Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-903-538/2015

Teisėjas Raimondas Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-00026-2015-7) Procesinio sprendimo kategorijos:

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Teisinių paslaugų grupė“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė D. R., N. G., R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Nustatyta, kad paprastuoju vekseliu 2010-12-22 N. G., kaip vekselio davėja, įsipareigojo sumokėti pareiškėjai UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 20000 Lt, laiduotoju nurodytas R. G.. Vekselio apmokėjimo terminas nurodytas vekselyje - 7 dienos po to, kai jis yra pateikiamas apmokėti. N. G. 2010-12-22 Paprastojo vekselio išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal šį vekselį asmenų santykių įstatymų nustatyta tvarka neginčija.

Apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų pranešimą apie vekselio neapmokėjimą reglamentuojančių ĮPVĮ materialinių teisės normų išaiškinimų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau-ĮPVĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, Tvarka). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuojančios Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme inter alia turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 p.), taip pat ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 p.). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Tvarkos 8 p.).

ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ĮPVĮ 47 str. 1 d. nustatytos procedūros laikymasis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 str. 2 d.), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai, kurių ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 str. 1 d.), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti. Kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą (kai nustatyta tvarka iš vekselio davėjo buvo pareikalauta apmokėti vekselį ir šis jo neapmokėjo) vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t. y. vekselio davėjas žino, jog vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 str. 1 d. nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Tvarkos 8 p.). Nei įstatyme, nei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta, kaip turėtų būti įrodinėjamas pranešimų apie neapmokėjimą pateikimas. ĮPVĮ 47 str. 4 d. nustatyta galimybė pranešti apie neapmokėjimą bet kokia forma. Vekselio turėtojas, prieš pranešdamas apie neapmokėjimą pasirinktu būdu, turi apsvarstyti, ar turės įrodymų tuo atveju, jeigu vekselis bus neapmokėtas ir vekselio turėtojas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014). Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytu laiku nepraranda teisės išieškoti vekseliuose nurodytas sumas priverstine tvarka, tai yra, kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tiek notarei savo prašyme dėl vykdomojo įrašo, tiek skunde teismui dėl notarės veiksmų buvo nurodęs, kad vekselio apmokėjimo vieta buvo nurodyta pačiame vekselyje – H. M. g. 11a, LT-92130 Klaipėda, Lietuvos Respublika, ir pareiškėjas visą civilinių teisinių santykių su vekselio davėja laikotarpį buvo sudaręs vekselio davėjai galimybę nurodytu adresu įvykdyti savo piniginę prievolę ir atgauti vekselį, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vekselio vizavimui dar taikė ir akcepto formos reikalavimus – ĮPVĮ nėra nuostatų, nustatančių vekselio vizavimo formą, ir nėra nuostatų nukreipiančių į ĮPVĮ 27 straipsnio nuostatas dėl vekselio akcepto formos.

ĮPVĮ 80 str. 2 dalyje nustatyta, kad paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, per 25 straipsnyje nustatytus terminus turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti. Laikas, per kurį turi būti apmokėta po pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo vizavimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tiek notarei, tiek teismui buvo nurodęs ir pateikęs tai patvirtinančius įrodymus, kad vekselio pateikimo apmokėti terminą N. G. kelis kartus buvo pratęsusi pripažindama savo piniginę prievolę: su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2010-12-22 susitarimo 3 punkte N. G. nustatė, kad vekselis negali būti pateikiamas anksčiau 2011-12-01; vekselio pateikimo apmokėti terminą N. G. dar kartą pratęsė 2011-08-30 susitarimo 7 punkte, kuriame ji pripažino savo prievolę pagal vekselį, įsipareigojo jį apmokėti, jeigu iki 2012-12-31 neįvykdys savo prievolių pagal šalių sutartį, taigi toks vekselio pateikimo apmokėti/vizuoti terminų nustatymas/pratęsimas atitinka ĮPVĮ 25 straipsnio, o taip pat 36 straipsnio nuostatas, kurie taikytini ir paprastiesiems vekseliams (ĮPVĮ 79 str. 1 d. 2 p., ir 80 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo prašyme notarei aiškiai nurodė, jog vekselio davėjai vekselyje nurodytu adresu buvo sudaryta galimybė įvykdyti savo piniginę prievolę ir atgauti vekselį, tačiau vekselio davėja vekselio neapmokėjo ir nevizavo. ĮPVĮ 80 str. 2 dalyje nustatyta, kad vekselio davėjo atsisakymas vizuoti ir nurodyti vizos datą patvirtinamas protestu (27 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprivalėjo įforminti protesto, kadangi vekselio davėja buvo atleidusi vekselio turėtoją nuo protesto įforminimo – tai įrašyta pačiame vekselyje.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti/vizuoti tinkamai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos atskirojo skundo procesiniam rezultatui apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių notarė negalėtų padaryti vykdomojo įrašo, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, notarė įpareigotina padaryti vykdomąjį įrašą dėl 20 000 Lt skolos išieškojimo vekselio davėjos N. G. vekselio gavėjui UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2010-12-22 išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Teisinių paslaugų grupė“ skundą tenkinti ir įpareigoti Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarę D. R. padaryti vykdomąjį įrašą dėl 20 000 Lt skolos išieškojimo vekselio davėjos N. G. vekselio gavėjui UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2010-12-22 išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje.