 2023 m. kovo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimą Nr. 3SD-1423-(14.3.137 E.) bei įpareigoti su UAB „Congestus“ sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuomos sutartį.
2. Nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių (toliau – NŽT) prašydama pratęsti Žemės sklypo, kuriame yra bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių: mechaninės dirbtuvės, 4 sandėliai, laboratorija, siurblinė, sargo namelis, inkubatorius, svarstyklės, transformatorinė, kiemo statiniai, kiti inžineriniai statiniai – 15 auginimo tvenkinių, 7 ganykliniai tvenkiniai, 2 žiemojimo tvenkiniai, neršto tvenkiniai, 2 saugyklos nuomos sutartį, tačiau NŽT skundžiamu sprendimu tai daryti atsisakė. Ieškovė 2018 m. gruodžio 21 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5535 pagrindu įsigijo Statinius. 2019 m. gegužės 13 d. Susitarimu pakeista sutartis Nr. 3SŽN-194-(14.3.55.), Žemės sklypas ieškovei išnuomotas iki 2023 m. vasario 28 d. NŽT skundžiamu sprendimu atsisakė pratęsti Žemės sklypo nuomos sutartį arba sudaryti naują nuomos sutartį motyvuodama tuo, kad: 1) sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti pratęsta tik vieną kartą: 2) 2023 m. kovo 15 d. atlikto patikrinimo metu NŽT nustatė, kad Statiniai nenaudojami pagal paskirtį, žuvininkystės tvenkiniai apaugę žole, nendrėmis. Nėra ginčo, kad Statiniai yra akvakultūros statiniai ir, kad ieškovei priklauso nuosavybės teise. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintomis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), NŽT neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove. NŽT sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad Žemės sklypo plotas 765,1900 ha, sklypo naudojimo būdas: specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai. Žemės sklypo nuomos sutartis jau buvo vieną kartą pratęsta (2013 m. kovo 28 d. susitarimu), todėl jos pratęsti antrą kartą teisės aktai nenumato (Taisyklių 12 punktas). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovė Žemės sklype, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai (tvenkiniai), veiklos nevykdė ir nevykdo. Pažymėtina, kad atsakovei priklausantys pastatai ir inžineriniai statiniai, esantys Žemės sklype, priskirti „Natura 2000“ tinklui migruojančių jūrinių erelių sankaupų vietos apsaugai ir patenka į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato buferinę apsaugos zoną. Nustačius, kad nuo 2005 m. pagal paskirtį nenaudojami ir nebeužpildomi vandeniu tvenkiniai sunykę, 2022 m. vasario 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-39 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ tikslai buvo pakoreguoti. Šiuo metu teritorija yra skirta pievinės lingės, griežlės ir plovinės vištelės apsaugai. Teritorijai nustatyti apsaugos tikslai ir saugomų rūšių geros būklės kriterijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 312 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 740 ,,Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų ) patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą (ribas ir tvarkymo planus), bei papildė naujais punktais, kuriuose nurodė, kad yra planuojama privačios nuosavybės teise valdomus G. žuvininkystės tvenkinius, pastatus ir kitus inžinerinius statinius paimti visuomenės poreikiams. Kadangi jokia veikla, susijusi su žemės sklypo paskirtimi ir būdu nėra vykdoma, bei yra pradėti Žemės sklypo bei jame esančių ir pastatų bei statinių nuosavybės teise priklausančių ieškovei planavimo visuomenės poreikiams paėmimo darbai, nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo nėra jokio pagrindo. Nors ieškovė prašo panaikinti NŽT 2023 m. kovo 22 d. sprendimą, tačiau tokio sprendimo NŽT ieškovei nesiuntė, siuntė raštą.
5. Tretieji asmenys Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba ir Varėnos rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad 3 mėn. termino prašymui pratęsti Žemės sklypo nuomos sutartį nesilaikymas buvo pagrindas atsakovei atmesti ieškovės prašymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji naudoja(-ojo) (eksploatuoja(-avo)) G. žuvininkystės tvenkinius ir Žemės sklypas yra tam reikalingas. Taip pat planuojama privačios nuosavybės teise valdomus G. žuvininkystės tvenkinius, pastatus ir kitus inžinerinius statinius paimti visuomenės poreikiams. Ir Žemės sklypo nuomos sutartis jau buvo vieną kartą pratęsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ginčo dėl statinių ir įrenginių nuosavybės teisių nėra.
9. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad ieškovė jokios veiklos žemės ūkio paskirties valstybiname Žemės sklype, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai (tvenkiniai), nevykdė nei įsigijusi pastatus, nei nevykdo šiuo metu, ką patvirtina ir aplinkybės užfiksuotos 2023 m. lapkričio 17 d. atliekant vietos apžiūrą, kurios metu ieškovės atstovas patvirtino, kad pastatai nenaudojami, bet prižiūrimi, teritorija tvarkoma.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad praleido terminą, per kurį galėjo kreiptis į atsakovę Žemės sklypo nuomos terminą, be to, nuomos sutartis jau buvo vieną kartą pratęsta 2013 m. vasario 28 d. susitarimu, o įstatymas nenumato galimybės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties pratęsti antrą kartą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 18 d. nusprendė pradėti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ieškovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi skundą dėl šio sprendimo (bylos Nr. eI3-11754-809/2023).
11. Teismas nusprendė, kad nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo nėra jokio pagrindo, kadangi ieškovė nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, susijusios su Žemės sklypo paskirtimi. Ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu UAB „Congestus“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į 2023 m. lapkričio 17 d. vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytas faktines aplinkybes, kad: Žemės sklypo teritorija yra pilnai sutvarkyta, visi inžineriniai statiniai prižiūrėti, savaiminiai krūmai ir medžiai išvalyti, vanduo iš tvenkinių išleistas, išskyrus vandenį likusį centriniame tvenkinyje. Todėl akivaizdu, kad tokiu būdu buvo pažeistas įrodymų viseto principas.
12.2. Teismas neteisingai aiškino teisės aktus, kadangi kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuomojamo valstybinio žemės sklypo naudojimas pagal tiesioginę paskirtį yra siejamas su nekilnojamojo turto buvimu jame ir atitinkamai tokio turto priežiūra ir siekiu iš jo gauti ekonominę naudą. Šiuo atveju ieškovė šią sąlygą įgyvendina pilnai, kadangi statiniais rūpinasi, juos prižiūri ir siekia iš statinių gauti ekonominę naudą, pagal tiesioginę šių statinių paskirtį.
12.3. Galiojantis teisinis reglamentavimas (Taisyklių 8 punktas) expresis verbis numato galimybę valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti iki to momento, kada visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas bus pradėtas naudoti šiems tikslams. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
12.4. Taisyklės numato procedūrinius klausimus ir riboja maksimalų nuomos sutarties terminą, tačiau neriboja kiek kartų gali būti pratęsiama, sudaroma ir atnaujinama valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to, ieškovė neprašė pratęsti Žemės sklypo nuomos sutarties, o prašė panaikinti NŽT sprendimą ir įpareigoti NŽT sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį. Todėl teismas neįvertino netgi ieškovės pareikšto ieškinio prašymo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantė nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, susijusios su žemės sklypo paskirtimi, dėl to nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypo nėra jokio pagrindo. Remiantis Rekvizitai.lt duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/congestus/darbuotoju-skaicius/), 2020 m. sausio 10 d. UAB „Congestus" dirbo 1 darbuotojas, nuo 2022 m. birželio 18 d. nedirbo nei vienas darbuotojas. Jokio pelno įmonė 2020-2022 metais neturėjo, rodė vien tik nuostolį. Vien tik savaiminių medžių kirtimas ir šalinimas, nelaikomas tinkamu žemės sklypo ir statinių esančių jame, naudojimu bei tinkama priežiūra.
