- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eB2-322-650/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išskirtoje civilinėje byloje ieškovės (kreditorės) UAB „A.“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovei restruktūrizuojamai UAB „B. C. G.“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „K.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „B. C. G.“(juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) restruktūrizavimo bylą; paskirti restruktūrizavimo administratore uždarąją akcinę bendrovę „K.“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d.
2. 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarta patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „B. C. G.“ byloje; ginčijamus kreditorių reikalavimus išskirti į atskiras bylas, tame tarpe ir ginčijamą UAB „A.“ 3912,33 Eur dalyje kreditorinį reikalavimą .
Šalies argumentai
3. Ieškovė (kreditorė) teiktu nemokumo administratorei pradiniu kreditorinio reikalavimo pareiškimu ir teismui patikslintu pareiškimu ( 2025-04-23 DOK – 3705 ) nurodo tokias savo reiškiamo kreditorinio reikalavimo aplinkybes:
3.1. pagal 2023 m. gegužės 10 d. Paskolos su įkeitimu sutartį Nr. ALM- BCG-20230518 restruktūrizuojamos UAB „B. C. G.“ negrąžintos paskolos suma UAB „A.“ 350 000 Eur; paskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2024-05-23 iki 2024-12-30 sudaro 25 545,21 Eur;
3.2. Nesutinka su atsakovės nemokumo administratorės pozicija, kuria prašoma netvirtinti Kreditorės finansinio reikalavimo 3 912,33 Eur dalies dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2024-11-27 (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos) iki 2024-12-30 (nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos);
3.3. Atsakovės nemokumo administratorės pozicija, kad 2024-11-27 teismo nutartimi sustabdžius palūkanų mokėjimą, Kreditorė prarado reikalavimo teisę į palūkanas už laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, reikštų pareikšto materialaus teisinio reikalavimo išsprendimą dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nors laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimas lemia tai, kad byloje negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimo išsprendimą.
3.5. Be to laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos rašytinio proceso tvarka dar iki Kreditorės įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu; kreditorė neteikė atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedalyvavo klausimo nagrinėjime.
3.6. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai,
3.7. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta nemokumo byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Jeigu teismas įsiteisėjusia nutartimi būtų atsisakęs iškelti restruktūrizavimo bylą, Kreditorė turėtų teisę pareikšti ieškinį dėl palūkanų visa apimtimi, nes jokiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės Kreditorės reikalavimas dėl palūkanų nebuvo atmestas. Dabar tą pačią teisę Kreditorė įgyvendindama pateikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo
3.8. Kreditorės prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo metu 2024-11-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo, nes jos pasibaigė įsiteisėjus 2024-12-23 nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl tiek Kreditorės prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo metu, tiek ir jo nagrinėjimo metu nėra jokių apribojimų skaičiuoti palūkanas už laikotarpį iki 2024-12-23 nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo.
6. Nemokumo administratorė teiktu teismui 2025-03-21 prašymu (2025-03-24 DOK – 2611) dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nurodė nesutinkanti dėl ieškovės ( kreditorės) 377 625,21 Eur reikalavimo patvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje dalyje – dėl II etape 25 545,21 Eur paskaičiuotų palūkanų, sutinka tik su 21 632,88 Eur palūkanų tvirtinimu ). Savo nesutikimą su kreditoriaus reikalavimu grindžia argumentais :
4.5. 2024-11-27 nutartimi restruktūrizavimo byloje teismas nutarė taikyti iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „B. C. G.“ kėlimo įsiteisėjimo dienos laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant, bet neapsiribojant – uždrausti skaičiuoti netesybas ir palūkanas už Bendrovės prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Susipažinus su kreditorių pareikštais reikalavimais ir derinant juos su kreditoriais nustatyta, kad kreditoriai palūkanas priskaitė už laikotarpį iki 2024-12-30.
