Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-287-955/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-27
Bylos Nr.: e2-287-955/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02961-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: E. U.
Atsakovas: T. U.
Trečiasis asmuo: „Swedbank“
Advokatai: Osvaldas Raščiukevičius, Brigita Pauliukevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-287-955/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02961-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Gretai Stankevičiūtei,dalyvaujant ieškovės E. U. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,atsakovo T. U. atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. patikslintą ieškinį atsakovui T. U. bei atsakovo T. U. priešieškinį ieškovei E. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, trečiasis asmuo byloje – „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė E. U. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti E. U. ir T. U. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą 2010 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2116; 2) neskirti termino susitaikyti; 3) nepriteisti ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės - materialinio išlaikymo; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei E. U. palikti jos santuokinę pavardę – U; 5) po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros U. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su motina E. U.; 6) priteisti iš atsakovo T. U. nuo ieškinio padavimo dienos nepilnametės dukros U. U. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) - jos motinai E. U., į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai U. U. įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d.; 8) nustatyti atsakovo T. U., toliau nurodomą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra U. U., a.k. (duomenys neskelbtini) a) tėvas T. U. su nepilnamete dukra U. U. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš ugdymosi įstaigos pasibaigus pamokoms penktadienį ir grąžindamas dukrą į motinos E. U. gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., b) tėvas T. U. su nepilnamete dukra U. U. praleidžia porinių metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas dukrą iš motinos E. U. gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas dukrą į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12 val., c) neporiniais metais tėvas T. U. paima dukrą U. U. iš motinos E. U. gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžina dukrą U. U., gruodžio 26 d. 19 val., d) porinių metų Naujuosius Metus nepilnametė dukra U. U. praleidžia su motina E. U., neporinių - su tėvu T. U.. Neporinių metų gruodžio 31 d. 17 val. tėvas T. U. paima dukrą U. U. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val., e) porinių metų Šv. Velykas nepilnametė dukra U. U. praleidžia su motina E. U., neporinių - su tėvu T. U.. Neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, tėvas T. U. paima dukrą U. U. iš motinos E. U. gyvenamosios vietos 12 val., ir grąžina nepilnametę dukrą U. U. antrąją Šv. Velykų dieną į motinos E. U. gyvenamąją vietą 12 val., f) tėvas T. U. ir motina E. U. turi teisę nepilnametės dukros U. U. ugdymosi įstaigos vasaros atostogų metu, praleisti su nepilnamete dukra nepertraukiamai po keturiolika kalendorinių dienų, g) tėvas T. U. ir motina E. U. žiemos, rudens ir pavasario atostogas praleidžia su nepilnamete dukra U. U. per pusę, lygiomis dalimis; 9) po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei ji ir jos atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2010 m. gruodžio 18 d., gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra U. U.. Pradžioje sutuoktiniai sutarė gerai, tačiau laikui bėgant, tarpusavio santykiai darėsi vis labiau įtempti. Taip pat pradėjo skirtis sutuoktinių požiūriai į gyvenimą, į laisvalaikį, darėsi vis sunkiau surasti kompromisą. Ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant motyvų, dėl ko santuoka iširo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė taip pat nurodo, kad dukra su tėvu beveik nebebendrauja, jie kartu neleidžia laiko, nepramogauja, iš esmės nebeturi jokio ryšio, todėl mano, kad dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuo tada, kai byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį, tačiau šios sumos nepakanka, todėl ji prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis. Nurodo, kad jos manymu ši reikalaujama priteisti suma yra visiškai pagrįsta ir teisinga, kadangi augant vaikui, auga ir jo poreikiai, be to nuolat atsiranda ir kitokių nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, dukra eina į savo draugų gimtadienius, vyksta į mokyklos ekskursijas, nori įvairių lavinimo priemonių. Šios išlaidos nepatiriamos kas mėnesį, tačiau jų neįmanoma numatyti ir vaiko išlaikymui skirtiną sumą sunku griežtai apibrėžti. Kita vertus, dukra gyvena kartu su ieškove, o tai reiškia, kad jai tenka pareiga sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi, taip pat kasdieninė priežiūra, rūpinimasis. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 260,00 Eur maistui, 76,63 Eur aprangai bei avalynei, 14,41 Eur higienos reikmenims, 22,91 Eur ugdymo priemonėms, 72,49 Eur laisvalaikiui, 35,85 Eur sveikatos priežiūrai, 125,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms, viso per mėnesį nepilnametės šalių dukters išlaikymui reikalinga 607,27 Eur suma. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuo to laiko, kai faktiškai nutrūko jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai, atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Ieškovė nurodo, kad tuo laikotarpiu atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, viskuo rūpinosi išimtinai ieškovė. Nors gyveno vienuose namuose, tačiau bendro ūkio nebevedė. Atsakovas tuo metu dirbo, pinigų turėjo, tačiau jis juos leido tik savo poreikiams tenkinti. Banko paskolą už butą ir išlaidas už komunalinius patarnavimus šalys mokėjo per pusę.

