Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė, pakeista pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio taisykles, tai yra pridėta 2 mėnesiai laisvės atėmimo, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti ar įgyti teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 12 d., bei BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš M. K. išieškant motociklo „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų).

M. K. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pateiktame nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio tiesiogiai formuojami prašymai yra susiję tik su jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių keitimu. Nuteistasis neprašo šio nuosprendžio panaikinti ir jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti. Vis tik skunde apeliantas, be kita ko, nurodo, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę. Atsižvelgusi į tokį apeliacinio skundo teiginį, teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėta BPK nuostata bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį teismą šiuo atveju įpareigoja pasisakyti ne tik M. K. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimais, bet ir kaltės aspektu.

6. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, tai yra motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kraujyje rasta 2,13 proc. (promilių) etilo alkoholio. Iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai išvyko gavę pranešimą apie kilusį eismo įvykį. Atvykus pranešime nurodytu adresu, šalia javų laukuose gulinčio be sąmonės M. K. jokios transporto priemonės nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis kaltu neprisipažino. Nors jis neginčijo to, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, o taip pat ir jam nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau M. K. kategoriškai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje motociklo „Yamaha“ jis nevairavo. Apeliantas nurodė, kad tą vakarą ėjo namo pėsčiomis, einant jam susipynė kojos, dėl ko jis krito ir sąmonę atgavo jau tik ligoninėje. Patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokiais nuteistojo parodymais nesivadovavo bei vertino juos tik kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir iš to kylančių neigiamų pasekmių, visiškai pagrįstai. Tokius M. K. paaiškinimus neabejotinai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų objektų apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, Bendrojo pagalbos centro pokalbių išklotinės, nuteistojo ligos istorijos epikrizė ir anamnezės santrauka bei kiti bylos duomenys.

9. Nors apklausiamas papildomai bei jo akistatos su M. K. ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir apklausiamas teisme, R. M. pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog jam priklausančio motociklo įvykio dieną nuteistasis nevairavo (1 t., b. l. 67-68, 70-71), tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent pirminiai šio liudytojo parodymai, t. y. 2025 m. birželio 5 d. duoti parodymai, atitinka tikrąsias nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Tikėti R. M. paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, išsigalvojo, kad jo pusbrolis be leidimo pasiėmė motociklą ir juo nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, po ko netrukus jis pats rado nuteistąjį nukritusį nuo šios transporto priemonės laukuose, vien dėl to, kad R. M. neva bijojo prarasti motociklą, nėra jokio pagrindo. Tokia liudytojo nurodyta parodymų pakeitimo priežastis neįtikinama bei nelogiška, nes jis neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nuogąstauti dėl to, kad gali būti konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė, jei M. K. iš tiesų jos nevairavo. Be to, teisme R. M. duoti parodymai, kad jis įvykio vietoje tą patį vakarą nebuvo, apie nukentėjusį pusbrolį jo mamai nepranešė, įvykio vietą pamatė tik kitą dieną, akivaizdžiai prieštarauja jau minėtame tarnybiniame pranešime nurodytai aplinkybei, kad vykstant iškvietime nurodytu adresu policijos pareigūnai sutiko būtent R. M., kuris šiems nurodė, jog yra įvykęs eismo įvykis, o taip pat ir J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei jos Bendrojo pagalbos centro darbuotojai analogiškai nurodytai aplinkybei, kad apie tai kur yra jos sūnus ir kas jam nutiko, ji sužinojo ne iš kokio kito asmens, o būtent liudytojo R. M.. Nors M. K. motina J. J., pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų, tačiau, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė juos davusi savanoriškai, be jokios prievartos jos atžvilgiu naudojimo. Teisme J. J. taip pat neneigė, o tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytą aplinkybę, kad būtent R. M. įvykio vakarą jai pranešė apie be sąmonės javų laukuose gulintį jos sūnų bei nurodė kviesti greitąją pagalbą.

10. Be to, būtent pirminių R. M. duotų parodymų teisingumą bei tai, kad M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motociklą ir būtent nukritęs nuo jo susižalojo, dėl ko jam prireikė medikų pagalbos, šiuo atveju patvirtina ir T. B. policijos pareigūnams duoti paaiškinimai. Nors teisme liudytojas T. B. teigė nieko nebeprisimenantis apie įvykį, tačiau tuo pačiu nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, nes tuo metu buvo neblaivus. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina byloje esantys jo neblaivumo patikrinimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2025 m. gegužės 21 d. 21.00 val. 43 min. T. B. alkotesteriu buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 76). Taigi liudytojas išblaivėjęs iš tiesų galėjo pilnai neprisiminti nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau tai nepaneigia jo duotų policijos pareigūnams paaiškinimų, iš esmės neprieštaraujančių kitiems byloje surinktiems duomenims. Juo labiau, kad tai, jog M. K. susižalojo būtent vairuodamas motociklą, T. B. būdamas įvykio vietoje nurodė ne tik policijos pareigūnams, bet ir A. P.. Pastarasis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė, kad, dar iki įvykio vietoje pasirodžius policijos pareigūnams bei greitosios medicinos pagalbos ekipažui, jam (A. P.) važiuojant automobiliu, į kelią išbėgo T. B., kuris pradėjo stabdyti jo vairuojamą automobilį ir prašė iškviesti medikus laukuose, javų pasėliuose gulinčiam M. K., o vėliau nurodė, jog nuteistasis su motociklu nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

11. Pirminių R. M. duotų parodymų teisingumą patvirtina bei nuteistojo M. K. parodymus, kad jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje motociklo nevairavo, susižalojo nukritęs ne nuo jo, o tiesiog eidamas pėsčiomis, susipynus kojoms, leidžia atmesti ir įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vietoje stovėjęs kelio ženklas, pažymėtas Nr. 146, buvo nulenktas. Kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškino R. M., M. K. gulintį laukuose, jis pamatė visai netoli šio kelio ženklo. Akivaizdu, jog taip apgadinti kelio ženklo, atsitrenkęs į jį tik savo kūno svoriu, M. K. negalėjo. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad šis kelio ženklas galėjo būti apgadintas dar iki nagrinėjamo įvykio, kadangi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos į bylą pateiktoje pažymoje nurodoma, jog iki 2025 m. gegužės 21 d. vakaro seniūnijai apie šio turto sugadinimą nebuvo žinoma (1 t., b. l. 31). Be to, įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad javų laukuose buvo pastebėtos ir transporto priemonės, galimai motociklo, paliktos žymės, toliau nuo kelio javai buvo išguldyti (1 t., b. l. 15-29). Tuo tarpu iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. M. priklausantį motociklą, kuris buvo iš karto po įvykio surastas J. J. garaže (ūkiniame pastate), ant jo (motociklo) rankenos ir ant kitų dalių buvo rasta žolės ir žemės likučių (1 t., b. l. 80-93), kas patvirtina šią transporto priemonę buvus nukritusią laukuose.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog sutikti su apeliantu, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jį 2025 m. gegužės 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavus motociklą „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Šią apelianto viso proceso metu neigtą faktinę aplinkybę patvirtina aukščiau paminėtų teisėtu būdu surinktų, patikimų, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų visuma. Jokių kitų argumentų ir motyvų, kuriais skundžiamas nuosprendis būtų kvestionuojamas dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, M. K. skunde nenurodo. Todėl toliau pasisakoma dėl skunde suformuotų prašymų, susijusių su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

13. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

14. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

15. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parinkdamas nuteistajam M. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl menkavertės dingsties – kelių eismo taisyklių reikalavimų bei įstatymo negerbimo, jų nuostatų, draudžiančių neblaiviam vairuoti transporto priemones, ignoravimo, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuriuo sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Skiriant apeliantui bausmę, taip pat buvo įvertintos jo atsakomybę lengvinančios ir ją sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą M. K., apylinkės teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę, socialinį statusą charakterizuojančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis teistas, baustas administracine tvarka, yra nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes bei įvertinęs ankstesniais nuosprendžiais taikytų bausmių įtaką nuteistojo elgesiui, o būtent tai, kad ankščiau skirtos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, apylinkės teismas nusprendė, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, apeliantui turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kardomąja priemone – intensyvia priežiūra. Vertindama tokį apeliacinio skundo prašymą, teisėjų kolegija, pažymi, jog kardomosios priemonės, tarp jų ir intensyvi priežiūra, yra procesinė prievartos priemonė, kuri skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ši procesinės prievartos priemonė nėra ir negali būti prilyginama bausmėms, kurios skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, ir kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje. Taigi tenkinti tokio prašymo nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Tiesa, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – gali būti paskiriama asmeniui, kuriam parenkama laisvės apribojimo bausmė. Be to, teismas gali paskirti intensyvią priežiūrą ir atidėdamas nuteistajam arešto ar laisvės atėmimo bausmę pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis. Taigi, galimai nuteistasis siekia, jog: a) jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų pakeista laisvės apribojimu; b) jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų pakeista areštu ir šios bausmės vykdymas būtų atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis; c) jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nebūtų keičiama, tačiau jos vykdymas būtų atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