4.6. Nemokumo administratoriui perskaičiavus palūkanas ir netesybas kreditorei UAB „A.“ nuo 2024-05-23 iki 2024-11-26 (imtinai) nuo negrąžintos 350 000 Eur paskolos, jos sudarytų 21 632,77 Eur, todėl tokiu dydžiu ir teikiamas teismui tvirtinti; ginčijamas skirtumas, skaičiuojant palūkanas iki 2024-12-30 sudaro 3912,33 Eur.
Atsiliepimas
7. Tai pat nemokumo administratorės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „A.“ patikslintą pareiškimą ( 2025-04-29 DOK-3864), kuriame nesutinka su ieškovės (kreditorės) teikiamu reikalavimu. Savo nesutikimą grindžia tokiais argumentais:
5.1. 2024-11-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-478-650/2024 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta, be kita ko, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už Atsakovės prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog kreditorė savo reikalavimo teisę apibrėžia kaip kilusią iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, ginčijama finansinio reikalavimo dalis – palūkanos už laikotarpį nuo 2024-11-27 – priskaičiuota nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant teismo nutartimi taikytą draudimą, todėl jos tvirtinimui restruktūrizavimo byloje teisinio pagrindo nėra.
5.2. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2024-11-27 Šiaulių apygardos teismo nutartis nebuvo apskųsta, panaikinta, todėl sukėlė joje numatytus teisinius padarinius bei privalo būti vykdoma.
5.3. Atsikertant į Pareiškėjos argumentą, esą ji neprarado teisės į palūkanas skaičiavimo, nes priešingu atveju tai reikštų materialaus reikalavimo išsprendimą dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, atkreiptinas dėmesys, kad byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nebuvo reiškiamas joks materialus reikalavimas dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo. Kitaip tariant, byloje nebuvo sprendžiamas toks reikalavimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu jis niekaip negalėjo būti išspręstas. Palūkanų skaičiavimo sustabdymas yra viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnyje įtvirtintų restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pasekmių, tačiau byloje buvo nagrinėtos ne palūkanų sustabdymo taikymo teisinės prielaidos, tačiau sprendžiamas klausimas dėl atsakovės finansinių sunkumų (ne)egzistavimo, jo gyvybingumo ir kitų restruktūrizavimui būtinų sąlygų buvimo. Tai reiškia, jog minėtas Pareiškėjos argumentas nepagrindžia jos teisės skaičiuoti ginčijamas palūkanas.
5.4. Neturi pagrindo ir Pareiškėjos argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos iki Pareiškėjos įtraukimo į bylą, jai neteikus savo pozicijos ginčo klausimas, kas uždraudus skaičiuoti palūkanas tariamai lemtų teisės į teisingą teismo procesą pažeidimą. JANĮ 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Vadinasi, Pareiškėja turėjo teisę dalyvauti procese bylos kėlimo stadijoje, tačiau tuo tikslu turėjo išreikšti atitinkamą savo valią, o vėliau byloje dalyvaujančių asmeniu tapo tik patvirtinus joa finansinį reikalavimą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai. Laikantis Pareiškėjos argumentų loginės linijos, tektų sutikti, jog absoliučiai visos teismų nutartys nemokumo procesuose iki kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo yra visų kreditorių teisės į teisingą teismo procesą pažeidimas. Akivaizdu, kad tokia pozicija nėra niekuo pagrįsta ir prieštarauja nemokumo procesų esmei, šį institutą paverčia faktiškai neveikiančiu.
5.5. Jokio teisinio ryšio su nagrinėjamu ginču neturi Pareiškėjos argumentai, neva 2024-11-27 nutartimi negalėjo būti atmesta Pareiškėjos reikalavimo Atsakove dalis dėl palūkanų. Pabrėžtina, kad byloje nebuvo pareikštas joks materialinis reikalavimas dėl palūkanų stabdymo, taip pat nebuvo nagrinėjamas joks Pareiškėjos reikalavimas Atsakovei. 2024-11-27 nutartimi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymėjo tik nemokumo procesams būdinga specifika ir ypatumais, todėl jos negali būti sutapatinamos su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikomos sprendžiant šalių ginčus dėl skolos priteisimo. Byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nutarta apriboti teisę bloginti Atsakovo finansinę padėtį palūkanų/netesybų skaičiavimu, kas yra viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pasekmių.
