- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- II-917-953/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01864-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Martynas Galvičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Institucija
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. ANN-627 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos vyriausiasis specialistas S. A. 2021 m. liepos 7 d. R. Š., UAB “(duomenys neskelbtini)” generaliniam direktoriui, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VERT-ANR_P-147-2021 dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. be AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, įrengė metalo konstrukcijų atitvarą prie (duomenys neskelbtini) pastatų, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 0,4 kV elektros kabelių linijų SP23-1 + KS8 ir SP23-2 ÷ KS8 apsaugos zonoje, einančių į pastatą (duomenys neskelbtini) iš skirstomojo punkto SP-23. Tuo R. Š. pažeidė iki 2020 metų sausio 1 dienos galiojusios redakcijos Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 16.1 ir 16.2 punktus. R. Š. protokole nurodė, kad su pažeidimu nesutinka iš esmės.
2021-08-10 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pirmininko pavaduotojas J. M., susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, kurioje R. Š. yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnyje, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino R. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 100 eurų baudą. Nutarime nurodyta, kad Taryba, 2019 m. spalio 11 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau - NŽT) raštą dėl galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykdytų tvoros įrengimo darbų (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas) (pagal kompetenciją nagrinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini))), ir vadovaudamasi ANK 589 straipsnio 14 punktu ir 590 straipsnio 2 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) generalinio direktoriaus R. Š. atžvilgiu pradėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo teiseną pagal ANK 327 straipsnio požymius. Tyrimą buvo pavesta atlikti Tarybos Techninės priežiūros departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui S. A. (toliau - Teritorinio skyriaus specialistas), kuris, atlikęs tyrimą, 2021-07-07 UAB “(duomenys neskelbtini)” generaliniam direktoriui R. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Minėtame nutarime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 31SD-9137-(14.31.137 E.) NŽT pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau - Išrašas), kuriame buvo nurodytos specialiosiomis žemės naudojimo sąlygos Objektui, kopiją bei topografines nuotraukas. 2019 m. gruodžio 12 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kuriame nurodyta, kad atlikus 0,4 kV kabelių linijų SP23-1-KS8 ir SP23-2-KS8 (toliau — Elektros tinklai)) apžiūrą, nustatyta, kad Bendrovė žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė tvorą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2019 m. sausio 20 d. Taryba raštu Nr. R2-(ST)-318 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją apie tai, kada minėti energetikos įrenginiai buvo įrengti, su kuo buvo derinti jų projektai bei visą turimą projektinę ir eksploatavimo dokumentaciją. Taip pat Taryba prašė pateikti 2019 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 19 KR-SD-11713, kurį (duomenys neskelbtini) siuntė Bendrovei ir prašė paaiškinti, kaip galimas pažeidimas įtakoja ir ateityje įtakos elektros ir dujų komunikacijų eksploatavimą. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 24 d. raštu (reg. Nr. Rl-962) pateikė atsakymą su dokumentacija ir paaiškino, kad atitvaras apsunkintų gedimų ir/ar avarijų šalinimo darbus įvykus gedimams. 2019 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) raštu (reg. Nr. Rl-3680) buvo pateikti nuosavybės ir aptarnavimo ribų aktai, įrodantys, kad Elektros tinklai, kurių apsaugos zonoje įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė. 2020 m. vasario 19 d. Taryba raštu Nr. R2-(ST)-941 kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti aikštelės įrengtos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengimo projektus su derinimais ir brėžiniais ir įrengtos aikštelės išpildomąsias geodezines nuotraukas. 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas Bendrovės atsakymas (reg. Nr. Rl- 3074), kad Bendrovė šių dokumentų neturi, nes praėjo daug laiko ir teismai pripažino teisėtu aikštelės įrengimą. 2020 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojai, specialiu prietaisu, dalyvaujant Tarybos vyriausiajam specialistui S. A. ir vyriausiajam specialistui A. J., Bendrovės generaliniam direktoriui R. Š. ir Bendrovės darbų vadovui V. J. parodė kabelinių linijų ir dujų vamzdžio vietas, buvo surašytas faktinių aplinkybių aktas (reg. Nr. SFAA-113, toliau - Patikrinimo aktas). Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2019 m., be (duomenys neskelbtini) sutikimo, įrengė metalo konstrukcijų atitvarą Objekte, (duomenys neskelbtini) priklausančių Elektros tinklų, apsaugos zonoje. Elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos ir eksploatavimo taisykles metalo konstrukcijų atitvaro įrengimo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-10- 31, toliau - Sąlygos), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklės (suvestinė redakcija nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31, toliau - Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01, toliau - Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Bendrovė 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. 20/04-SL-84 (Tarybos reg. Nr. Rl-13897, toliau - Raštas), nurodė (7 punktas), kad Bendrovė ne įrengė naują statinį, o iš esmės atliko jai nuosavybes teise priklausančios (duomenys neskelbtini) aikšteles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) paprastąjį remontą, t. y. apsaugojo aikštelę apsauginiu atitvaru. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento (toliau — Reglamentas) 8 punkto nuostatą, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Pagal Išrašo 2.2 papunktį, (duomenys neskelbtini) aikštelė, klasifikuota kaip kiti inžineriniai statiniai yra įregistruota, o atitvaras įrengtas į aikštelę, todėl pagal Reglamento 8 punkto nuostatas, atitvaro įrengimas nėra naujo antžeminio statinio statyba. Pagal Reglamento 7 punktą, statinio statybos darbų rūšys yra šios: 1. naujo statinio statyba; 2. statinio rekonstravimas; 3. statinio remontas (3.1. statinio kapitalinis remontas; 3.2. statinio paprastasis remontas); 4. statinio griovimas. Pažymėtina, kad Taisyklių 16.1 papunktis nurodo, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius (t. y. atlikti bet kokius Reglamento 7 punkte nurodytas statybos darbų rūšis). Todėl Bendrovė, atlikdama aikštelės paprastąjį remontą, privalėjo gauti (duomenys neskelbtini) sutikimą. Taip pat byloje yra Išrašas, kuriame nurodyta, kad Objektui (žemės sklypui Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų elektros linijų apsaugos zonos (nuo 2001-12-07). Be to, (duomenys neskelbtini) pateikė Tarybai elektros ir dujų įrenginių aptarnavimo ribų aktus, įrodančius, kad nurodyti įrenginiai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė, taip pat aplinkybę, kad Bendrovė įrengė metalo konstrukcijų atitvarą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, patvirtina ir 2020 m. birželio 18 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. SFAA-113 (toliau - Patikrinimo aktas), kurį surašė Tarybos Techninės priežiūros departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas S. A., dalyvaujant Tarybos Techninės priežiūros departamento Šiaulių teritorinio skyriaus 'vyriausiajam specialistui A. J., Bendrovės generaliniam direktoriui R. Š., Bendrovės darbų vadovui V. J. ir (duomenys neskelbtini) atstovams. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad atlikus kabelių vietų nustatymą prietaisu Vivax Metrotech vLocPro2, nustatyta, kad metalo konstrukcijų elementai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje (t. y. metalo konstrukcijų elementų atstumai iki kabelių linijų tam tikrose vietose yra mažesni nei 1 metras (Taisyklių 6.3 papunktis)). Todėl Bendrovės raštas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė atliko aikštelės paprastąjį remontą, Išrašas, įrodantis, kad Objektui yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos (9.4 papunktis), Nuosavybės ribų aktas, įrodantis aplinkybę, kad metalo konstrukcijų elementai įrengti būtent (duomenys neskelbtini) priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, o taip pat Patikrinimo aktas įrodo aplinkybę, kad Bendrovė įrengusi metalo konstrukcijų atitvarą Objekte be (duomenys neskelbtini) sutikimo, pažeidė Taisyklių 16.1 papunktį. Taip pat Taryba pažymi, kad Taisyklių 16.2 papunktis nurodo, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, o nepakankant duomenų, leidžiančių priskirti metalo konstrukcijų atitvaro įrengimo darbus prie žemės darbų, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad byloje turimi įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Bendrovė vykdė žemės kasimo darbus, pažeidžiant Taisyklių 16.2 papunktį. Dėl situacijos fiksavimo vietoje (Patikrinimo aktas) su (duomenys neskelbtini) naudotais prietaisais, kurių kalibravimo ir atitikties dokumentai nebuvo pateikti Bendrovės atstovams, Taryba nurodo, kad kadangi byloje yra Išrašas, įrodantis aplinkybę, kad Objekte yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, Patikrinimo aktas yra tik papildomas įrodymas, kad Bendrovės įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi atitinkamai su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. <...>. Taisyklių 6.3 papunktis nustato, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos: išilgai požeminių elektros kabelių linijų - žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų - 1 metro, o iki statinių pamatų - 0,6 metro atstumu. Taigi, Patikrinimo aktas parodo, kad net tuo atveju, jeigu VĮ Registrų centre nebūtų įregistruota elektros linijų apsaugos zonos, remiantis įstatymo formuluote ir Patikrinimo akte užfiksuotais atstumais, konstatuotina, kad metalo konstrukcijų elementai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje (t. y. metalo konstrukcijų elementų atstumai iki kabelių linijų tam tikrose vietose yra mažesni nei 1 metras (Taisyklių 6.3 papunktis)). Šiuo atveju Bendrovės pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio, nes, NŽT raštas kuriame nurodyta, kad tvoros pastatymo darbai Objekte, galėjo būti vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir persiųstas Tarybai nagrinėti pagal kompetenciją (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 19KR-SD-9143 „Dėl tvoros įrengimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ Taryboje buvo gautas 2019 m. spalio 11 d., o pažeidimas iki nutarimo priėmimo dienos nenutrauktas. Ši aplinkybė aktuali ANK 39 straipsnio kontekste, kadangi administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nutarime taip pat nurodyta, kad įvertinus visus surinktus įrodymus Taryba nustatė, jog administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta, kad R. Š. pažeidė Taisyklių 16.1 ir 16.2 papunkčius, todėl šis netikslumas ištaisytinas, nurodant, jog R. Š., kaip Bendrovės vadovas, pažeidė Taisyklių 16.1 papunktį ir ANK 327 straipsnį (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad Bendrovės Rašte nurodyta aplinkybė, jog 2020 m. spalio 14 d. eismo saugumo atitvaro didžioji dalis buvo demontuota, nelaikytina lengvinančia aplinkybe, kadangi Bendrovė, suprasdama daromo pažeidimo esmę, turėjo galimybę pilnai pašalinti nurodytą objektą, tačiau to nepadarė. Taigi, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 35 straipsnio 1 dalį atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta pagal ANK 36 straipsnio 1 dalį atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo R. Š. skundas „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-08-10 nutarimo Nr. ANN-627“, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir panaikinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (pareiškėjui) R. Š. paskirtą 100 Eur baudą. Skunde nurodo, kad Protokolas surašytas VERT atstovui S. A. iš esmės tinkamai ir visapusiškai nebaigus administracinio nusižengimo tyrimo, t.y. pirmiau buvo nuspręsta tiesiog surašyti pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir tik vėliau nagrinėti su tyrimu susijusias aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus argumentus. Pareiškėjas dar iki