13.2. Teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, pilnai ir visapusiškai ištyrė jų reikšmę bylai ir priėmė tinkamą, teisingą ir teisėtą sprendimą atmesdamas ieškinį.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad vanduo iš tvenkinių išleistas, išskyrus vandenį likusį centriniame tvenkinyje, yra klaidinanti, nes apeliantės įvardintas centrinis tvenkinys, kuriame yra vanduo, iš tikrųjų yra ne didžiajame žemės sklype (plotas 765,19 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame visų tvenkinių vanduo seniai nuleistas ir dėl kurio nuomos nepratęsimo apeliantė pareiškė ieškinį, o kitame sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuris apeliantei niekada nebuvo išnuomotas, dėl jo apeliantė teisinių pretenzijų nereiškė, todėl ši aplinkybė nėra susijusi su šia civiline byla ir neturi būti teismo vertinama.
Motyvuojamoji dalis
14.2. Teismas objektyviai ir nešališkai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinių skundų argumentus.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė prašo panaikinti 2023-03-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimą Nr. 3SD-1423-(14.3.137 E. bei įpareigoti su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
6. Atsakovė atsikirtinėja, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal tikslinę paskirtį ir būdą, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat tvirtina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta su ieškove jau buvo vieną kartą pratęsta, todėl jos pratęsti antrą kartą teisės aktai nenumato, žemės nuomos sutartis baigėsi 2023-02-28.
7. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nepatenkintas ieškovės ieškinys tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sudarymo sąlygas. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, išanalizavusi šalių pateiktus argumentus bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms.
8. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad CK 6. 551 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Specialiojoje teisės normoje - Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 7 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Analogiškos nuostatos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 2.3.2 papunktyje. Pagal nurodytą reglamentavimą aišku, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
9. Kasacinis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pripažinęs, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 550/2013 ir kt.).
10. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-577/2008) ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
11. Bylos nagrinėjimo atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nuo pat statinių įsigijimo dienos įsigytuose inžineriniuose statiniuose ir nuomojame žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklype nevykdė jokios pagal jų tiesioginę paskirtį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nurodytos veiklos, t. y. neužsiėmė žuvų veisimu ar auginimu bei užaugintos produkcijos realizacija, ar kokia nors veikla susijusia su žuvininkyste. Kaip rodo kita bylos medžiaga, kad sudarant naujas valstybinės žemės nuomos sutartis, kilus abejonių, kad valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai nėra tinkami naudoti pagal Nekilnojamo turto kadastro įrašytą tiesioginę jų paskirtį, atsakovė atliko faktinį duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ieškovė jokios veiklos žemės ūkio paskirties valstybiname žemės sklype, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai (tvenkiniai), nevykdė nei įsigijusi pastatus, nei nevykdo šiuo metu. Tai užfiksuota atlikus 2023m.lapkričio 17d. vietos apžiūrą išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir yra patvirtintas byloje pastatų nenaudojimo faktas. Tai, kad žemės sklype tvarkoma aplinka dar nereiškia, kad ieškovė vykdo veiklą ir naudoja statinius komercinei veiklai. Apylinkės teismas nustatydamas nurodytas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).
12. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236, 12 punkte nurodytą reglamentavimą, nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti viena karta pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų taisyklių reglamentavimas dėl sutarties pratęsimo pakankamai aiškiai reglamentuotas, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarčių pratęsimo ne ribojimo pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
13. Bylos duomenimis ginčo žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas iki 2023-02-28. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei prašymą pratęsti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai, nuomos terminą, pateikė 2023-02-24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N38/2003-010 jau buvo vieną kartą pratęsta – 2013-02-28 susitarimu Nr. 3SŽN-(14.3.55.)-36). Vertinant, kad galiojančios teisės normos nenumato galimybės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarties pratęsti antrą kartą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apie valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo negalimumą ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18d. nutarimu patvirtintų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 12 punktas).
14. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyta motyvacija ir argumentacija, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
15. Teisėjų kolegija, apibendrindama kas išdėstyta konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį dėl atsakovės sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes ginčui tarp šalių spręsti, teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis) bei tinkamai taikė valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant, suformuotą teisminę praktiką, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
16. Ieškinį atmetus ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023m. gruodžio 11d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.