4. Ieškovė prašo nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, kad būtų aiškumas tiek vaikui, tiek mamai, kad jos galėtų planuoti savo laiką. Nors šiuo metu dar šalys gyvena viename name, tačiau nutraukus santuoką tikėtina, kad kažkuris iš tėvų pakeis savo gyvenamąją vietą, todėl siekiant užtikrinti tėvo ir dukters bendravimo stabilumą, bendravimo tvarka turi būti nustatyta.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu sutinka. Sutinka, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas šalims natūra po ½ dalį, o įsipareigojimai kreditoriui būtų palikti vykdyti sutuoktiniams solidariai.

II. Atsakovo argumentai

6. Atsakovas T. U. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad šalys iki pat šiol gyvena kartu ir iš esmės veda bendrą ūkį, tačiau iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo šalių santykiai atšalo, ieškovė pasikeitė, ėmė engti ir ignoruoti atsakovą, kaltinti, kad jis turi sveikatos problemų ir negali dirbti, kad nesugeba patenkinti jos poreikių. Atsakovas žadėjo pasveikęs susirasti darbą, tačiau ieškovė jo nesiklauso, todėl atsakovas mano, kad mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis neturi pastovaus darbo dėl sveikatos problemų, todėl jo turtinė padėtis yra prasta ir jis negali įsigyti kito būsto. Dėl to santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas šalims lygiomis dalimis, taip pat sutuoktiniai turi būti palikti solidariais banko skolininkais.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nurodo, kad jis neprieštarauja, jog nutraukus santuoką jų nepilnametės dukros U. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, kadangi atsakovo turtinė padėtis yra prasta, o vaiko poreikiai yra gerokai mažesni nei nurodo ieškovė. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra žymiai užaukštinti, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodoma 260,00 Eur maistui išleidžiama suma, nes tokio amžiaus vaikas nesuvalgo maisto už 260,00 Eur per mėnesį, taip pat nurodo, kad 76,63 Eur suma drabužiams ir avalynei taip pat yra nepagrįstai užaukštinta. Tai reiškia, kad ieškovė šalių nepilnametei dukrai per metus vien aprangai ir avalynei išleidžia net 919,56 Eur. Sezoninius rūbus ir avalynę net ir vaikui sparčiai augant nėra būtinybės pirkti kiekvienais metais. Atsakovas mano, kad šalių nepilnametės dukros poreikius daugiau nei patenkintų 40,00 Eur dydžio aprangai ir avalynei skiriama suma. Atsakovas neturėtų apmokėti ieškovės savo dukrai perkamų dovanų Kalėdoms, išlaidų skirtų atostogoms ar gimtadienio pramogoms, išlaidų kurui, kadangi jis neprivalo prisiimti prabangos išlaidų, jei neturi tam realių galimybių. Atsakovas nurodo, kad dėl sveikatos būklės jis negali susirasti pastovaus darbo, jis užsiima daiktų perpardavimu, perka telefonus, automobilius, juos pats paremontuoja ir parduoda brangiau, iš to gauna apie 800,00-1 000,00 Eur per mėnesį pajamas. Pagal savo finansines galimybes jis sutiktų mokėti dukters išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį. Be to, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio šalių nepilnamečio vaiko poreikius nustatytų teismas, nustatytas visas reikalingas išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas 85,75 Eur dydžio suma, kurią ieškovė gauna kas mėnesį kaip vaiko pinigus.

9. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Nurodo, kad iki šiol šalys gyvena viename name, visą laiką iki kol ieškovė pateikė teismui ieškinį, jie vedė bendrą ūkį – kartu mokėjo paskolą už butą, komunalinius mokesčius, Atsakovas visada pirkdavo maistą, tačiau ieškovė dukrai neleisdavo jo imti. Be to, atsakovas visą laiką pirkdavo dukrai įvairias smulkmenas iš „Aliexpress“, duodavo pinigų įvairioms reikmėms, apmokėdavo dukters išlaidas už telefoną, pirkdavo dovanas švenčių proga. Tiksliai negali pasakyti kada, bet yra nupirkęs dukrai droną ir elektrinį paspirtuką. Visa tai daryti nustojo, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui ir iš jo buvo priteistas laikinas išlaikymas dukrai, dabar jis kas mėnesį moka po 180,00 Eur ir mano, kad tokios sumos užtenka. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, kad jos nurodytu laikotarpiu atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl šioje dalyje jos ieškinys turėtų būti atmestas.

10. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovės prašymu nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, kadangi šiuo metu nepilnametė dukra noriai bendrauja su atsakovu, o šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra. Atsakovo manymu, bendravimo tvarka negali būti savitikslė ir tenkinti ieškovės norus bei interesus. Dabartinis nepilnametės dukros ir atsakovo bendravimas atitinka pačios dukros interesus, kadangi atsakovas gyvena su dukra ir tokiu būdu su ja praleidžia daug laiko. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad šiuo metu gyventų kitoje gyvenamojoje vietoje ar ketintų gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje artimiausiu metu ar po santuokos nutraukimo, todėl nustačius bendravimo tvarką ir tokiu būdu apribojus atsakovo teisę bendrauti su nepilnamete dukra, atsakovas negalėtų kasdien matytis su savo dukra, nors gyventų tame pačiame būste. Jeigu ateityje tarp šalių iš tiesų kiltų nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra ar ieškovė išsikeltų gyventi į kitą gyvenamąjį būstą, ieškovė ar atsakovas galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. vietoje bendravimo šalių susitarimu konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

III. Trečiojo asmens argumentai

11. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimo į šalių procesinius dokumentus nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų ar prieštaravimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2010 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2116). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dukters U. U., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, sutuoktiniai pastaruoju metu bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys nutarė klausimo kas kaltas dėl santuokos iširimo nekelti bei nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nutraukiant santuoką prašo sprendime nenurodyti ir nedetalizuoti santuokos iširimo priežasčių.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

14. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu šalys bandė taikytis pasinaudodamos teismine mediacija, tačiau joms to padaryti nepavyko. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei nurodžius, jog ji nori pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „U“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „U“.

16. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra veiksnūs bei darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo – nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).

18. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

19. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

20. Byloje nustatyta, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: keleivinį automobilį Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį - Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 223/494 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno raj. ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas natūra, priteisiant ieškovei automobilį Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) o atsakovui automobilius Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą padalinti abiem po ½ dalį.

22. Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnyje nustatytą prezumpciją, numatančią jog santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, nesant šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, nutraukiant šalių santuoką ieškovės ir atsakovo turtas padalinamas, ieškovei E. U. priteisiant natūra turtą: automobilį Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 223/494 dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui T. U. priteisiant natūra automobilius Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 223/494 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo

23. Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

24. Byloje nustatyta, jog ieškovė E. U. su sutuoktiniu T. U., santuokos metu, tai yra 2018 m. rugsėjo 24 d. su kreditoriumi „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45 900,00 Eur paskolos būsto su žemės sklypo dalimi pirkimui. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko, kad įsipareigojimus kreditoriui po santuokos nutraukimo vykdys solidariai, todėl nustatytina, kad prievolės, kylančios iš 2018 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, lieka solidariomis ieškovės E. U. ir atsakovo T. U. prievolėmis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dukters U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Ieškovė pažymi, kad šiuo metu ji viena yra atsakinga už dukters priežiūrą, lavinimą, atsakovas prie vaiko priežiūros neprisideda visiškai, atsakovas dėl savo gyvenimo būdo vedimo neturi reikiamų įgūdžių vaiko priežiūrai ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

26. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams.

27. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad mažametį vaiką U. U. sieja labai artimas emocinis ryšys su motina E. U., todėl Tarnybos nuomone, šalių mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaiko interesus

28. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

29. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

30. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

31. Šalims nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko U. U. išlaikymo klausimą po santuokos nutraukimo. Ieškovė E. U. prašo priteisti iš atsakovo T. U. nepilnametės dukros U. U. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad dukrai augant, auga ir jos poreikiai. Taip pat, nuolat atsiranda ir kitokių nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, dukra eina į savo draugų gimtadienius, vyksta į mokyklos ekskursijas, nori įvairių lavinimo priemonių. Šios išlaidos nepatiriamos kas mėnesį, tačiau jų neįmanoma numatyti ir vaiko išlaikymui skirtiną sumą sunku griežtai apibrėžti. Be to, ieškovė stengiasi savo dukrai užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, esant galimybei pati vežioja dukrą į mokyklą ir iš jos, kad netraumuoti vaiko dukrą vedžioja pas odontologą, prie kurio mergaitė yra pripratusi ir jo nebijo, atostogų metu visada stengiasi kur nors išvažiuoti su dukra pailsėti, o tai taip pat sudaro papildomas išlaidas.

32. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog ji apskaičiavo U. U. būtino išlaikymo dydį per vieną mėnesį, kuris siekia apie 600,00 Eur, t. y. apie 260,00 Eur maistui, 76,63 Eur aprangai bei avalynei, 14,41 Eur higienos reikmenims, 22,91 Eur ugdymo priemonėms, 72,49 Eur laisvalaikiui, 35,85 Eur sveikatos priežiūrai, 125,00 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Dukrai yra mokama ir 85,75 Eur universali išmoka vaikui, tačiau tėvų tarpusavio sutarimu šie pinigai yra pervedami į specialiai dukrai atidarytą banko sąskaitą ir kaupiami iki dukrai sukaks 18 metų. Ieškovės gaunamas atlyginimas šiuo metu per mėnesį apytiksliai sudaro 1 000,00 Eur. Iš šių pinigų ieškovė moka pusę jai priklausančios banko paskolos (130,00 Eur) ir pusę komunalinių mokesčių (apie 100,00 Eur), išlaiko save ir dukrą. Atsakovas nors oficialiai niekur nedirba, tačiau jis perpardavinėja automobilius ir pinigų turi, tačiau šiuo metu dukrai moka tik teismo priteistą laikiną išlaikymą po 180,00 Eur per mėnesį.

33. Atsakovas su tokiu prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka. Nurodo, kad jis dėl savo sveikatos būklės (jam diagnozuota epilepsija) negali susirasti nuolatinio darbo, šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, bet jokių išmokų negauna. Iš automobilių perpardavimo jam kas mėnesį lieka apie 800,00 – 1 000,00 Eur pajamų, todėl dukrai gali mokėti tik po 200,00 Eur kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, daugelis dukters poreikių lentelėje nurodytų išlaidų yra nereikalingos arba pernelyg užaukštintos, pavyzdžiui dukra į mokyklą gali važinėti viešuoju transportu, gimtadienius švęsti namuose, o ne žaidimų kambariuose, naudotis nemokama odontologų pagalba ir pan. Atsakovo įsitikinimu dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį pilnai užtektų 400,00 Eur, be to dukra kas mėnesį taip pat gauna po 85,00 Eur vaiko pinigų, kurie turi būti skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti.

34. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės E. U. prašoma priteisti iš atsakovo T. U. 250,00 Eur U. U. išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius.

35. Nors atsakovas T. U. kvestionuoja ieškovės nurodytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti sumą, tačiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Taigi, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti apsunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog dukters poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma nei minimalioji mėnesio alga, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro apie 633,00 Eur, atskaičius mokesčius, taigi teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė dukters poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.

36. Be to, akivaizdu, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis. Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

37. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat turi būti įvertintos kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, bet taip pat vaikui būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei. Nors byloje nustatyta, kad atsakovui yra diagnozuota epilepsija, tačiau jis pats pripažino, kad dėl neįgalumo nustatymo jis nesikreipė. Atsakovas yra įgijęs automechaniko specialybę, kuri teismo vertinimu, Lietuvoje yra gana paklausi, tačiau atsisako dirbti pagal specialybę, nurodydamas, kad už tokį darbą per mažai mokama. Taigi, atsakovo faktinė turtinė padėtis, nededant pakankamų pastangų ją pagerinti, sugeneruoti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, nesant jokių objektyvių tam kliūčių, nepateisina netinkamo pareigos išlaikyti dukters vykdymo.

38. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankama kiekvienam iš tėvų teikti nepilnamečiui vaikui jo minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, kurį nurodė ieškovė, t. y. po 250,00 Eur per mėnesį, taip pat vertinant aplinkybę, jog papildomai šalių nepilnamečiui vaikui valstybė kiekvieną mėnesį skiria lėšas, t. y. šiuo metu 85,75 Eur periodinę išmoką vaikui išlaikyti, kuri šalių sutarimu yra kaupiama atskirai. Kaip nurodė šalys teismo posėdyje, tėvų susitarimu valstybės skiriami pinigai yra taupomi mergaitės ateičiai, gautas pinigines lėšas administruoja atsakovas, šiuo metu yra sukaupta apie 5 000,00 Eur.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai. Priteistina periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus 250,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

40. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

41. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d., nurodydama, kad šiuo laikotarpiu atsakovas dukrai neteikė jokio išlaikymo, nepilnamete šalių dukra rūpinosi išimtinai ieškovė. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad visą tą laiką šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu mokėjo paskolą bankui, mokesčius už butą, jis pirkdavo maistą, tik ieškovė neleisdavo dukrai jo imti, taip pat duodavo dukrai pinigų įvairiems jos poreikiams tenkinti, mokėjo už dukters telefoną, pirko dovanas.

43. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Kartu gyvenantys vaiko tėvai jo išlaikymo klausimą sprendžia bendru sutarimu. Šis susitarimas apima tiek vaikų išlaikymo formos, tiek tvarkos nustatymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, ir tėvams gyvenant kartu kiekvieno iš tėvų indėlis į vaikų išlaikymą finansine prasme gali būti nevienodas priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d., t. y. už laikotarpį, kai šalys tebegyveno kartu. Teismas pažymi, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai šeimoje kiekvienu konkrečiu atveju yra individualūs, todėl ir vaikų išlaikymo klausimas kiekvienoje šeimoje, nepaneigiant abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sprendžiamas individualiai. Paprastai šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovės paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

46. Byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu sutuoktiniai gyveno vienuose namuose, atsakovas, nors oficialiai niekur nedirbo, bet pinigų visada turėjo, nes vertėsi automobilių perpardavinėjimu. Ieškovė pati pripažino, kad tuo laikotarpiu atsakovas mokėjo ir dalį paskolos už butą bei dalį komunalinių mokesčių, pirko maistą, nors ir maitinosi jie atskirai, taip pat kartais nupirkdavo dukrai ir kokių nors smulkmenų. Ieškovė be reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nenurodė jokių tokiam reikalavimui pagrįsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nenurodė skolos atsiradimo laikotarpiu buvusių nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas pažymi, kad šalims gyvenant santuokoje galioja prezumpcija, jog jos tvarko bendrą ūkį ir išlaiko nepilnamečius vaikus kartu, be to, net gyvenant santuokoje, jei vienas iš tėvų neteikia išlaikymo vaikui, antrasis turi galimybę prisiteisti išlaikymą teismo keliu, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo, vadinasi atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai jai pakako. Taigi, teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams gyvenant kartu ir tvarkant bendrą šeimos ūkį, atsakovas iš esmės prisidėjo ir prie nepilnametės dukters materialinio išlaikymo. Atsakovas taip pat patvirtino teismui, kad nustojo prisidėti prie šeimos išlaikymo tik gavęs ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir nuo to laiko dukrai teikia tik teismo priteistą laikiną išlaikymą. Taigi, iš pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. vasario 25 d., nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

47. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

48. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bei nustatyta, kaip šalys su nepilnamete dukra bendrauja švenčių laikotarpiu. Ieškovė nurodo, kad nors šiuo metu šalys gyvena vienuose namuose, tačiau atsakovas labai nenoriai bendrauja su dukra, todėl tokios minimalios bendravimo tvarkos nustatymas leistų išvengti ateityje galinčių kilti nesutarimų bei užtikrintų ieškovės bei šalių nepilnametės dukters gyvenimo stabilumą, kadangi jos lengviau galėtų planuoti savo laiką.

49. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad šiuo metu šalys gyvena vienuose namuose ir tarp jų nekyla jokio ginčo dėl bendravimo su dukra. Jeigu ateityje tarp šalių iš tiesų kiltų nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra ar ieškovė išsikeltų gyventi į kitą gyvenamąjį būstą, ieškovė ar atsakovas galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. O tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius jo ir dukters bendravimo tvarką, būtų apribota atsakovo teisė bendrauti su dukra, kadangi gyvendamas tuose pačiuose namuose jis negalėtų kasdien matytis su dukra.

50. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad siekiant išvengti ateityje galinčių kilti tėvų nesutarimų, byloje turėtų būti nustatyta atsakovo iš šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka.

51. Pagal CK 3.175 straipsnį, esant ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, todėl akivaizdu, jog tarp tėvų šiuo klausimu kyla ginčas. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog teismas negali tokios tvarkos, esant pateiktam vieno iš tėvų reikalavimui, nenustatyti. Ieškovė nurodo, kad jau dabar atsakovas su dukra praleidžia nedaug laiko, visiškai nedalyvauja jos socialiniame gyvenime, neleidžia laisvalaikio. Be to, nutraukus santuoką tikėtina, kad šalys ilgai viename gyvenamajame būste negyvens, todėl nustatyta bendravimo tvarka leis išvengti galimų konfliktų tarp tėvų. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas įpareigoja norintį bendrauti tėvą tam pasiruošti, planuoti veiksmus, išlaidas, laiką ir pan., pasirūpinti bendravimo sąlygomis, užtikrinančias kokybišką ir saugų bendravimą, leidžia kitam tėvui ir pačiam vaikui planuoti savo elgesį, laiką ir pan. Taigi, ji nustatoma tiek vieno iš tėvų, tiek vaiko interesais. Nesant tokios tvarkos labai didės konfliktų, nesusipratimų ar net piktnaudžiavimų tikimybė, o teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimas neturės realaus įgyvendinimo mechanizmo. Be to, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka – kas antrą savaitgalį ir abiems tėvams po lygiai laiko per šventes, teismo vertinimu, yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma jos prašoma atsakovo ir nepilnametės U. U. bendravimo tvarka.

52. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Be to, šalims nurodytina, kad spręsdami tarpusavio ginčus, jie turi imtis visų įmanomų priemonių taikiai tartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, stengiantis kuo mažiau įtraukti nepilnametį vaiką į tarpusavio konfliktą, paisyti nepilnamečio vaiko nuomonės ir jo interesų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

53. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-287-955/2023 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

55. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat susitarė dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo. Ginčas iš esmės byloje kilo tik dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovė byloje prašė priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas sutiko mokėti tik po 200,00 Eur. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo buvo patenkintas visiškai. Taip pat ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus - šis ieškovės ieškinio reikalavimas buvo atmestas. Ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, tačiau teismas ir šį ieškinio reikalavimą tenkino.