Protokolo surašymo teikė VERT Šiaulių skyriui 2020-01-30 raštą Nr. 20/04-SL-06, 2020-08-07 raštą Nr. 20/04-SL-47, 2010-10-16 raštą Nr. 20/04-SL-84 (kopijos pridedamos) su gausiais pareiškėjo argumentais ir rašytiniais įrodymai, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas padarė kokį tai administracinį nusižengimą, taip pat net kelis kartus pareiškėjas buvo kviečiamas į VERT Šiaulių skyriaus būstinę, kur savo nesutikimo argumentus nurodė VERT skyriaus atstovui S. A. dar ir žodžiu, tačiau kurių (nei raštu, nei žodžiu išdėstytų) VERT Šiaulių skyriaus atstovas iki Protokolo surašymo visiškai nevertino. Skundžiamo Nutarimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad teisingam bylos išsprendimui, įrodymai turi būti surinkti, užfiksuoti, ištirti ir įvertinti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (šiuo atveju - 2021-07-07 Protokolas Nr. VERT-ANR_P-147-2021) turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Todėl protokole kaltinimas atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas itin aiškiai, jame privalo būti nurodyta, kokia konkrečia veika, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas teisės pažeidimas, kokius teisės aktus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamoje byloje, Protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) pareiškėjas R. Š. tariamai pažeidė protokole nurodytų teisės normų nuostatas. Protokolas buvo surašytas pernelyg nekonkretus ir nepakankamai aišku, kuo pareiškėjas yra apskritai kaltinamas ir kokius konkrečius neva tai neteisėtus veiksmus jis atliko. Protokolas buvo surašytas ne baigus administracinio nusižengimo tyrimą, kaip tai turėtų būti pagal ANK 608 str. 1 d., bet tyrimo pradžioje ar viduryje, o po to galimai buvo atliekami tyrimo veiksmai ir pan. Nėra administracinio nusižengimo sudėties. Protokole nurodyta, o ir skundžiamame Nutarime iš esmės nepagrįstai yra atkartojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra pareiškėjas, 2019 m. be (duomenys neskelbtini) sutikimo įrengė metalo konstrukcijų atitvarą prie (duomenys neskelbtini), pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančių 0,4 kV elektros kabelių linijų SP23-1/KS8 ir SP23-2/KS8 apsaugos zonoje, einančių į pastatą (duomenys neskelbtini) iš skirstomojo punkto SP-23. Bendrovės generalinis direktorius pareiškėjas R. Š. pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 papunktį. VERT nepagrįstai ignoravo tai, kad Bendrovė ne statė kokį naują statinį, o iš esmės atliko jai nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) aikštelės b1 – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, t.y. apsaugojo aikštelę apsauginiu atitvaru. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvęs eismo apsauginis atitvaras, o ne tvora buvo įrengtas išimtinai ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių ((duomenys neskelbtini) aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako dalies), kuriuos įrengė pati bendrovė, kuriuos įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir kurios (registracijos) teisėtumą ir nuosavybės faktą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-686/2016. Kadangi minėtas atitvaras yra kaip (duomenys neskelbtini) aikštelės priklausinys ir yra pritvirtintas prie Bendrovei priklausančio teisėtai įrengto ir įregistruotų inžinerinių statinių (aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako), kurių (aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako) įrengimas jau buvo suderintas ir su (duomenys neskelbtini) (yra tvirtinimo žymos ant brėžinio), todėl atliekant apsauginio metalinės konstrukcijos atitvaro įrengimo darbus šios aikštelės – papildomi suderinimai su (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalingi. 2020-06-18 buvęs atliktas situacijos fiksavimas vietoje su (duomenys neskelbtini) naudotais prietaisais, kurių kalibravimo ir atitikties dokumentai nebuvo pateikti ir nėra žinoma tokių prietaisų naudojimo tinkamumas, galimos matavimo paklaidos ir kita, leidžia teigti, kad nėra objektyvių duomenų teigti, kad aptariamas eismo saugumo atitvaras pažeidžia kokias tai elektros ar dujų tinklų apsaugos zonas adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nėra vienareikšmiškai aišku kaip VERT pranešimuose įvardijamas atitvaras pažeidžia (duomenys neskelbtini) ar VERT interesus, t.y. kokią žalą ar kokius kitus nepatogumus patiria (duomenys neskelbtini) ar VERT dėl Jūsų minimo statinio buvimo, taip pat kokią grėsmę VERT minimas statinys kelia ar gali sukelti Nutarime minimiems elektros tinklams. Taip pat VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje nėra nurodoma (nėra išviešinta), kad ši teritorija ar jos dalis patenka į VERT minimą apsaugos zoną. Taip pat nėra neabejotinų duomenų, kad būtent situacijos fiksavimo vietoje galimai nustatyti kabeliai nuosavybės teise priklauso būtent (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas pastatų kompleksas įrenginėtas prieš daugiau kaip 30 metų, todėl toje vietoje galėjo būti elektros kabelių kitų ir įvairių, nes VERT minimos elektros tinklų apsaugos zonos nėra apibrėžtos konkrečiais taškais, nėra įregistruotos taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti tokių tinklų buvimą, juo labiau, kad Bendrovės buvęs įrengtas eismo saugumo atitvaras buvo virš minėtų tinklų apsaugos zonų. Skundžiamo Nutarimo nepagrįstumo kontekste taip pat svarbu tai, kad Nutarimo argumentai prieštarauja nuo 2020-01-01 įsigaliojusiam LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (XIII-2166) (toliau - ir Įstatymas), kurio 24 str. 3 d. numatyta, kad Požeminių kabelių linijos apsaugos zona - tai išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vienų metrų į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemės po šia juosta. Tuo tarpu Įstatymo 30 str. numatyta, kad priklausomai nuo dujotiekio vamzdyno galingumo, apsaugos zona nustatyta yra tik vienas arba du metrai nuo vamzdyno sienelės į šonus. Todėl net ir neturint iš (duomenys neskelbtini) bei VERT tikslių duomenų apie tai kokiame gylyje buvo įrengti (duomenys neskelbtini) ir VERT minimi elektros kabelių linijos, tačiau remiantis minėtomis teisės normomis ir iš bendros informacijos apie tokių tinklų įrengimo reikalavimus, konstatuotina, jog Bendrovės įrengtas apsauginis eismo atitvaras minėtų tinklų apsaugos zonos akivaizdžiai nepažeidžia. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę vykdyti statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pripažinusi tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau - ir NŽT) centrinis skyrius, tiek NŽT Šiaulių skyrius, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek Lietuvos Aukščiausiais Teismas: NŽT (centrinis skyrius) dar 2015-10-20 raštu Nr. lSS-2876-(8.5. (1 psl. 3-7 pastraipose nuo viršaus) nurodė, kad jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta galimybė vykdyti statybas nuomojamame valstybinės žemės sklype - tokia statyba galima ir atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ir/ar kitų asmenų sutikimas nėra reikalingas. NŽT Šiaulių skyrius 2019-06-28 raštu Nr. 31SD-4575-(14.31.7.) taip pat konstatavo, kad (citata): „Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype <...> atskiro žemės sklypo nuomotojo sutikimo tokiai statybai nereikia. <...> Nuomos sutarties 6 punkte buvo aptartos statybos nuomojamame žemės sklype sąlygos ir nurodyta, kad „statoma pagal statybos normas ir taisykles bei nustatyta tvarka paruoštus projektus ", todėl pagal tokią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka statyti statinius. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) (2014-04-17 rašto Nr. (8.4)-2D-6073, 2014-06-17 rašto Nr. (8.4)-2D-9573 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-08 rašto Nr. 14/03-SL-84 bei 2014-06-12 rašto Nr. 14/03-SL-129 kopijos pateiktos VERT), aiškindama statybų vykdymą reglamentuojančius ir kitus teisės aktus, nurodė, kad pareiškėjas (valstybinės žemės nuomininkas, gali įgyvendinti statytojo teisę, jeigu tai numatyta žemės nuomos sutartyje (o tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje žemės sklypo dalies nuomos sutartyje yra numatyta, sutarties kopija pateikta VERT), taip pat kitų statinių savininkų, kurie taip pat nuomojasi valstybinės žemės sklypą, sutikimas statyti naujus statinius nėra reikalingas, jei statybos darbai neįtakoja kitiems savininkams priklausančio turto, pvz. nauji statiniai nėra blokuojami su esamais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215- 686/2016 konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties ir šiame Žemės sklype esančių pareiškėjo statinių konstatavo, kad: valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi statybos ribojimai nenustatyti. 2019-06-21 patikrinimą vietoje atlikę VTPSI taip pat konstatavo (2019-07-23 VTPSI rašto Nr. (16.2)2D-9713, kad adresu (duomenys neskelbtini) įrengta apsauginė tvorelė yra I-os grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas (analogiškos pozicijos laikėsi ir VTPSI centrinis skyrius, kuris 2018-11-07 raštu Nr. 2D-15867- (19.17) atsakė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinį paklausimą dėl tokio atitvaro įrengimo galimybės ir statybos teisėtumo) ir VTPSI jokių pretenzijų dėl aptariamo statinio (ne)teisėtumo bendrovei iki pat šiol nėra pareiškusi (taigi jų neturi), įskaitant ir dėl VERT nurodomos apsaugos zonos tariamo pažeidimo, nors tokios apsaugos zonos VTPSI neabejotinai yra ir buvo (turėjo būti) žinomos. Todėl konstatuotina, jog nesant privalomam reikalavimui tokiam statiniui gauti statybos leidimą, konstatuotina, kad nėra privaloma gauti ir kitų kokių tai asmenų sutikimus, įskaitant (duomenys neskelbtini) ir/ar VERT ir dėl to Bendrovė/pareiškėjas nėra laikomi pažeidę Taisyklių 16.1. punktą. Dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko. Protokole nurodoma, kad pareiškėjo tariamai atlikto administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2019-12-12 00:00 val. iki 2021-07-07 00:00 val. Skundžiamame Nutarime VERT laikosi prieštaringos pozicijos, kad Protokole nurodomas pažeidimo padarymo laikas teisingas, nors VERT Nutarime pripažįsta, kad informaciją iš (duomenys neskelbtini) apie galimą pažeidimo padarymo gavo 2019-10-02, nors, kaip minėta, pažeidimo padarymo data Protokole skyriuje „Administracinio nusižengimo padarymo <...> laikas“ nurodyta beveik dviem mėnesiais vėlesnė, t.y. 2019-12-12, ir dėl Nutarime neatskleidžiamos priežasties - administracinio nusižengimo terminas nurodomas trunkamasis ir iki pat 2021-07-07, t.y. Protokolo surašymo dienos, o Protokolo skyriuje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ tariamo pažeidimo padarymo laikas abstrakčiai nurodomas dar kitoks, t.y. kad: „...UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. <...> įrengė metalo konstrukcijų atitvarų“. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos (2019-11-18 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. RC-(ST)-2975 ir kt., tai pati (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą apie tariamai galimą Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą adresu (duomenys neskelbtini) gavo 2019-09-04. Vadinasi akivaizdu, kad byloje aptariamas metalinis eismo saugumo atitvaras įrengtas ženkliai anksčiau nei pažeidimo padarymo data nurodoma Protokole. Pažymėtina, kad aptariamas eismo saugumo atitvaras buvo įrengtas 2019 m. birželio mėnesį. Tai patvirtina prie šio skundo pridedamas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019-06-11 Nr. S5-3489 raštas, kuriame prokurorė nurodė, kad atliekamas tyrimas dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) atliekamų tvoros (red. - eismo saugumo atitvaro) statymo ir prašoma Bendrovės pateikti susijusią informaciją (pažymėtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, gavusi Bendrovės paaiškinimus ir informaciją, kad VTPSI jokių pažeidimų nenustatė, nes tokiam statiniui atskiras statybos leidimas nėra reikalingas, tyrimą dėl viešojo intereso gynimo nutraukė). Todėl iš pateikto rašytinio įrodymo akivaizdu, kad eismo saugumo atitvaras įrengtas dar 2019 m. birželio mėnesį, vadinasi Protokole ir Nutarime nurodomas tariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas (nuo 2019-12-12) akivaizdžiai nurodomas neteisingai ir apie pusę metų vėliau. Be to, kaip matyti iš Bendrovės ir pareiškėjo 2020-10-16 rašto Nr. 20/04-SL-84, tai pastarojo 27-ame punkte pareiškėjas nurodė VERT, kad 2020-10-14 eismo saugumo atitvaro didžioji dalis buvo demontuota, todėl tai taip pat vertintina kaip reikšminga aplinkybė, vertinti, kad pažeidimas neegzistuoja ir jos pakartotinis tikrinimas, kad pažeidimo padarymo laikas Protokole būtų nurodomas iki 2021-07-07 (protokolo surašymo data), nebuvo atliktas, o VERT Protokole nurodė, kad pažeidimas tariamai yra trunkamasis ir atliekamas iki pat 2021-07-07. Tokia VERT išvada, kuri nurodoma tiek Protokole, tiek Nutarime, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Jeigu teismas visgi spręstų, kad yra pagrindo traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, tai minėtas atitvaro demontavimo faktas laikytinas lengvinančia aplinkybe ir pareiškėjui galėjo būti taikoma nebent minimali bauda, o ne baudos vidurkis, kuris nurodytas Nutarime. Dėl pareiškėjo asmeninės atsakomybės. Skundžiamame Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad už tariamo pažeidimo padarymą yra atsakingas pareiškėjas, kuris yra Bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įrengė eismo saugumo atitvarą ar kad minėtas eismo saugumo atitvaras būtų buvęs įrengtas pareiškėjo nurodytu (įsakymu, pavedimu, užsakymu, sutarties pagrindu ar kt.). Akcentuotina, kad šių aplinkybių absoliučiai nesiaiškino nei Protokolą surašęs VERT atstovas, nei Nutarimą priėmusi VERT. Kadangi administracinio nusižengimo bylose privalu užtikrinti in dubio pro reo principą, konstatuotina, kad visi neaiškumai taikytini pareiškėjo naudai, todėl jo asmeninė atsakomybė, kaltės forma ir administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo atskleista ir nebuvo įrodyta, todėl ir dėl šios priežasties Nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą į R. Š. skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su R. Š. skundu, nes jis nėra pagrįstas. Nurodo, kad skunde išdėstyti Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai atkartoja Bendrovės 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. 20/04-SL-84 (Tarybos reg. Nr. Rl-13897, toliau - Raštas) Tarybai pateiktus argumentus, į kuriuos Taryba atsižvelgė ir kuriuos aptarė Skundžiamame nutarime, tačiau pakartotinai pateikia savo sprendimo motyvus ir atsiliepimus į Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus. Tarybos teritorinio skyriaus specialisto surašytas protokolas atitinka ANK 609 straipsnyje protokolo turiniui keliamus reikalavimus, o taip pat įgyvendintos visos ANK 577 straipsnyje numatytos Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, taip pat ir teisė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus (t. y. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. 20/04-SL-84 pateikė papildomus paaiškinimus, į kuriuos Taryba atsižvelgė priimdama Skundžiamą nutarimą). ANK 589 straipsnio 14 papunktis nustato, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pareigūnai pradeda Administracinių nusižengimų teiseną, taip pat administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl šio kodekso 188² straipsnyje, 323, 324, 325, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų. Taigi teritorinio skyriaus specialistas atliko Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo tyrimą tinkamai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą nepažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų savo kompetencijos ribose, o tyrimo metu surinkti įrodymai buvo pakankami Tarybos pagrįsto nutarimo priėmimui. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad byloje turimi įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Bendrovė vykdė žemės kasimo darbus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31, toliau – Taisyklės) 16.2 papunktį, taip pat, kad vertinant Taisyklių 16.1. papunkčio reikalavimus, konstatuotina, kad Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. Taigi, iš oficialaus registro nustatyta, kad Objektui nustatytos elektros linijos apsaugos zona, iš Nuosavybės ribų aktų nustatyta, kad atitvaras įrengtas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių tinklų apsaugos zonoje, t. y. Bendrovė atliko (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje esančio statinio remontą, o remiantis pačios Bendrovės pateiktais paaiškinimais ir oficialaus registro duomenimis, Taryba priėjo neabejotinos išvados, kad Bendrovė pažeidė Taisyklių 16.1 papunkčio reikalavimus, tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad Taryba vadovavosi in dubio pro reo principu ir todėl priėmė tokį Pareiškėjo skundžiamą Nutarimą. Taip pat atsiliepime nurodo, kad ANK 327 straipsnis yra blanketinis, nukreipiantis į Energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisykles, todėl nurodytu atveju, į Protokolą būtina įrašyti teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, šiuo atveju Teritorinio skyriaus specialistas nurodė Taisyklių 16.1 ir 16.2 papunkčius, taip pat nurodė, kad „Bendrovė be (duomenys neskelbtini) sutikimo įrengė metalo konstrukcijų atitvarą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių elektros tinklų apsaugos zonoje“, taigi, akivaizdu, kad nurodytu atveju protokole yra tinkamai (teisingai) nustatytas, įrodytas ir kvalifikuotas R. Š. veika padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo protokole aprašyta administracinio nusižengimo esmė, aiškiai suformuluotas kaltinimas, atskleista inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė. Taip pat pažymėtina, kad remdamasi ANK 617 straipsnyje įtvirtinta teise Taryba skundžiamu nutarimu, atsižvelgdama į Bendrovės pateiktus argumentus „susiaurina“ kaltinimus Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu (t. y. netaiko protokole nurodyto Taisyklių 16.2 papunkčio), taigi administracinio nusižengimo nagrinėjimo ribos neperžengtos – byla nagrinėjama dėl pažeidimo nurodyto Protokole. Dėl administracinio nusižengimo sudėties – Taryba pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento 8 punkto nuostatą, naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Pagal Išrašo 2.2 papunktį, kiemo aikštelė, klasifikuota kaip kiti inžineriniai statiniai yra įregistruota, o atitvaras įrengtas į aikštelę, todėl pagal Reglamento 8 punkto nuostatas, atitvaro įrengimas nėra naujo antžeminio statinio statyba. Bendrovė pripažįsta, kad atliko paprastojo remonto darbus. Reglamento 12 punktas nustato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. <...>. Pažymėtina, kad Taisyklių 16.1 papunktis nurodo, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius (t. y. atlikti bet kokius Reglamento 7 punkte nurodytas statybos darbų rūšis). Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Bendrovė atlikdama aikštelės paprastąjį remontą privalėjo gauti (duomenys neskelbtini) sutikimą. Tai kad Bendrovė turi leidimus statiniams statyti – yra tik inžinerinių statinių (aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako) įrengimo projekto suderinimas, o įvertinant Bendrovės direktoriaus rašte pateiktą argumentą, kad Bendrovė vykdė paprastąjį remontą, atitinkamai su Taisyklių 16.1 papunkčio nuostatomis Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. Taip pat Taryba pažymi, kad byloje yra Išrašas, įrodantis aplinkybę, kad Objekte yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, Patikrinimo aktas yra tik papildomas įrodymas, kad Bendrovės įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi atitinkamai su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. <...>. Taigi, Patikrinimo aktas parodo, kad net tuo atveju, jeigu VĮ Registrų centre nebūtų įregistruota elektros linijų apsaugos zonos, remiantis įstatymo formuluote ir Patikrinimo akte užfiksuotais atstumais, konstatuotina, kad metalo konstrukcijų elementai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių kabelių linijų SP23-1 KS8 ir SP23-2 + KS8 apsaugos zonoje (t. y. metalo konstrukcijų elementų atstumai iki kabelių linijų tam tikrose vietose yra mažesni nei 1 metras (Taisyklių 6.3 papunktis)). O (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 24 d. rašte (reg. Nr. Rl-962) pateikė atsakymą su dokumentacija ir paaiškino, kad atitvaras apsunkintų gedimų ir/ar avarijų šalinimo darbus įvykus gedimams. Be to, (duomenys neskelbtini) savo atsakyme į Tarybos 2020 m. vasario 14 d. raštą Nr. R2-(ST)-867 pateikė Tarybai elektros ir dujų įrenginių aptarnavimo ribų aktus, įrodančius, kad nurodyti įrenginiai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kuris nustato nuosavybės ir aptarnavimo ribas (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių spintoje KS - 8 apskaitos skyduose ant kabelių įvadų ĮĮPS -1,2 prijungimo gnybtų. Taryba pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą. Elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos ir eksploatavimo taisykles metalo konstrukcijų atitvaro įrengimo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Taryba pažymi, kad Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo atveju akivaizdžiai painioja aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako statybą, kurių projektas, Bendrovės teigimu buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) ir metalo konstrukcijų atitvaro įregimą, kuris, pačios Bendrovės teigimu buvo atliktas parastojo remonto būdu, kaip buvo nurodyta Skundžiamame nutarime ir šiame atsiliepime, atitinkamai su Taisyklių 16.1 papunkčio nuostatomis Elektros tinklų apsaugos zonoje (nustatytoje pagal VĮ Registrų centro duomenis) be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. O Bendrovės direktoriaus nurodytas kasacinio teismo sprendimas buvo priimtas iki nurodyto atitvaro įrengimo, taigi negalėjo legalizuoti ateityje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų darbų. Taryba pažymi, kad nurodytu atveju aplinkybė ar Bendrovė atliko paprastąjį remontą ar pastatė nesudėtingą statinį svarbi tik teisingai kvalifikuojant asmens veiklą, kadangi Taisyklių 16.1 papunktis Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžia visas statybos darbų rūšis, t. y. naujo statinio statybą; statinio rekonstravimą; statinio remontą (statinio kapitalinį remontą; statinio paprastąjį remontą); statinio griovimą, t.y. Skundžiamame nutarime Taryba teisingai kvalifikavo Bendrovės atliktus darbus kaip paprastąjį remontą (kaip ir teigė Bendrovė savo Rašte), tačiau net ir kvalifikavus nurodytus darbus kaip nesudėtingo I-os grupės statinio statybą (naujo statinio statyba), taip pat būtų pažeistas Taisyklių 16.1 papunktis. Taryba pažymi, kad remiantis klaidingomis prielaidomis Bendrovės direktorius prieina klaidingos išvados, kadangi visos tyrimui reikšmingos aplinkybės nustatytos. Dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko. Kaip Taryba pažymėjo, kad trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas ar kiti asmenys (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-68/2009). Šiuo atveju Bendrovės pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio, nes NŽT raštas kuriame nurodyta, kad tvoros pastatymo darbai Objekte, galėjo būti vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir persiųstas Tarybai nagrinėti pagal kompetenciją (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 19KR-SD-9143 „Dėl tvoros įrengimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ Taryboje buvo gautas 2019 m. spalio 11 d., o pažeidimas iki nutarimo priėmimo dienos nenutrauktas. Ši aplinkybė aktuali ANK 39 straipsnio kontekste, kadangi administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje nurodytas Administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs, kadangi Bendrovė pilnai nepašalinusi metalo konstrukcijų atitvaro, tęsia administracinio nusižengimo darymą. Dėl Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės atsakomybės. Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalį pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, o atitinkamai su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą Taryba prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti 2021-08-10 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą Nr. ANN-627.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Protokolas surašytas VERT atstovui S. A. iš esmės tinkamai ir visapusiškai nebaigus administracinio nusižengimo tyrimo, t.y. pirmiau buvo nuspręsta tiesiog surašyti pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir tik vėliau nagrinėti su tyrimu susijusias aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus argumentus. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2019-10-11 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo raštą dėl galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įvykdytų tvoros įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), kurį pagal kompetenciją nagrinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu vadovaujantis ANK 589 straipsnio 14 punktu ir 590 straipsnio 2 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. Š. atžvilgiu buvo pradėta galimai padaryto administracinio nusižengimo tyrimo teisena pagal ANK 327 straipsnio požymius ir kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimą buvo pavesta atlikti Tarybos Techninės priežiūros departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui S. A., kuris, kaip matyti iš 2021-07-08 tarnybinio pranešimo nuo 2019-11-18 iki 2021-07-07 atlikęs tyrimą, 2021-07-07 UAB “(duomenys neskelbtini)” generaliniam direktoriui R. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Vertinant administracinio nusižengimo protokolą turinio surašymo prasme teismas pažymi, kad protokolas surašytas vadovaujantis ANK 609 straipsnyje nurodytais protokolo turiniui keliamais reikalavimais, t. y. protokole nurodyta jo surašymo data, vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, tiksli gimimo data, adresas ir kt.); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, nustatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir t. t. Todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota kokia konkrečiai neteisėta veika pareiškėjas R. Š. tariamai pažeidė protokole nurodytų teisės normų nuostatas, nes protokole aiškiai nurodyta, kad R. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. be AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, įrengė metalo konstrukcijų atitvarą prie (duomenys neskelbtini) pastatų, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 0,4 kV elektros kabelių linijų SP23-1 + KS8 ir SP23-2 ÷ KS8 apsaugos zonoje, einančių į pastatą (duomenys neskelbtini) iš skirstomojo punkto SP-23. Iš 2021-07-07 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad Bendrovė (įmonės vadovas R. Š.), be (duomenys neskelbtini) sutikimo įrengusi metalo konstrukcijų atitvarą prie (duomenys neskelbtini) pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausančių 0,4 kV elektros kabelių linijų SP23- 1 -J- KS8 ir SP23-2 KS8 apsaugos zonoje, einančių į pastatą (duomenys neskelbtini) iš skirstomojo punkto SP-23, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31) 16.1 ir 16.2 papunkčius ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnyje, tačiau Bendrovės vadovas su tuo nesutiko, teikė paaiškinimus Tarybai, ir, kaip ir nurodė Tarybos atstovas, priimant nutarimą buvo įvertinti Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai ir Taryba, vadovaudamasi in dubio pro reo principu konstatavo, kad byloje turimi įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad Bendrovė vykdė žemės kasimo darbus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (redakcija nuo 2013-07-01 iki 2019-12-31) 16.2 papunktį. Todėl pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad Tarybai priimant Nutarimą nebuvo tirti/analizuojami Bendrovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai, nepagrįsti.
Dėl administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Bendrovė ne statė kokį naują statinį, o iš esmės atliko jai nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) aikštelės b1 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, t.y. apsaugojo aikštelę apsauginiu atitvaru, kuris buvo įrengtas išimtinai ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių ((duomenys neskelbtini) aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako dalies), kuriuos įrengė pati Bendrovė, įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir kurios (registracijos) teisėtumą ir nuosavybės faktą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215-686/2016, ir kad atitvaras yra (duomenys neskelbtini) aikštelės priklausinys ir yra pritvirtintas prie Bendrovei priklausančių inžinerinių statinių, kurių įrengimas jau buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) (yra tvirtinimo žymos ant brėžinio), todėl atliekant apsauginio metalo konstrukcijų atitvaro įrengimo darbus papildomi suderinimai su (duomenys neskelbtini) nebuvo reikalingi. Be to, nurodo, kad nėra aiški kokia konkrečiai teritorija patenka į apsaugos zoną, kokią žalą ar nepatogumus patirtų (duomenys neskelbtini) atstovai dėl įrengto atitvaro, o atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas su (duomenys neskelbtini) naudotais prietaisais, kurių kalibravimo ir atitikties dokumentais nebuvo pateikti pareiškėjui, leidžia teigti nesant objektyvių duomenų, kad įrengtas eismo saugumo atitvaras pažeidžia elektros ar dujų tinklų apsaugos zonas minėtu adresu.
Atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, privaloma vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą. Elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos ir eksploatavimo taisykles metalo konstrukcijų atitvaro įrengimo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir kiti teisės aktai, t.y. pažeidimo padarymo metu (atitvaro įrengimo metu) galioję norminiai aktai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento 8 punkte nurodyta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kiemo aikštelė klasifikuota kaip kiti inžineriniai statiniai, ji yra įregistruota, o atitvaras įrengtas į aikštelę, todėl sutinkamai su Reglamento 8 punkto nuostata – atitvaro įrengimas nėra naujo antžeminio statinio statyba. Be to, pareiškėjas ir pats nurodo, kad buvo atliktas „paprastasis remontas“ ir, kad atitvaras yra (duomenys neskelbtini) aikštelės priklausinys ir yra pritvirtintas prie Bendrovei priklausančių inžinerinių statinių, kurių įrengimas jau buvo suderintas su (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš skundo, kad Bendrovės nurodytas derinimas yra inžinerinių statinių (o būtent aikštelės ir (duomenys neskelbtini) tako) įrengimo projekto suderinimas (tvirtinimo žymos ant brėžinio), kuris, kaip teigia pareiškėjas, buvo gautas, tačiau tai negalima tapatinti su leidimu atlikti minėtų inžinerinių statinių „paprastąjį remontą“ dalyje, kuri yra apsaugos zonų ribose.
Reglamento 12 punktas nustato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. <...>. Pagal Reglamento 7 punktą, statinio statybos darbų rūšys yra šios: 1. naujo statinio statyba; 2. statinio rekonstravimas; 3. statinio remontas (3.1. statinio kapitalinis remontas; 3.2. statinio paprastasis remontas); 4. statinio griovimas. Taisyklių 16.1 papunktis nurodo, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius (t. y. atlikti bet kokius Reglamento 7 punkte nurodytas statybos darbų rūšis).
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. <...>. Taisyklių 6.3 papunktyje išdėstyta, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos: išilgai požeminių elektros kabelių linijų - žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų - 1 metro, o iki statinių pamatų — 0,6 metro atstumu. Taip pat iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsakymo, SP-23 eksploatavimo žinialapių ir 0,4kV kabelių linijų paso matyti, kad 0,4kV kabelių linijos SP23-1-KS8 ir SP23-2-KS8 buvo įrengtos 1983 m. ir vykdoma jų eksploatacija. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Objektui (žemės sklypui Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų – elektros linijų apsaugos zonos (nuo 2001-12-07). Be to, byloje yra ir (duomenys neskelbtini) pateiktas 2003-10-31 Nuosavybės ir aptarnavimo ribų aktas Nr. 521-3-519, kuris įrodo, kad nurodyti įrenginiai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir jame nustatytos nuosavybės ir aptarnavimo ribos adresu (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių spintoje KS - 8 apskaitos skyduose ant kabelių įvadų ĮĮPS -1,2 prijungimo gnybtų. Taigi 2020-06-18 Patikrinimo aktas vertintinas kaip papildomas įrodymas, kad Bendrovės įrengtas metalo konstrukcijų atitvaras yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, kuriame užfiksuoti prietaisu nustatyti apsaugos zonos atstumai. Kas įrodo, kad metalo konstrukcijų elementai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių kabelių linijų SP23-1 KS8 ir SP23-2 + KS8 apsaugos zonoje (t. y. metalo konstrukcijų elementų atstumai iki kabelių linijų tam tikrose vietose yra mažesni nei 1 metras). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone akivaizdu, kad Bendrovė, norėdama įsirengti apsauginius atitvarus, kurie patenka į Elektros tinklų apsaugos zoną, turėjo gauti AB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą vykdyti tokius darbus, tačiau sutikimo atlikti inžinerinių statinių remonto darbus, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių Elektros tinklų apsaugos zonoje, Bendrovė neturi, o toks pažeidimas ateityje galėtų turėti įtakos elektros ar dujų komunikacijų eksploatavimui, nes, kaip nurodė (duomenys neskelbtini) atstovas atsakydamas į Tarybos paklausimą, atitvaras apsunkintų gedimų ir/ar avarijų šalinimo darbus įvykus gedimams. Todėl nepriklausomai nuo to, kokius statybos darbus be leidimo būtų atlikusi Bendrovė (naujo nesudėtingo statinio statybos ar remonto) elektros tinklų apsaugos zonoje, ji vis tiek šiuo atveju būtų pažeidusi Taisyklių 16.1 papunktį, nes elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo negali būti vykdomi jokie statybos darbai.
Dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko.
ANK 39 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-26-719/2020, Nr. 2AT-2-303/2021).
Atsižvelgiant į tai, Bendrovės pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio ir terminas skaičiuojamas nuo tada, kai tyrimą atliekančiai institucijai tapo žinoma apie galimai padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos Taryba 2019 m. spalio 11 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštą Nr. Rl-10345, kuriame nurodyta, kad tvoros įrengimo darbai (duomenys neskelbtini), galėjo būti vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir persiuntė Tarybai nagrinėti pagal kompetenciją AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. 19KR-SD-9143 „Dėl tvoros įrengimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, o nutarimo priėmimo dieną pažeidimas nebuvo nutrauktas, nors kaip skunde pareiškėjas nurodė, kad dalis atitvaro buvo demontuota, tačiau teismas laiko, kad nepriklausomai nuo to, pažeidimas buvo tęsiamas, be to, nutarimo priėmimo dieną nebuvo suėjęs 2 metų terminas pagal LR ANK 39 str. nuostatas.
Dėl pareiškėjo asmeninės atsakomybės.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad už tariamo pažeidimo padarymą atsakingas pareiškėjas, kuris yra Bendrovės vadovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent jis įrengė eismo saugumo atitvarą, ar kad jis būtų nurodęs (įsakymu, pavedimu ir pan.) kam nors kitam tai atlikti.
ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau - asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo metu Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi – bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Iš to seka, kad Bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Taryba administracinėn atsakomybėn patraukė tinkamą subjektą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog teismui nusprendus, kad pareiškėjas teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, tai prašo teismo dalies atitvaro demontavimo faktą laikyti lengvinančia aplinkybe ir pareiškėjui taikyti minimalią baudą, o ne baudos vidurkį, kuris nurodytas Nutarime. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tai, jog pažeidimas buvo nutrauktas iš karto po to, kai Taryba pradėjo tyrimą, nevertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes pažeidimo nutraukimas buvo sąlygotas tyrimo pradėjimo, o ne vien tik laisvos pareiškėjos valios (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-579-13/07, patvirtintas LVAT 2009 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-34/2009). Nagrinėjamu atveju pažeidimas net gi nebuvo visiškai nutrauktas, nes kaip ir nurodo pareiškėjas, buvo pašalinta tik dalis įrengto atitvaro, ir akivaizdu, kad Bendrovės valią iš dalies nutraukti pažeidimą suformavo tyrimo pradėjimo faktas. Todėl, teismo nuomone, pažeidimo iš dalies nutraukimo faktas savaime negali būti aiškinamas kaip sudarantis pagrindą taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, ūkio subjektų veiksmai, kuriais pažeidimas nutrauktas Tarybos tyrimo metu, nelaikytini lengvinančia aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-3347-629/2019).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarybos nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimu. Tarybos atstovas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis tyrimo atlikimo metu galiojusiais teisės aktais, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą R. Š. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti R. Š. skundo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. ANN-627 panaikinimo ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos priimtą nutarimą Nr. ANN-627 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.