Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Teisinių paslaugų grupė“ ir notarei J. P. dėl paprastųjų vekselių ir sutarties pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2010-12-22 paprastąjį vekselį 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sumai ir 2011-08-30 paprastąjį vekselį 33306,30 Eur (115000,00 Lt) sumai, panaikinti 2013-08-27 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarė J. P., bei 2015-05-27 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarė D. R., taip pat pripažinti negaliojančia 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei jos priedus ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-22 ir 2011-08-30 paprastieji vekseliai yra suklastoti, niekiniai ir notarai visiškai nepagrįstai šių vekselių pagrindu išdavė vykdomuosius įrašus, pagal kuriuos antstolis išieško skolą. Teigia, kad nėra turėjusi jokių turtinių reikalų su UAB „Teisinių paslaugų grupė", niekada nėra buvusi jų ofise, bei nėra bendravusi su jos darbuotojais, taip pat nėra skolinusi jokių pinigų bei nėra pasirašiusi skolos lapelių ar vekselių. Notarės, išduodamos vykdomuosius įrašus pagal minėtą vekselį visiškai nesigilino į šių dokumentų tikrumą, nesiaiškino, kieno parašai vekseliuose. Nurodo, kad vekselius suklastojo ir pasirašė trečiasis asmuo R. G.. Kadangi 2010-12-22 ir 2011-08-30 paprastieji vekseliai yra suklastoti, todėl jie yra niekiniai ir turi būti panaikinti. Pažymėjo, jog 2006-06-14 buvo išrašiusi įgaliojimą R. G. įregistruoti Valstybės įmonės registrų centre du žemės sklypus, bei valdyti šiuos žemės sklypus, tačiau šiame įgaliojime nebuvo įgaliojusi R. G. jos vardu sudaryti paskolos sutarčių ar išduoti vekselius. Apie ginčijamą 2011-08-30 paprastąjį vekselį sužinojo tik 2013 m. pabaigoje antstoliui areštavus jos sąskaitas. Nurodė, kad kreipėsi į antstolį su tikslu sužinoti, kodėl iš jos išieškoma skola, tačiau antstolis atsakyti negalėjo. Pažymėjo, kad vekselius ginčijo ne iš karto todėl, kad patikėjo sūnumi R. G., kad jis šį reikalą išspręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-04-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiais 2010-12-22 paprastąjį vekselį 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sumai ir 2011-08-30 paprastąjį vekselį Nr. 3 33306,30 Eur (115000,00 Lt) sumai. Panaikino 2013-08-27 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarė J. P., ir 2015-05-27 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) notarė D. R.. Pripažino negaliojančia 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei visus jos priedus. Priteisė iš atsakovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 834,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės N. G. naudai. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamus vekselius už tariamą vekselio davėją N. G. pasirašė jos sūnus R. G., todėl akivaizdu, kad 2010-12-22 ir 2011-08-30 paprastieji vekseliai neturi privalomo rekvizito – vekselio davėjos parašo. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepalaikė ryšių su atsakove, teisiniuose santykiuose dalyvavo tik atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir trečiasis asmuo R. G., todėl būtent šie teisinių santykių dalyviai ir gali atsakyti vienas kitam. Pažymėjo, kad atsakovė žinodama, kad ginčijamus vekselius pasirašė ne pati tariama vekselio davėja N. G., o R. G., veikdamas įgaliojimo pagrindu, turėjo įsitikinti suteikto įgaliojimo apimtimi, t. y. išsiaiškinti, ar R. G. apskritai turi teisę N. G. vardu pasirašyti vekselius. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia ir 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei visus jos pakeitimus (priedus) CK 2.133 straipsnio 6 dalies ir CK 1.92 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad vykdomasis įrašas naikintinas ne dėl notaro veiksmų, o dėl to, kad patys vekseliai pripažinti negaliojančiais ir dėl to nebuvo pagrindo ne tik išduoti vykdomuosius įrašus, bet ir atlikti tolimesnius veiksmus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad konstatuoti, jog už N. G. pasirašė R. G., ir kad visos šalys tai pripažįsta, ar žino, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo. Teigia, kad neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kas konkrečiai pasirašė vekselius – R. G., ar N. G., – įgaliotinis turėjo teisę atstovaujamosios vardu pasirašyti, o aplinkybė, kad atlikdamas pagal įgaliojimą bet kokius veiksmus, įgaliotinis atskirai dar neįrašo, jog veikia būtent kaip įgaliotinis, įgaliotinio veiksmų pasekmių atstovaujamajam nenaikina. Pažymi, kad beveik dvejus metus po to, kai sužinojo apie vekselius, N. G. nesiėmė jokių veiksmų dėl vekselių nuginčijimo, dar daugiau – ji minėtoje byloje dėl vykdomojo įrašo netgi nepateikė atsiliepimo, nors tuo metu aktyviai bylinėjosi su savo įvairiais kreditoriais. Išieškojimas pagal vekselį dėl 115 000 Lt sumos tęsiamas ir šiuo metu, išieškojimas buvo sustabdytas tik pagal vekselį dėl 20 000 Lt. Be to, N. G., žinodama apie vekselius ir finansavimo sutartį, nepanaikino įgaliojimo R. G., nurodydama, jog įgaliojimas tiesiog baigėsi, suėjus jo galiojimo terminui 2016 m. birželio mėn., tačiau visų šių bylai reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nepateikė jokių įrodymų apie pagal sutartį sumokėtus pinigus ir kad tokių aplinkybių neva nenustatyta. Pažymi, kad sutartyje yra numatytas N. G. įsipareigojimas jai priklausančiame žemės sklype pagal projektą pastatyti saugyklą-garažą, priduoti objektą valstybinei komisijai kaip tinkamą naudoti ir 1/2 dalį jo parduoti su atitinkama žemės sklypo dalimi, reikalinga statinio dalies eksploatacijai, sandorį įforminant per notarą. Šių įsipareigojimų neįvykdžius, numatytos netesybos. Teigia, kad jei N. G. ir nebūtų R. G. įgaliojusi, pastarojo su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarytų sandorių pasekmės vis tiek tektų N. G., kadangi R. G. visus veiksmus atliko jos vardu ir jos naudai, N. G. priėmė šių sandorių rezultatus, tai laikytina tokių sandorių patvirtinimu. Teigia, kad teismas apie N. G. valią sprendė ne iš objektyvių rašytiniais įrodymais patvirtintų, o iš suinteresuotų N. G. ir R. G. subjektyvių parodymų teismo posėdyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutartį pripažinęs negaliojančia CK 2.133 straipsnio 6 dalies ir 1.92 straipsnio pagrindu, ne tik netyrė ir nevertino aplinkybių dėl sandorio galimo patvirtinimo, bet ir visiškai neatsižvelgė į CK 2.133 str. 9 dalį, netyrė bei nevertino joje nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar UAB „Teisinių paslaugų grupė“ turėjo rimtą pagrindą manyti, jog kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu. Pažymi, kad pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas nesprendė restitucijos klausimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, bei teismo posėdžiuose nurodė, kad jokių santykių neturėjo su apeliante UAB „Teisinių paslaugų grupė“, iš jos niekada nesiskolino pinigų bei nėra gavusi jokių kreditų. Taip pat N. G. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose nurodė, kad ant jokių dokumentų nepasirašė ir nepažįsta UAB „Teisinių paslaugų grupės“ darbuotojų, kadangi su jais nebuvo susitikusi. Teigia, kad apeliantas UAB „Teisinių paslaugų grupė“ taipogi patvirtino šią aplinkybę, kad su ieškove N. G. niekada nebendravo, su ja nebuvo susitikę bei jai nepaskolino ar nesumokėjo pinigų. Mano, kad apeliantė sau prieštarauja, reikalaudama pinigų iš ieškovės N. G., kai ji šių pinigų negavo, o gavo visai kitas juridinis asmuo UAB „Rasana“. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal pasirašytą finansavimo sutartį 60 000 Lt mokėjimo pavedimais buvo pervesta į UAB „Rasana“ banko sąskaitą. Pažymi, kad N. G. nebuvo sudariusi įgaliojimų, kurių pagrindu būtų galima jos vardu išduoti vekselius ar skolos raštus. 2006-06-14 buvo išrašiusi įgaliojimą R. G. įregistruoti Valstybės įmonės registrų centre tik du žemės sklypus bei valdyti šiuos žemės sklypus. Tačiau šiame įgaliojime nebuvo įgaliojusi R. G. jos vardu sudaryti paskolos sutarčių ar jos vardu išduoti vekselius. Teigia, kad įgaliojimas buvo išduotas R. G. tikslu įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre 0,2332 ha žemės sklypą ir 0,1853 ha žemės sklypą, tvarkyti, bei valdyti šiuos žemės sklypus. Šiame įgaliojime nebuvo numatyta teisė sudaryti kredito sutartis, išduoti vekselius ar disponuoti visu N. G. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, įgaliojimas buvo išduotas tik dėl dviejų žemės sklypų valdymo bei disponavimo. Pažymi, kad abu vekseliai yra išrašyti 2010-12-22 ir 2011-08-30 d., o įgaliojimas yra išrašytas 2006-06-14 d. Ieškovė 2006 m. įgaliojime nebuvo suteikusi R. G. valią disponuoti visu savo turtu bei sudaryti kredito sutartis ar išduoti vekselius jos vardu. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. D. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10-588/2017 Ir priimti naują - ieškovės N. G. ieškinį atmesti; teismui apeliacinį skundą nagrinėjant žodine tvarka, bylą nagrinėti trečiajam asmeniui D. D. nedalyvaujant. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai sutinka bei mano, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10-588/2017, yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi teismas netinkamai taikė, aiškino materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Trečiasis asmuo pažymi, jog papildomų argumentų bei aplinkybių dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-588/2017, nepagrįstumo nurodyti neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Nustatyta, kad 2009-12-21 ieškovė N. G. ir atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įsipareigojo per vienerius metus dalimis sumokėti N. G. ar jos nurodytiems asmenims 17377,20 Eur (60000,00 Lt) pagal N. G. rašytinį pageidavimą, o N. G. įsipareigojo jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti saugyklą – garažą, priduoti šį objektą valstybinei komisijai iki 2010-07-01 ir ½ jo parduoti UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir/ar jo nurodytiems asmenims su žemės sklypo dalimi, reikalinga šio objekto dalies eksploatacijai. 2010-12-22 ieškovė N. G. ir atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pasirašė 2009-12-21 sutarties dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo priedą Nr. 1, kuriame N. G. pripažino, kad pažeidė įsipareigojimą baigti statybos darbus ir priduoti pastatytą saugyklą – garažą valstybinei komisijai iki 2010-07-01, ir įsipareigojo tai padaryti iki 2011-06-01. 2011-08-30 šalys pasirašė 2009-12-21 sutarties priedą Nr. 2, kuriame N. G. vėl pripažino pažeidusi įsipareigojimą baigti statybos darbus ir priduoti pastatytą objektą nustatytu terminu bei įsipareigojo tai padaryti iki 2012-10-01. N. G. šiame priede taip pat pripažino 33306,30 Eur (115000,00 Lt) skolą, kurią turės sumokėti UAB „Teisinių paslaugų grupė“ jei iki 2012-10-01 nebaigs statybos darbų ir nepriduos pastatyto objekto - saugyklos – garažo – valstybinei komisijai kaip tinkamo naudoti. 2011-08-30 susitarimo 3 punkto pagrindu 2011-08-30 ieškovė N. G. išdavė atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ paprastąjį vekselį Nr. 3, kuriuo vekselio davėja N. G. įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjai UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 33306,30 Eur (115000,00 Lt) sumą. Pagal šį vekselį 2013-08-27 (duomenys neskelbtini) J. P. išdavė atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2014-08-27 kreipėsi į antstolio J. P. kontorą dėl 33484,41 Eur skolos išieškojimo. 2010-12-22 ieškovė N. G. išdavė atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ paprastąjį vekselį, kuriuo vekselio davėja N. G. įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjai UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sumą atsakovei UAB „Teisinių paslaugų grupė". 2015-05-27(duomenys neskelbtini) notarė D. R. pagal 2010-12-22 vekselį išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pateikė vykdyti antstolio J. P. kontorai. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepalaikė ryšių su atsakove, teisiniuose santykiuose dalyvavo ir viena kitai buvo įsipareigojusios tik atsakovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ir trečiasis asmuo R. G., todėl būtent šie teisinių santykių dalyviai ir gali atsakyti vienas kitam. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad konstatuoti, jog už N. G. pasirašė R. G., ir kad visos šalys tai pripažįsta, ar žino, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai. Šiai bylai aktualius paprastojo vekselio rekvizitus reglamentuoja ĮPVĮ 77 straipsnis, kurio 7 punkte nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja ĮPVĮ 78 straipsnis. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).Kaip byloje nustatyta, ieškovė neigia, kad pasirašė ginčijamus vekselius ir sutartis su priedais, trečiasis asmuo tvirtina, kad jis pasirašė ginčijamus vekselius ir sutartis imituodamas ieškovės parašą, atsakovė nurodė, kad nematė kas pasirašė vekselius ir sutartis, nes atsakovės teigimu, trečiasis asmuo vekselius ir sutartis buvo išsivežęs ir atvežė atsakovei jau su ieškovės parašu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu kelis kartus reiškė prašymus dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovė šiems prašymams prieštaravo, todėl esant tokiems ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ginčijamus vekselius , tiek sutartis pasirašė ne ieškovė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė nesutikdama su rašysenos ekspertizės skyrimu tvirtina, kad neturi reikšmės kaip buvo pasirašyta, nes trečiasis asmuo, kuris pasirašė, turi ieškovės išduotą įgaliojimą, susijusį, su žemės sklypo Kretingos r. sav. tvarkymu, tačiau teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka. CK 2.137 straipsnyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Nors trečiasis asmuo ir turėjo įgaliojimą, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo tiek vekselius, tiek sutartis su priedais pasirašė ne kaip įgaliotas asmuo, o imituodamas ieškovės parašą, taigi esant tokiam parašui, nėra pagrindo laikyti, kad taip pasirašydamas trečiasis asmuo sukūrė teises ir pareigas ieškovei santykyje su atsakove. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė pervedė 60 000 Lt kitam asmeniui, o pagal vekselius ieškovė turėtų grąžinti 130 000 Lt, tai yra, daugiau nei dvigubai didesnę sumą. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo pripažįsta, jog teises ir pareigas pagal vekselius sukūrė pats sau, todėl esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad ieškovės valia išreikšta tinkamai ir kad jai atsirado prievolė pagal ginčijamus vekselius ir sutartis. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamus vekselius ir sutartį su priedais negaliojančiais. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir 2011-08-30 paprastąjį vekselį Nr. 3 ir 2013-08-27 vykdomąjį įrašą negaliojančiais, nes ieškovė ieškinyje tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi. Šis argumentas taip pat atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė reiškė kitoje byloje priešieškinį, juo prašė pripažinti 2011-08-30 paprastąjį vekselį Nr. 3 ir 2013-08-27 vykdomąjį įrašą negaliojančiais, o pareikšdama ieškinį prašė pripažinti negaliojančiais 2010-12-22 paprastąjį vekselį ir 2009-12-21 sutartį ir jos priedus Nr. 1, Nr. 2, taip pat 2015-05-27 vykdomąjį įrašą. Byloje nėra duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka ieškovė būtų kurio nors reikalavimo atsisakiusi, ieškovė nenurodė, kad jai žinomos atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis), teismas nenutraukė bylos dalies, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai išnagrinėjo visus reikalavimus. Pažymėtina, kad kiekvienas sandorio dalyvis turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai elgėsi nerūpestingai neįsitikindami, kad vekselius ir sutartis pasirašė ne ieškovė, todėl konstatavus, kad parašai ant ginčijamų vekselių ir sutarties yra ne ieškovės, atsakovė turi patirti neigiamas nerūpestingumo pasekmes. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nors apeliantė ir teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė restitucijos, pažymėtina, kad 60 000 Lt trečiojo asmens nurodymu atsakovė pervedė UAB „Rasana“, kur akcininku yra trečiasis asmuo, tačiau byloje šie asmenys nėra patraukti atsakovais, todėl nėra pagrindo spręsti restitucijos klausimo. Teisėjų kolegijos vertinumu, šiuo atveju byla negrąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažymint, kad atsakovė gali pareikšti atitinkamus reikalavimus kitoje byloje. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.