56. Kadangi šeimos bylose yra sudėtinga apskaičiuoti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl įvertinus, kad iš trijų ginčijamų reikalavimų teismas patenkino du, teismas, skaičiuodamas matematine proporcija, laiko, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66,67 proc. ir atitinkamai atsakovo patenkintų reikalavimų dalis – 33,33 proc.

57. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovė E. U. pateikdama ieškinį sumokėjo 300,00 Eur žyminį mokestį bei advokatei Brigitai Pauliukevičienei už atstovavimą teisme bei procesinių dokumentų rengimą pinigų priėmimo kvitais Nr. LAT1099363 ir Nr. LAT 1139140, iš viso sumokėjo 750,00 Eur. Atsakovas T. U. pateikdamas priešieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį bei advokatui Osvaldui Raščiukevičiui už atstovavimą teisme bei procesinių dokumentų rengimą 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. birželio 9 d. 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 1 050,00 Eur.

58. Atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 700,04 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 050,00 Eur x 66,67 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 399,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200,00 Eur x 33,33 proc.).

59. Tiek ieškovei, tiek atsakovui teismas nutartimis buvo atidėjęs žyminių mokesčių sumokėjimą iki sprendimo priėmimo šioje byloje – ieškovei buvo atidėtas 502,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, o atsakovui – 609,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, viso byloje buvo atidėtas 1 111,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės valstybei priteisiama 370,30 Eur žyminis mokestis (1 111,00 Eur x 33,33 proc.), o iš atsakovo valstybei priteisiama 808,70 Eur žyminis mokestis (1 111,00 Eur x 66,67 proc. + 68,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo).

60. Šalys informuojamos, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

61. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2010 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2116, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. U. palikti santuokinę pavardę – U., atsakovui T. U. palikti prigimtinę pavardę – U..

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. kovo 1 d.), nepilnametės dukters U. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti E. U..

Nustatyti Atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra U. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. Tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš ugdymosi įstaigos pasibaigus pamokoms penktadienį ir grąžindamas dukrą į motinos E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

2. Tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) praleidžia porinių metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas dukrą iš motinos E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12.00 val. ir grąžindamas dukrą į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12.00 val.,

3. Neporiniais metais tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paima dukrą U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) iš motinos E. U. gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12.00 val. ir grąžina dukrą U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) gruodžio 26 d. 19.00 val.

4. Porinių metų Naujuosius Metus nepilnametė dukra U. U., (duomenys neskelbtini) praleidžia su motina E. U., neporinių - su tėvu T. U.. Neporinių metų gruodžio 31 d. 17.00 val. tėvas T. U. paima dukrą U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19.00 val.

5. Porinių metų Šv. Velykas nepilnametė dukra U. U., gimusi (duomenys neskelbtini) praleidžia su motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neporinių - su tėvu T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, tėvas T. U. paima dukrą U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) iš motinos E. U. gyvenamosios vietos 12.00 val., ir grąžina nepilnametę dukrą U. U., gimusią (duomenys neskelbtini) antrąją Šv. Velykų dieną į motinos E. U. gyvenamąją vietą 12.00 val.

6. Tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę nepilnametės dukros U. U., gimusios (duomenys neskelbtini) ugdymosi įstaigos vasaros atostogų metu, praleisti su nepilnamete dukra nepertraukiamai po keturiolika kalendorinių dienų.

7. Tėvas T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žiemos, rudens ir pavasario atostogas praleidžia su nepilnamete dukra U. U., gimusia (duomenys neskelbtini) per pusę, lygiomis dalimis.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:

1. Ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Peugeot 207, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį šio turto: negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 223/494 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Atsakovui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį šio turto: negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune; 223/494 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad prievolės, kylančios iš 2018 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651, po santuokos nutraukimo lieka solidariomis ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis

Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,04 Eur (septynių šimtų eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 399,96 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,30 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų 30 ct) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 808,70 Eur (aštuonių šimtų aštuonių eurų 70 ct) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė