Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui R. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovams (atsakovams) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir notarei Jurgai Prižgintienei dėl paprastųjų vekselių ir sutarties pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės ir ieškovės reikalavimų

Dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008 yra konstatuota, kad vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę. Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas Šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J B. v. G. R., byla Nr. 3K-7-216/2007).

Pagal ĮVPĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kolegijos nutartis 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011).

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, vekseliai yra galiojantys, nes juos, veikdamas pagal N. G. išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, pasirašė R. G.. Tokiu būdu buvo tinkamai išreikšta ieškovės N. G. valia. Teismas nustatė, kad N. G. 2006-06-14 išdavė įgaliojimą R. G. ją atstovauti įvairiose įstaigose ir institucijose, jos vardu rašyti prašymus, pareiškimus, gauti visus reikalingus dokumentus, sudaryti ir už ją pasirašyti susitarimus, sutartis ir kt. Šis įgaliojimas patvirtintas Palangos miesto notarų biuro notaro R. S., notarinio registro Nr. 2853 (b. l. 74-75, I tomas). 2006-06-14 įgaliojime nėra tiesiogiai numatyta įgaliotinio R. G. teisė pasirašyti paprastuosius vekselius N. G. vardu. Be to, vien ta aplinkybė, kad iš ginčijamų vekselių nematyti, kad N. G. vardu juos pasirašo R. G., kaip įgaliotinis, veikiantis pagal atitinkamą N. G. jam suteiktą įgaliojimą, paneigia galimybę, jog vekseliai buvo tinkamai pasirašyti tariamos vekselio davėjos N. G. įgalioto asmens. Iš ieškovės N. G. ir trečiojo asmens R. G. duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė N. G. apie sūnaus R. G. už ją pasirašytus 2010-12-22 ir 2011-08-30 paprastuosius vekselius nieko nežinojo iki kol pagal 2011-08-30 vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą buvo pradėtas vykdyti išieškojimas bei areštuotos ieškovės sąskaitos. Atsakovė taip pat patvirtina, kad tiesiogiai ar netiesiogiai su ieškove N. G. nebendravo, visus klausimus tvarkė jos sūnus R. G., jos manymu, tinkamai veikęs ieškovės vardu pagal ieškovės išduotą ir notariškai patvirtintą įgaliojimą. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė nepalaikė ryšių su atsakove, teisiniuose santykiuose dalyvavo ir viena kitai buvo įsipareigojusios tik atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo R. G., todėl būtent šie teisinių santykių dalyviai ir gali atsakyti vienas kitam.

Šiuo atveju dar viena svarbi aplinkybė, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, pažymėtina, veikia profesionalūs teisininkai, nekilo klausimų ar abejonių dėl pasirašytų ir jai išduotų vekselių galiojimo, nors galėjo ir turėjo kilti – atsakovė privalėjo įsitikinti, kad ginčijamus vekselius N. G. vardu pasirašo tokią teisę turintis asmuo. Atsakovė nurodė, kad prieš pasirašant ginčijamus vekselius, trečiasis asmuo R. G. nuveždavo juos pasirašyti ieškovei N. G. bei grįždavo su jau ieškovės pasirašytais vekseliais. Trečiasis asmuo R. G. teigė, jog jis pasirašė abu ginčijamus vekselius atsakovės akivaizdoje, kas, teismo manymu, yra labiau tikėtina, nei atsakovės nurodyta aplinkybė, jog R. G. veždavo vekselius pasirašyti N. G.. Atsakovė žinodama, kad ginčijamus vekselius pasirašė ne pati tariama vekselio davėja N. G., o R. G., veikdamas įgaliojimo pagrindu, turėjo įsitikinti suteikto įgaliojimo apimtimi t. y. išsiaiškinti, ar R. G. apskritai turi teisę N. G. vardu pasirašyti vekselius. To atsakovė nepadarė, todėl jai tenka atsakomybė dėl negaliojančių vekselių ir jų pagrindu atliktų tolesnių veiksmų bei kilusių pasekmių.

Dėl sutarties su visais jos pakeitimais pripažinimo negaliojančia

Civilinio kodekso (toliau CK) 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar trečiasis asmuo R. G. turėjo teisę ieškovės N. G. vardu pasirašyti ginčijamą sutartį ir jos priedus 2006-06-14 išduoto įgaliojimo pagrindu. Nustatyta, kad 2006-06-14 N. G. sūnui R. G. išduotas įgaliojimas buvo suteiktas iš esmės tam, kad R. G. galėtų motinos vardu įregistruoti VĮ Registrų centras 0,2332 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1853 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kretingos m., Kretingos r. sav., pirkimo-pardavimo bei perdavimo aktus, gauti nuosavybės pažymėjimus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. 2006-06-14 įgaliojime konkrečiau įvardintos įgaliotinio teisės: valdyti tvarkyti be teisės disponuoti minėtus žemės sklypus, būti N. G. atstovu visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, mokėti mokesčius, būti N. G. atstovu Žemėtvarkos skyriuje dėl minėtų žemės sklypų detaliųjų planų atlikimo, būti detaliojo plano organizatoriumi, padalinti minėtus žemės sklypus į atskirus sklypus, įregistruoti pakitimus N. G. vardu VĮ Registrų centras, gauti žemės sklypų nuosavybės pažymėjimus ir žemės sklypo planus, N. G. vardu rašyti prašymus, pareiškimus, taip pat atstovauti N. G. atitinkamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti visus reikalingus dokumentus, sudaryti ir už N. G. pasirašyti susitarimus, sutartis ir kt. 2009-12-21 sutartimi dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per vienerius metus dalimis sumokėti N. G. ar jos nurodytiems asmenims 17377,20 Eur (60000,00 Lt) pagal N. G. rašytinį pageidavimą, o N. G. įsipareigojo jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kretingoje, pastatyti saugyklą – garažą, priduoti šį objektą valstybinei komisijai iki 2010-07-01 ir ½ jo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar jo nurodytiems asmenims su žemės sklypo dalimi, reikalinga šio objekto dalies eksploatacijai (b. l. 5-8, I tomas). Taigi, iš sutarties ir įgaliojimo turtinio matyti, kad sutartį R. G. savo motinos N. G. vardu pasirašė galimai veikdamas 2006-06-14 įgaliojimo pagrindu, tačiau viršydamas šiuo įgaliojimu jam suteiktas teises, kadangi sutartyje taip pat numatytas žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0437-7208, pardavimas, t. y. žemės sklypu disponuojama, nors tokia teise R. G. įgaliojimu nesuteikta. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų patvirtinusi 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei jos pakeitimus (priedus), iš byloje esančių duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad pati N. G. nedalyvavo teisiniuose santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei, labiau tikėtina, kad apie sudarytą sandorį ir vekselius nieko nežinojo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad pinigai pagal 2009-12-21 sutartį bei jos pakeitimus (priedus) nebuvo išmokėti ieškovei N. G., pinigų taip pat negavo ir trečiasis asmuo R. G.. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, ji taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti kitokią išvadą (pinigų priėmimo – perdavimo kvitų, skolų suderinimo aktų).

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, byla Nr. 3K-3-406/2000, kat. 14). Be to, vertinant šalių santykius, turi būti atsižvelgta į CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem). Trečiasis asmuo R. G. nurodė, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog 2009-12-21 sutarties bei jos priedų tekstą sudarė ir pasirašyti R. G. pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčijamos sutarties 1.29 punkte numatyta: „Kiekviena šalis, prieš pasirašydama Sutartį turėjo galimybę susipažinti su Sutarties turiniu ir jį išsiaiškinti. Šalys patvirtina, kad Sutartis atitinka jų valią.“. Taigi, byloje esant ginčui dėl to, kad buvo tinkamai išreikšta ieškovės valia pasirašyti ginčijamą sutartį ir jos priedus bei pagal juos įsipareigoti, pati sutartis bei minėta sutarties nuostata aiškinama atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia ir 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei visus jos pakeitimus (priedus) CK 2.133 straipsnio 6 dalimi ir 1.92 straipsniu.

Taip pat pažymėtina, kad kai kita sandorio šalis (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu (R. G.), atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kreivė“ v. UAB ,,Orgeitos transportas“, bylos Nr.3K-3-173/2011). Sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo įsitikinti išduoto įgaliojimo apimtimi, tačiau to nepadarė, todėl galima pagrįstai manyti, kad atsakovė žinojo ar bent jau turėjo žinoti, jog atstovas, t. y. R. G., pasirašydamas ginčijamus sandorius N. G. vardu, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo

Ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti notarių 2013-08-27 ir 2015-05-27 vykdomuosius įrašus, išduotus ginčijamų vekselių pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui patenkinami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja ĮPVĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo: ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus: ar vekselis užprotestuotas pagal Vekseliu ir čekiu protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas).

Notarės Jurga Prižgintienė ir Dalia Rogovaitė, gavusios vekselių turėtojos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išduoti vykdomąjį įrašą pagal tam tikrą vekselį, patikrinusios ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą, taip pat gavusios įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, išdavė atitinkamai 2013-08-27 ir 2015-05-27 vykdomuosius įrašus. Byloje pripažinus ginčijamus vekselius negaliojančiais dėl neatitikimo vekselio formai taikomiems reikalavimams, konstatuotina, jog nebuvo pagrindo atlikti ir tolesnių veiksmų, susijusių su vykdomųjų įrašų išdavimu. Kadangi vekseliai, kurių pagrindu išduoti vykdomieji įrašai, pripažinti negaliojančiais, todėl ir vykdomieji įrašai turi būti panaikinti. Nagrinėjamu atveju notarių veiksmų vertinimas neturi reikšmės. Vykdomasis įrašas naikintinas ne dėl notarių veiksmų, o dėl to, kad patys vekseliai pripažinti negaliojančiais ir dėl to nebuvo pagrindo ne tik išduoti vykdomuosius įrašus, bet ir atlikti tolimesnius veiksmus.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas 834,00 Eur žyminis mokestis. 803,00 Eur žyminis mokestis mokėtinas už ieškinio sumą (ginčijami vekseliai išduoti 39098,70 Eur sumai), 31,00 Eur žyminis mokestis mokėtinas už reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-12-21 sutartį. Reikalavimas panaikinti vykdomuosius įrašus laikytinas išvestiniu reikalavimu, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė N. G. už ieškinio reikalavimus sumokėjo 29,00 Eur (100,00 Lt) žyminį mokestį (b. l. 53, II tomas). Nuo kitos žyminio mokesčio dalies atleista. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 834,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais 2010-12-22 paprastąjį vekselį 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sumai ir 2011-08-30 paprastąjį vekselį Nr. 3 33306,30 Eur (115000,00 Lt) sumai.

Panaikinti 2013-08-27 vykdomąjį įrašą Nr. JP-4062, kurį išdavė Klaipėdos m. 7-ojo notaro biuro notarė Jurga Prižgintienė, ir 2015-05-27 vykdomąjį įrašą Nr. DR-2226, kurį išdavė Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarė Dalia Rogovaitė.

Pripažinti negaliojančia 2009-12-21 sutartį dėl būsimo turto statybos finansavimo ir perleidimo bei visus jos priedus.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 834,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės N. G. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Palangos miesto apylinkės teismą.