19. Skirti M. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę šiuo atveju taip pat nėra pagrindo, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis apskritai nėra numatyta, o svarstyti galimybę taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, numatančias teisę teismui skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, taip pat negalima, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės nustatytos ir alternatyvios baudos bei arešto bausmės. Dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo skirti kurią nors vieną iš šių alternatyvių bausmių M. K. nagrinėjamu nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją bei padarymo motyvus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę ir jo socialinį statusą charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

20. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog nors anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą apeliantas nebuvo teistas, tačiau iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo jo atžvilgiu Lietuvoje buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Dar kartą M. K. buvo teistas užsienio valstybėje – Vokietijoje. Anksčiau nuteistajam buvo skirtos už laisvės atėmimą švelnesnės laisvės apribojimo bei arešto bausmės, tačiau nei vienos jų paskyrimas jokios įtakos M. K. elgesiui neturėjo, jis iš praeities klaidų nepasimokė, ką akivaizdžiai patvirtina šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – ją apeliantas padarė esant neišnykusiam teistumui, jam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir duomenys apie jo baustumą ANK nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per penkerius metus M. K. administracine tvarka buvo baustas daugybę kartų. Daugumos baudų už įvykdytus administracinius nusižengimus jis nėra sumokėjęs. Šios bylos kontekste itin svarbu pažymėti, kad nuteistasis ANK nustatyta tvarka ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų vagystes iš parduotuvių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, alkoholinių gėrimų vartojimą, nesulaukus dvidešimties metų, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir tai, kad būdamas pradedančiuoju vairuotoju vairavo transporto priemonę neblaivus. Kadangi apeliantas, nepaisydamas jam skiriamų bausmių ir nuobaudų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kas akivaizdžiai rodo, jog jis yra linkęs piktybiškai nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę už laisvės atėmimą bausmę ar sumažinus jos trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

21. Taip pat svarbu paminėti, kad nors M. K. įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis jos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vairuodamas motociklą tokios būklės, nuvažiavęs itin nedidelį atstumą (kaip nustatyta R. M. parodymais, vos apie 500 metrų), jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne jam priklausanti transporto priemonė ir kelio ženklas bei tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti ar nežuvo kiti eismo dalyviai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neblaivus valdė motociklą, kurį vairuojant tikimybė patirti traumą ar žūti pakliuvus į rimtą eismo įvykį, yra daug kartų didesnė nei važiuojant automobiliu, nesant jokios būtinybės vairuoti – tiesiog užsinorėjęs pasivažinėti. Visa tai rodo didelį jo neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą. Be to, šiuo atveju buvo pripažinta viena M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, savo elgesio kritiškai nevertino.

22. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo pagrįstai paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant artimą vidurkiui. Nors jis ir įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau šios bausmės skyrimo M. K. būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų bei įstatymo negerbimo, jų nuostatų, draudžiančių neblaiviam vairuoti transporto priemones, ignoravimo, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, kai nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

23. Kadangi nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dar buvo bendrinama su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, toliau bus pasisakoma ir dėl šios nuosprendžio dalies.

24. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

25. Pagal BK 64 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl tokiu atveju yra pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6-495/2022). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, turėtų būti skaičiuojama faktiškai neatliktos bausmės dalis bausmių bendrinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-719/2025).

26. M. K. nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau esant priimtam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiui, dar neatlikęs juo paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Taigi skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas teisingai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Apylinkės teismas nurodė bausmes bendrinantis nuteistajam palankesniu dalinio (o ne visiško) sudėjimo būdu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, bendrindamas bausmes remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, apylinkės teismas prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo ne M. K. neatliktos laisvės apribojimo bausmės (kuri nuosprendžio priėmimo metu nesudarė nė vieno mėnesio) dalį, o dalį nuo visos jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino skirtingais nuosprendžiais nuteistajam bausmę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o kartu paskyrė neteisingą galutinę bausmę, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu, panaikinant jo dalį dėl bausmių subendrinimo.

27. Iš byloje esančio Lietuvos probacijos tarnybos Vidaus Lietuvos skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad M. K., vykdant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, į probacijos tarnybos duomenų registrą buvo įtrauktas 2025 m. balandžio 18 d. Būtent nuo šios dienos jam ir buvo skaičiuojama šios bausmės atlikimo pradžia, jos pabaiga – 2025 m. gruodžio 17 d. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nenustatyta, kad iki šios dienos laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija būtų kreipusis į teismą su teikimu pakeisti M. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu. Taigi laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo priėmimo metu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę nuteistasis yra visiškai atlikęs, dėl ko jos bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausme nebėra pagrindo.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas nenustatė nuo kada skaičiuoti M. K. paskirtos bausmės pradžią. Nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas netaikoma, todėl bausmės pradžia turi būti skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

29. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, formalus pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą egzistuoja. Tačiau be BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių pagrindų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).

30. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

31. Įvertinęs jau paminėtus duomenis apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir baustumą ANK nustatyta tvarka, aplinkybes, susijusias su jo padaryta nusikalstama veika, tai, kad šioje byloje jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta ne tik turint neišnykusį teistumą, bet net ir neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad apeliantas kaltu neprisipažino, kas rodo, jog kritiškai savo elgesio jis nevertina, bei nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį, mąstymą ir nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o praeityje M. K. įvykdytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų skaičius, jų tyčinis pobūdis, bandymas išvengti atsakomybės šioje byloje, vietoje to, kad pripažintų kaltę, įvertintų savo nusikalstamo elgesio pavojingumą ir jį lemiančius veiksnius, suponuoja išvadą, kad tikėtis, jog pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą M. K. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, šiuo atveju būtų pasiektas, negalima. Be to, sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, praeityje teistam jau keturis kartus, sistemingai darančiam nusikalstamas veikas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas, kas tik paskatintų apeliantą ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog ir teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

32. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi M. K. vairavo motociklą, t. y. naudojosi teise vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promiles, tuo realizuodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam buvo paskirta visiškai pagrįstai.

33. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su jos trukme, prašydamas uždrausti jam naudotis šia specialia teise 1 metams, o ne 3 metams, kaip kad nusprendė apylinkės teismas.

34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisinio pagrindo trumpinti šį terminą nėra. Toks terminas yra proporcingas ir teisingas, atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės) ir nevaržo nuteistojo teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, jos padarymo aplinkybėmis, kaltės forma ir laipsniu, apelianto asmenybe jau buvo išdėstytos anksčiau, todėl teisėjų kolegija nesikartoja, tik papildomai pažymi, jog anksčiau jau išdėstyti duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, o tai patvirtina, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris yra lygus vidurkiui, yra būtinas, norint įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tame tarpe ir siekiant užkirsti kelią M. K. tokio pobūdžio veikas daryti ir ateityje. Jokių aplinkybių, kuriomis remiantis jis prašo skirti uždraudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones mažesniam, nei vidurkis, juo labiau, minimaliam terminui, nuteistojo skunde nenurodoma.

35. Taip pat pažymėtina, jog uždraudimas naudotis aptariama specialiąja teise vos 1 metų terminui, šiuo atveju būtų neteisingas ir neproporcingas įvertinus ir tai, jog tokiam terminui teisė vairuoti transporto priemonės atimama asmenims, baudžiamiems už aiškiai mažiau pavojingus, bet panašaus pobūdžio nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse. Pavyzdžiui už transporto priemonių vairavimą, nustačius vos kiek daugiau, nei 0,4 promiles siekiantį vairuotojo girtumą.

36. Nuteistasis taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dėl kitos jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

37. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

38. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu M. K. vairuotas motociklas „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – R. M.. Apylinkės teismas konstatavo, jog sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančią transporto priemonę nėra, todėl nusprendė išieškoti iš apelianto motociklo vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto – motociklo „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodoma, jog tokio motociklo vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2025 metų birželio mėnesį, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 1 950 Eur. Apeliaciniame skunde M. K. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neginčija nustatytos minėto motociklo vidutinės rinkos vertės, tik prašo iš jo nuspręstą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pakeisti viešaisiais darbais. Toks prašymas negali būti tenkinamas, kadangi nei baudžiamasis įstatymas, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės keisti BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės viešaisiais darbais ar kokia kita poveikio priemone. Pažymėtina ir tai, kad viešieji darbai yra bausmė, skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, ir tik jeigu kaltinamasis sutinka su tokia bausmės rūšimi. BK 42 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Taigi šiuo atveju jau esant M. K. paskirtai laisvės atėmimo bausmei, tenkintas toks jo prašymas, neabejotinai pažeistų ir BK 42 straipsnio 3 dalį, nes apeliantui būtų paskirtos dvi bausmės už vieną nusikalstamą veiką.

39. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad motociklo „Yamaha“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos (1 950 Eur) išieškojimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Argumentai, kodėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju pažeidžia proporcingumo principą, nenurodomi ir M. K. skunde.

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 20 d. pažyma Nr. APD-2026-00727, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. K., sudaro 100 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

42. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

43. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš M. K. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis niekur nedirbo. Kad būtų įsidarbinęs šiuo metu, duomenų negauta. Be to, neaišku, ar galimybė dirbti jam bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atliekant paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 950 Eur – išieškojimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė, pakeista pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio taisykles, tai yra pridėta 2 mėnesiai laisvės atėmimo, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. K. sulaikymo momento, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. K. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.