5.6. Galiausiai, 2024-11-27 nutartis negali būti aiškinama kaip praradusi bet kokią teisinę reikšmę Atsakovės restruktūrizavimo procese. Šia nutartimi buvo siekiama išlaikyti Atsakovės status quo, nebloginti jo finansinės būklės ir išlaikyti visų kreditorių lygiateisiškumą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ir tuo, jog jos bus taikomos santykinai trumpą laiką, dėl ko egzistuoja šių priemonių taikymo tikslingumas ir proporcingumas. Kitaip tariant, uždraudimas skaičiuoti palūkanas už laikotarpį nuo nutarties priėmimo laikytas proporcinga kreditorių teisių ribojimo priemone. Tokios teismo išvados, draudimo galiojimo laikotarpis nebuvo pakeisti ir/ar nuginčyti, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo jį ignoruoti ar skaičiuoti palūkanas, tarsi jo nebūtų buvę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
8. Ar kreditorinis reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas nemokiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
Ginčijamas 3912,33 Eur kreditorinis reikalavimas tvirtinamas
6. Nemokumo administratorė nesutinka su kreditorės pozicija skaičiuoti sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „B. C. G.“ įsiteisėjimo dienos (2024 m. gruodžio 30 d.), atsikirtinėja 2024 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, argumentuodama, kad šia nutartimi teismo uždrausta visiems kreditoriams skaičiuoti palūkanas bei delspinigius už atsakovės UAB „B. C. G.“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, todėl kreditorės paskaičiuotos sutartinės palūkanos turėtų sudaryti ne 25 545,21 Eur , o 21 632,88 Eur, todėl netvirtinamas kreditorinis reikalavimas dėl 3912,33 Eur palūkanų, kaip susidaręs skirtumas palūkanų paskaičiavime už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d.
7. Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovės nemokumo administratorės argumentai stokoja teisinio pagrįstumo, iš esmės pritartina motyvuotiems ieškovės ( kreditorės) teikiamiems argumentams apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisinius aspektus bei sutartinių palūkanų už negrąžintą atsakovės paskolą skaičiavimą laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d., kurios sudaro 25 545,21 Eur sumą.
8. Pažymėtina, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytas draudimas skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. O tam tikra laikina apsauga juridiniam asmeniui, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, numatyta JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia įstatymų leidėjo siekį jau nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą priėmimo teisme akumuliuoti, išsaugoti to juridinio asmens turtą. Kai tokios apsaugos neužtenka, nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą priėmimo iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo gali būti taikomos papildomos apsaugos priemonės.
9. 2024 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos kelios laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „B. C. G.“ atžvilgiu, tame tarpe pagal 4 punktą - uždraudžiant skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „B. C. G.“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Sutiktina su UAB „A.“ teikiamais argumentais, kad į pradinį bylos procesą ši kreditorė nebuvo įtraukta, kad teismas iš esmės vertino tik aplinkybes, kiek atsakovė yra skolinga pareiškimą pateikusiai kreditorei (duomenys neskelbtini), ar atsakovės turimos prievolės įvykdymo terminas pareiškėjai yra suėjęs, ar pradelsti pareiškėjai atsakovės finansiniai mokėjimai viršija 10 Vyriausybės patvirtintų MMA (9 240 Eur) dydį. Be to teismas, konstatavęs, jog atsakovės atveju yra būtinybė laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti juridinio asmens, kuriam siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, padėties stabilumą – įtvirtinti status quo būseną, 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje nevertino esminių su kitais kreditoriais (tame tarpe ir su UAB „A.“ ) sudarytų sutarčių vykdymo aplinkybių, galimų netesybų ir palūkanų skaičiavimo įtakos galimam atsakovės restruktūrizavimo procesui. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes sutiktina su ieškovės argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, todėl jos negali įtakoti paties teikiamo kreditorinio reikalavimo atsakovei pagrįstumo. Ieškovė, kaip neįtraukta į restruktūrizavimo bylos kėlimo procesą kreditorė, net neturėjo procesinės galimybės apskųsti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
10. Todėl teismas vertina, kad ieškovė tinkamai pagrindė visą savo kreditorinį reikalavimą, nes nemokumo administratorei pateikė tiek pačią sutartį, tiek duomenis apie sutartinių palūkanų paskaičiavimus – 25 545,21 Eur dydžio nuo negrąžintos 350 000 Eurų paskolos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. (t. y. iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „B. C. G.“ įsiteisėjimo dienos), todėl nėra pagrindo II eile tenkinamo kreditorės finansinio reikalavimo mažinti nemokumo administratorės ginčijama 3912,33 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato jokių specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
13. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio.
14. Ieškovė (kreditorė) UAB „A.“ tiek pasirengimo stadijoje, tiek ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teikė prašymus priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme (2025-05-29 DOK - 4887) nurodo, kad kreditorei ryšium su atsakovės nemokumo administratorės ginčijama finansinio reikalavimo dalimi buvo suteiktos teisinės paslaugos 680 Eur sumoje. Atskiroje lentelėje detalizuojamos tokios išlaidos : 2025-04-01 atsiliepimo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo parengimas - 360 Eur; 2025-04-22 pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo – 160 Eur; 2025-03-24 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 160 Eur. Prašyme taip pat teigiama, kad teismui teikiamas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, kuriame nurodyta, kad Kreditorė įsipareigoja atsiskaityti su Advokatų profesine bendrija „C.“ atlikus tam tikrą darbą (vienoje byloje) arba periodiškai. Nors išlaidos faktiškai nėra apmokėtos, tačiau šiuo prašymu pagrįstas išlaidų dydis ir yra Kreditorės įsipareigojimas jas apmokėti pasiekus 1600 Eur sumą
15. Prašymas motyvuojamas suformuota nauja kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodoma, kad kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas. Kreditorė taip pat nurodo, kad todėl teismų praktikoje remiantis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuota taisykle yra priteisiamos ir neapmokėtos išlaidos, jeigu yra pagrįstas išlaidų dydis bei kliento įsipareigojimas jas apmokėti. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1031-450/2023, 2024 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20-798/2024, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-934/2024, 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-152-881/2025, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-892-603/2025.
16. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką bei kreditorės UAB „ A.“ atstovo teiktus duomenis apie apskaičiuotas procesinių dokumentų parengimui išlaidas pagal 2024-11-19 sudarytą su advokatų profesine bendrija „C.“ teisinių paslaugų sutartį, teismas daro išvadą, kad kreditorės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas. Kadangi kreditorė savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina, taip pat pateikė Teisinių paslaugų sutartį, iš kurios turinio galima spręsti apie kreditorės ir advokatų bendrijos susitarimą šias paslaugas apmokėti ateityje, šiuo atveju galima konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos yra realios, nes UAB „ A.“ prisiėmė teisinę pareigą sumokėti Bendrijai už jai suteiktas teisines paslaugas, taip pat teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys šių paslaugų apimtį ir kainą.
17. Teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti kreditorės UAB „A.“ prašomas priteisti 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija nurodytų Rekomendacijų pagrindu leistinų maksimalių priteisti atstovavimo išlaidų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41-42 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 290 – 292 straipsniais, teismas
nutaria:
patvirtinti papildomą ieškovės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3912,33 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų dvylikos eurų ir 33 centų) kreditorinį reikalavimą ( viso II etapu patvirtinant 25 545,21 Eur kreditorinį reikalavimą), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. C. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), restruktūrizavimo byloje.
Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „B. C. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės ( kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 680,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.